Kauno apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiosios V. S. įstatyminėms atstovėms (VTAT) V. T. (nuotoliniu būdu), advokatei S. M.,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. kaltė byloje grindžiama byloje esančia rašytine medžiaga:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. S. kūne objektyvių sužalojimų nenustatyta; V. S. lytinių organų srityje, išangėje sužalojimų nenustatyta; V. S. mergystės plėvėje pažeidimų nėra. Įvertinus V. S. mergystės plėvės makromorfologinį vaizdą apžiūros metu, mažai tikėtina, kad galimas lytinis aktas ar suaugusio žmogaus pirštų kišimas, nepažeidžiant mergystės plėvės (2 t., b. l. 5).

2023 m. rugpjūčio 18 d. ePolicija.lt sistemoje gautu A. G. pareiškimu nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 1-3 dienomis V. S. dalyvavo LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Šeimų stiprinimo programos (duomenys neskelbtini) padalinio organizuotoje stovykloje. Stovyklos metu V. S. savo šeimos socialinei darbuotojai R. K. papasakojo, kad būdama dešimties metų turėjo blogą patirtį su sesers draugo draugu. Nurodė, kad vyriškis ją išprievartavo (1 t., b. l. 33-34).

Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 2 d., 20 val. 05 min. 35 s., fiksuotas D. M. išeinantis 5 min. 18 s. trukmės pokalbis į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas G. M.). Pokalbio metu D. M. nurodo, kad yra kviečiamas į apklausą dėl įvykio, kuris įvyko prieš ketverius metus. D – D. M.; G – G. M..

G - Klausau; D - Nu sveikas; G - Sveikas D.; D - Nu, kų darai?; G - Jau (duomenys neskelbtini), grįžęs; D - Jo (duomenys neskelbtini); G - Važinėjai šiandien?; D - Jo; G - Nu ir kaip?; D - Normaliai; G - Tai papasakok nor kiek; D - Nieko ką čia pasakot; G - Nu visciek; D - Nieko, ką čia ką pasakosi; G - Kur suscikai?; D - Rimi; G - Prie Rimi ir ai prie Rimi tos dzidelės; D - Prie Rimo parduotuvėj; G - nu nu didelėj toj; D - Jo; G - Ten, kur (duomenys neskelbtini); D - Nu taip; G - Nu nu nu; D - Nu, o tu kų?; G - Nieko, pirmai kompoto išsiviriau obuoliai, kad napagest tai; D - Nu Nu; G - Puodų tų dzidesnį pri išsiviriau. Ba visciek jie supus visi cie obuoliai; D - Nu nu; G - Išmesiu. D - Aš tai dar va pirmadienį, tau nesakiau, važiuoju policijon; G - Ko?; D - An manį pareiškimas parašytas; G - Dėl ko? D - Nu čia kur buvo prieš keturis metus; G - Tai dėl kur ca. (duomenys neskelbtini)?; D - Ne (duomenys neskelbtini); G - Tai kas kur buvo? D - Nu atsimeni pac. Dar tik dabar pareiškimų parašė ant manį; G - O kas parašė?; D - Nu parašė; G - Kas ca parašė?; D - Nežinau; G - Tada, kai ligoninėj gulėjai (duomenys neskelbtini)?; D - Jo; G - Nuo to laiko dar parašytas pareiškimas?; D - Tik dabar parašytas pareiškimas; G - Ale tai kas ca parašė tep?; D - Nežinau; G - O blet; D - Nežinau kaip čia kas bus. Pirmadienį sužinosiu. G - Tai (duomenys neskelbtini) va po policijon; D - (duomenys neskelbtini) reikės važiuoti; G - (duomenys neskelbtini); D - Jo; G - Mm; D - Paskambino, nes aš ir jau nuo pirmadienio atsiprašiau; G - O tai kap tu gavai, ar laiškų ar kų gavai iš policijos?; D - Pas paskambino; G - Tau paskambino? D - Jo; G - O blet tai tai va jau kiek metų praėjo; D - Nu tai va nežinau. Kaip ten bus su ga a, šiandien va su G. šnekėjau, nes ir pas sakė, ir pas G. buvo policija. Nes G. tai nerašė, nes ir pas G. buvo policija apklaust; G - Ai buvo ir pas G.?; D - Jo kažkas parašė pareiškimų. Apklausė ė ė K. Z.; G - O; D - Tai jie pasakė, kad buvo; G - Mm G. seserį?; D - Nu; G - O blet; D - Tai nežinau. Sako G. sakyk, kad nelabai ką prisimeni, kad pergėris buvai ir viskas. G - Nu žinoma; D - Jeigu kaltina tai. Sakyk tai jai tebūnie ir kaltas jeigu nu neatsimeni. Tai sakyk tebūnie būsiu kaltas, negu ginsiuos kažką; G - Nu nu; D - Tai sakė. Nes aš kaip skaitau tai gali būt tiktai namų areštas. Nu kad turėsi būc blaivas ir visą laiką namuose; G - A tep tep; D - Tai va; G - Tai G. tai tikrai gal ne, G. nerašė?; D - Ne. Tipo V. šita G. sesė socialinei darbuotojai pa papasakojo; G – G. sesuo; D - Nu; G - Papasa išpasakojo socialinei darbuotojai; D - Jo, tai bus socialinei darbuotojai parašė pareiškimą; G - Tai gali; D - Nu tai va. Nežinau, dar va aš I. paskambinsiu ką daryt; G - Mm. D - Gerai tadu aš va I. skambinu. Paskui tau dar paskambysiu; G - Nu gerai.

Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 2 d., 20 val. 11 min. 07 s., fiksuotas D. M. išeinantis 5 min. 58 s. trukmės pokalbis į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas I. L.). Pokalbio metu D. M. domisi pas I., ar nebuvo pas jį policija dėl įvykio, kuris įvyko prieš keletą metų, sako, kad policijai sakys, jog nieko neprisimena, nes buvo girtas. D – D. M.; I – I. L..

I - Klausau; D - Nu, sveikas; I - Sveikas; D - Nu, ką gero?; I - Nieko, ką tu čia gero; D - Namuose?; I - Namuose. Ką tu čia darysi; D - Nu nu. Pas tavi mentai nebuvo?; I - Ne, o ko?; D - Nu nu, nes ant manį jau pareiškimas parašytas; I - Kokis? D - pirmadienį važiuoju mentūron (neaiškus žodis). Dėl to atsimeni prieš keturis metus. I - Nu tai kas ca parašė?; D - Nežinau; I - Tai čia G.?; D - Aš su G. kalbėjau, sakė G. aš nieko nerašiau; I - Aha, o tai kas?; D - Tipo pasakė so dar tipo socialinei darbuotojai; I - Nu nu. Ne, nebuvo; D - Nu nu, nes sakau, nes sakė tipo K. va šitus visus apklausinėjo; I - Nu nu. Jasna; D - Tai nežinau; I - O pas tavi kadu buvo?; D - Pas mani nebuvo, man liepė atvažiuot. Paskambino. Net jokio šaukimo nieko, tik paskambino sako atvažiuok tipo ir advokatą jeigu nori atsivešk.; I - Nu nu. D - Tai aš nežinau. Tai sakysiu, kad nieko neprisimenu ir viskas; I - Tai jo; D - Nu ir viskas. Gal kas buvo sakysiu nieko neatsimenu sakysiu visiškai buvau plyšis; I - Nu. Aš tai irgi vobše nieko neatsimenu; D - Nu nu. Ir tu sakyk, jei pas tavi sakyk, kad nieko neatsimenu; I - Nu tai jo; D - Nes ir tu buvai sakysi išgėris; I - Nu. Tai čia kiek? Kiek čia jau laiko kurva?; D - Nu I - Tai čia bus G. Daugiau kas čia daugiau galėjo; D - Su G. kalbėjau, sakė socialiniai darbuotojai; I - O tai iš kur jinai sužinojo? Šiciek metų nežinojo. O dabar jau sužinojo; D - Tipo V., pasigyrė socialiniam darbuotojams. I - Aha; D - Aš abejoju; I - Aha. Ja. Čia jinai bus; D - Nu ir ji nori kažką sugadint; I - Na tai va. Aišku; D - Tai nežinau sako čia tipo. Su G. kalbėjau sako čia tipo sunkinanti aplinkybė. Ba sakau prie ko čia ta sunkinanti aplinkybė. Tipo dar paskui sako gali aštuonis metu sėdėt; I - Nu nu; D - Bet sakau už ko aš turiu sakau sėdėt; I - Jasna. Jei gu motkos, matai motkos nėra ir viskas. Pochui čia; D - Nu mama, kai buvo, tai žinai kitaip buvo; I - Nu. Tai va. Sakysiu nieko aš nežinau, sakysiu aš tik sakysiu vabšė nachui, nieko neatsimenu. Sakysiu kiek jau laiko; D - Nu; I - Tai va; D - Reik jei tavį klaus, tai me e mes tadu kap šnekėjom; I - Nu nu; D - (neaiškūs žodžiai) žinau. Tipo dar mergos jisai nu. Vaistų prigėrė ir viskas jei tavį klaus. O daugiau sakyk nieko neatsimenu. Nežinau; I - Nu. Tai va; D - Jei tavį klaus; I - Ja, o ta pas tavi ir nebuvo sakį tipo, o kada tau; D - Kas kadu?; I - Ateit mentūron; D - Man pirmadienį (duomenys neskelbtini) važiuot; I - Ai, (duomenys neskelbtini) net; D - Jo, (duomenys neskelbtini) nėra tokio skyriaus. I - Nu nu. Jasna. O tai kų K.?; D - A; I - O kų K. nežne?; D - A, pasakė, kad dar kad aš buvau girtas; I - Nu nu. D - Nu pasakė, tipo kaip buvo, tipo, kad buvo visiškai girtas ir viskas; I - Nu nu; D - Tai va; I - Jasna; D - Tai žiūrėsiu ką ką jie ten sakis; I - Nu nu; D - Jau geriau, paimsiu jei ką namų areštų porai metų; I - Tai jo; D - Namuose visciek; I - Tai ne tai čia aišku..; D - Nu visciek dirbantis; I - Tai jo. Aišku tadu. O kap kadu čia buvo pas jas?; D - Nežinau. Čia apie prieš rugsėjį; I - Ai prieš rugsėjį net; D - Mh; I - Nu nu; D - Kažkap nu šita bajino, kad prieš rugsėjį; I - O tai mentai kadu buvo pas jas?; D - Sakau apie rugsėjį. Prieš rugsėjį gal; I - Aik tu nebuvo pas mane jokie mentai; D - Nu nu, bet pagal viską pas ką dalyvavo turėjo ten, jinai palyginus parodė, tai kas kur kur buvo; I - Nu nu. Ne; D - Ne palyginus, turėjo parodyc kur kas vyko; I - Nu. A; D - Tai va. I - Kas (fone girdisi moteriškas balsas, neaiškūs jos žodžiai). Ne tai. Tai pas mus buvo mentų, bet tik dėl R. šieno; D - Nu nu, o čia sakau dėl šito; I - Nu; D - Tai aš žinau, tai irgi turės pagal viskų turėtų atvažiuoti; I - Nu nu, nežinau. Žėk gal byla nutraukta. Užtat jeigu kviečia pirmadienį; D - Nu kviečia pirmadienį; I - Nu nu. Tai va. Ne nebuvo pas mani. D - Nu nu nes pa pa palyginus turi būt, nes kur kas vyko; I - Nu nu. Jasna; D - Tas va ir noriu per pasakyc; I - Ne ne. Nebuvo aš būtau paskambinis gi; D - Nu nu; I - Tai va. Už tat čia rugsėjo menesį, tai joptvaimat čia; D - Nu kiek laiko perėjo; I - Nu nu. Tai va. Aišku, gerai jeigu kas susiskambysim; D - Nu nu. Paskambinsiu jei nepasodins; I - Nu gerai; D - Gerai; I - Nu davai.

Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 2 d., 20 val. 17 min. 16 s., fiksuotas D. M. išeinantis 1 min. 51 s. trukmės pokalbis į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (G. M.); D – D. M.; G – G. M..

G - Klausau; D - Nu va kalbėjau su I.; G - Nu; D - Sakė pas jį nebuvo; G - Ne; D - Hm; G - O blet ko čia nais jie; D - Nežinau; G - Hm; D - Kažkokia pieva; G - Tai tai tai iš (duomenys neskelbtini) skambino tau policija?; D - Mm. Nu ir tipo sunkinančios aplinkybės; G - Tep sakė; D - Hm; G - O blet; D - Tipo gali sodint; G - Nu dar tai kad tį nieko tu tadu nieko tadu ne nedarei nieko nedarei; D - Nu tai va (neaišku). Pats nieko neprismenu; G - Nieko nedarei tynaisiai; D - Tai va; G - O toj blet, tai tu toj tai toj kur nors isišnekėjo? D - Nu, nežinau; G - Nesodis kur gi tį sodzis dėl; D - Nu nu. Taigi aš aš gi nelipau ant jos; G - Ne; D - Nu tai va. Palauk man I. skambina; G - Vėl skambina?

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Tačiau teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, jog dėl kaltinime nurodytų neteisėtų veiksmų yra pakankamai duomenų, patvirtinančių D. M. kaltę.

Pastebėtina, kad bylų, kuriose nagrinėjami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specifika yra ta, jog paprastai tiesioginių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebūna, ir pagrindinis įrodymų šaltinis yra būtent nukentėjusiojo parodymai, taip pat teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų ar kitų specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų parodymai, kurie bendravo su nukentėjusiuoju nepilnamečiu apie patirtą seksualinę prievartą bei kiti įrodymai. Atitinkamai ir šios bylos nagrinėjimo procese buvo nagrinėjami ir vertinami mažametės nukentėjusiosios parodymai, ekspertizė aktai, eksperčių paaiškinimai, liudytojų parodymai.

Atliktos ekspertizės akte nurodoma, kad nustatyta, jog objektyvių duomenų, jog V. S. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. V. S. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių, faktinių bylos aplinkybių ir duoti apie jas parodymų. Tiek 2023 m. spalio 31 d. apklausos, tiek ekspertizės metu V. S. realistiškai (jos pasakojimas atitinka vartojamą žodyną, protinį išsivystymo lygį, yra lydimas pasakojimo turinį atitinkančių emocinių reakcijų) nupasakojo jos atžvilgiu galimai atliktus tvirkinamuosius veiksmus. Tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo (ekspertizės atlikimo) metu V. S. negalėjo ir negali pilnai suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (ji turi ir turėjo žinių apie jų pobūdį, tačiau pilnai nesuprato ir vis dar nesupranta jų reikšmės). Aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams V. S. negalėjo dėl savo amžiaus, šių veiksmų esmės nesuvokimo bei emocinės būsenos. V. S. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, ką darė) byloje tiriamų aplinkybių, jų įsidėmėti bei praėjus kuriam laikui duoti parodymų apie tai, t. y. ji gali būti liudytoja nagrinėjamoje byloje. Duomenų, kad V. S. patirtų kitų asmenų poveikį, išsigalvoti byloje nurodomas aplinkybes ir/arba pateikti tendencingą informaciją apie įtariamąjį negauta. Nenustatytos priežastys, dėl kurių tolesniuose procesiniuose veiksmuose nebūtų galima tikėti bei remtis V. S. 2023 m. spalio 31 d. duotais parodymais. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), padidintas įtaigumas V. S. nenustatyti (1 t., b. l. 140-148).

Byloje apklausta liudytojai G. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. jai pačiai pasakojo, kad D. M. „jai laižė“, lietė lūpomis lytinius organus. Liudytojai G. Z., K. Z., I. L., R. K., taip pat pats kaltinamasis patvirtino kur buvo nusikalstamos veikos įvykio vieta. Liudytoja R. K. paaiškino visas aplinkybes apie V. S. pasakojimą jai apie tai, kaip ji buvo „išprievartauta“. Viso proceso metu nurodė nuoseklius, vieni kitų patvirtinančius parodymus. Tarp šių liudytojų parodymų nėra esminių prieštaravimų, o jų nurodomos aplinkybės yra nuoseklios ir patvirtinančios to vakaro įvykių seką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti mažametės nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusioji apie įvykio aplinkybes pasakojo savo mamai, liudytojai G. Z. ir R. K., ekspertėms, atlikusioms ekspertizę. Visuose šiuose procesuose nukentėjusioji nurodė esmines tas pačias aplinkybes, kas nekelia abejonių jų teisingumu.

Kaltinamajame akte D. M. yra inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 150 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamojo gynėja prašė jo veiką kvalifikuoti pagal BK153 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytinės aistros tenkinimu prieš mažamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Be to, lytinė aistra gali būti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Teismų praktikoje laikoma, jog lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, 2K-50/2012, 2K-315/2014). Apie seksualinio prievartavimo požymių buvimą ar nebuvimą, esant kitokiam fiziniam sąlyčiui, galima spręsti atsižvelgiant į tokio fizinio sąlyčio panašumą į natūralų, analinį ir oralinį lytinį aktą; nukentėjusiojo savybes (pvz., tas pats fizinis sąlytis su vaiku ir suaugusiuoju gali turėti visiškai kitokį neigiamą poveikį ir kitaip vertinamas); į tai, kiek toks sąlytis objektyviai gali tenkinti žmogaus lytinę aistrą (pvz., sąlytis, kuriuo įmanoma vien tik pažeminti žmogų, neatitinka kitokio fizinio sąlyčio prasmės); į panaudotos prievartos intensyvumą (žiaurumas, įžūlumas, tyčiojimasis, brutalus žeminimas suteikia daugiau motyvacijos fizinį sąlytį vertinti kaip seksualinio prievartavimo požymį); į kitas aplinkybes (pvz., ar sąlytis buvo tik fragmentiškas, ar nuoseklus ir tikslingas, ar įvykio vieta buvo palanki lytinės aistros tenkinimui, koks buvo kaltininko ir nukentėjusiojo apsinuoginimo lygis ir pan.). Konstatuojant buvus kitokiam fiziniam sąlyčiui, būdingam seksualiniam prievartavimui, be kita ko, būtina nustatyti tokio sąlyčio sąsajumą su lytinės aistros tenkinimu, taip pat įvertinti jį pagal pavojingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2007, 2K-116-942/2016, 2K-191-697/2018).

BK 153 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. Tačiau tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens fizinį bei psichologinį vystymąsi (kasacinės nutartys Nr. 2K-725/2007, 2K–356/2014).

BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu kitokio fizinio sąlyčio būdu panašus į BK 153 straipsnyje numatyto mažamečio tvirkinimo veiką tuo, kad abiem atvejais su tokiu asmeniu atliekami neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie gali pasireikšti panašia forma. Tačiau, atribojant lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu nuo tvirkinamųjų veiksmų, turi būti įvertinamas su mažamečiu asmeniu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobūdis ir jų intensyvumas. Be to, seksualinį prievartavimą BK 150 straipsnį gali sudaryti ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris: 1) geba tenkinti lytinę aistrą; 2) pagal savo poveikį ir neigiamus padarinius palyginamas su prievartine sueitimi, atlikta natūralia, analine arba oraline forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-252/2013, 2K-625/2013).

Aptartų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog D. M. padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 150 straipsnio 4 dalį.

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje turi būti įvertintas baudžiamojo įstatymo normų – BK 150 straipsnio 4 dalies ir 153 straipsnio – atribojimo klausimas, teismas šiuo aspektu pažymi, kad seksualinis neliečiamumas, kaip įstatymo saugoma vertybė – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Neabejotina, kad seksualiniai veiksmai prieš mažamečius turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni nei analogiškų veiksmų prieš vyresnio amžiaus asmenis. Įstatymo leidėjui įtraukus į seksualinio prievartavimo normą aistros tenkinimo kitokio fizinio sąlyčio būdu požymį, smarkiai susiaurėjo galimybes taikyti tvirkinimo normą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija šiuo klausimu taip pat skatina teismus labiau taikyti seksualinio prievartavimo normą (BK 150 straipsnį), taip siekiant užtikrinti griežtesnę vaikų seksualinio neliečiamumo apsaugą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-116-942/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste ypač aktualu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje akcentuojamas ypatingas seksualinės prievartos prieš vaikus keliamas pavojus ir dedamos sustiprintos pastangos kovoti su ja. Europos Tarybos 2007 m. spalio 25 d. konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos (toliau – Konvencija) prieš juos, kurią yra ratifikavusi ir Lietuvos Respublika (2012 m. lapkričio 6 d. įstatymu, įsigaliojo Lietuvoje nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.) preambulėje, be kita ko, konstatuojamas seksualinio vaikų išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš vaikus augimas bei jo keliamas nerimas ir būtinybė užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant kovoti su tuo. Konvencijos aiškinamajame rašte nurodoma, kad vaikai dažnai patiria asmenų, priklausančių jų artimam socialiniam ar šeimos ratui, seksualinę prievartą (3 punktas), ir pabrėžiamas tokios prievartos pavojingumas (3, 125 punktai). Konvencijos aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad jos 28 straipsnio d punkte nustatyta aplinkybė iš esmės apima šeimą plačiąją prasme (angl. extended family (šeima ir artimieji) ar bet kokį asmenį, laikinai atliekantį tėvų funkcijas, pavyzdžiui, prižiūrintį vaiką (Aiškinamojo rašto 199 punktas). Be to, aukos pažeidžiamumą gali rodyti ir labai jaunas vaiko amžius (Aiškinamojo rašto 198 punktas).

Teismų praktikoje laikoma, jog lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, Nr. 2K-50/2012, Nr. 2K-315/2014).

Vien tik išorinių seksualinio pasitenkinimo požymių nenustatymas nėra pagrindas daryti išvadą, jog veika negali būti kvalifikuojama kaip seksualinis prievartavimas. Šiuo atveju iš D. M. atliktų veiksmų sekos, t. y. nakties metu, apie 24.00 val., namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, žinodamas, kad nepilnametė V. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, įsisiurbdamas bučiavo jos kaklą, dėl ko ant jo paliko žymes, po to, kambaryje įsisiurbdamas bučiavo mažametės lūpas, jos kaklą ir, jo paliepimu mažametei nusirengus kelnes bei apatines kelnaites, jai gulint lovoje ant nugaros, gulėdamas ant pilvo ties jos lytiniais organais, liežuviu, apie 10 minučių laižydamas mažametės lytinius organus, taip juos dirgino, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą, yra akivaizdu, jog jis šiais veiksmais siekė vienintelio tikslo – patenkinti savo lytinę aistrą, ir tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės. Nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis liepė nukentėjusiajai nusirengti ir apie 10 minučių laižė jos lytinius organus, neabejotinai patvirtina, kad jis siekė patenkinti savo lytinę aistrą. Lytinių lūpų laižymas pakankamai ilgą laiką, ne vien tik epizodiškas prisilietimas, esant dviese su nukentėjusiąją atskiroje patalpoje nakties metu (tokios sąlygos labiau palankios lytinei aistrai tenkinti, o ne per ankstyvam domėjimuisi lytiniais santykiais skatinti), nukentėjusiajai esant visiškai apsinuoginusiai, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos mažametystės. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad kaltinamasis žinojo nukentėjusiosios amžių, tą patvirtino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Todėl teismas sprendžia, kad tenkindamas lytinę aistrą, D. M. neabejotinai suvokė, jog pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiosios būkle, kurią nulėmė jos mažametystė. Visuma šioje byloje nustatytų aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis, tenkindamas savo lytinę aistrą su mažamete, veikė tiesiogine tyčia.

Teismo vertinimu, tokie nustatyti nuteistojo tyčiniai nusikalstami veiksmai negali būti vertinami vien kaip asmens tvirkinimas. Pažymėtina, kad tokiais D. M. veiksmais kėsinamasi į itin pažeidžiamo asmens, t. y. mažametės, dešimties metų amžiaus mergaitės, seksualinį neliečiamumą, o tai reikalauja griežtesnės šio neliečiamumo apsaugos dėl mažamečiams būdingo fiziologinio bei psichologinio jautrumo. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad kaltinamojo veiksmai vertintini kaip lytinės aistros tenkinimas, kuris pagal savo pobūdį ir pavojingumą pripažintinas fiziniu sąlyčiu, būdingu seksualiniam prievartavimui, o ne mažametės tvirkinimui. Šie inkriminuoti ir įrodyti veiksmai atitinka BK 150 straipsnio 4 dalies seksualinio prievartavimo veiksmų požymius.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

D. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atlygino nusikaltimu nukentėjusiajai padarytą žalą. Sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nurodytą apsvaigimą, tačiau šią aplinkybę pripažino pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, taip pat patvirtino apklausti liudytojai. Jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje ir psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, nevedęs, dirbantis. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Skiriant bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo amžių, kad padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, į tai, kad kaltinamasis seksualiai prievartavo mažametę vieną kartą.

Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nusikalstama veika, numatyta BK 150 straipsnio 4 dalyje priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už jos padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki trylikos metų.

Teismas, įvertinęs visas reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, bei tai, kad yra dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios, viena sunkinanti aplinkybė, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam D. M. už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sankcijoje nustatytam tokios bausmės minimumui. Teismo nuomone, mažesnės laisvės atėmimo bausmės dydžio paskyrimo, nei prašė prokurorė, atsižvelgiant į visas kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, neprieštaraus teisingumo principui ir užtikrins bausmės paskirtį. Teismas taip pat nenustatė sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi padarytas labai sunkus nusikaltimas.

Paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. S.. Šioje pažymoje prašoma priteisti 833,80 Eur už V. S. atstovavimą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kai nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamasis yra dirbantis, jaunas, sveikas ir darbingas asmuo, bausmės atlikimo metu gali dirbti ir uždirbti lėšas, kuriomis gali padengti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl nukentėjusiosios atstovavimo teisme.

Todėl teismas laiko, kad priteistinos valstybei ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. S.. Advokatė S. M. buvo paskirta įgaliotąja atstove, pripažinus, kad jos dalyvavimas būtinas. Vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, valstybės garantuojamą teisinę pagalba mažametei nukentėjusiajai suteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė, todėl šios tarnybos išlaidos turi būti atlygintos valstybei.

2024-11-12 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo pratęstas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas D. M. priklausančiam turtui. Nuosprendį paskelbus, minėtas apribojimas panaikintinas, kadangi nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra visiškai ir išnyko šio apribojimo taikymo priežastys.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Kompaktinis diskas CD-R su nepilnametės nukentėjusiosios V. S. apklausos vaizdo įrašu (1 t., b. l. 73-75) – perduodamas teismui kartu su baudžiamąja byla, atskirame pakete Nr. 1;

2. Kompaktinis diskas CD-R, priedas prie 2024 m. sausio 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) (reikšmingi pokalbiai) (2 t., b. l. 36-37), – perduodamas teismui kartu su byla, atskirame pakete Nr.1.

Nuosprendžiui įsiteisėjus šie CD-R diskai paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimis, 106 straipsnio 2 dalimi, iš D. M. išieškoti valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl nukentėjusiosios įgalioto atstovo dalyvavimo teisme – 833,80 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus 80 centų) už advokatės S. M. dalyvavimą.

Paskelbus nuosprendį, panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. M. turtui butui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 14 500,00 Eur, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant valdyti, naudotis ir disponuoti nurodytu turtu, tačiau uždraudžiant jį parduoti ar bet kuriuo pagrindu perduoti tretiesiems asmenims, taikytą 2024-11-12 Kauno apygardos teismo nutartimi.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Kompaktinį diską CD-R su nepilnametės nukentėjusiosios V. S. apklausos vaizdo įrašu (1 t., b. l. 73-75) – perduodamą teismui kartu su baudžiamąja byla, atskirame pakete Nr. 1;

2. Kompaktinį diską CD-R, priedas prie 2024 m. sausio 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) (reikšmingi pokalbiai) (2 t., b. l. 36-37), – perduodamą teismui kartu su byla, atskirame pakete Nr.1., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.