Šiaulių apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. O. M. Švedijos Karalystės Siodertiorno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nubaustas 9 mėnesių (270 dienų) laisvės atėmimo bausme už tai, kad grasino nukentėjusiesiems asmenims anglų kalba ištardamas žodžius: „Ar turite problemų?“, tuo metu išsitraukdamas pistoletą, atlikdamas ginklą užtaisantį judesį ir į nukentėjusiuosius nukreipdamas tą pistoletą. Tai įvyko 2021 m. gruodžio 16 d. prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje. Grasinimai buvo tokio pobūdžio, jog galima buvo tikėtis, kad kiekvienas iš nukentėjusiųjų patirs rimtą baimę dėl savo paties ar kitų asmeninio saugumo. Šis nusikaltimas laikytinas sunkiu, kadangi grasinimai buvo žymiai sustiprinti pasitelkus ginklą. O. M. šią nusikalstamą veiką įvykdė tyčia.

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo gautas Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, dėl Švedijos Karalystės Siodertiorno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžio pripažinimo ir nuteistajam O. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutartimi Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas patenkintas, pripažintas Siodertiorno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendis, priimtas Lietuvos Respublikos piliečio O. M. atžvilgiu, kuriuo O. M. paskirta 9 mėnesių (270 dienų) laisvės atėmimo bausmė, nustatant, kad O. M. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1dalį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant O. M. 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos skundas tenkinamas.

5. Skundas išnagrinėtas teismo posėdyje, nedalyvaujant proceso dalyviams, kadangi prokuroras ir nuteistasis O. M., kuriems laiku buvo pranešta apie teismo posėdį, į jį neatvyko (BPK 364 straipsnio 6 dalis).

6. Apygardos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, įvertinęs prokuroro skundo argumentus ir skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo klausimą, tačiau nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo nuteistajam O. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

7. Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalyje nustatytas taisykles (BPK 365 straipsnio 1 dalis). BPK 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

8. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas), kuriuo buvo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Iš minėtų Įstatymo nuostatų akivaizdu, kad atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės galima tik tuo atveju, jei nustatomi Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai.

9. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad O. M. yra vykdančiosios valstybės, tai yra Lietuvos Respublikos, pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju yra nustatytos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatytos Europos Sąjungos narės – Švedijos Karalystės – priimto sprendimo baudžiamojoje byloje pripažinimo ir vykdymo sąlygos.

10. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta: nėra pagrindo spręsti, kad sprendimo vykdymas pažeistų nuteistojo pagrindines teises ir / ar laisves; nusikalstama veika, dėl kurios padarymo nuteistas O. M., laikoma nusikalstama ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą; nėra suėję BK 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai; nuteistasis yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamos veikos padarymo metu (2021 m. gruodžio 16 d.) buvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė; nenustatyta, kad sprendimo pripažinimas ir vykdymas pažeistų non bis in idem principą; nenustatyta liudijimo dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje tarpusavio pripažinimo principo taikymo, skiriant laisvės atėmimo bausmę, siekiant ją vykdyti Europos Sąjungoje, trūkumų; nenustatyta, kad O. M. naudotųsi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos; likusi neatliktos bausmės dalis yra ilgesnė nei 6 mėnesiai – O. M. paskirta 9 mėnesių (270 dienų) laisvės atėmimo bausmė; nuteistasis asmeniškai dalyvavo šį klausimą nagrinėjant Švedijos Karalystės teisme; taip pat nenustatyta kitų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų trukdžių pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti Švedijos Karalystės Siodertiorno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendį, kuriuo O. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad O. M. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Siodertiorno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir, vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, pagrįstai paliko O. M. Siodertiorno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtą 9 mėnesių (270 dienų) laisvės atėmimo bausmę, nes ji neviršija BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribos.

12. Pasak prokuroro, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje turėjo pasisakyti ir dėl O. M. nusikaltimo padarymo metu panaudoto ginklo (pistoleto), tai yra galimai BK 253 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais) numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimo ar nebuvimo. Sutikti su šiuo skundo argumentu nėra pagrindo. Minėta, jog O. M. Siodertiorno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad grasino nukentėjusiesiems asmenims anglų kalba ištardamas žodžius: „Ar turite problemų?“, tuo metu išsitraukdamas pistoletą, atlikdamas ginklą užtaisantį judesį ir į nukentėjusiuosius nukreipdamas tą pistoletą; šis nusikaltimas laikytinas sunkiu, kadangi grasinimai buvo žymiai sustiprinti pasitelkus ginklą (Švedijos baudžiamojo kodekso (1962:700) 4 skyriaus 5 straipsnis). Taigi, akivaizdu, kad O. M. Siodertiorno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nuteistas tik už vieną nusikalstamą veiką, padarytą panaudojant ginklą ir taip sustiprinant grasinimą, o ne už du nusikaltimus. Siodertiorno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendyje nėra nurodyta, kad O. M. įrodytos nusikalstamos veikos aprašyme nurodytu ginklu (pistoletu) būtų disponavęs neteisėtai. Todėl skundžiamą nutartį priėmusiam apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo pasisakyti ir dėl nusikalstamos veikos, už kurią O. M. 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nebuvo nuteistas.

13. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėta prokuroro skunde, šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas nepagrįstai taikė O. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atkreipiamas dėmesys, kad Įstatymo 9 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta, jog suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone; suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką; suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Tačiau Įstatymo 9 straipsnio nuostatos nesuteikia teismui, nusprendusiam pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, teisės taikyti nuteistojo teisinę padėtį lengvinantį institutą ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Be to, kaip teisingai akcentuota prokuroro skunde, BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tačiau ne bausmės vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-261-579/2023, 1A-43-851/2024, 1A-192-851/2024), o aptariamos bylos nagrinėjimo procesas yra baigtas, Siodertiorno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 23 d. ir šiuo metu yra tik sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Tokios teismų praktikos bylose dėl Europos Sąjungos valstybių narių teismų priimtų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-213-908/2024). Todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutartis keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, O. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 6 dalimi, 8 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, O. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį 3 (tris) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo O. M. sulaikymo, vykdant šią nutartį.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.