Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. S. ieškinį atsakovui E. E. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti. Palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, vertino, kad nėra nė vieno iš įstatyme įtvirtinto tėvo valdžios apribojimo pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

7. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų E. V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

8. Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-40839-1090/2018 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, atsakovas įsipareigojo kiekvieno vaiko išlaikymui skirti 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-338-270/2019 atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, atsakovui paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėn., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 9 mėn., įpareigojant atsakovą visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Nuosprendyje konstatuota, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 4 d. apie 19.00 val. būdamas bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), sukėlė ieškovei fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos kraujosruva kaklo kairėje pusėje. Taip pat atsakovas neteisėtai disponavo nedidelio kiekio narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti – jo šortų kišenėje buvo rasta 1,804 g kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai gabeno bei laikė tame pačiame bute iki 2018 m. rugsėjo 4 d. 20.25 val., kai atvykę į butą policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje pas jį apžiūros metu rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi byloje Nr. T-729-1078/2021 patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo atsakovui panaikinimo ir atsakovas pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu jam paskirtos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad atsakovas sąmoningai, visiškai suvokdamas savo veiksmų esmę, nevykdė teismo įpareigojimų, ignoravo savo nepilnamečių vaikų interesus; nuteistasis, kuriam buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas nustatant įpareigojimus – auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – nedėjo jokių pastangų šiems įpareigojimams vykdyti, o veikiau stengėsi visą probacijos laikotarpį šių įpareigojimų vykdymo išvengti, išreikšdamas priešišką požiūrį jo atžvilgiu taikytoms priemonėms.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-827/2021 atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir atsakovui paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendyje konstatuota, kad atsakovas 2020 m. gegužės 31 d. apie 10.14 val. paskambino nuketėjusiajai ieškovei, esančiai namuose (duomenys neskelbtini), į mobiliojo ryšio telefoną ir telefonu sakė: „Subaladosiu tave, man necenzūrinis žodis pasekmės, necenzūrinis žodis tau Necenzūrinis žodis tą makaulę, išmušiu visus dantis“; taip pat jis 2020 m. gegužės 31 d. 10.17 val. vėl paskambino nukentėjusiajai, jai esant namuose (duomenys neskelbtini), į mobiliojo ryšio telefoną ir telefonu sakė: „Aš tau pažadėjau, necenzūrinis žodis makaulę, taip ir padarysiu“; be to, jis 2020 m. birželio 1 d. 12.50 val. dar kartą paskambino nukentėjusiajai, jei esant namuose (duomenys neskelbtini), į mobiliojo ryšio telefoną ir telefonu sakė: „aš tau sakau tu necenzūrinis žodis, nusuksiu tau galvą, necenzūrinis žodis tu“. Šiuos atsakovo veiksmus teismas kvalifikavo kaip sistemingą nukentėjusiosios (ieškovės) bauginimą, naudojant psichinę prievartą.

12. Vilniaus miesto apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-85-1035/2022 atsakovo apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio atmestas.

13. Vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. pažyma apie atliekamą bausmę, atsakovas laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. (el. b. 1 t., b. l. 133). Pagal 2023 m. sausio 11 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį, atsakovas 2022 m. spalio 24 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos ir įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

14. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

15. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

16. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys įgyvendinant tėvo valdžią gali būti vertinamas trimis laikotarpiais: iki patekimo į laisvės atėmimo įstaigą (t. y. iki 2021 m. rugsėjo 7 d.), būnant laisvės atėmimo įstaigoje (nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. spalio 24 d.) ir atsakovui išėjus iš laisvės atėmimo įstaigos (nuo 2022 m. spalio 24 d. iki dabar), kadangi, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

18. Teismo vertinimu, byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų pakanka padaryti išvadą, kad laikotarpiu iki 2021 m. rugsėjo 7 d., kai pateko į laisvės atėmimo įstaigą, atsakovas arba apskritai neįgyvendino tėvo valdžios vaikų atžvilgiu (vengė atlikti savo pareigas auklėti vaikus bei nesirūpino vaikais) (neteisėtas neveikimas) arba ją įgyvendino priešingai vaikų interesams (darė žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu) (neteisėti aktyvūs veiksmai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Tokią išvadą teismas daro dėl toliau nurodomų motyvų.

19. Pirma, vadovaujantis ieškovės paaiškinimais, atsakovas nebendravo su vaikais nuo 2019 m. spalio mėn., nors būta pavienių bandymų susitikti atvejų (2020 m. kovo mėn., 2020 m. liepos, rugpjūčio mėn.) (2023 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 00 sek. – 31 min. 12 sek.), tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovo vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaikus bei nesirūpinimas jais buvo sistemingas. 2022 m. rugsėjo 2 d. Vaikų nuomonės išklausymo akte (toliau – ir Vaikų nuomonės išklausymo aktas) užfiksuoti šalių dukros paaiškinimai, kad ji neatsimenanti, kada paskutinį kartą matė tėvą (el. b. 1 t., b. l. 108). Atsakovo atstovės argumentas, kad toks buvo šalių šeimos modelis – jog vaikus auklėja bei jais rūpinasi ieškovė, nepateisina atsakovo neveikimo, nes, kaip minėta, nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, kadangi vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga, šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais (subjektyviais) argumentais. Nors pripažintina, kad atsakovo nebendravimą su vaikais galėjo lemti tarp šalių per skyrybas ir po skyrybų buvę konfliktiniai santykiai, ką patvirtina ir pirmiau nurodyti teismų nuosprendžiai, tačiau pastaruosiuose aiškiai konstatuota būtent atsakovo kaltė dėl fizinio smurto prieš ieškovę naudojimo, taip pat sistemingo ieškovės bauginimo naudojant psichinę prievartą, todėl dėl to, jog ir patys vaikai nenorėjo bendrauti su atsakovu, taip pat yra atsakovo kaltė. Vadovaujantis Tarnybos teismui pateikta informacija, dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų šeima Tarnybai yra žinoma, 2018 m. rugsėjo 7 d., 2020 m. gegužės 18 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, šeimai taikoma atvejo vadyba nuo 2020 m. birželio 2 d., ieškovė charakterizuojama teigiamai, tuo tarpu atsakovas nuo 2020 m. rudens nepalaikė ryšio su socialine darbuotoja bei atvejo vadybininke, atsakovo elgesys įvertintas kaip agresyvus tiek vaikų motinos, tiek specialistų atžvilgiu (2022 m. kovo 31 d. pagalbos planas). Taigi aptariamu laikotarpiu atsakovas nedėjo jokių aktyvių pastangų siekdamas atkurti savo santykius su vaikais, nesinaudojo specialistų jam siūloma pagalba.

22. Trečia, ieškovės teigimu, atsakovas, keldamas konfliktus vaikų akyse, naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą prieš vaikų motiną jų akyse, sukėlė vaikams gilias psichologines pasekmes, o tai atitinka CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytą tėvo valdžios ribojimo pagrindą: daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo spręsti, kad vaikai apie atsakovo naudotą smurtą prieš jų motiną nežinojo. Pirmiausia 2018 m. rugsėjo 4 d. smurto epizodas, už kurį atsakovas buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-338-270/2019, įvyko apie 19.00 val. bute, kuriame gyveno ieškovė su vaikais, dėl atsakovo pavartoto smurto ieškovei atsirado odos kraujosruva kaklo kairėje pusėje. Antra, Vaikų nuomonės išklausymo akte vaikai nurodė, kad atsiminti tėčio ir kalbėti apie jį nenori, kadangi tai sukelia blogas emocijas (šalių dukra); kad tėtis yra „blogas vyras“, gyvendamas su jais jis „pyko ir mušėsi“, mušė tik mamą, o ant vaikų rėkdavo (šalių sūnus). Šie Vaikų nuomonės išklausymo akte nurodyti vaikų paaiškinimai patvirtina vaikus žinojus apie atsakovo prieš ieškovę vartotą fizinį smurtą, taip pat kitokį netinkamą elgesį su pačiais vaikais (rėkavimai), ką parodė ir ieškovė, kad atsakovui buvo būdingas emocijų nevaldymas, t. y. rėkimas, keiksmažodžių vartojimas. Kaip minėta, ir Tarnybos pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad atsakovas buvo agresyvus tiek vaikų motinos, tiek specialistų atžvilgiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-827/2021 atsakovas apibūdintas kaip labai impulsyvus, nesivaldantis, grubus, labai greitai pradeda šaukti, keiktis ir įžeidinėti; taip pat atsakovas yra teistas už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą trečiajam asmeniui (Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu). Pastarieji duomenys papildomai pagrindžia tiek vaikų pasakojimą, tiek ieškovės parodymus apie kitokį atsakovo netinkamą (amoralų) elgesį su jais, t. y. ne tik smurto prieš ieškovę vartojimą. Atsakovo atstovės argumentas, kad byloje nepateikta įrodymų, jog tai dėl atsakovo kaltės šalių sūnui nustatyti psichologiniai sutrikimai, nagrinėjamoje byloje neturi esminės teisinės reikšmės, nes, viena vertus, tai susiję tik su vienu iš tėvų valdžios apribojimo pagrindu, o jų nagrinėjamu atveju, kaip minėta, jų yra keli, antra vertus, net jeigu toks priežastinis ryšys ir nebūtų nustatytas, tai nepaneigtų nei anksčiau nurodyto atsakovo amoralaus elgesio (smurto prieš vaikų motiną vartojimo, rėkavimo tiek ant ieškovės, tiek ant vaikų), tiek pagal savo pobūdį jo žalingos įtakos vaikams. Kita vertus, įvertinus, ką vaikams teko išgyventi dėl atsakovo prieš ieškovę vartoto smurto, kas atsispindi ir vaikų nuomonėse, kad jie nenori atsiminti tėčio, nenori su juo kada nors susitikti, labiau tikėtina, jog prie šalių sūnui nustatyto kompleksinio sutrikimo: emocijų (nerimo spektro) sutrikimo, kalbos sutrikimo, savo veiksmais prisidėjo (ir) atsakovas (CPK 185 straipsnis).

23. Vertinant atsakovo tėvo valdžios (ne)įgyvendinimą tuo metu, kai buvo įkalinimo įstaigoje, šiame kontekste ieškovė (jos atstovė) pripažino, kad atsakovo bendravimas su vaikais galėjo būti apsunkintas, tačiau pažymėjo, jog atsakovas galėjo, tačiau ir toliau nevykdė kitos savo, kaip tėvo, pareigos – neteikė vaikams išlaikymo. Teismo vertinimu, atsakovo galimybės bendrauti su vaikais bausmės atlikimo metu gali būti vertinamas kaip ribotos, tačiau ne visiškai išnykusios. Antra, nors atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovas dėl įkalinimo įstaigoje taikomų taisyklių negalėjo teikti vaikams išlaikymo, ieškovės atstovė tvirtino, kad tokia galimybė egzistavo. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad bausmės atlikimo metu atsakovas dirbo, iš jo darbo užmokesčio buvo vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius raštus, tačiau išlaikymas (alimentai, kurie nurodyti atskirai nuo vykdomųjų raštų) nebuvo mokamas (el. b. 1 t., b. l. 135–137). Atsakovui, teigiančiam, kad neturėjo objektyvios galimybės bausmės atlikimo metu teikti vaikams išlaikymo, teko našta tai įrodyti, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis).

24. Kaip minėta, atsakovas buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos pagal probacijos sąlygas 2022 m. spalio 24 d. Nuo to laiko, pasak ieškovės, nesiekė atkurti su vaikais ryšio, nesikreipė dėl to į vaiko teisių specialistus, vykdančius atvejo vadybą, toliau neteikė vaikams išlaikymo, t. y. ir toliau liko pasyvus, dėl ko CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyti tėvų valdžios ribojimo pagrindai: tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir nesirūpina vaikais, yra išlikę. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į atsakovo procesinį elgesį nagrinėjamoje byloje: nors proceso pradžioje buvo procesiškai aktyvus, prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, nes jam reikėjo laiko pasiruošti procesui, surinkti įrodymus, nurodė, kad dėl esamos padėties turi nemažai argumentų (el. l. 1 t., b. l. 94–95), ir tik išėjęs į laisvę turės galimybę pateikti dokumentus (el. b. 1 t., b. l. 122), tačiau išėjęs iš įkalinimo įstaigos susidomėjimo proceso eiga neberodė, kas papildomai patvirtina atsakovą neturint motyvacijos bei suinteresuotumo išlaikyti tėvo valdžią vaikams.

25. Atsakovas yra tiek baustas administracine tvarka (be kita ko, du kartus bausmės atlikimo metu pagal Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį „Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo“), tiek teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, smurto vartojimą ir kt.

26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas jau ilgą laiką yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros, nesiekia tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių bei pareigų, nebendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, nebendrauja su vaikais ir jais nesidomi, neteikia vaikams išlaikymo, praeityje, iki įkalinimo, aktyviais veiksmais (smurto prieš vaikų motiną vartojimu, kitokiu agresyviu elgesiu (rėkimu)) darė ypatingai žalingą įtaką vaikams, ir nors šiuo metu jokių aktyvių netinkamo tėvų valdžios panaudojimo veiksmų nenustatyta, teismas neturi pagrindo spręsti, kad tai yra atsakovo pakeisto gyvenimo būdo pasekmė, o ne atsakovo atsiribojimo nuo vaikų auklėjimo bei priežiūros rezultatas.

27. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad atsakovas ilgą laiką vengia atlikti savo pareigas rūpintis (įskaitant išlaikymo vaikams teikimą), auginti ir auklėti vaikus (visiškai jais nesirūpina), objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, nėra, todėl teismas, vadovaudamasis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, įvertinęs vaikų nuomonę, Tarnybos išvadą, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį ir neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią jo nepilnamečiams vaikams (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

28. Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

29. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikai be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Ieškovė byloje patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškinį tenkinus, priteisiama ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

31. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

32. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei nagrinėjamoje byloje nesprendžiama.

33. Byloje patirta 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiama 70 proc. su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, t. y. 6,27 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo E. E. (E. E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei V. V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. E. (E. E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo E. E. (E. E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,27 Eur (šešis eurus, 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dėl tėvo valdžios ribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.