Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms;

2) 2011 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis – paskirta laisvės atėmimo 3 metams 6 mėnesiams bausmė;

3) 2014 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo 3 metams bausmė. 2014 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeistas 2014 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, bausmė sumažinta paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams. 2017 m. rugpjūčio 22 d. E. S. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

4) 2019 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. 2019 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-338-270/2019, rezoliucinė dalis, nurodant, kad: „E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams“,

5) 2020 m. gruodžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. 2021-06-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi E. E. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nutartis įsiteisėjo 2021-07-27.

Šioje byloje E. E. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. E. 2020-05-31 apie 10.14 val., nukentėjusiajai V. V. S. būnant namuose - (duomenys neskelbtini), paskambinęs jai mobilaus ryšio telefonu grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios V. V. S. sveikatą sakydamas: „Subaladosiu tave, man necenzūrinis žodis pasekmės, necenzūrinis žodis tau Necenzūrinis žodis tą makaulę, išmušiu visus dantis“

tęsdamas nusikalstamą veiką 2020-05-31 10.17 val. nukentėjusiajai V. V. S. būnat namuose - (duomenys neskelbtini), paskambinęs jai mobilaus ryšio telefonu grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios V. V. S. sveikatą sakydamas: "Aš tau pažadėjau, necenzūrinis žodis makaulę, taip ir padarysiu",

tęsdamas nusikalstamą veiką 2020-06-01 12.50 val. nukentėjusiajai V. V. S. būnat namuose - (duomenys neskelbtini), paskambinęs jai mobilaus ryšio telefonu grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios V. V. S. sveikatą sakydamas: "aš tau sakau tu necenzūrinis žodis , nusuksiu tau galvą, padla tu", tokiais savo veiksmais sistemingai baugino nukentėjusiąją V. V. S.. E. E. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Papildomos apklausos metu V. V. S. parodė, kad buvęs sutuoktinis E. S. po 2020-06-01 įvykio jos netrikdė. Liepos mėnesį buvo ramu, tačiau rugpjūčio mėnesio vidury jis norėjo su vaikais pasikalbėti, paskambino jos motinai, kad nori pabendrauti su vaikais. Vaikai atsisakė su juo bendrauti telefonu ir tada jis pradėjo rėkti ant jos motinos, jam sukilo agresija, jis pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais, apkaltino ją dėl to, kad vaikai nenori bendrauti su juo. 2020-08-25 E. nuo pietų atakavo skambučiais jos motiną, o žinutėmis ją. Žinutes išsiuntė tyrėjai elektroniniu paštu. Kai sužinojo, kad jį vėl kviečia į policiją, jei ji gerai suprato, dėl jų ikiteisminio tyrimo, tai pradėjo jai skambinėti ir grasinti, taip pat pradėjo kalbėti apie alimentus, rašinėti ir prašyti, kad sutiktų dėl mažesnės sumos. Kadangi telefonu ji priminė jo pareigas, o ne tik jam patogias teises, t.y., kad jis turi teisę su vaikais matytis. Jis nenori mokėti alimentų, pradėjo derybas dėl mažesnės sumos, kad ji sutiktų su mažesne suma ir už tai priverstų vaikus su juo susitikti, tačiau vaikai patys nenori. Kažkada E. taip pat skambino jos pusbroliui R. ir sakė, kad sulaužys jam akinius už tai, kad šis jai pasakė, kad E. buvo mašiną pasistatęs aikštelėje prie namų. Rugpjūčio viduryje jų aikštelėje buvo pastatytas nežinomas automobilis, tai R. pasistatė savo automobilį toliau ir užstojo kaimynės automobilį. Gavosi taip, kad kaimynė kreipėsi į policiją, kad R. patrauktų savo mašiną ir tuo pačiu, kad nežinomas automobilis iš jų vietos pasitrauktų. Pasirodo, kad tas nežinomas automobilis buvo E. išsinuomotas ir nuomotojai paskambino E., o tas užsipuolė R., kad šioje aikštelėje mašiną statys jis, kad R. keltų ragelį arba jis atvyks pas jį į darbą. Taip jis grasindamas R., siekia įbauginti ir R. ir ją. Taip pat priekaištauja, kad R. gyvena kartu su ja ir vaikais, bet ji bijo viena gyventi, todėl pasikvietė pusbrolį kartu gyventi. Ji tikrai labai pavargo nuo E. neigiamų emocinių atakų. Jai skaudu, kad dabar neigiamus išgyvenimus patiria jos artimieji. Ji bijo jau ne tik dėl savo saugumo, bet jau ir dėl artimųjų saugumo, nes E. neprognozuojamas, nevaldo emocijų, nebijo pasekmių, nebijo policijos, nebijo nieko, o ji bijo neigiamų pasekmių, kurias gali patirti iš E. Kiekvieną rytą ar vakarą grįždama namo ar išeidama iš namų, atsisuka ir žiūri aplinkui, bijo, kad E. atsiras iš bet kur ir sukels jai fizinį skausmą arba dar blogiau. Labai blogai miega naktimis, nes visada jaučia nerimą ir baimę, nuolat patiria stresą, nes tikrai bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Ji tikrai nebegali jau kentėti, nes tai tęsiasi jau apie dvejus metus po skyrybų, o kad jo grasinimai realūs, ji mano, nes yra patyrusi fizinį smurtą nuo buvusio vyro ne vieną kartą. E. yra teistas, sėdėjęs kalėjime ir jis nebijo kalėjimo, todėl gali bet kada įvykdyti savo grasinimus (b. l. 31).

Apklausta kaip liudytoja teismo posėdyje J. B. parodė, kad pažįsta V. V. S.. 2020-06-02 Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė prašymą skirti atvejo vadybininką. Jie iniciavo skirti atvejo vadybininką. Socialinės priežiūros paslaugos teikiamos tik V. V. S. šeimai. E. S. visiškai nekontaktavo, net nežino, kur jis gyvena. Pradžioje bendravo, bet jis elgėsi grubiai, pokalbiai vyko su necenzūriniais žodžiais, nutraukdavo pokalbius. E. S. nori bendrauti su vaikais, bet vaikai akivaizdžiai nenori su juo bendrauti, bijo. Teikiant paslaugą V. V. S., matė, kad ji labai rūpinasi vaikais. Teikiant atvejo vadybą, domėjosi vaikų mokslo reikalais. Sužinojo, kad mama labai tuo rūpinasi. Tik šiandien sužinojo, kad E. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Atvejo vadyba taikoma pagal seniūnijas. Žino, kad anksčiau jis gyveno kažkur pas draugus. Kai skambindavo telefonu, neatsiliepdavo. Dėl bendravimo su vaikais, liepos mėn. vaikai buvo pas V. V. mamą. Derinome, kad tėvas galėtų pasimatyti su vaikais, pabendrautų, esant močiutei, tačiau jis neatvyko. Liepos 17 d. kalbėjo su E. S.. Jis kalbėjo grubiai, necenzūriniais žodžiais, liudytoja nutraukdavo pokalbius. Po kažkiek laiko jau lyg normaliai kalba, vėl pradeda šaukti, kitų negirdi, visi kalti. E. S. elgesys neprognozuojamas, greitai užsidega. Jo norai neatitinka poelgių, neina į dialogą. Žinodamas, kada gali susitikti su vaikais, nepasirodė. Jis yra labai agresyvus, vaikai jo bijo. Tai pasakė patys vaikai (b. l. 155-156).

Apklaustas kaip liudytojas R. R. paaiškino, kad pažįsta V. V., pusseserė, E. buvęs jos vyras. Su juo nebendrauja. Neseniai bandė sveikintis, bet prieš tai grasino. jų santykiai nėra geri. Su V. V. Santykiai labai geri. Žino, kad vaikai nenori matyti su tėvu, o jis nori. Jis skambindavo, versdavo susitikti su V., su vaikais, kaltino, kad ji nuteikia vaikus. Juos abu žinojo dar iki jų vedybų. Girdėjo, kad E. grasino V. V., bet apie tai žino nedaug. Daug konfliktų negirdėjo. Vienas konfliktas vyko dėl indaplovės. Susiginčijo, nes E. norėjo pats pastatyti, o V. norėjo kviesti meistrą. Tenka matyti besibarančius, o tada vėl gerai. Anksčiau jie sutardavo. E. nenorėjo kalbėti su tėvu, E. pasakydavo kelis žodžius. Dėl grasinimų nelabai žino, negirdėjo. V. užsiminė, kad E. lyg tapo agresyvesnis. Kalbant telefonu, liepė išeiti į lauką, V. atsisakė. Teko gyventi pas V. Apie jų bendravimo turinį ji nepasakojo. Žino, kad E. skambino, V. įrašinėjo pokalbius, nes jis kalba nesąmones. V. gal minėjo, kad bijo E. Apsigyveno, kad jis neateitų ir nieko nepadarytų. V. kažkada rašė, kad grįžtų, nes E. daro nesąmones. Ji bijojo. Mano, kad V. bijo dėl skambučių, todėl pasiūlė jam apsigyventi. E. būna agresyvus, ypač išgėręs, rėkia, būna piktas, atrodo perplėš. Blaivas jis nebūna agresyvus, o linksmas. Paskutiniu metu būna agresyvus. Alkoholį tikrai vartoja, gal dar kažką. Konkrečiai V. nesakė, kad E. grasina. Rėkimus girdėjo. E. turi pyktį ant V. ir laiko tą pyktį.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 47), liudytojas parodė, kad dėl grasinimo nėra taip, kad girdėtų konkrečiai. V. bijo, todėl ten gyveno. Kad jai kažkas bus, negirdėjo. Pas V. gyvena iki šiol. E. neateina. Aplinkybės parodymuose parašyta teisingai (b. l. 156-157).

Iš 2020-06-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja V. V. S. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK nurodydama, kad 2020-06-01 12:50 val. jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), paskambino buvęs sutuoktinis E. S. dėl pasimatymo su vaikais. Paskambinęs jis pasakė, kad „Necenzūrinis žodis tau makaulę už tokį elgesį, nusuksiu galvą“. Ir kitais necenzūriniais žodžiais: „žertva“, „suka“, kad tai ką jis jai padarys, ji pajaus ant savo kūno. Ji bijo dėl savo mažamečių vaikų E. S. ir E. S. sveikatos ir gyvybės, nes prie du metus buvo realus smurtas šeimoje, jis buvo ją sumušęs. Grasinimai vyksta nebe pirmą dieną, turi ta patvirtinančius garso įrašus bei trumpąsias sms žinutes, kuris pateiks tyrimui (t. 1, b. l. 1-4).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020-06-01 13:00 val. bendrajam pagalvos centrui R. R. pranešė apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei paskambino V. V. S., kuri buvo išsigandusi, nes pas ją į butą turi ateiti jos vytas E. S., vyksta skyrybų procesas, vyras labai agresyvus, jis telefonu grasino susidorojimu ir keikė. Bute yra 2 nepilnamečiai vaikai (b. l. 10).

Iš 2020-06-09 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta garso įrašai ir SMS susirašinėjimai. Apžiūros metu nustatyta, kad garso įrašus sudaro 4 failai. Pirmame faile pavadinimu „Nežinomas numeris_2020_05_31_10_11_00_[0]“ kalbasi vyras ir moteris, įrašo trukmė 2 min. Perklausius įrašą reikšmingų tyrimui duomenų nėra. Antrame faile pavadinimu „Nežinomas numeris_2020_05_31_10_14_05_[0]“ kalbasi vyras ir moteris. Įrašas trunka 44 sekundes. Paklausius įrašą jo 15 sekundėje vyras pasako: „Subaladosiu tave man necenzūrinis žodis pasekmės, necenzūrinis žodis tau necenzūrinis žodis tą makaulę, išmušiu visus dantis“, vartoja įvairius necenzūrinius žodžius. Trečias failas pavadinimu „Nežinomas numeris_2020_05_31_10_17_03_[0]“ įraše kalbasi vyras ir moteris. Įrašas trunka 1,39 minutės, Įrašo 1.10 min. vyras pasako: aš tau pažadėjau necenzūrinis žodis makaulę, taip ir padarysiu, gąsdina. Ketvirtas failas pavadinimu „Nežinomas numeris_2020_06_01_12_50_01_[0]“. Įraše girdisi vyro ir moters balsai. Įrašas trunka 3.03 min. Įrašo 0,10 min. vyras pasako: „aš tau sakau necenzūrinis žodis nusuksiu tau galvą, padla tu“, bei vartoja necenzūrinius žodžius. Garso įrašuose neminimi asmenų vardai ir pavardės.

Apžiūrint susirašinėjimus nustatyta, kad susirašinėjimas yra SMS žinutėmis ir pavadinimu „Mersas“ Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 balandžio 14 d., kuriose rašoma, aš tau žertva tikrai galvą nunešiu bei rašo įžeidimus. (b. l. 35).

Byloje ištirtais įrodymais yra nustatytos kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, t. y., kad E. E. 2020-05-31 apie 10.14 val., paskambino nuketėjusiajai V. V. S., esančiai namuose (duomenys neskelbtini), į mobiliojo ryšio telefoną ir telefonu sakė: „Subaladosiu tave, man necenzūrinis žodis pasekmės, necenzūrinis žodis tau Necenzūrinis žodis tą makaulę, išmušiu visus dantis“. Taip pat jis 2020-05-31 10.17 val. vėl paskambino nukentėjusiajai V. V. S., jai esant namuose (duomenys neskelbtini), į mobiliojo ryšio telefonu ir telefonu sakė: "Aš tau pažadėjau, necenzūrinis žodis makaulę, taip ir padarysiu". Be to, jis 2020-06-01 12.50 val. dar kartą paskambino nukentėjusiajai V. V. S., jei esant namuose (duomenys neskelbtini), į mobiliojo ryšio telefoną ir telefonu sakė: "aš tau sakau tu necenzūrinis žodis, nusuksiu tau galvą, padla tu".

Šias faktines aplinkybes patvirtina kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, kuriuose jis pripažino, kad skambino kaltinime nurodytu laiku nukentėjusiajai ir išsakė grasinimus, pripažino, kad perklausytuose telefoniniuose pokalbiuose užfiksuoti jo pokalbiai su nukentėjusiąja, ir jo išsakyti žodžiai. Šias faktines aplinkybes taip pat patvirtina ir nukentėjusiosios V. V. S. parodymai, į bylą pateikti garso įrašai bei jų apžiūros protokolai, liudytojų J. B. ir R. R. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys ir kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, kurio dispozicija atsakomybę numato už sistemingą žmogaus bauginimą, panaudojant psichinę prievartą. Šio nusikaltimo esmę sudaro kito žmogaus ne vienkartinis, sistemingas, t. y. ne mažiau kaip tris kartus, bauginimas naudojant psichinę prievartą. Psichinė prievarta BK 145 straipsnio prasme - tai grasinimai šiuo metu ar ateityje panaudoti fizinį smurtą ar sunaikinti turtą. Tai gali būti grasinimai fizinius smurtu, grasinimai padaryti sužalojimus, grasinimai padaryti žalos turtui ir kt. Šie veiksmai atliekami tikslu sukelti nukentėjusiajam baimės jausmą dėl jo gyvybės ar sveikatos, dėl jo turto saugumo, ir kaltininkas supranta, kad savo veiksmais nukentėjusiajam sukelia tokį baimės jausmą, ir to siekia.

Grasinimai smurto panaudojimu ar turto sunaikinimu ateityje turi būti vertinami per jų realumo prizmę, t. y. kiek šie grasinimai yra realūs, ar tai tik momentiniai susijaudinimo ir dėl to sumažėjusios kontrolės šeiminio konflikto metu pasireiškimas.

Be to, BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Tik tada juos galima laikyti sistema.

Vertinant kaltinamojo nukentėjusiajai V. V. S. išsakytus žodžiu, matyti, kad jie atitinka psichinės prievartos naudojimą. Kaltinamasis tris kartus skambino nukentėjusiajai ir grasino fizinius smurtu – 2020-05-31 10:14 val. sakė „Sudaladosiu tave, man nesvarbu (išsireiškė necenzūriniu žodžiu) pasekmės, supisiu tau necenzūrinis žodis tą makaulę, išmušiu visus dantis“. 2020-05-31 10:17 val. jai sakė: „Aš tau pažadėjau, supisiu makaulę, taip ir padarysiu“. 2020-06-01 12:50 val. paskambinęs nukentėjusiajai sakė: aš tau tu necenzūrinis žodis tu kurva, nusuksiu tau galvą, padla tu“. Taigi šiais žodžiais grasinama fiziškai sužaloti nukentėjusiąją, sudaužyti galvą, išmušti dantis. Tokie veiksmai yra psichinės prievartos naudojimas.

Iš garso įrašų ir bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis E. E. sistemingai baugino nukentėjusiąją, naudodamas psichinę prievartą. Jis nukentėjusiajai telefonu skambino tris kartus, visi šie skambučiai yra susiję su ta pačia situacija. Kaltinamasis su nukentėjusiąją yra buvę sutuoktiniai, konfliktas kilo dėl kaltinamojo bendravimo su vaikais, ir visi grasinimai fiziniu smurtu taip pat yra susiję su šiuo konfliktu. Vėlesniais skambučiai kaltinamasis primena nukentėjusiajai anksčiau išsakytą grasinimą ir sako jai saugotis, nes jis įgyvendins savo smurtinius ketinimus.

Kaip minėta psichinė prievarta turi būti reali, t. y. grasinimai fiziškai sužaloti nukentėjusiąją turi būti realūs. Kaip minėta, konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilo dėl bendravimo su vaikais. Kaltinamasis susierzino dėl to, kad jo vaikai nenorėjo su juo susitikti, todėl pradėjo keiksmažodžiai įžeidinėti nukentėjusiąją ir jai grasinti. Garso įrašuose užfiksuoti ilgesni pokalbiai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis yra įniršęs, ir apimtas pykčio keiksmais ir įžeidimais baugina nukentėjusiąją, sakydamas jai, kad viena nevaikščiok, pamatysi mane bėk, sutiksiu tave subaladosiu, niekas tau nepadės, nei socialiniai darbuotojai, vėliau bus tik konstatuotas toks faktas, viskas, tau bus blogai, priekaištauja jai, kad ši skundžiasi vaiko tiesių apsaugos institucijoms, kad nurodė joms, jog vaikai nenori su juo bendrauti ir toliau grasina, sako, kad jai bus blogai, kad jis už šiuos žodžius atsako ir jai bus blogai. Garso įrašuose kaltinamas kalba itin grubiai, vartojama labai daug keiksmažodžių ir itin piktai ir garsiai šaukiama. Iš nukentėjusiosios elgesio matyti, kad ji bijo kaltinamojo – po šių grasinimų 2020-06-01 ji kreipėsi į VTAT informuodama apie kaltinamojo elgesį, institucijos kurios darbuotoja pranešė apie grasinimus policijai. Ji ir liudytoju apklaustas giminaitis R. R. patvirtino, kad dėl to, jog nukentėjusioji bijojo kaltinamojo, R. R. apsigyveno pas ją bute. Iš nukentėjusiosios elgesio ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji bijo kaltinamojo – ji nuolat rašė laiškus ikiteisminio tyrimo institucijai, siuntė susirašinėjimą telefonu, informuodama apie kaltinamojo elgesį, nurodydama, kad ji bijo jo, kad jai nesaugu dėl savęs ir dėl savo vaikų, kad prašo pagalbos ir pan. Tiek iš nukentėjusiosios apibūdinimų, tiek iš liudytojos J. B. parodymų, taip pat kaltinamojo elgesio procese, matyti, kad kaltinamasis yra labai impulsyvus, nesivaldantis, grubus, labai greitai pradeda šaukti, keiktis ir įžeidinėti. Taigi, įvertinus visa tai, darytina išvada, kad kaltinamojo grasinimus nukentėjusioji vertino kaip realius, kaltinamasis taip pat suprato, kad nukentėjusioji jo bijo, taigi sistemingai ją baugindamas veikė tiesiogine tyčia, siekdamas ją įbauginti, kad ši bijotų dėl savo sveikatos ir gyvybės. Įvertinus visa tai, šie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagristai kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis E. E. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis E. E. (buvusi pavardė S.) 5 kartus, veikos padarymo metu buvo teistas 4 kartus, atlikęs ir laisvės atėmimo bausmę. Teistumai susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, taip pat smurtu. Šiuo metu kaltinamasis teisiamas 6 kartą. Kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nurodė, jog dirba mažojoje bendrijoje, užsiima statybomis, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis yra išsituokęs, administracine tvarka baustas, psichiatrine tvarka negydytas, priklausomybės įskaitoje neregistruotas. Jis teisiamas šeštą kartą, šiuo metu padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis nusikalto buvusios sutuoktinės atžvilgiu, po santuokos nutraukimo praėjus maždaug pusantrų metų. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ne kartą pripažino, kad netinkamai pasielgė nukentėjusiosios atžvilgius, jos atsiprašė, nukentėjusioji jam taip pat neturi pretenzijų, nurodė, kad jam už tai atleidžia, tačiau kaltinamojo charakteris labai nepastovus, jis bet kokiu pretekstu staiga susierzina ir pradeda pykti, priekaištauti nukentėjusiajai. Jo savo elgesio ir reakcijų kontrolė labai nestabili. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, švelnesnę nei bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir BK 72¹ straipsnio 1 dalimi, kadangi kaltinamasis yra labai impulsyvaus ir neprognozuojamo būdo, nukentėjusioji kaltinamojo bijo, nenori su juo bendrauti, todėl šiuo atveju tikslinga kartu su bausme skirti kaltinamajam įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens V. V. S. arčiau kaip 100 metrų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė priteisti iš kaltinamojo 120 eurų proceso išlaidų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu kaltinamajam E. E..

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje E. E. teismo buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. dėl to, kad kaltinamojo psichinė būklės bylos nagrinėjimo metu buvo nestabili, jis buvo labai sujaudintas, todėl BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu jam paskirtas gynėjas pripažinus jo dalyvavimą būtinu. Nuo 2021-09-14 kaltinamasis yra sulaikytas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, taigi šiuo metu ir dėl laisvės suvaržymo jo galimybės savarankiškai gintis yra ribotos. Gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidavo kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį (šiuo metu jis yra nedirbantis, teistas 5 kartus, atlieka laisvės atėmimo bausmę), teismas sprendžia, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 kompaktinis diskas, su garso įrašais, garso įrašais, pridėtos prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2020-12-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti E. E. subendrintą 1 (vienerių) metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72¹ straipsniu paskirti E. E. baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą 1 (vienerius) metus ir 3 mėnesius skaičiuojant nuo 2021-09-28 nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens V. V. S. arčiau nei 100 metrų atstumu.

Išaiškinti, kad paskyrus įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltinamajam draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo (BK 72¹ straipsnio 2 dalis).

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo 2021-09-28.

Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal 2020 m. gruodžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendį.

Netenkinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 120 eurų proceso išlaidų priteisimo iš E. E..

Kaltinamajam E. E. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo šioje byloje.

1 kompaktinį diską su garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.