Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

nuteistajam E. E. (E. E.), jo gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir E. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72¹ straipsniu, E. E. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 28 d., nesiartinti prie nukentėjusiosios V. V. S. arčiau nei 100 metrų atstumu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė ir nukentėjusioji – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, tačiau mano, jog jam buvo paskirta per griežta bausmė ir prašo paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Skundžiamu nuosprendžiu E. E. pripažintas kaltu padaręs BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šios teisės normos sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis nuo trijų mėnesių iki ketverių metų.

Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę kartu su nuteistojo prisipažinimu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą jau pripažino kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dar labiau atsižvelgti į ją ir švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad susitaikė su nukentėjusiąja, tačiau ir ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad bylos nagrinėjimo metu E. E. ne kartą pripažino, jog netinkamai pasielgė nukentėjusiosios atžvilgiu, jos atsiprašė, nukentėjusioji jam taip pat neturi pretenzijų, ji nurodė, kad E. E. už tai atleidžia. Nepaisant šios nuteistajam palankios nukentėjusiosios pozicijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir kitas nukentėjusiosios akcentuotas E. E. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. kad jo charakteris labai nepastovus, bet kokiu pretekstu staiga susierzina ir pradeda pykti, priekaištauti nukentėjusiajai, savo elgesio ir reakcijos kontrolė labai nestabili. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė žymiai mažesnį (devyni mėnesiai) nei BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (dveji metai ir pusantro mėnesio).

Atkreiptinas dėmesys, kad E. E. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad šio nusikaltimo padarymo metu E. E. jau buvo teistas 4 kartus (1 t., b. l. 65–68). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie nuteistajam paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 69–76). Už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą E. E. jau buvo skirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, tačiau ir tai nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Aptartos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, kad jis linkęs nesilaikyti visuomenėje galiojančių taisyklių. Aplinkybė, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. E. įsidarbino ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 62), yra sveikintina, tačiau savaime nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jam paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo E. E. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, buvo atidėtas. Visgi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir E. E. pasiųstas atlikti jam paskirtą bausmę. E. E. buvo suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo būdą, tačiau jis to nepadarė.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes (nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnių bausmių neefektyvumą ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas E. E. už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą parinko tinkamos rūšies bausmę ir tinkamai nustatė jos dydį. Paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta. Nėra pagrindo manyti, kad sumažinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį ar taikant bausmės vykdymo atidėjimą bus įgyvendinti bausmių tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą subendrindamas nuteistajam paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Iš skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės prie ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos griežtesnės 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti tik 4 (keturi) mėnesiai. Atsižvelgiant į minėtas apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į jo daromų nusikalstamų veikų pobūdį (nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir smurto panaudojimu), pridėti mažiau nei 4 (keturis) mėnesius nėra pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad tik tam tikrais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Šioje byloje nėra pagrindo E. E. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, kadangi nėra visų įstatyme numatytų formalių sąlygų. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Vis dėlto, bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti grindžiamas konkrečiomis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Jų nenurodyta ir apeliaciniame skunde, išskyrus aplinkybę dėl sėkmingo įsidarbinimo. E. E. apeliaciniame skunde deklaruojamas noras dirbti, mokant mokesčius valstybei, o ne būti valstybės išlaikomam, yra sveikintinas, tačiau, atsižvelgiant į kitas jau minėtas aplinkybes, tai nesudaro pagrindo nei skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nei sumažinti paskirtos bausmės dydį. Taigi apelianto prašymas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo E. E. apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. E. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.