- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-434-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00994-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,AC invest“
- Kreditorius
- AB SEB bankas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AC Invest“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys: antstolis Irmantas Gaidelis, išieškotojas AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,AC invest“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Irmanto Gaidelio vykdomosiose bylose Nr. 0179/15/01041, Nr. 0008/19/00563, Nr. 0008/19/01013 atliekamą išieškojimą iki bus išnagrinėtas jos skundas dėl antstolio veiksmų. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėja grindė tuo, kad tik išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl antstolio neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų bus atsakyta į klausimą ar antstolio sprendimai ir priverstiniai vykdymai buvo teisėti, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjos prašymas dėl vykdymo sustabdymo teismo turi būti skubiai patenkintas.
2. Pareiškėja nurodė, kad pateikė antstoliui skundą prašydama panaikinti 2020 m. sausio 2 d. pranešimą Nr. S-20-8-50 dėl paskelbtų antrųjų varžytinių vykdomosiose bylose Nr. 0179/15/01041, Nr. 0008/19/00563, Nr. 0008/19/01013 ir jo vykdymą; panaikinti viso areštuoto turto vertę, nustatytą 2019 m. gegužės 23 d. turto arešto akte, ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjos manymu, varžytinėse parduodamo turto vertė yra nustatyta nepagrįstai didelė, yra pažeidžiamos pareiškėjos ir kitų proceso šalių teises, nes turto rinkos kaina yra gerokai mažesnė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „AC invest“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas sprendė, kad pareiškėja iš esmės antstolio veiksmų neteisėtumą ir būtinybę stabdyti vykdymo veiksmus sieja su netinkamu realizuojamo turto vertės nustatymu.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad paduotu skundu pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2020 m. sausio 2 d. pranešimą, kuris yra informacinio pobūdžio dokumentas, jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia ir negali būti skundžiamas CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo vertinimu, pareiškėja tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimų, dėl to jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį ir skundo prašymus tenkinti. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
7.1. prašydama teismo sustabdyti vykdymo procesą, pareiškėja tinkamai nurodė tokio prašymo faktinį pagrindą, motyvuotai pagrindė tokių priemonių taikymo būtinumą;
7.2. teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo tirti ir įvertinti pareiškėjos prašyme nurodytas visas esmines aplinkybes (jų visumą), kuriomis pastaroji grindė tokių priemonių ėmimosi būtinumą, ir turėjo nuspręsti, ar šis prašymas atitiko jo tikslus;
7.3. antstolis pranešimu negalėjo paskelbti antrųjų varžytynių, nes tai turėjo padaryti patvarkymu;
7.4. reali turto rinkos vertė yra kelis kartus mažesnė.
Atsiliepimas
8. Antstolis atsiliepime prašo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. teismo motyvai dėl pareiškėjos prašymo netenkinimo yra išsamūs ir jokio pagrindo su jais nesutikti nėra;
Šalies argumentai
8.2. pareiškėja nepagrindė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo, jų pagrįstumo. Apeliantės atskirasis skundas grindžiamas vien samprotavimais, deklaratyviais teiginiais, kurie niekaip nepagrindžia prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. O vien faktas, kad pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų savaime nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus;
8.3. apeliantė vykdymo procese teikia sistemingus skundus dėl antstolio veiksmų, dėsto juose tapačius teiginius, ignoruodama, kad dėl skunduose dėstomų teiginių nepagrįstumo ir antstolio veiksmų vykdymo procese teisėtumo jau pasisakyta ir teismo (e2YT-l 8779-592/2019, e2S-1320-340/2019, e2YT-25865-905/2019, e2YT-23113-987/2019, e2YT-29438-987/2019, e2S-1879-619/2019).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padavus skundą dėl antstolio veiksmų.
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja, pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų, 2020 m. sausio 14 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąsias bylas grindė tuo, kad CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų paduodantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka, todėl siekiant išvengti galimų pareiškėjos nuotolių prašymas dėl išieškojimo sustabdymo vykdomojoje byloje turi būti patenkintas.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
12. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus ieškinio (nagrinėjamu atveju skundo) reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).
13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu skunde nurodytų reikalavimų vertinimu. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, esminis jos argumentas dėl antstolio Irmanto Gaidelio neteisėtų veiksmų yra tai, kad antstolis skelbdamas antrąsias varžytynes nustatė nepagrįstai didelę parduodamo turto vertę, dėl ko pareiškėjos teigimu yra pažeidžiamos esminės pareiškėjos ir kitų proceso šalių teises. Pareiškėjos teigimu, pagal turto vietą ir jo būklę jo rinkos kaina yra gerokai mažesnė. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio 2020 m. sausio 2 d. pranešimo Nr. S-20-8-50 apie paskelbtas antras varžytynes, kuris apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra informacinio pobūdžio apie antstolio įvykdytą veiksmą vykdymo procese, todėl preliminariai įvertinus bylos duomenis bei skundo reikalavimus, skundas dėl tokio pranešimo neturėtų būti tenkinamas, atitinkami netaikytinos ir laikinosios apsaugos priemonės.
14. Atsižvelgiant į nurodytą, teismo vertinimu pareiškėja preliminariai nepagrindė savo skundo dėl antstolio veiksmų. Nustačius, kad skundas yra prima facie nepagrįstas, nėra pagrindo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
15. Taigi nesant vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje reikalaujamos sąlygos, t. y. tikėtino skundo pagrįstumo, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo labiau atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išimtinumą vykdymo procese, atmestas pagrįstai.
16. Pripažinus, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal pareiškėjos prašymą byloje netaikytos pagrįstai, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
17. Remdamasis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,AC invest“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.