- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1940-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00476-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- H.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-373-892/2020 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams H. Ch., G. Š. ir notarei O. Ž. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei atsakovų H. Ch. ir G. Š. pripažinimo asmenimis, neturinčiais teisės paveldėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Š. ieškiniu prašė: i) testamentą, V. Š. sudarytą 2018-04-17 ir patvirtintą Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės O. Ž., pripažinti negaliojančiu nuo testamento sudarymo momento; ii) testamento, sudaryto 2008-10-30 panaikinimą, patvirtintą Vilniaus rajono 2-ajame notarų biure 2017-11-06, pripažinti negaliojančiu; iii) pripažinti atsakovus H. Ch. ir G. Š. neturinčiais teisės paveldėti po motinos V. Š. mirties; iv) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo ir atsakovų H. Ch. ir G. Š. motina V. Š. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Notarė O. Ž. paaiškino, kad 2008-10-30 V. Š. testamentas panaikintas ir supažindino ieškovą su 2018-04-17 testamentu, kuriuo visas turtas po motinos V. Š. mirties paliekamas atsakovei H. Ch. Susipažinęs su 2018-04-17 testamento turiniu ieškovas suprato, kad testamente neišreikšta tikroji motinos valia.
1.2. Ieškovas su motina V. Š. ir tėvu K. Š. persikraustė gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur gyveno kartu nuo 1983 m. Sesuo H. Ch. atsisakė kartu važiuoti į Lietuvos Respubliką, nes tėvų tarpusavio santykiai buvo sudėtingi. Ieškovas su tėvais buvo sutaręs, jog ieškovui likus gyventi su mama ir tėvu butas po tėvų mirties atiteks ieškovui.
1.3. (duomenys neskelbtini) m., mirus ieškovo tėvui, ieškovas gyveno kartu su motina, ieškovo ir motinos santykiai buvo artimi. V. Š. 2008-10-30 pas seniūną patvirtino testamentą, kuriuo išreiškė valią, kad butas, kuriame V. Š. gyveno su ieškovu, po mirties atitektų ieškovui. Tarpusavio santykiai su motina pasidarė sudėtingesni, kai po tėvo mirties motina V. Š. nuolat prašydavo iš ieškovo pinigų seseriai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), paremti. Ieškovas, kol neturėjo šeimos, neatsisakė padėti. 2008 m. sesuo išviliojo iš motinos 2 500 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerių, skirtų tėvo kapavietei sutvarkyti, neva naujam automobiliui pirkti, nors prieš kelerius metus ieškovas ir tėvai davė 1 600 JAV dolerių aptartam tikslui. Supratęs, kad dėl senatvės motina negali adekvačiai pasirūpinti savimi, ieškovas 2009-07-03 su motina pasirašė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ieškovui perduotas butas, o ieškovas turėjo išlaikyti ir rūpintis motina iki jos mirties. Po mėnesio motina, įtakojama atsakovės, nutraukė sutartį. Ieškovas išsikėlė gyventi atskirai.
1.4. Nuo 2014 m. pabaigos motinos sveikata pablogėjo, padažnėjo gydymasis ligoninėse. Mama prisipažino, jog sesers (atsakovės) H. Ch. žemės sklypo pirkimui atidavė visus pinigus. 2017 m. lapkričio mėnesį sesuo (atsakovė) H. Ch. ieškovui pranešė, kad motina ketina parduoti metalinį garažą. 2017 m. gruodžio mėnesį motina, gulėdama (duomenys neskelbtini), pareikalavo, kad ieškovas už 3 000 Eur pirktų iš sesers garažą. Ieškovas suprato, kad motina negali adekvačiai mąstyti, įvertinti turto vertės (garažo kaina siekė vos 400 Eur). 2017 m. motina prasitarė, kad dukra vertė motiną perrašyti butą (duomenys neskelbtini). 2017 m. pabaigoje, gulėdama (duomenys neskelbtini) ligoninėje, mama papasakojo, kad prieš gulant į ligoninę atsakovė H. Ch. motiną nuvežė pas notarę, kur motina perrašė testamentą (panaikino senąjį), tačiau testamentą, kurio teksto motina neprisimena, paėmė ir laiko pas save atsakovė H. Ch. 2018 m. kovo pradžioje motina ieškovui pranešė, kad išvažiuoja trims mėnesiams pagyventi pas dukrą atsakovę H. Ch. į (duomenys neskelbtini). Sesuo (atsakovė) H. Ch. su ieškovu nebendravo, nepranešdavo, kai atveždavo motiną į Lietuvą ir guldydavo į ligoninę. 2018-11-26 ieškovui paskambino darbuotoja iš (duomenys neskelbtini) ambulatorijos, kur mama dirbo sanitare, ir pranešė, jog motina sunkios būklės, guli (duomenys neskelbtini). Nuvykęs aplankyti motinos ieškovas sužinojo, kad motina jau seniai gydosi, neturi paso, kitų asmeninių dokumentų, prieš tai gulėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligoninėse.
1.5. Po motinos mirties ieškovas kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo ir sužinojo, kad V. Š. 2017-11-06 panaikino savo ankstesnį, t. y. 2008-11-05 testamentą ir 2018-04-17 sudarė naują, kuriuo visą savo turtą užrašė ieškovo seseriai (atsakovei) H. Ch. Atsakovai H. Ch. ir G. Š. turėtų būti pripažinti asmenimis, neturinčiais paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, kadangi, žinodami tikrąją motinos valią, naudojosi aplinkybe, jog V. Š. dėl sveikatos būklės, senatvės, psichologinių sutrikimų, kalbos nemokėjimo, nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, tyčia sudarė sąlygas ir privertė 2017-11-06 parašyti pareiškimą panaikinti 2008-11-05 testamentą. Atsakovė H. Ch., naudodama psichologinį spaudimą, melagingus faktus apie ieškovo elgesį, apgaulės būdu privertė V. Š. sudaryti 2018-04-17 testamentą atsakovės naudai. Atsakovė nepranešė artimiesiems apie blogėjančią motinos sveikatos būklę, naują patvirtintą testamentą, motinos gydymąsi ligoninėse, atėmė asmens dokumentus, galimybę susisiekti telefonu. Atsakovė sudarė tokią teisinę situaciją, kad, iškreipdama tikrąją testatorės V. Š. valią, tapo vienintele įpėdine. G. Š. neprieštaravo tokiam sesers (atsakovės) H. Ch. elgesiui, su ieškovu nebendravo, nors žinojo apie tikrąją motinos sveikatos būklę. Dėl blogėjančios sveikatos būklės ir senatvėje sutrikusio mąstymo V. Š. nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, todėl kitų asmenų įtakoje pas notarą pasirašė naujus paveldėjimo dokumentus, kurių turinio nesuvokė.
1.6. 2017-11-06 – 2017-11-15 iš (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio V. Š. ligos istorijos buvo išduota epikrizės išvada, kurioje pažymima, jog atvykus į ligoninę 2017-11-06, siekiant įvertinti V. Š. fizinį, psichinį ir funkcinį pajėgumą, socialinę būklę, buvo atliktas MMSE (angl. Mini Mental State Examination) tyrimas, kurio metu buvo nustatytas 16 balų vidutinio sunkumo kognityvinių funkcijų sutrikimas. Pažinimo sutrikimų nenustatoma, jei pacientas surenka 30 balų. V. Š. gydanti gydytoja, pastebėjusi pacientės demencijos požymius (blogai orientavosi laike, nesuprato aplinkos, nesusikaupė, nekontroliavo emocijų ir kt.), tikslingai paskyrė MMSE testą, kuris atliktas 2017-11-07. 2017-11-06 10.55 val. notarė O. Ž. priėmė V. Š. ir patvirtino testamento išregistravimą iš registro, nepastebėjusi V. Š. elgesio ar psichologinių funkcijų sutrikimo.
1.7. Dėl naujo testamento sudarymo ir patvirtinimo V. Š. kreipėsi į notarę O. Ž. 2018-04-17, t. y. tuo metu, kai jau buvo laikinai išvykusi gyventi pas dukterį (atsakovę) H. Ch. į (duomenys neskelbtini). Iki pat mirties motinos sveikata bei atmintis silpnėjo, motina nuolat gydėsi. Pripažinus 2018-04-17 testamentą negaliojančiu būtų įgyvendinta tikroji mirusiosios valia.
Atsiliepimas
2. Atsakovė H. Ch. atsiliepime su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
2.1. Paskutiniais mamos gyvenimo metais beveik visą laiką mama praleido pas atsakovę, todėl nusprendė, kad palikimas turės atitekti visiems vaikams po lygiai. Motina nesirgo psichinėmis ligomis, adekvačiai orientavosi aplinkoje, tačiau turėjo fizinės sveikatos (širdies, plaučių, kt.) problemų. (duomenys neskelbtini) ambulatorijos 2019-04-19 išduotame V. Š. medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio pacientės elgesys buvo adekvatus, psichinių sutrikimų nepastebėta.
2.2. 2017-11-06 ryte V. Š. atvyko į Vilniaus rajono 2-ą notarų biurą. Pas notarą dėl vizito buvo suderinta užsirašius iš anksto, kadangi V. Š. nusprendė surašyti testamentą po lygiai (po 1/3 dalį) visiems vaikams. Notarė paaiškino, kad testamento rašyti nebūtina – kiekvienam vaikui ir taip atiteks po 1/3 dalį palikimo pagal įstatymą, tačiau patikrinus Testamentų registrą paaiškėjo, jog galiojo 2008-10-30 sudarytas testamentas, kurį motina galvojo panaikinusi nutraukiant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. V. Š. paprašė notarės patvirtinti jos asmeniškai pasirašytą 2008-10-30 testamento panaikinimą. 2017-11-06 V. Š. apsilankė (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, kadangi paūmėjo kvėpavimo nepakankamumo liga, kur buvo nukreipta gydytis į (duomenys neskelbtini) ligoninę. (duomenys neskelbtini) V. Š. buvo nustatyta progresuojančio kvėpavimo nepakankamumo epikrizė, dėl to 2017-11-06 V. Š. paguldyta į ligoninę.
2.3. Žemesnių pažintinių funkcijų MMSE testo rezultatų galima tikėtis iš vienišų, neaktyvių, patiriančių stresą, su mažesne ištverme, senyvo amžiaus asmenų. Testą sunku atlikti asmenims, turintiems fizinių trūkumų, blogai girdintiems ar matantiems, turintiems motorikos sutrikimų. Aplinkybė, jog 2017-11-06 ryte V. Š. notarine tvarka panaikinus ankstesnį testamentą, kitą dieną buvo nustatytas pažintinių funkcijų MMSE 16 balų rezultatas, nereiškia V. Š. tikrosios valios trūkumo dėl testamento panaikinimo.
2.4. Teiktuose į bylą V. Š. medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad V. Š. 2018-04-17 būtų psichiškai neadekvati, sirgusi psichinėmis ligomis. Tikroji motinos valia buvo ta, kad po mirties palikimą sudarantis butas būtų parduotas, o gauti pinigai padalinti visiems vaikams po lygiai. Motina 2018-04-17 testamentą surašė atsakovės vardu norėdama išvengti galimų ginčų tarp vaikų dėl turto pasidalijimo. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl V. Š. valios trūkumų sudarant 2018-04-17 testamentą. V. Š. medicininiai dokumentai patvirtina, kad ji suprato ir valdė savo veiksmus.
3. Atsakovas G. Š. atsiliepime nurodė, kas su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad motinos valia nekelia abejonių. 2017-04-11 visa šeima atvyko į motinos sukaktuves, tuo metu mamą prižiūrėjo sesers H. Ch. šeima ir ieškovas. Ieškovas skundėsi, kad pavargo nuo mamos priežiūros. Pastaraisiais metais brolis nesirūpino mama, ją prižiūrėjo sesuo H. Ch. ir jos šeima. Sesers šeima dažnai vykdavo į Lietuvą pas mamą, 5 mėnesius mama gyveno su sesers šeima (duomenys neskelbtini). Sesuo negalėjo kliudyti ieškovo bendravimui su motina, nes gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovas – kelis kilometrus nuo mamos. Atsakovas su šeima nuolat palaikė ryšį su seserimi ir mama mobiliuoju telefonu, „Skype“ pagalba. Ieškovas atsakovui siųsdavo trumpojo mobiliojo ryšio žinutes, kur mamą žemindavo. Atsakovas 2018-04-29 nuvyko aplankyti mamą, kuri gyveno pas seserį (atsakovę) H. Ch. (duomenys neskelbtini). Siuntė žinutę ieškovui, kurioje prašė atvykti pas seserį (atsakovę) H. Ch. į Baltarusiją nuo 2018-04-30 iki 2018-05-01 ir pakalbėti apie susiklosčiusius santykius šeimoje, tačiau ieškovas neatvyko. Atsakovui G. Š. mama pranešė, jog testamentas sudarytas sesers (atsakovės) H. Ch. naudai. Mamos laidotuves organizavo ir apmokėjo Ch. šeima.
4. Atsakovė notarė O. Ž. paaiškino, kad sandorių tvirtinimo metu notarei nekilo abejonių dėl V. Š. galėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. Š. į biurą atvyko su lydinčiais asmenimis, notarė patikrino duomenis neveiksnių asmenų registre. V. Š. buvo (duomenys neskelbtini) metų, todėl notarė pradėjo klausinėti, ką palikėja nori atlikti, kokį testamentą panaikinti, kam bus sudarytas testamentas, ar sugebės pasirašyti (vardą, pavardę, parašą). V. Š. paaiškino ko nori. Paruošus pareiškimą dėl testamento anuliavimo, notarė paklausė, ar pareiškėja nori sudaryti naują testamentą. Pareiškėja pareiškė nenorinti, nes važiuoja į ligoninę. Notarė paaiškino palikėjai, kad anuliavus testamentą visą turtą paveldės visi vaikai, tačiau pareiškėja truktelėjo pečiais, pasakė, kad nesvarbu. Vizitui 2018-04-17 buvo registruotasi iš anksto. V. Š. į biurą atvyko su dukra, pareiškė, kad nori sudaryti testamentą. Notarė paklausė, ar ji supranta, ką daro, siekė išsiaiškinti, ar pareiškėja nebuvo neleistinai veikiama kitų asmenų. Dukra H. Ch. buvo šalia, tačiau nieko neaiškino. Notarė nurodė, kad V. Š. buvo labai nekalbi, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių panaikino ankstesnį testamentą ir vėl sudaro naują. V. Š. paaiškino, kad važiuoja pas dukrą gyventi į (duomenys neskelbtini). Notarė nurodė neturėjusi pagrindo abejoti dėl V. Š. gebėjimų suprasti veiksmų esmę ir juos valdyti. V. Š. sudarė įspūdį asmens, dėl amžiaus nepasiduosiančio įtakai. Notarų biure kalbos, kad visiems vaikams turi atitekti turtas nebuvo.
Šalies argumentai
5. Ieškovas A. Š. papildomai paaiškino, kad atliktos ekspertizės patvirtino, jog V. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Notarė paaiškino, jog netikrino V. Š. mentalinės būklės, tačiau pažymėjo reiškusi pastabas atsakovei, kad testamento sudarymo metu atsakovė negali sakyti replikų, kalbų, notarė turi viską išgirsti iš atsakovės. Notarė atkreipė dėmesį, kad tą dieną V. Š. buvo nekalbi, nurodė negirdėjusi V. Š. valios palikti turtą visiems trims vaikams. Atsakovės ir notarės paaiškinimai dėl ieškinio prieštaringi. 2017-11-06 sandorio sudarymo metu notarė nekreipė dėmesio į klientės sveikatos būseną, nors V. Š. notarei minėjo, kad naujo testamento nesudarys, nes važiuoja į ligoninę. Byloje esantis medicininis išrašas pagrindžia, kad tą dieną V. Š. blogai jautėsi, buvo paguldyta stacionariam gydymui, ligonę apžiūrėję medikai paskyrė psichologo konsultaciją, kurios metu konstatuota, kad ligonė nepilnai orientuojasi laike ir vietoje, aplinkybiškai mąsto, sunkiai susikaupia. 2017-11-06 vaizdo įraše matosi, kad V. Š. yra sunkios būklės, kalba nerišliai, dėmesys ir atmintis sutrikę, įrašo metu girdisi, kaip atsakovė ir O. V. įkalbinėja parduoti garažą. Atsakovė 2017-11-06, naudodamasi motinos sveikatos būkle, ją nuvežusi pas notarą tikslu panaikinti testamentą, negalėjo nepastebėti, kokios būsenos yra motina.
Atsiliepimas
6. Atsakovė H. Ch. papildomai paaiškino, kad ekspertas K. D. nevertino įrašo pas notarą, antroje ekspertizėje apie įrašą nepasisakyta, ekspertai nevertino atsakovės pateiktos specialisto išvados, nepasisakė dėl išvados pagrįstumo. V. Š. nenustatyta gilių psichikos pažeidimų, ekspertai nekonstatuoja, kad sutrikimai vėliau blogėjo. Demenciją nustatė šeimos gydytojas, tačiau priežiūra nepaskirta. Atliktą MMSE tyrimą būtina vertinti atsižvelgiant į tai, kad V. Š. turėjo tik pradinį išsilavinimą, buvo garbaus amžiaus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-09-03 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė atsakovei H. Ch. iš ieškovo A. Š. 1 810,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovo A. Š. valstybės naudai 53,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
7.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas A. Š. bei atsakovai H. Ch. ir G. Š. yra velionės V. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. V. Š. 2008-10-30 sudarė testamentą, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), paliko sūnui (ieškovui) A. Š. su sąlyga, kad Butas nebus neperleistas, kol ieškovas bus gyvas. V. Š. 2009-07-03 su ieškovu bei ieškovo sutuoktine O. Sh. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (toliau – Išlaikymo sutartis), kuria perdavė rentos mokėtojams Butą už išlaikymą iki gyvos galvos. Išlaikymo sutartis nutraukta 2009-08-06. Išlaikymo sutarties nutraukimo sandoryje nurodyta, kad Išlaikymo sutartis nutraukiama dėl pablogėjusių rentos gavėjos ir rentos mokėtojų santykių. V. Š. Vilniaus rajono 2-ame notarų biure 2017-11-06 panaikino 2008-10-30 testamentą. V. Š. Vilniaus rajono 2-ame notarų biure 2018-04-17 sudarė testamentą, kuriuo V. Š. priklausantį visą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, įskaitant turtines ir neturtines teises, kur jis būtų ir iš ko susidėtų, paliko dukrai (atsakovei) H. Ch.
7.2. Bylos nagrinėjimo metu paskirtos dvi teismo psichiatrinės ekspertizės. Teismo ekspertizės aktuose padarytos išvados, kad V. Š. Vilniaus rajono 2-ame notarų biure 2017-11-06 testamento panaikinimo metu ir 2018-04-17 testamento sudarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) ir dėl sveikatos būklės 2017-11-06 testamento panaikinimo metu bei 2018-04-17 testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
7.3. Apylinkės teismas vertino, kad tiek ieškinio turinys, tiek ieškovo paaiškinimai nesąlygoja manymo, kad V. Š. ginčijamų sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų (veiksmų) valdyti. Ieškovas nurodė, kad apie sudarytus sandorius buvo neinformuotas, tačiau nei atsakovė H. Ch., nei V. Š. neturėjo moralinės ar teisinės pareigos apie testamento panaikinimą ir naujo sudarymą informuoti ieškovą. Ieškovo paaiškinimai dėl mamos sveikatos būklės (velionė vartojo vaistus, kartais užmiršdavo ko klausdavo ar apie ką kalbėjo, perklausdavo tą patį) yra bendro pobūdžio, fragmentiški, nesudarantys pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados dėl testatorės sveikatos būklės civilinei bylai reikšmingu laikotarpiu (2017 m. lapkritį ir 2018 m. balandį). 2018 m. ieškovo bendravimas su mama nebuvo dažnas. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovė izoliavo motiną nuo artimųjų, tačiau nepateikė minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas pažymėjo, kad nereikalauja įrodinėjimo aplinkybė, kad su amžiumi gali silpnėti asmens pažinimo, dėmesio, koncentracijos galios, tačiau tai savaime nereiškia asmens neveiksnumo. Atsakovės paaiškinimai pagrindė, kad V. Š., sulaukusi garbingo amžiaus, buvo sąmoninga asmenybė, mąstė kritiškai.
7.4. Apylinkės teismas vertino, jog nepaisant to, kad ieškovas įrodinėja, jog 2017-11-06 ir 2018-04-17 sandorių sudarymo metu V. Š. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, tačiau ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad 2017 m. lapkričio mėnesį, būdama ligoninėje, kaip nurodoma medicininiuose dokumentuose, labai sunkios būklės, V. Š. prisiminė apie sudarytą sandorį, grįžusi namo suprato, kad būtina sumokėti už Butui suteiktas komunalines paslaugas, vyko atlikti aptartą mokestinę pareigą, žinojo, kur gali būti palikėjos asmens dokumentai, 2018 m. kovo mėnesį informavo sūnų, kad 3 mėnesiams išvyksta su dukterimi, 2018 m. gegužės mėnesį paskambino sūnui informuodama, kad palikėja yra ligoninėje. Tai reiškia, kad palikėja adekvačiai suvokė situaciją, gebėjo ją vertinti, orientavosi aplinkoje, rūpinosi kasdieniais savo poreikiais. Notarė taip pat nurodė, jog, sudarydama 2017-11-04 sandorį, V. Š. paaiškino, kad vyksta į ligoninę ir kito testamento nesudarys. 2018-04-17 testamento sudarymo metu V. Š. nurodė, kad važiuoja gyventi pas dukterį į (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas vertino, kad sandorių sudarymo metu palikėja suprato gyvenime vykstančius įvykius. Tai, kad, kaip nurodė notarė, 2018-04-17 testamento sudarymo metu, V. Š. buvo nekalbi savaime nesuponuoja išvados, kad ji nesuprato savo veiksmų reikšmės. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį aplankė mamą, kuri buvo geros nuotaikos, tačiau bendravimas buvo pakankamai sunkus. Visgi, ieškovas nedetalizavo, kokie bendravimo sunkumai buvo su V. Š. Ieškovo paaiškinimai dėl to, kad ieškovas 2018 m. bendraudavo su mama, kalbėjo apie Šv. Kalėdas papildomai pagrindžia, kad V. Š. 2018 m. pabaigoje taip pat gebėjo suprasti ir vertinti palikėjos gyvenime vyksiančius įvykius. Ieškovas taip pat paaiškino, jog paskutinėmis gyvenimo dienomis mama būdama sąmonėje ieškovui sakė: „Sūnau atleisk, aš padariau klaidą, aš padariau taip, kaip norėjo H., bet ji mane apgavo“. Teismo vertinimu, minėti paaiškinimai taip pat įrodo, jog 2018 m. pabaigoje V. Š. sugebėjo analizuoti savo veiksmus, juos vertinti, tačiau minėti paaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, jog 2017-11-06 ir 2018-04-17 sandoriuose išreikšta valia neatitiko tikrosios V. Š. valios. Nėra pagrindo manyti, kad minėti V. Š. žodžiai paneigia palikėjos valią, išreikštą ginčijamuose sandoriuose.
Šalies argumentai
7.5. Ieškovo paaiškinimai nepagrindžia jo nurodomos aplinkybės, kad ginčijami sandoriai turėjo valios trūkumų. Vien tai, kad, kaip nurodo ieškovas, V. Š. dažnai kalbėjo apie būtinumą paremti dukrą, garažo pardavimą, kartais su ieškovu kalbėdavo piktai (agresyviai), savaime neįrodo palikėjos elgesio neadekvatumo. Ieškovo paaiškinimai, kad mama labiau klausydavo kitų asmenų (draugių, dukros) patarimų, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad palikėja elgėsi neprotingai ar buvo neteisėtai įtakojama. Liudytojos O. V. ir atsakovės paaiškinimai suponuoja manymą, kad V. Š. išgyveno dėl nesutarimo tarp vaikų šeimoje, kuris buvo sąlygotas būsimo turto pasidalijimo klausimų, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijami sandoriai neatitiko palikėjos valios ar buvo sudaryti neteisėto poveikio pasėkoje. Liudytoja L. M., teikdama parodymus, naudojosi užrašais, kuriuose buvo užrašytos aplinkybės iš esmės daugiau neigiamai, nei teigiamai apibūdinančios asmenį. Tokie liudytojo veiksmai neįprasti, todėl kelia abejonių dėl liudytojos parodymų patikimumo. Kita vertus liudytojos, taip pat ir ieškovo paaiškinimai apie tai, kad dalį laiko 2018 m. V. Š. gyveno Bute viena netiesiogiai patvirtina notarės paaiškinimus, kad palikėja buvo savarankiška asmenybė, galinti priimti savarankiškus sprendimus, tinkamai savimi pasirūpinti. Šią išvadą patvirtina ir liudytojų O. S., O. V. parodymai.
7.6. Ieškovas nenurodė objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti notarės ar liudytojų parodymų patikimumu, suinteresuotumu bylos baigtimi. Nebuvo įrodinėjamos aplinkybės dėl notarės nekompetencijos ar šališkumo sandorių tvirtinimo metu. Ieškovo atstovė baigiamojoje kalboje abstrakčiai nurodė, kad notarė papildomai nepatikrino V. Š. būklės sandorio sudarymo metu, tačiau nenurodė, kokiais faktiniais duomenis remiantis notarė privalėjo tai padaryti. Apylinkės teismas pažymėjo, kad medicininiai duomenys, kuriais ieškovas ieškinyje grindžia palikėjos negalėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, iš esmės remiasi duomenimis iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, t. y. duomenimis, kurie buvo fiksuoti po sandorio dėl testamento panaikinimo sudarymo. Tą dieną V. Š. vyko į notarų biurą, vėliau ambulatorinę sveikatos įstaigą, dar vėliau – į ligoninę. Tokia intensyvi diena 80 metų asmeniui, turinčiam sveikatos sutrikimų, natūraliai galėjo sąlygoti nuovargį. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad „2017-11-07 ieškovas atvažiavo pas mamą, kuri buvo prastos būklės, bendrauti su ja buvo sunku, bet galų gale tai yra ligoninė“, tačiau, teikdamas paaiškinimus apie tai, jog 2017-11-05 mamos bute buvo susitikę ieškovas, ieškovo sutuoktinė, atsakovė, atsakovės sutuoktinis, atsakovės dukra ir anūkas, mama, visi šventė praėjusius gimtadienius, nenurodė, kad tada mama elgėsi neadekvačiai, kad ieškovui ar kitiems asmenims kilo abejonių dėl palikėjos psichinės sveikatos būklės, buvo tariamasi dėl mamos galėjimo gyventi savarankiškai ar pan.
7.7. Apylinkės teismo vertinimu, Teismo psichiatrijos 2019-11-14 akto tiriamojoje dalyje nurodyti V. Š. psichinės sveikatos būklės požymiai nepakankami vienareikšmiškai išvadai dėl palikėjos sugebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ginčijamų sandorių sudarymo metu. Ekspertas pažymėjo, kad pirmieji psichikos sveikatos sutrikimo požymiai (nerimas, nemiga, padidintas jautrumas) buvo fiksuoti 2010 m., dėl ko palikėjai iki 2017 m. buvo skiriami psichotropiniai vaistai. Vėliau, pasisakoma dėl V. Š. socialinio savarankiškumo (Barthel indekso) dinamikos, akcentuojamas MMSE rezultatas, galvos smegenų radiologinio tyrimo duomenų rezultatas, aplinkybė, kad tiek atvykus į ligoninę, tiek išvykimo metu, V. Š. negalėjo pasirašyti medicininiuose dokumentuose, tačiau neatsižvelgiama, kad vėlesniuose 2018 m. medicininiuose įrašuose matyti, jog V. Š. juose pasirašydavo ((duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2018/S5220 2018-05-14 sutikimas dėl angiografinio tyrimo ir nuskausminimo atlikimo, 2018-05-15 sutikimas dėl gydomosios intervencinės radiologijos procedūros ir nuskausminimo atlikimo). Ekspertas taip pat nevertino, kad V. Š. parašas yra ir 2017-11-06, ir 2018-04-17 sandoriuose. Ekspertas svarbią reikšmę suteikė MMSE tyrimo (duomenys neskelbtini) rezultatui, iš kurio matyti, kad V. Š. negalėjo atsakyti į klausimą, kokie dabar yra metai, kelinta mėnesio diena, kuriame aukšte ir kokioje ligoninėje palikėja yra, tik vieną kartą atėmė iš 100 7 vienetus, nepasakė trijų išmoktų žodžių, nepakartojo „be“, „taip“, „ne“, „ar“, „dar“, neparašė sakinio, netinkamai nukopijavo piešinį. Iš bylos duomenų nematyti, kad minėtas testas būtų kartotas, būtų aiški testo rezultatų dinamika, neaišku, kaip pacientei buvo paaiškinta testo atlikimo priežastis, ar negalėjimas atsakyti į tam tikrus klausimus sąlygojo asmens negebėjimas tai padaryti, ar jų svarbos, prasmės suvokimo, motyvacijos stoka, fiziologinė būsena. Byloje nėra duomenų, kad po minėto testo atlikimo V. Š. būtų nukreipta psichiatro konsultacijai. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojų įrašai dėl asmens dementiškumo, kognityvinio defekto, nebuvo patvirtinti diagnozuojant asmeniui atitinkamą sutrikimą palikėjai esant gyvai. Rekomendacijos asmens stebėjimo minėtu aspektu (psichinės būklės stebėjimo) nenurodyta (duomenys neskelbtini) epikrizėje išrašant pacientą. 2017 m. lapkričio mėnesio – 2018 m. sausio mėnesio (duomenys neskelbtini) poliklinikos medicininių dokumentų išrašuose nėra duomenų apie žymius psichikos sveikatos sutrikimus. Minėtuose įrašuose nenurodyta būtinumo siųsti pacientę specialistui psichinės sveikatos sutrikimų diagnozavimui. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare 2018 m. gegužės mėnesį ligos istorijoje Nr. 2018/S5220 (paguldyta 2018-05-12, išrašyta 2018-05-18) nenurodyta V. Š. psichinių sveikatos sutrikimų, psichinės sveikatos sutrikimų požymių nei pradinėje, nei galutinėje diagnozėje. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojų įrašai dėl asmens dementiškumo, kognityvinio defekto, nebuvo vėliau patvirtinti diagnozuojant atitinkamą sutrikimą palikėjai esant gyvai, todėl konstatuoti asmeniui buvus psichinį sutrikimą, iš esmės remiantis tik keliais įrašais gydymo (duomenys neskelbtini) ligoninėje istorijoje, nepagrįsta.
7.8. Trečioje tiriamosios dalies pastraipoje ekspertas nurodė, kad lėtinė išeminė galvos smegenų liga V. Š. lėmė struktūrinius morfologinius, hipoksinius, negrįžtamus galvos smegenų pakitimus, kurie 2017 m. lapkričio mėn. palikėjai pasireiškė kliniškai reikšmingais psichikos ((duomenys neskelbtini)) ir neurologiniais sutrikimais, sunki somatinė būklė labiau gilino V. Š. išeminius negrįžtamus galvos smegenų pažeidimus, todėl ir 2018 m. jos psichikos sveikatos būklė negalėjo gerėti. Ekspertas nepasisako, kodėl nurodoma išvada dėl V. Š. psichikos sveikatos būklės neatsispindi vėlesniuose medicininiuose dokumentuose. Ekspertizės akto tiriamosios dalies antroje pastraipoje, ekspertas, vertindamas liudytojų parodymus, svarbią reikšmę suteikia tiems, kurie pagrindžia eksperto iš medicininių duomenų daromas išvadas dėl V. Š. sveikatos būklės (pvz. L. M.), ir kaip neatitinkančius tikrovės įvardija tuos, kurie sveikatos būklės neatitinka. Objektyvių duomenų apie palikėjos sveikatos dinamiką vėlesniuose medicininiuose dokumentuose nėra. Ekspertas ekspertizės akto tiriamosios dalies antroje pastraipoje nurodė esant neatitikimų tarp notarės ir atsakovės paaiškinimų, tačiau, teismo vertinimu, neatitikimai nereikšmingi, nes nesuteikia duomenų apie V. Š. psichikos sveikatos būklę. Minėtoje pastraipoje ekspertas išvardino notarų biure 2017 m. balandžio mėn. atliktus veiksmus, tačiau nepasisakė, dėl kokių priežasčių notarė negalėjo matyti ir tinkamai įvertinti eksperto konstatuojamos V. Š. sveikatos būsenos 2017-11-06, tai yra, kad palikėja negalėjo tinkamai įvertinti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertas faktiniais duomenimis nepagrindžia išvados apie V. Š. sveikatos būklę 2018 m., nepasisako, kuo remiantis daro vienareikšmišką išvadą dėl palikėjos gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2018-04-17 sandorio sudarymo metu. Ekspertas nepasisako dėl ieškovo paaiškinimų, liudytojų parodymų, kad dalį laiko nuo 2018 m. V. Š. gyveno viena, savarankiškai, vertino esamą situaciją šeimoje, nuogąstavo dėl palikėjos, kas iš esmės, tuo atveju, jei iš tiesų V. Š. tiek 2017 m., tiek 2018 m. sandorio sudarymo metu, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų neįmanoma. Ekspertas tiriamosios dalies pabaigoje apibendrindamas daro išvadą, kad 2017-11-06 panaikindama testamentą bei 2018-04-17 sudarydama testamentą, V. Š. sirgo (duomenys neskelbtini) ir dėl išreikštų kognityvinių sutrikimų negalėjo įsisąmoninti teisinės situacijos, kritiškai informacijos vertinti, įsiminti ir ateityje išlaikyti reikiamos informacijos, pasipriešinti išoriniam poveikiui (įtaigai), numatyti savo veiksmų moralinių ir teisinių pasekmių, tai yra negalėjo laisvai išreikšti savo valios. Visgi, apylinkės teismui neaišku, kokiais faktiniais duomenimis ekspertas grindžia išvadą dėl V. Š. negalėjimo įsisąmoninti teisinės situacijos, kritiško situacijos vertinimo, pasipriešinimo išoriniam poveikiui, ką konkrečiai minėta išvada reiškia, kokį išorinį poveikį buvus ekspertas konstatuoja.
Žemesnės instancijos teismas
7.9. Apylinkės teismas pažymėjo, kad notarė paaiškino sandorių esmę, o testatorė juos suprato. Notarės paaiškinimai, kad V. Š. sudarė nepasiduodančios įtakai asmenybės įspūdį patvirtina, jog V. Š. buvo apsisprendusi dėl turto palikimo būdo, sprendimas nebuvo atsitiktinis. Neaišku, kuo konkrečiai remiantis ekspertas mano, kad taip negalėjo būti. Sudarant abu sandorius dalyvavo atsakovė. Nenustačius, jog kitų asmenų dalyvavimas neatitiko testatoriaus valios, nėra pagrindo konstatuoti Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.29 straipsnio pažeidimo. Objektyvių duomenų apie tai, kad testatorė dėl kitų asmenų neteisėto poveikio sudarė testamentą nėra. Į bylą pateikti 2017 m. vaizdo įrašai nesuteikia reikšmingos informacijos apie V. Š. gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2017 m. sandorio sudarymo metu (įrašai epizodiniai). Apylinkės teismas sprendė, kad Teismo psichiatrijos 2019-11-14 aktas nepakankamas aplinkybei dėl V. Š. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos (veiksmus) valdyti ginčijamų sandorių sudarymo metu patvirtinti, nes ekspertizės akte neįvertinti reikšmingi duomenys, daromos išvados iš esmės paremtos tyrimais (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kurie vėliau nekartoti ar patvirtinti atitinkama diagnoze. Išvada, kad 2018 m. V. Š. būklė negalėjo gerėti yra hipotetinė.
7.10. Ekspertė Z. K. 2020-02-06 išvadoje nurodė, kad pateiktoje V. Š. medicininėje dokumentacijoje nepakanka duomenų, jog civilinei bylai aktualiu laikotarpiu V. Š. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, kuris reikšmingai galėjo sutrikdyti palikėjos psichikos būseną bei gebėjimą suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Analizuodama 2017-11-07 psichologo konsultacijos išvadą ekspertė nurodo, kad tyrimo metu su V. Š. buvo pakankamas kontaktas: palikėja buvo prieinama prasmingam bendravimui, o nustatyti orientacijos, atminties, dėmesio bei mąstymo sutrikimai nėra pakankamai informatyvūs, nenurodyta jų sutrikimo lygio (sunkumo), nes neaišku, kokia psichologinio vertinimo metodika vadovautasi atliekant tyrimą, nėra tyrimo aprašymo eigos, kurio metu paaiškėtų, kokio lygio buvo minėti sutrikimai, ar buvo pasikliauta tik MMSE tyrimo rezultatu, kuris tik formaliai atitinka vidutinio sunkumo kognityvinių funkcijų sutrikimą. Tiek psichologinio tyrimo, tiek MMSE testo rezultatams galėjo turėti įtakos sunki tuometė V. Š. fizinė būklė bei jos emocinė būklė. Jos galėjo turėti įtakos bendradarbiavimui, menkai motyvacijai, dėmesio sutelkimui. Kai kurių užduočių palikėja negalėjo atlikti dėl rankų drebėjimo, ryškiai deformuotų plaštakų sąnarių, o tai galėjo įtakoti MMSE rezultatą. Ekspertė nurodė, kad geriatrijos ir gerontologijos mokslinėje literatūroje nurodoma, jog taikant skales ir testus bei vertinant psichinę, fizinę bei funkcinę senyvo amžiaus asmens žmogaus būklę, būtina atsižvelgti į asmens amžių ir išsilavinimą, dėl ko pakoregavus MMSE rodiklį, atsižvelgiant į minėtus kriterijus, rodiklis būtų 21 balas, kuris net viršytų tyrimo normą pagal V. Š. amžių ir išsilavinimą. Ekspertė nurodė, kad 2017-11-14 neurologo konsultacijos metu, vertinant V. Š. būseną, palikėja nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, tačiau išsamiau pažintinės funkcijos nevertintos, psichikos diagnozė nenustatyta, psichiatro konsultacija nerekomenduota, išrašant iš ligoninės 2017-11-15 galutinėje klinikinėje diagnozėje, kaip gretutinė liga, taip pat psichikos sutrikimų diagnozė nenurodyta, tik pažymėtas vidutinis kognityvinis sutrikimas. Išrašant tolesniam ambulatoriniam stebėjimui ir gydymui, psichiatro konsultacija bei stebėjimas nerekomenduotas. Hospitalizavimo (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2017-11-21 – 2018-01-11 metu išsamių duomenų apie palikėjos psichikos sveikatos būseną nėra, tik pažymėta nemiga, objektyviai bendra būklė vidutinio sunkumo, sąmoninga, psichologo ar psichiatro nekonsultuota, psichikos sutrikimo diagnozė nenustatyta. V. Š. 2018-05-12 gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tačiau duomenų apie jos psichikos sveikatos būseną, patvirtinančių palikėjos pažintinių funkcijų blogėjimą ar nustatytą (duomenys neskelbtini) simptomatiką, nėra.
7.11. Teismo psichiatrijos 2020-05-04 – 2020-05-12 ekspertizės akte daroma išvada, kad 2017-11-06 ir 2018-04-17 V. Š. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) (vidutinio sunkumo), dėl ko palikėja dėl sveikatos būklės negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Apylinkės teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad minėto akto tiriamoji dalis artima pirminio ekspertizės akto tiriamajai daliai – pirmoje, antroje, trečioje pastraipose išvardintos V. Š. diagnozuotos ligos, ligų požymių pasireiškimas V. Š., svarbi reikšmė suteikta MMSE testo rezultatui, tiriamosios negalėjimui pasirašyti medicininiuose dokumentuose. Papildomai pasisakoma dėl tiriamosios hospitalizavimo 2018 m. gegužės ir lapkričio mėn., atkreipiant dėmesį, kad šio hospitalizavimo (gydant stacionare 2018 m. lapkričio mėn.) metu palikėja nesugebėjo atsakyti į klausimus, dėl to daroma išvada, kad 2017 m. lapkričio mėn. V. Š. nustatytas vidutinis pažintinės veiklos sutrikimas progresavo, tačiau nepaaiškinta, kodėl tokiu atveju ekspertizės akte daroma išvada dėl kraujagyslinės demencijos (vidutinio sunkumo) tiriamajai buvimo, kuri palikėjai esant gyvai nediagnozuota, nors palikėjai buvo teikiamos tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos. Ekspertė priešpaskutinėje pastraipoje nurodo, kad nėra duomenų apie V. Š. sveikatos būklę nuo 2018-01-11 iki 2018-04-17, ambulatorinėje kortelėje padarytas visiškai formalus įrašas apie diagnozes, nenurodyti būsenos ypatumai, nepaskirtas gydymas, tačiau nepaaiškinta, kuo konkrečiai remiantis manytina, kad atitinkamas gydymas ar V. Š. būsenos ypatumai turėjo būti nurodyti ir kokie. Ekspertė nurodo, kad nesant duomenų apie V. Š. taikytą gydymą, nėra medicininio pagrindo teigti, kad palikėjos būsena būtų galėjusi pagerėti, nes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sukelti smegenų veiklos protinių/pažintinių funkcijų sutrikimai negali atsistatyti, o ilgainiui, progresuojant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) procesams, pažintinės veiklos funkcijos tik blogėja. Visgi, ekspertė nenurodo, apie kokią konkrečiai būseną kalba, kaip V. Š. būsenos dinamika pasireiškė, kokie duomenys būklę patvirtina. Ekspertė nurodo, kad V. Š. pažintinės veiklos blogėjimą patvirtina vėlesni duomenys iš palikėjos gydymosi 2018 m. lapkričio mėn., kai buvo konstatuota, kad palikėja nesugeba suteikti anamnestinių duomenų, nesugeba atsakyti į klausimus, tačiau iš (duomenys neskelbtini) ligoninės 2018 m. lapkričio mėn. išrašo matyti, jog į ligoninę V. Š. buvo paguldyta praėjus beveik pusei metų nuo naujo testamento sudarymo, esant sveikatos sutrikimui (nurodoma, kad skundėsi dusuliu, galvos svaigimu, pablogėjo paskutines dvi savaites, atsirado didelis silpnumas). 2018-11-17 9:15 įrašyta „kontaktiška, orientuota“. 2018-11-20 11:10 urologo konsultacijos aprašyme pažymėta „Anamnezės surinkimas apsunkintas, ligonė neatsako į konkrečius klausimus“, tačiau situacija dėl V. Š. gebėjimo adekvačiai vertinti situaciją daugiau netirta, specialistų (psichiatro) konsultacijai palikėja nesiųsta. (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizėje (gydyta nuo 2018-11-16 iki 2018-11-23) tarp komplikacijų ir gretutinių ligų nurodyti tik (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligos (sutrikimai), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Duomenų apie psichinės sveikatos sutrikimus nėra. Nurodyta, kad diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau objektyvios būklės aprašyme nenurodyta, kad ligonė būtų (duomenys neskelbtini). Teismo psichiatrijos ekspertizės 2020-05-04 – 2020-05-12 akto tiriamojoje dalyje cituojami L. M., O. Š. parodymai, tačiau neaišku, kodėl, jie yra analizuojami, nepasisakoma dėl notarės paaiškinimų ar atsakovo G. Š. atsiliepime nurodytų aplinkybių. Nors liudytoja L. M. parodė, jog V. Š. buvo (duomenys neskelbtini) per paskutinius metus, 2017 m. spalį ir 2018 m. palikėja nesuvokė ką darė, ieškovas paaiškino, jog po 2014 m. mama prarasdavo sąmonę, su laiku palikėjos kalba pasidarė nerišli, sunku buvo suprasti pokalbio esmę, apie ką palikėja šneka, 2016 m. mama pradėjo prastai orientuotis laike, nežinojo, kokie metai ir pan., visgi, nei ieškovas, kuris buvo V. Š. sūnus, nei L. M., kuri buvo medicinos darbuotoja, nesiėmė veiksmų dėl globos inicijavimo V. Š., o tai netiesiogiai patvirtina, jog V. Š. psichinė būsena nesąlygojo manymo, jog palikėja nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Teismo psichiatrijos 2020-05-04 – 2020-05-12 ekspertizės akte neįvertinti reikšmingi duomenys, daromos išvados netinkamai pagrįstos, pasisakoma tik dėl galimai išvadą pagrindžiančių duomenų, tačiau nevertinami išvadą paneigiantys duomenys.
7.12. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje esančių duomenų visuma nepakankama vidiniam įsitikinimui, kad V. Š. ginčijamų sandorių sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, suformuoti. Byloje esančių įrodymų visuma nesuponuoja išvados, jog V. Š. ginčijamus sandorius sudarė prieš savo valią, dėl kitų asmenų neteisėto poveikio. Santykiai tarp įpėdinių nebuvo artimi, šeimoje tvyrojo įtampa dėl turto padalijimo motinai esant gyvai. Turto pasidalijimo klausimai buvo svarstomi mamai esant gyvai tiek pačios mamos, tiek tarp vaikų, ir tai kėlė įtampą V. Š., tačiau byloje nėra duomenų, pakankamų konstatuoti, kad ginčijamuose sandoriuose išreikšta V. Š. valia neatitiko jos tikrosios valios.
7.13. Ieškovo argumentai buvo nukreipti į tai, kad nei šeimos nariai, nei mama neinformavo ieškovo apie sudarytus sandorius, tačiau patys paaiškinimai nepagrindžia, kad dėl sveikatos būklės V. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ginčijamų sandorių sudarymo metu ar, kad motinos valia palikti turtą atsakovei, kad sesuo vėliau turtą parduotų ir gautos už palikimą lėšos būtų pasidalintos, būtų nelogiškas, V. Š. valiai ar šeimos gyvenimiškų įvykių eigai. Ieškovas akcentavo mamos rūpestį seserimi ir sesers finansine situacija, tačiau nenurodė, kodėl motinos rūpestį reikėtų vertinti kaip neprotingą. Šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai pagrindžia, kad iš pradžių (2007–2008 m.) buvo manyta, kad Butas atiteks ieškovui, tačiau vėliau V. Š. nebuvo tikra dėl tokio sprendimo teisingumo, svarstė, koks sprendimas dėl turto palikimo būtų geriausias. Buto išlaikymo sutartis buvo nutraukta dėl pablogėjusių rentos gavėjos ir rentos mokėtojų santykių. Ieškovo sutuoktinės liudytojos O. Š. parodymai patvirtina, kad ieškovo šeimos santykiai su V. Š. nebuvo artimi. Ieškovas paaiškino, kad mama ieškovui priekaištavo dėl santuokos, sakė, kad ieškovas turi padėti seseriai, mamai visuomet atrodė, kad seseriai yra sunkiau ir seserį reikia remti. Minėtų aplinkybių kontekste V. Š. sudaryti sandoriai ir valia dėl turto po palikėjos mirties neatrodo nelogiški, neatitinkantys palikėjos valios. Aplinkybė, ar iš tiesų buvo pagrindo vertinti atsakovės H. Ch. turtinę padėtį kaip sunkią, nesvarbi, nes kiekvienas asmuo turi teisę vertinti objektyvios tikrovės faktus, daryti išvadas dėl jų bei spręsti dėl turto palikimo po mirties savo nuožiūra. Byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvados pagrįstos fragmentiniais duomenimis apie V. Š. būklę. Dalis byloje esančių įrodymų (liudytojų, notarės, ieškovo, atsakovų paaiškinimai) pagrindžia, kad V. Š. 2018 m. dalį laiko gyveno savarankiškai.
Šalies argumentai
7.14. Ieškovas nurodė, kad, remiantis CK 5.6 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsakovai turi būti pripažinti asmenimis, neturinčiais teisės paveldėti, nes, žinodami motinos tikrąją valią, naudojosi aplinkybe, kad V. Š. dėl senatvės, savo sveikatos būklės, psichologinių sutrikimų, kalbos nemokėjimo nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Apylinkės teismas vertino, kad aptarti ieškovo argumentai deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais, išskyrus paties ieškovo subjektyvų įvykių vertinimą. Ieškovas neįrodinėjo, kad 2017–2018 m. norėjo rūpintis mama, su palikėja gyventi, kad tokį norą buvo išreiškęs, tačiau mama ar atsakovė tam prieštaravo, sudarė realias kliūtis tai įgyvendinti. Pareigos pranešti apie sudarytus sandorius atsakovė neturėjo. Atsakovas G. Š. nurodė, kad buvo žinoma motinos valia, ieškovas 2018 m. balandžio pabaigoje/gegužės pradžioje buvo kviečiamas atvykti pasikalbėti dėl turto, tačiau to nepadarė. Ieškovui buvo žinoma, kur 2017–2018 m. gyveno mama. Duomenų, kad buvo realiai ribojamos ieškovo galimybės bendrauti su mama (atvykti motiną aplankyti ir pan.) nepateikta. Aplinkybė, kad H. Š. turėjo V. Š. dokumentus palikėją hospitalizavus neleidžia daryti išvados apie atsakovės veiksmų neteisėtumą, nes tokia praktika (artimas asmuo pasiima hospitalizuoto asmens dokumentus) įprasta. Ieškovas nekonkretizavo, kuo pasireiškė atsakovo G. Š. neteisėti veiksmai CK 5.6 straipsnio 2 dalies 4 punktų prasme. Ieškovas nepaneigė G. Š. paaiškinimų, jog buvo kviečiams 2018 m. atvykti pas mamą pasikalbėti turtiniais klausimais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovas A. Š. apeliaciniu skundu prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-09-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
8.1. Ieškovas nuo 2010 m. pradėjo atskirai nuo motinos gyventi, tačiau nuolat motiną lankydavo, aprūpindavo maistu, kiekvieną dieną skambindavo. Atsakovai H. Ch. ir G. Š. retai lankydavo motiną. Teismas nenustatė aplinkybės, kad broliai ir sesuo nesutarė. Ieškovui nepriimtinas sesers H. Ch. elgesys, bandant iš motinos išvilioti pinigus, nors sesers materialinė padėtis nebloga. Atsakovas G. Š., gyvendamas (duomenys neskelbtini), buvo nutolęs nuo šeimos. Tiek ieškovas, tiek atsakovė H. Ch. sutiko, kad nuo 2014 m. motinos V. Š. sveikatos būklė pablogėjo, dažniau reikėjo pasirūpinti motina.
8.2. Teismas ieškovo paaiškinimus nepagrįstai vertino kaip bendro pobūdžio, fragmentiškus, nesudarančius pagrindo daryti išvadą dėl testatorės sveikatos būklės. Teismas neįvertino ieškovo 2019-07-31 posėdyje duotų paaiškinimų, kad nuo 2014 m. V. Š. sveikatos būklė prastėjo: motinai nuolat svaigo ir „ūžė galvoje“, palikėja prarasdavo sąmonę, nukrisdavo, palikėją reikėdavo gaivinti; motinos kalba pasidarė nerišli, nuolat ką nors pamiršdavo, mintys trūkinėjo, painiojosi laikotarpiuose, pradėjo nesiorientuoti laike. Atsakovas A. Š. paaiškino, kad nuo 2017 m. pabaigos dėl motinos sveikatos būklės pasikeitė ir motinos elgesys su atsakovu: motina tapo nekalbi, agresyvi, dažnai priešiškai nusiteikusi. Ieškovas buvo paaiškinęs, kad 2015–2016 m. motina nebevalgė, todėl palikėją tekdavo maitinti per prievartą. Ieškovas iki pat motinos mirties (duomenys neskelbtini) (kai palikėja nebūdavo išvykusi pas atsakovę H. Ch.) bent kartą ar du per savaitę aplankydavo motiną, nupirkdavo maisto, vaistų. Ieškovo parodymus patvirtino ir liudininkė O. S. Teismas neobjektyviai vertino ieškovo paaiškinimus dėl keisto V. Š. elgesio, kai motina pareikalavo, kad sūnus nesusilauktų vaikų ir nutrauktų sudarytą santuoką tikslu, kad būtų galima daugiau finansiškai pagelbėti sesers H. Ch. šeimai. Testatorės bloga mentalinė būsena buvo stebima ir kitų aplinkinių, su ja bendraujančių asmenų (liudytojų Č. S., L. M., O. S.).
8.3. Teismas neįvertino medicininiuose V. Š. dokumentuose išlikusių įrašų ((duomenys neskelbtini) sveikatos istorijos), kurioje nurodyta, jog palikėja turėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) reiškinius, kurie lėmė visų palikėjos organų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pažeidimus. Ieškovas nurodė, kad palikėja vis norėjo užjausti savo dukrą, kuri nuolat dejavo dėl pinigų stokos (jautė dukros emocijas kaip savo), nemokėjo nuo šių emocijų atsiriboti, apsisaugoti (su dukra pabendravus palikėjai sugesdavo nuotaika, tapdavo nerami, nes nepasitikėjo savimi). Teismas neįvertino ieškovo ketinimo iki mirties pasirūpinti motina, sudarant Išlaikymo sutartį, kuri dėl aplinkinių svetimų asmenų ir atsakovės patarimų V. Š. iniciatyva buvo nutraukta. Atsakovė H. Ch. teismui taip pat aiškino, kad motina šią sutartį pasirašė nesupratusi sutarties turinio.
8.4. Teismas neobjektyviai įvertino liudytojos L. M. parodymus. Liudytoja yra (duomenys neskelbtini) medikė, nuo 1992 m. buvo pažįstama su palikėja (leido gydytojo paskirtus vaistus, dalyvavo ligonės apžiūrose, lankė ligonę ir kt.). Teismas nepagrįstai suabejojo liudytojos patikimumu ir kompetencija, kadangi liudytoja naudojosi užrašais apie palikėjos sveikatos duomenis. Puikiai pažinodama palikėją ir jos šeimos narius, liudytoja tiksliai apibūdino testatorės sveikatos būklę 2017–2018 m. Liudytoja pažymėjo, kad palikėjai buvo sutrikusi pusiausvyra, sukosi galva, velionė apalpdavo, todėl dažnai tekdavo suleisti vaistų. Liudytoja nurodė, kad velionės sveikata ypač pablogėjo 2017 m. lapkričio mėn., kai į (duomenys neskelbtini) gydytoją palikėja kreipėsi dėl siuntimo į ligoninę: palikėja buvo nusilpusi, prislėgta, blogai jautėsi. Liudytoja nurodė, kad velionė neturėjo specialių poreikių, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo: palikėjai reikėdavo daug kartų tą patį paaiškinti, lėtai galvodavo, dar kartą paklausdavo ir viską greitai pamiršdavo. Liudytojams nedraudžiama naudotis užrašais. Teismas neatsižvelgė į palikėjos kaimynės Č. S. parodymus.
8.5. Kritiškai turėjo būti įvertinti notarės parodymai. Nors iš notarės paaiškinimų matyti, kad testatorė blogai jautėsi ir važiuoja į ligoninę, notarė netikrino senutės mentalinės būsenos, užduodant paprasčiausius klausimus dėl atminties, dėmesio, kalbėjimo įgūdžių, tik patikrino duomenis gyventojų registre ir neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Nors notarė pastebėjo, kad V. Š. buvo neįprastai nekalbi (nenorėjo pasakoti apie situaciją), tačiau tai nesudarė notarei įtarimų. Notarė pastebėjo, kad dalyvavusi kartu atsakovė H. Ch. replikuoja. Notarė, mažai pažinodama testatorę, neatliko notarams rekomenduotino atlikti testatoriaus protinės būklės mini tyrimo MMSE. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės V. Š. 2017-11-06 – 2017-11-15 epikrizės matyti, kad 2017-11-07 ligoninėje palikėja buvo tikrinama psichologo, kuris nustatė, kad „pacientė laike ir vietoje orientuojasi nepilnai, sunku susikaupti ir perkelti dėmesį, sutrikusi tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė atmintis, pablogėjęs naujos informacijos įsisavininmas, mąstymas aplinkybiškas, smulkmeniškas, žemo produktyvumo, MMSE 16 balų, atitinka vidutinio sunkumo kognityvinių funkcijų sutrikimą“. Aplinkybę, kad velionė nebeprisiminė, kokį dokumentą sudarė pas notarą, patvirtino teisme ieškovas, lankydamas motiną 2017 m. lapkričio mėn. ligoninėje, bei 2017 m. vaizdo įrašas, kurį darė atsakovė H. Ch. Testatorės pažinimo funkcijos buvo vidutiniškai sutrikusios: palikėja nesiorientavo laike ir situacijoje, atmintis buvo sutrikusi, mąstymas neproduktyvus, klampus, lengvai pasidavė kitų įtakai, o ginčo sandorius sudarė būdama priklausoma nuo atsakovės H. Ch.
8.6. Teismas nekonstatavo, kad kitų liudytojų parodymai dėl palikėjos mentalinės būsenos ginčo sandorių sudarymo metu prieštaringi. Teismas, motyvuodamas nesutikimą su eksperto išvadomis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi ekspertas konstatavo, kokios ligos buvo diagnozuotos palikėjai būnant gyvai iki (duomenys neskelbtini) sindromo ir po jo išsivystymo. Ekspertinėje išvadoje remtasi (duomenys neskelbtini) ir kitų gydymo įstaigų nuo 2010 m. fiksuojamais psichikos sveikatos sutrikimais ir skiriamais psichotropiniais medikamentais. Ekspertas D. išvadoje nuodugniai išanalizavo ne tik palikėjos medicininę dokumentaciją, bet ir visą civilinę bylą. Teismas, abejodamas eksperto žiniomis, nepagrįstai nurodė, kad V. Š. sveikatos būklė negalėjo nepagerėti yra neva hipotetinė, nors ekspertas išvadoje nurodė, kad sunki somatinės sveikatos būklė dėl (duomenys neskelbtini) savybių dar labiau gilino palikėjos išeminius negrįžtamus galvos smegenų pažeidimus, silpnino palikėjos kognityvines funkcijas, taip skatinant kraujagyslinės demencijos vystymąsi, todėl palikėjos psichinė sveikatos būklė 2018 m. negalėjo pagerėti. 2018 m. pabaigoje palikėją ištikusi mirtis patvirtina eksperto išvadas.
8.7. Teismas ypatingą reikšmę suteikė ekspertės Z. K. 2020-02-06 išvadai. Ekspertei buvo pateikta tik dalis palikėjos medicininių dokumentų (atskiri medicinos dokumentų išrašai), todėl ji negalėjo visapusiškai įvertinti palikėjos būklės ginčo sandorių sudarymo metu. Ekspertės nuomonė galėjo būti įtakojama pokalbiais su atsakove. Ekspertė linkusi priskirti palikėjos mentalinės būklės pablogėjimą bendram senatviniam procesui. Teismas kritiškai vertino ir pakartotinės teismo ekspertizės išvadas konstatuodamas, kad specialistų išvados, pagrįstos mokslu ir žiniomis, byloje nepagrįstos ir nepakankamos. Teismas netinkamai įvertino specialių žinių turinčių ekspertų išvadas, kad testamento naikinimo metu ir naujo testamento sudarymo metu palikėja nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Nors eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau byloje pakartotinė ekspertizė, patvirtinusi pirmosios ekspertizės išvadas, buvo nepagrįstai atmesta.
8.8. Vienas iš testamento negaliojimo pagrindų tai, kad jis sudarytas iškraipant tikrąją testatoriaus valią. Teismas nesiaiškino, kokia buvo tikroji palikėjos valia dėl testamento. Tikroji motinos valia buvo išreikšta 2008-10-30, kai testatorė buvo sveika ir nesirgo demencija. Teismas nevertino aplinkybių, kad palikėja, naikindama senesnį testamentą, nebesuvokė savo veiksmų reikšmės ir elgėsi taip, kaip ją įtakojo aplinkiniai: liudytoja O. V. ir atsakovė H. Ch. Palikėja po keleto dienų nebeprisiminė kokį dokumentą pasirašė ir kas ten buvo parašyta. Teismas neįvertino, kad atsakovė ne kartą savo paaiškinimuose pabrėžė, kokia buvo neva tikroji testatorės valia. Tą patį faktą apie palikėjos valią vaikams buvo girdėjęs, ir teisme patvirtino, atsakovės sutuoktinis, liudytojas N. Ch. Apie tokią testatorės valią teisme aiškino ir liudytoja O. V. Teismas nenustatė testatorės valios trūkumų, nors 2018-04-17 palikėjos testamentas sudarytas atsakovės naudai. Teismas nesiaiškino, kodėl dar kartą keitėsi testatorės valia, testatorei pasirašant 2018-04-17 testamentą ir kokios aplinkybės lėmė, kad atsakovė, neva žinodama tikrąją motinos valią, nuvežė iš savo namų (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką pas notarą motiną, kad ji patvirtintų testamentą atsakovės naudai.
8.9. Ieškovas iki pat motinos mirties rūpinosi velione. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, o ne atsakovė, išsiveždama į (duomenys neskelbtini) palikėją, turėjo pasirūpinti nuolatine ligonės globa. Ieškovas patvirtino, kad atsakovei H. Ch. uždraudus motinai skambinti ieškovui, ieškovas nežinojo, kaip jaučiasi mama, o sužinojęs – visada velionę lankydavo ir prižiūrėdavo. Ieškovas teikė duomenis, kad 2018 m. spalio mėnesį, atsakovė buvo palikusi be priežiūros Lietuvoje su (duomenys neskelbtini) sergančią motiną, kurią gydytojai atsisakė guldyti į ligoninę (šį faktą patvirtino liudytoja L. M.). Duodama parodymus teismui atsakove nepaneigė fakto, kad apie motinos sugrįžimą į Lietuvą ar guldymą į ligoninę atsakovė 2018 m. nepranešdavo ieškovui. 2018 m. rudenį atsakovė paliko ligoninėje motiną iki mirties be priežiūros, paso, nepranešė tiek ieškovui, tiek kitiems artimiesiems apie sunkią motinos sveikatos būklę. Atsakovė 2018 m. tyčia sudarė tokias sąlygas (izoliavo motiną, nuteikiant ir neleidžiant velionei bendrauti su sūnumi). Atsakovė 2017 m. lapkričio mėnesį žinodama, kad motinos sveikatos būklė yra sunki ir motinai reikalinga skubi medicininė pagalba, nuvežė motiną ne į gydymo įstaigą, o pas notarą ir įkalbėjo panaikinti 2008 m. testamentą. Atsakovė, 2018 m. suprasdama, kad palikėja nebeturi galimybės įtakoti savo valios ir priimamų sprendimų, esant kritinei sveikatos būklei, veikė priešingai motinos valiai.
8.10. Brolis G. Š. (atsakovas) nuo jaunystės išvyko į (duomenys neskelbtini) mokytis ir gyventi, niekada nesirūpino motina, nelankė ligoninėse, su motina buvo nutraukęs bendravimą, tačiau teismas nevertino šių įrodymų. Teismas nepagrįstai kritikavo ieškovo elgesį, kad jis neva pats tinkamai nesirūpino motina, neįrodinėjo, kad 2017–2018 m. norėjo rūpintis motina ir su ja gyventi. Apeliantas 2017–2018 m., kai motina nebūdavo išvežta į (duomenys neskelbtini), lankė velionę ginčo bute, ligoninėse, bendravo telefonu, rūpinosi maistu, vaistais ne rečiau kaip porą kartų per savaitę. Neaišku, kodėl teismas akcentuoja, blogus artimųjų santykius, nors to nebuvo. Santykiai tarp motinos ir sesers bei brolio buvo nekonfliktiški, nors ir neartimi.
Atsiliepimas
9. Atsakovė H. Ch. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
9.1. Teismas sprendimą dalyje dėl ginčo notarinių sandorių (2017-11-06 panaikinto 2008-10-30 testamento ir 2018-04-17 sudaryto testamento) pripažinimo negaliojančias motyvavo byloje esančių duomenų visuma. Byloje nėra ginčo, jog mamos santykiai su ieškovu 2008 m. buvo geri. Teismas nustatė, kad V. Š. santykiai su ieškovu pašlijo po to, kai V. Š. sudarė Išlaikymo sutartį, tačiau 2009-08-06 (t. y. po mėnesio) Išlaikymo sutartis nutraukta dėl pablogėjusių ieškovo ir ieškovo sutuoktinės su palikėja santykių. Byloje nėra ginčo dėl ieškovo teiginių, jog 2017 m. ieškovo ir mamos santykiai buvo ne itin geri. Atsakovė nesutinka, jog vaizdo įrašai („2017.11.06_100604-1_?_?????????_movie“) padaryti būtent 2017-11-06 V. Š. apsilankymo pas notarę O. Ž. metu. Pokalbis vyko dėl kitų reikalų, t. y. apie palikėjos vyro laidotuves. Vaizdo įrašas suteikia galimybę įsitikinti, jog palikėja tada suprato ir gebėjo kalbėti apie finansinius reikalus bei turto pardavimui reikiamus dokumentus. Vaizdo įraše („2017.11.18_014011-1_(del palikimo 3 vaikams)“, „2017.11.18_011735-2_(del islaikymo sut. panaikin.)“) palikėja kalba apie 2009-08-06 nutrauktą Išlaikymo sutartį. Pati palikėja paaiškina savo santykių su ieškovu pablogėjimą. Surinkti įrodymai parodo, jog tuo metu kai 2017-11-06 V. Š. panaikino 2008-10-30 testamentą, palikėjos santykiai su ieškovu buvo pašliję dėl netinkamo elgesio su palikėja, tačiau noriai bendravo, priimdavo pagalbą ir lankėsi pas atsakovę H. Ch. Kritiškai vertintini ieškovo A. Š. teiginiai, kad testatorės apsisprendimas 2017 m. panaikinti testamentą bei 2018 m. sudaryti naują buvo nesuprantami. Tokie veiksmai buvo paties ieškovo (ir ieškovo sutuoktinės) netinkamo elgesio su ieškovo motina pasekmės.
9.2. Teismo psichiatrijos pomirtinių ekspertizių praktikoje, sprendžiant asmenų, kuriems nustatyta kraujagyslinės demencijos diagnoze, testamentinio veiksnumo klausimą, daroma išvada, kad jie testamento (sandorio) sudarymo metu negalėjo laisvai išreikšti savo valios, kritiškai racionaliai įvertinti situacijos, faktinių aplinkybių, pasipriešinti išoriniam poveikiui ir numatyti savo veiksmų moralinių ir teisinių pasekmių, kai yra gilūs totaliniai pažintinių funkcijų ir ryškūs mąstymo sutrikimai, tačiau byloje nėra medicininių dokumentų bei ekspertų aktuose nenustatyta palikėjos gilių totalinių pažintinių funkcijų ir mąstymo sutrikimų. Teismas smulkiai pasisakė dėl liudytojų parodymų ir ekspertų išvadų bei jų vertinamųjų santykių su visų bylos įrodymų visuma.
9.3. Testatoriaus valia ir testamento turinys negali būti įrodinėjami kitomis priemonėmis, kaip testamentu. Teisiškai reikšmingos tik testamente surašytos sąlygos (turtas paliekamas H. Ch.), o atsakovės pasižadėjimas įvykdyti mamos išreikštą žodžiu valią (pardavus Butą pasidalinti pinigais su broliais) nėra šios bylos dalykas. Teismas, priešingai nei teigia apeliantas, nurodė atsakovės H. Ch. paaiškinimus dėl mamos tikrosios valios (atsakovė nurodė, jog tikroji motinos valia buvo, kad po mamos mirties palikimą sudarantis Butas būtų parduotas, o už Butą gauti pinigai būtų padalinti visiems vaikams po lygiai). Atsakovė H. Ch. neatsisako duoto mamai žodžio, kad pardavusi butą pasidalins už Butą gautais pinigais su broliais, tačiau tai ne šios bylos dalykas, todėl apelianto samprotavimai minėtu klausimu nepagrįsti.
9.4. Net ir tais atvejais, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojantis, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje (CK 5.17 straipsnio 2 dalis). Vienintelė sąlyga palikti anksčiau sudarytą testamentą galioti yra testatoriaus valios nepasikeitimas, kai nustatomos aplinkybės, kad testatoriaus valia pakeisti savo sprendimą dėl turto patvarkymo buvo pakeista be testatoriaus noro. Net jei būtų patenkintas ieškovo reikalavimas dėl 2018-04-17 testamento pripažinimo negaliojančiu, tai reikštų testatorės palikimo padalijimą įstatymo nustatyta tvarka (t. y. po 1/3 kiekvienam), tačiau nereikštų 2008-10-30 testamento galiojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo A. Š. ieškinys dėl palikėjos V. Š. testamento, sudaryto 2018-04-17, pripažinimo negaliojančiu nuo testamento sudarymo momento (lot. ab initio), testatorės V. Š. 2017-11-06 pareiškimo, kuriuo anuliuotas (panaikintas) testamentas, sudarytas 2008-10-30, pripažinimo negaliojančiu dėl asmens valios trūkumų (asmuo, kuris negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų (veiksmų) valdyti), o taip pat dėl atsakovų H. Ch. ir G. Š. pripažinimo asmenimis, neturinčiais teisės paveldėti po motinos (palikėjos) V. Š. mirties.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
13. Ieškovas A. Š. apeliaciniame skunde suformulavo prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 3, b. l. 116–123).
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Visgi, CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostata numato ir bendrosios taisyklės išimtį – apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, jei yra CPK 322 straipsnyje nurodyta išimtis. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma (CPK 4 straipsnis), kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia žodinio proceso būtinybės (arba kitaip – išimtinių aplinkybių), dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, konstatavimas, o išimtinė teisė dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381 /2014). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad šalis, teikdama prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, turi tokį prašymą pagrįsti, nurodant būtinybę (išimtines aplinkybes), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Vien proceso šalies prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kai apeliacine tvarka revizuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, per se (liet. savaime) nelemia žodinio proceso, vykstančiame teisminiame ginče aukštesnės instancijos teisme, būtinumo.
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas nors ir suformulavo prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymo neargumentavo, neįrodinėjo išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti rengiamas žodinis procesas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje aplinkybių, kurios leistų spręsti apie būtinumą rengti žodinį bylos nagrinėjimą, nėra. Apeliacinio proceso tikslai gali būti pasiekti ir analizuojant rašytinę bylos medžiagą, taip pat žodinius šalių bei liudytojų paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Bylos duomenimis, velionė (palikėja, testatorė) V. Š. gimė (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 18). Velionė V. Š. turėjo tris vaikus: sūnų (ieškovą, apeliantą) A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų (atsakovą) G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą (atsakovę) H. Ch. (mergautinė pavardė – Š.), gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24–32). Aptartos aplinkybės reiškia, kad V. Š. yra A. Š., G. Š. ir H. Ch. motina; A. Š. ir G. Š. yra V. Š. sūnūs, o H. Š. yra V. Š. dukra (CK 3.130 straipsnio 1 dalis, 3.132 straipsnis, 3.135 straipsnis). A. Š., G. Š. ir H. Š. yra broliai ir sesuo (CK 3.130 straipsnio 1 dalis, 3.133 straipsnis, 3.135 straipsnis).
17. Analizuojant rašytinę bylos medžiagą chronologine tvarka nustatyta, kad:
17.1. testatorė V. Š. 2008-10-30 sudarė testamentą (testamentas patvirtintas (duomenys neskelbtini) seniūno), kuriame nurodė, kad Butą savo mirties atveju palieka sūnui (ieškovui, apeliantui) A. Š. su sąlyga, kad Butas niekam kitam nebus perleistas tol, kol jis (ieškovas A. Š. – teisėjų kolegijos pastaba) bus gyvas (t. 1, b. l. 41);
17.2. tarp velionės V. Š. ir sutuoktinių (ieškovo) A. Š. bei (ieškovo sutuoktinės) O. Š. 2009-07-03 buvo sudaryta notarinės formos Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis (Išlaikymo sutartis) (t. 1, b. l. 21–22). Aptarta Išlaikymo sutartimi velionė (rentos gavėja) V. Š. neatlygintinai perdavė rentos mokėtojams A. Š. ir O. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Butas), o rentos mokėtojai įsipareigojo išlaikyti rentos gavėją (V. Š.) iki rentos gavėjos mirties (slaugyti sergančią, aprūpinti maistu, drabužiais bei kitokia apranga, higienos reikmenimis, kartą į savaitę skalbti drabužius ir patalynę, esant reikalui, užtikrinti medicininę pagalbą namuose ir medicinos įstaigose, o rentos gavėjais numirus – apmokėti laidojimo išlaidas);
17.3. tarp velionės V. Š. ir sutuoktinių (ieškovo) A. Š. bei (ieškovo sutuoktinės) O. Š. 2009-08-06 buvo sudarytas notarinės formos Susitarimas dėl sutarties nutraukimo (toliau – Susitarimas dėl Išlaikymo sutarties nutraukimo), pagal kurį rentos mokėtojai (A. Š. ir O. Š.) atleidžiami nuo prievolės išlaikyti rentos gavėją (V. Š.), o rentos mokėtojai (A. Š. ir O. Š.) grąžina rentos gavėjos (V. Š.) nuosavybėn Butą (t. 1, b. l. 23);
17.4. testatorė V. Š. 2017-11-06 notarinės formos pareiškimu anuliavo testamentą, sudarytą 2008-10-30 (t. 2, b. l. 69);
17.5. palikėja V. Š. 2018-04-17 sudarė testamentą, patvirtintą Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž., pagal kurį visą savo (palikėjos) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant turtines ir neturtines teises, paliko dukrai (atsakovei) H. Ch. (t. 1, b. l. 17).
18. Bylos duomenimis, apylinkės teisme 2019-11-19 gautas VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos Teismo (pirminės, pomirtinės) psichiatrijos 2019-11-14 ekspertizės aktas (t. 2, b. l. 93–99). Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad: i) V. Š. 2017-11-06 testamento panaikinimo metu ir 2018-04-17 testamento sudarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini); ii) V. Š. dėl psichikos sveikatos būklės 2017-11-06 testamento panaikinimo metu ir 2018-04-17 testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų (veiksmų) valdyti.
19. Apylinkės teisme 2020-02-10 gauta UAB „KONSULTACIJŲ IR GYDYMO CENTRAS“ gydytojos psichiatrės (specialisto) 2020-02-06 išvada (t. 2, b. l. 135–142). Specialisto 2020-02-06 išvadoje nurodyta, kad „pateiktoje V. Š. medicinos dokumentacijoje nepakanka duomenų teigti, kad ji civilinėje byloje aktualiu laikotarpiu (2017-11-06 testamento panaikinimo metu ir 2018-04-17 testamento sudarymo metu) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (pvz.: (duomenys neskelbtini)), kuris galėjo reikšmingai sutrikdyti jos psichikos būseną bei gebėjimą suvokti savo reikšmę ir juos valdyti“.
20. Apylinkės teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl Teismo psichiatrijos 2019-11-14 ekspertizės akto bei Specialisto 2020-02-06 išvados, 2020-02-21 paskyrė pakartotinę pomirtinę medicininę dokumentų ekspertizę velionės V. Š. psichinei būklei nustatyti (t. 2, b. l. 146–147). Apylinkės teisme 2020-05-29 gautas BĮ Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos (kartotinės, pomirtinės) ekspertizės 2020-05-04 – 2020-05-24 aktas (toliau ir Teismo psichiatrijos ekspertizės 2020-05-24 aktas) (t. 2, b. l. 163–171). Šio akto išvadose nurodyta, kad „V. Š. 2017-11-06 ir 2018-04-17 sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (vidutinio sunkumo) (duomenys neskelbtini), dėl ko ji 2017-11-06 ir 2018-04-17 negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti“.
Dėl apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo
21. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog testatorė V. Š. 2017-11-06 pareiškimo dėl 2008-11-05 testamento anuliavimo bei 2018-04-17 (naujo) testamento sudarymo momentu suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti bei tai, kad atsakovai G. Š. ir H Ch. negali būti pripažinti asmenimis, kurie neturi teisės paveldėti velionės (motinos) V. Š. turto. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) iš esmės kvestionuoja apylinkės teismo atliktą byloje esančių įrodymų vertinimą.
22. Vienas iš paveldėjimo būdų – paveldėjimas pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, CK 5.2 straipsnio 1–2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims; ii) testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų nustatyti reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018, nutarties 25 punktas).
23. CK 5.15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Kasacinio teismo (CPK 4 straipsnis) atkreiptas dėmesys į tą aplinkybę, jog testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Testatoriaus valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Dėl to, nustatant tikrąją testatoriaus valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus būseną patvirtinantys faktai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018, nutarties 26 punktą).
24. CK V knygoje „Paveldėjimo teisė“ įtvirtinti testamento, kaip CK aiškiai (lot. expressis verbis) apibrėžto vienašalio sandorio, negaliojimo pagrindai numatyti CK 5.16 straipsnyje. CK 5.16 straipsnyje nurodyta, kad negalioja testamentas: i) sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas); ii) sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 2 punktas); iii) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CK 5.16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. CK 5.16 straipsnio 2 dalies norma yra nukreipiamoji nuostata, kuri nukreipia į bendruosius sandorių negaliojimo pagrindus, numatytus CK I knygoje.
25. Bylos duomenimis, tiek 2017-11-06 pareiškimo dėl 2008-11-05 testamento anuliavimo bei 2018-04-17 (naujo) testamento sudarymo momentu Velionė V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nebuvo pripažinta neveiksni (ar ribotai veiksni) tam tikroje srityje (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo bei asmens veiksnumo prezumpcijoms, nesant teismo sprendimo pripažinti asmeniu neveiksniu tam tikroje srityje, arba nesant apriboto veiksnumo tam tikroje srityje, pagal bendrą taisyklę sandoris laikytinas galiojančiu (CK 5.15 straipsnio 2 dalis, CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai). Visgi, galiojantis testamentas gali būti nuginčytas (CK 5.16 straipsnio 2 dalis ir 5.17 straipsnis). Vienas iš galimų testamento nuginčijimo pagrindų, numatytų ne CK V knygoje, o CK I knygoje, yra testatoriaus valios trūkumai sudarant testamentą (CK 1.89 straipsnio 1 dalis).
26. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) CK 1.89 straipsnio nuostata nereiškia, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį gali pareikšti tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, ar jo globėjas. CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; ii) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Teismai turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018, nutarties 22–23 punktai).
27. Pasisakant dėl skundžiamo apylinkės teismo sprendimo (ne)pagrįstumo, pastebėtina, jog apylinkės teismas, vertindamas fizinio asmens – velionės V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), – valingumą retrospektyviuoju būdu išreikalavo asmens (velionės) medicininius dokumentus (ambulatorinę V. Š. sveiktos istoriją iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) ambulatorijos; (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2018/S11984 ir Nr. 2018/S5220; (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2017/7964; (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 5553/2014, Nr. 4955/2017 ir Nr. 17/273), apklausė liudytojus (Č. S., G. P., L. M., N. Ch., O. Š., O. S., O. V.) bei išklausė šalių paaiškinimus (t. 1, b. l. 131–134; t. 2, b. l. 18–36, 132–133, 145; t. 3, b. l. 58–60), taip pat paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 70–72) bei pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 146–147). Teismo psichiatrijos ekspertizės 2019-11-14 akte padarytos išvados, jog: i) 2017-11-06 pareiškimo dėl testamento anuliavimo ir 2018-04-17 testamento sudarymo metu V. Š. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) ir dėl psichikos sveikatos būklės tiek 2017-11-06 testamento panaikinimo metu, tiek 2018-04-17 testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (t. 2, b. l. b. l. 93–99). Analogiška išvada dėl testatorės V. Š. gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti 2017-11-06 ir 2018-04-17 momentais nurodyta ir Teismo psichiatrijos pakartotinės ekspertizės 2020-05-04 – 2020-05-22 akte (t. 2, b. l. 165–171).
28. Ieškovo (apelianto) teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai vertino ieškovo paaiškinimus, susijusius su velionės V. Š. sveikatos būkle, kaip bendro pobūdžio ir fragmentiškus, taip pat neobjektyviai įvertino paaiškinimus dėl keisto testatorės elgesio. Apeliantas apylinkės teismą kritikuoja ir dėl neobjektyviai įvertintų liudytojų L. M. parodymų. Apelianto vertinimu, notarės O. Ž. paaiškinimai taip pat turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi notarė, prieš tvirtindama sandorį, apsiribojo tik Gyventojų bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrų patikra, tačiau neatliko pareigos išsiaiškinti, ar testatorė pakankamai adekvačiai supranta informaciją. Apeliaciniame skunde taip pat apeliuojama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sukritikavo bei nesivadovavo byloje atliktomis Teismo psichiatrijos ekspertizėmis.
29. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, nutarties 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, nutarties 44 punktas).
30. Bylos faktinių aplinkybių kontekste esminis apeliacinio proceso aspektas yra tas, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas velionės V. Š. gebėjimą suprasti savo veiksmus bei juos valdyti 2017-11-06 ir 2018-04-17 sandorių sudarymo momentu, nusprendė nesivadovauti Teismo psichiatrijos ekspertizės 2019-11-14 akto bei Teismo psichiatrijos pakartotinės 2020-05-04 – 2020-05-22 ekspertizės akto išvadomis.
31. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: i) teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis; ii) visgi, eksperto išvada teismui neprivaloma. Eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; iii) ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams; iv) teismas, kiek leidžia jo (teismo) žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -3-221-916/2020, nutarties 41 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, nutarties 66 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, nutarties 43–45 punktai).
32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Teismo psichiatrijos pirmine ir pakartotine ekspertizėmis, taip pat su specialistės Z. K. išvada, sprendžia, jog apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė nesivadovauti Teismo psichiatrijos pirmine ir pakartotine ekspertizėmis. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog:
32.1. pirma, Teismo psichiatrijos ekspertizė ir Teismo psichiatrijos pakartotinė ekspertizė neprieštaringos: abejose ekspertizėse nurodyta tapati išvada, t. y. jog palikėja V. Š. tiek 2017-11-06 ir 2018-04-17 sandorių sudarymo momentu negalėjo suvokti savo veiksmų bei jų (veiksmų) valdyti.
32.2. antra, abejose ekspertizėse buvo analizuota visa civilinės bylos medžiaga bei palikėjos asmens sveikatos (medicininiai) istorijos dokumentai. Analizuojant Z. K. specialisto išvadą matyti, jog išvadai parengti buvo selektyviai atrinkta tiriamoji medžiaga ((duomenys neskelbtini) ligoninės vidaus ligų skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio ligos istorijos Nr. 4955/2017 epikrizės kopija; infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės, (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) ligos istorijos Nr. 161 N-1034 epikrizės kopija; (duomenys neskelbtini) ligoninės ligos istorijos Nr. 2018/S5220 epikrizės kopija; (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) ambulatorijos 2019-04-19 medicinos dokumentų išrašo kopija; (duomenys neskelbtini) ligoninės ligos istorijos Nr. 2017/7964 epikrizės kopija; Teismo psichiatrijos tarnybos 2019-11-14 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. TPE-421/2019 kopija). Specialistė neturėjo visos civilinės bylos medžiagos, o iš civilinės bylos medžiagos buvo pateikta tik ta medžiaga, kuri atrodė reikalinga įvertinti pagal atsakovės H. Ch. ir jos atstovo (advokato) požiūrį (t. 2, b. l. 111).
32.3. trečia, Specialisto išvada parengta siekiant sukritikuoti Teismo psichiatrijos ekspertizės 2019-11-14 aktą. Specialisto išvadoje akcentuojami vienokie ar kitokie atliktos ekspertizės turinio ar palikėjos sveikatos tyrimų trūkumai. Visgi, pati Specialisto išvada pagrįsta daugiau teoriniais ir hipotetiniais teiginiais, kritika teoriniam vienokiam ar kitokiam medicininio tyrimo metodui, duodant nuorodą, kad stokojama konkrečių duomenų apie palikėjos sveikatos būklę konkrečiu laikotarpiu arba konkretaus medicinos specialisto ištyrimo nebuvimo. Specialisto išvadoje akcentuojama aplinkybė, kad palikėjai psichikos sutrikimas nenustatytas, o psichiatro palikėja nekonsultuota. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad palikėja nekonsultuota psichiatro, savaime nereiškia, kad tai yra aplinkybė, kuria galima paneigti Teismo psichiatrijos ekspertizės aktus. Juolab, kad ir pačioje Specialisto išvadoje nurodomos tokios velionės V. Š. indikacijos: „(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (asmenybės sutrikimas) su baime, nerimu, įtampa; nemiga, kai yra baimės (duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini) pablogėjimas ir kitos lėtinės (duomenys neskelbtini) ligos“; „vidutinis (duomenys neskelbtini) sutrikimas“. Specialisto išvadoje aptariant išvardintas diagnozes nurodoma, kad išsamesnių duomenų nėra, tačiau tokios pastabos, kolegijos vertinimu, nurodytos netyrus visos palikėjos V. Š. medicinos įrašų dokumentacijos.
32.4. ketvirta, Teismo psichiatrijos 2019-11-14 ekspertizės akte nurodoma, kad palikėjai „pirmieji psichikos sveikatos sutrikimo požymiai buvo fiksuojami šeimos gydytojo 2010 m.“, o „iki 2017 m. jai reguliariai buvo skiriami (duomenys neskelbtini) medikamentai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Aptarti duomenys bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti nei vėlesne Teismo psichiatrijos pakartotine ekspertize, nei Specialisto išvada. Teismo psichiatrijos pakartotinės ekspertizės 2020-05-04 – 2020-05-22 akte pažymėta, kad palikėja V. Š. „eilę metų sirgo lėtinėmis (duomenys neskelbtini) ligomis, dėl kurių jai nuo 2010 metų buvo nustatytas kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Kvėpavimo nepakankamumas tai patologinė būklė, kurios metu plaučiai nesugeba normaliai įsotinti kraują deguonimi. Dėl blogo deguonies aprūpinimo pablogėja daugelio vidaus organų veikla: audiniai ir ląstelės gauna mažiau deguonies, todėl pasireiškia dusulys, cianozė, galvos svaigimas, silpnumas, taip pat pablogėja galvos smegenų funkcijos – padidėja mieguistumas, išryškėja vangumas, protinės veiklos sulėtėjimas, sumažėja protinis darbingumas ir mąstymo produktyvumas <...> duomenys rodo, kad V. Š. eilę metų patyrė patologinę būseną – sutrikusį (duomenys neskelbtini) aprūpinimą deguonimi, kas neišvengiamai neigiamai veikė jos protinės veiklos produktyvumą“. Dėl šios priežasties kritikuotini apylinkės teismo sprendimo motyvai, jog palikėja V. Š. anksčiau nebuvo konsultuota psichikos sveikatos specialistų, o turėjo tik fizinio pobūdžio nusiskundimų ir dėl to negali būti laikytina turėjusi valios ydų ginčijamų sandorių sudarymo momentu. Visgi, kaip matyti iš Teismo psichiatrijos pakartotinės ekspertizės akto turinio, būtent prastas palikėjos (duomenys neskelbtini) aprūpinimas deguonimi dėl kvėpavimo funkcijos nepakankamumo ir sąlygojo velionės psichikos sveikatos sutrikimus. Teismo psichiatrijos pakartotinės ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad „2017-11-21 įrašyta (duomenys neskelbtini), 2018-05-12 įrašyta bendrinė (duomenys neskelbtini) – t. y. V. Š. buvo nustatytas ryškus kraujagyslių (duomenys neskelbtini) procesas. Dėl bendro kraujagyslių (duomenys neskelbtini) (kraujagyslių spindžio susiaurėjimo dėl susiformavusių (duomenys neskelbtini) plokštelių kraujagyslių viduje) proceso organizme neišvengiamai yra sutrikdomas visų organų aprūpinimas krauju ir deguonimi, taip pat ir (duomenys neskelbtini), dėl ko sutrinka (duomenys neskelbtini) funkcinė veikla; <...> (duomenys neskelbtini) (nepakankamo aprūpinimo krauju ir deguonimi) požymiai buvo nustatyti V. Š. 2014 m. <...> diagnozuota „lėtinė (duomenys neskelbtini) išemija“. Lėtinė (duomenys neskelbtini) išemija – tai (duomenys neskelbtini) kraujagyslių (duomenys neskelbtini) sąlygotas kraujotakos nepakankamumas – patologinė būsena, sukelianti (duomenys neskelbtini) funkcijų pablogėjimą“. Apibendrinant aptartus teiginius Teismo psichiatrijos pakartotiniame ekspertizės akte prieinama prie išvados, jog lėtinė (duomenys neskelbtini) „ilgainiui progresuoja iki labai ryškaus pažinimo funkcijų sutrikimo – (duomenys neskelbtini). Tiriamajai V. Š. buvo aprašyti (duomenys neskelbtini) požymiai 2014 m. <...> neurologo konsultacijos metu (2017-11-14) ir buvo patvirtinta lėtinės (duomenys neskelbtini) diagnozė, (duomenys neskelbtini) sindromas bei nurodyta, kad būdingi šiam sutrikimui požymiai (galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, rankų drebėjimas) yra atsiradę seniai („vargina ilgą laiką, neatsimena, kada atsirado“)“.
32.5. penkta, analizuojant Teismo psichiatrijos pakartotinės ekspertizės aktą nustatyta, kad: i) „Duomenys iš (duomenys neskelbtini) ligoninės ligos istorijos Nr. 17/273 rodo, kad V. Š. būklė išrašant nebuvo pagerėjusi“; ii) „<...> 2017-11-07 V. Š. atliktoje (duomenys neskelbtini) KT (Nr. 20933) pažymėti ryškūs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (sunykimo) požymiai bei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) baltosios medžiagos gilesnių sluoksnių struktūriniai pakitimai, sąlygoti kraujagyslių (duomenys neskelbtini) ir kraujotakos nepakankamumo) – t. y. V. Š. 2017-11-07 buvo nustatyti ryškūs struktūriniai (duomenys neskelbtini) audinio pakitimai (sukelti lėtinio (duomenys neskelbtini) kraujotakos nepakankamumo (išemijos) – (duomenys neskelbtini)), kurie turi esminės įtakos (duomenys neskelbtini) funkcijų kokybei ir pilnavertiškumui“; iii) „<...> 2017-11-07, atlikus trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE), kurio rezultatai parodė, kad V. Š. buvo sutrikusi orientacija laike (nežinojo kelinti metai, mėnesio diena), sutrikusi orientacija vietoje (nežinojo, kokioje ligoninėje ir kuriame aukšte ji yra, nors šioje ligoninėje buvo gydoma ne pirmą kartą), nesugebėjo atlikti mintinio skaičiavimo, prisiminti ir atkartoti jai pasakytų 3 žodžių sekos, tiksliai nukopijuoti figūrų (nupiešė dvi atskiras) bei parašyti trumpą sakinį (parašė tik savo pavardę). MMSE testo rezultatus įvertinusi medicinos psichologė konstatavo V. Š. esant vidutinį pažinimo funkcijų sutrikimą (MMSE = 16 balų) ir pažymėjo sutrikusią ne tik trumpalaikę (kas būdinga lengvesniems pažintinės veiklos sutrikimams), bet ir ilgalaikę atmintį, sutrikusį gebėjimą sutelkti ir perkelti dėmesį, pablogėjusį informacijos įsiminimą, žemo produktyvumo mąstymą – t. y. aprašė stebėtus ryškius V. Š. pažintinės veiklos sutrikimo požymius“; iv) „<...> Sutrikusią V. Š. (duomenys neskelbtini) veiklą patvirtina ir 2017-11-06 gydytojų (gyd. A. Š., gyd. L. Š.) įrašai apie tai, kad V. Š. savo valios išreiškimo („Paciento valios išreiškimo“) lape „pasirašyti negalėjo“, nors buvo „kontaktiška“ – t. y. neturėjo sąmonės sutrikimo, kuris būtų neleidęs jai veikti savarankiškai, tikslingai ir kryptingai, tačiau dėl pažintinės veiklos sutrikimo negalėjo susipažinti ir patvirtinti savo valios „Paciento valios išreiškimo“ lape“; v) „<...> 2017-11-06 priėmimo metu pažymėta, kad V. Š. būklė buvo „sunki“ ir nurodyta, kad būklė „bloga jau 3 dienos“. Epikrizėje iš ligos istorijos (Nr. 4955/2017) taip pat pažymėta, kad V. Š. būklė buvo „sunki“, nors ji buvo „kontaktiška“ – t. y. su ja buvo galima palaikyti verbalinį kontaktą, tačiau to kontakto kokybė buvo nepilnavertiška – „kontaktas kiek apsunkintas dėl blogų kognityvinių (pažintinių) funkcijų“; vi) „<...> 2017-11-06 14.40 val. V. Š. sveikatos būklė buvo bloga, jai buvo stebėtas pažintinės veiklos sutrikimas ((duomenys neskelbtini) +/-), 2017-11-07 V. Š. buvo nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, užfiksuota sutrikusi tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė atmintis, sutrikusi orientacija, 2017-11-14 neurologo pažymėti V. Š. atminties sutrikimai ir įvertinta psichikos būklė, įrašant „(duomenys neskelbtini)“, 2017-11-21 buvo nustatyta „visiškai priklausoma“ būklė, 2018-01-11 pažymėta tik „patenkinama“ būklė, 2018-05-18 įrašyta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) liga, 2018 m. lapkričio mėnesį V. Š. medicininiuose dokumentuose užfiksuotas jos negebėjimas atsakyti į klausimus ir suteikti anamnestinius duomenis“. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima daryti išvados, jog ekspertizių duomenys nepatikimi ar prieštaringi. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, chronologine tvarka aprašyta palikėjos V. Š. sveikatos būklė pagal surinktus medicininius duomenis patvirtina aplinkybę, jog palikėja turėjo lėtai progresuojančių sutrikimų, kurie sąlygojo ir psichinės sveikatos būklę.
32.6. šešta, apylinkės teismas nurodė, kad ieškovo paaiškinimai dėl mamos sveikatos būklės bendro pobūdžio, fragmentiški, nesudarantys pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą dėl testatorės sveikatos būklės civilinei bylai reikšmingu laikotarpiu. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, tą patį galima pasakyti tiek apie atsakovės H. Ch. bei liudytojų paaiškinimus. Tiek šalių, tiek liudytojų paaiškinimai remiasi asmeniniais patyrimais, t. y. subjektyvia patirtimi bendraujant su palikėja buityje. Tam, kad būtų gautos objektyvios, medicininiais kriterijais ir duomenimis grįstos išvados ir buvo skirtos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės. Sutiktina, kad testatorei nesant gyvai negalima itin kruopščiai patikrinti visų duomenų ar turimos informacijos apie palikėjos sveikatos būklę, tačiau teismo psichiatrijos specialistai palikėjos sveikatos duomenis tyrė imdami pakankamai ilgą laiką (nuo 2008 m. iki palikėjos mirties), o medicinos dokumentuose užfiksuoti specialistų duomenys laikytini patikimesniais, nei suinteresuotų bylos baigtimi šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai.
32.7. septinta, apylinkės teismas nurodė, kad notarei palikėja tiek 2017-11-04, tiek 2018-04-17 sudarant sandorius nesukėlė abejonių, dėl kurių būtų buvę galima abejoti asmens (palikėjos) valia. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, notarė nėra sveikatos priežiūros specialistas, todėl medicininių išvadų daryti negali. Vien ta aplinkybė, jog notarei velionės elgesys ar būsena nekėlė įtarimų, nereiškia, kad testatorė suvokė savo veiksmų, o ypač teisinių, reikšmę. Notarė turėjo informaciją apie tai, kad testatorei reikalinga sveikatos priežiūra ligoninėje, o jos garbus amžius taip pat indikavo apie didesnio atidumo poreikį, tvirtinant testatorės sudaromus sandorius. Tai, kad testatorė notarei pasakojo apie einamuosius gyvenimo įvykius nereiškia, kad testatorė gebėjo suvokti sudėtingesnius įvykius ir jų (įvykių) prasmę bei pasekmes.
32.8. aštunta, apylinkės teismas kritikavo teismo ekspertų išvadas dėl to, kad buvo atsižvelgta tik į tuos liudytojus, kurie pagrindžia eksperto iš medicininių duomenų daromas išvadas dėl V. Š. sveikatos būklės. Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismo psichiatrijos pirminėje ekspertizėje nurodyta, kad liudytojų duomenys apskirtai yra prieštaringi. Logiška, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose daugiau dėmesio skiriama tų liudytojų parodymams, kurie nurodo apie tam tikrus testatorės psichikos sveikatos sutrikimus. Tokius duomenis būtina patikrinti pagal medicininius įrašus. Kita vertus, negalima teigti, kad liudytojų parodymai, kurie nepagrindė medicininių įrašų, nebuvo vertinti – tokių liudytojų parodymų tiesiog nereikia kruopščiau (atidžiau) patikrinti pagal medicininius sveikatos įrašus, kadangi juose testatorės sveikatos sutrikimai nefiksuojami. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo psichiatrijos ekspertai vertino visų liudytojų parodymus, o ta aplinkybė, kad smulkiau aprašyti tie liudytojai, kurie nurodė tam tikrus testatorės psichikos sutrikimus, yra pakankamai logiškas veiksmas, kadangi tokie liudytojų teiginiai tikrinami dėl atitikties medicininiams įrašams. Liudytojų parodymai, kuriuose nėra užuominų apie sutrikusį testatorės elgesį papildomos medicininės dokumentų analizės nereikalauja.
32.9. devinta, apylinkės teismas kritikuoja Teismo psichiatrijos pirminės ir pakartotinės ekspertizės aktus dėl to, kad teismo paskirti psichiatrai ekspertizėse nurodo, jog tam tikruose medicinos dokumentuose testatorė nepasirašė savarankiškai, tačiau yra ir tokių dokumentų, kur testatorė pasirašė savarankiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Teismo psichiatrijos pirminėje ir pakartotinėje ekspertizėse nenurodyta, kad tokia aplinkybė būtų buvusi esminė darant išvadą dėl testatorės valios ginčijamų sandorių sudarymo momentu. Teismo psichiatrijos pirminės ir pakartotinės ekspertizės aktų turinys rodo, kad negebėjimas pasirašyti dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų nebuvo vienkartis, o pasikartojantis reiškinys, labiau būdingas kaip tam tikroms ligoms požymis, kuris buvo stebimas ir testatorės elgesyje.
32.10. dešimta, pirmosios instancijos teismas taip pat kritikuoja MMSE tyrimo išvadas. Paminėto MMSE testo išvados kritikuotos ir Specialisto išvadoje. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad vien MMSE tyrimo išvados negalėtų būti pagrindas spęsti apie testatorės valios trūkumus, tačiau abi Teismo psichiatrijos ekspertizės MMSE tyrimo išvadomis vadovavosi ir nenurodė, kad tyrimo išvados ar metodas būtų nepatikimas. Net jei ir laikant, kad MMSE tyrimas turėjo paklaidą, visuma Teismo psichiatrijos pirminėje ir pakartotinėje ekspertizėje nurodytų duomenų rodo, kad paklaida neturėjo būti didelė ir įtakojanti ekspertinį vertinimą.
32.11. vienuolikta, apylinkės teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojų įrašai dėl asmens (duomenys neskelbtini), kognityvinio defekto, nebuvo patvirtinti diagnozuojant palikėjai esant gyvai. Teisėjų kolegija su aptarta kritika nesutinka. Vien tai, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo diagnozuotas palikėjai esant gyvai nereiškia, kad testatorė neturėjo valios trūkumų. Psichiatro konsultacijos ar diagnozės vengiama gali būti tikslingai, o į sveikatos priežiūros įstaigas testatorė buvo gabenama su konkrečiais fiziniais nusiskundimais ((duomenys neskelbtini) nepakankamumas, (duomenys neskelbtini) ligų paūmėjimai), dėl ko, nesant nusiskundimų kitais sveikatos sutrikimais, nebuvo poreikio detalesniems tyrimams.
32.12. dvylikta, tai, kad testatorės sveikatos būklė negalėjo gerėti nurodyta tiek Teismo psichiatrijos pirminės, tiek pakartotinės ekspertizės akte. Tokia išvada objektyviais duomenimis nepaneigta.
32.13. trylikta, apylinkės teismas nurodė, kad ekspertas faktiniais duomenimis nepagrindė išvados apie V. Š. sveikatos būklę 2018 m., nepasisakė, kuo remiantis darė vienareikšmišką išvadą dėl palikėjos gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2018-04-17 sandorio sudarymo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Teismo psichiatrijos pakartotiniame ekspertizės akte išsamiai pagrįsta išvada apie testatorės valios trūkumus ginčijamų sandorių sudarymo metu remiantis medicinos mokslo žiniomis. Teismo psichiatrijos pakartotiniame ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, kuris sąlygojo blogą smegenų aprūpinimą deguonimi (nurodyta, kad testatorė eilę metų turėjo patologinę būklę – sutrikusį galvos smegenų aprūpinimą deguonimi; buvo nustatyta lėtinė galvos smegenų išemijos diagnozė), ir buvo testatorės valios trūkumų priežastimi.
32.14. keturiolikta, apylinkės teismas nurodė, kad Teismo psichiatrijos pirminės ekspertizės akte nevertinta aplinkybė, jog dalį laiko nuo 2018 m. V. Š. gyveno viena, savarankiškai <...>. Apylinkės teismas sutapatina asmens valios trūkumus su asmens negebėjimu savimi fiziškai pasirūpinti. Tai, kad asmuo turi valios ydą, nereiškia, kad asmuo negali gebėti kurį laiką gyventi vienas ar pasamprotauti viena ar kita, ypač testatorei primetama ar egzistencinius poreikius skatinančia, tema. Juolab, kad ir ieškovas bei liudytojai nurodė, kad testatorei visgi reikėjo tam tikros pagalbos buityje, perkant maistą, vaistus ir pan.
32.15. penkiolikta, apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad sudarant ginčo sandorius dalyvavo atsakovė, tačiau pastebima, kad atsakovė yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl atsakovės, kaip ir ieškovo, paaiškinimams negali būti suteikiama lemiama reikšmė.
32.16. šešiolikta, apylinkės teismas pažymėjo, kad notarės paaiškinimai, jog V. Š. sudarė nepasiduodančios įtakai asmenybės įspūdį patvirtina, jog V. Š. buvo apsisprendusi dėl turto palikimo būdo, sprendimas nebuvo atsitiktinis. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės rodo, kad testatorė kaip tik nebuvo nuosekli. Iš pradžių sudarė testamentą ieškovo naudai (2008-10-30), paskui Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurią po labai trumpo laiko anuliavo, vėliau 2008-10-30 sudarytą testamentą panaikino (2017-11-06), o dar vėliau (2018-04-17) sudarė naują – jau ieškovės naudai. Tokia veiksmų chronologija, labiau tikėtina, rodo, kad testatorė buvo labiau įtakojama (paveikiama) to žmogaus, su kuriuo konkrečiu momentu leisdavo daugiausia laiko.
32.17. septyniolikta, apylinkės teismas kritikuoja Teismo psichiatrijos pakartotinės ekspertizės akto išvadas ir nurodo, kad jame nepaaiškinta, kodėl (duomenys neskelbtini) (vidutinio sunkumo) testatorei nebuvo diagnozuota esant gyvai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti net dviejų teismo psichiatrijos ekspertizių išvadomis. Vien tai, kad vienokie ar kitokie psichikos sutrikimai nebuvo diagnozuoti palikėjai esant gyvai, nereiškia, kad testatorė neturėjo valios trūkumų. Tam tikrais atvejais pareiškėjos valios trūkumai galėjo netrukdyti medicinos darbuotojams atlikti fizinį testatorės gydymą ar priežiūrą, o psichologinės/psichinės diagnozės palikėjai esant gyvai galėjo būti nenustatomos dėl įvairių aplinkybių.
32.18. aštuoniolikta, pirmosios instancijos teismas kritikuoja ir Teismo psichiatrinės pakartotinės ekspertizės išvadas dėl to, jog ekspertė nurodė, kad nesant duomenų apie V. Š. taikytą gydymą, nėra medicininio pagrindo teigti, kad palikėjos būsena būtų galėjusi pagerėti, nes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sukelti (duomenys neskelbtini) veiklos protinių/pažintinių funkcijų sutrikimai negali atsistatyti, o ilgainiui, progresuojant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) procesams, pažintinės veiklos funkcijos tik blogėja, tačiau ekspertė nenurodė, apie kokią konkrečiai būseną kalba, kaip V. Š. būsenos dinamika pasireiškė, kokie duomenys būklę patvirtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo psichiatrijos ekspertė turi omenyje testatorės psichinės sveikatos būklę, kurios dinamika chronologine tvarka (nuosekliai) analizuojama tiriant medicininę dokumentaciją, o išvados daromos medicinos mokslo žiniomis individualizuojant surinktus medicininius velionės duomenis.
32.19. devyniolikta, apylinkės teismas kritikuoja Teismo psichiatrijos pakartotinės ekspertizės duomenis dėl to, kad palikėjai esant gyvai nebuvo atlikta vienokių ar kitokių tyrimų, o tyrimai, susiję su psichine sveikata, nebuvo kartojami. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia kritika savaime Teismo psichiatrijos pakartotinės ekspertizės akto išvadų nepaneigia. Ekspertams medicininei išvadai padaryti pakako medicininių duomenų asmens sveikatos kortelių įrašuose, analizuotas pakankamai ilgas testatorės medicininių įrašų periodas. Ekspertai neturėjo pastabų, jog ekspertinei išvadai padaryti nepakanka duomenų.
33. Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo Teismo psichiatrijos pirmine ir pakartotinės ekspertizės išvadomis. Byloje nėra duomenų, jog ekspertizę atlikę ekspertai būtų nekvalifikuoti (pirminę ekspertizę atliko ekspertas, dr. K. D., turintis 28 m. ekspertinio darbo patirtį, esantis teismo psichiatras ekspertas; pakartotinę ekspertizę atliko I-kategorijos teismo psichiatrai ekspertai V. M. (19 m. ekspertinio darbo stažas) ir S. S. (26 m. ekspertinio darbo stažo). Minimi ekspertai dirba skirtingose ekspertizę atlikusiose institucijose. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo psichiatrų išvados ne prieštaringos, o priešingai – nuoseklios, grindžiamos medicinos mokslo teoriją individualizuojant pagal gautus testatorės medicininius duomenis. Sutiktina, jog vienokių ar kitokių netikslumų vertinant liudytųjų parodymus ar šalių paaiškinimus, taip pat tam tikro nuoseklumo medicinos įstaigoms, dar esant gyvai palikėjai, vertinant palikėjos sveikatos būklę yra, tačiau tokia aplinkybė nepaneigia teismo ekspertų išvadų. Teismo ekspertų išvados nedviprasmiškos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ekspertai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar būtų analizavę netinkamą medicininę dokumentaciją, taikę netinkamus medicininius metodus. Konstatuotina, jog teisinio pagrindo nesivadovauti Teismo psichiatrijos pirminės ir pakartotinės ekspertizių aktais teisinio pagrindo byloje nebuvo.
34. Apeliantas taip pat akcentavo netinkamą liudytojų parodymų vertinimą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, esant objektyviems duomenims (Teismo psichiatrijos pirminei ir pakartotinei ekspertizėms) liudytojų parodymai nėra tokie reikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste. Medicininių duomenų analizė patikimesnė, nei liudytojų parodymai. Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, liudytojų parodymai prieštaringi, todėl negalima liudytojų parodymams teikti lemiamos reikšmės. Sutiktina su apylinkės teismu, jog nesutarimai šeimoje savaime neturi neigiamos įtakos testatoriaus valiai susiformuoti. Sutiktina, kad konfliktiški santykiai su vienu ar kitu šeimos nariu gali turėti reikšmę palikėjui dėl to, kuriam šeimos nariui turtas bus paliktas, tačiau tokia aplinkybė nereiškia nei neteisėtumo, nei sandorių negaliojimo. Taip pat sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, jog tai, kad ieškovas nebuvo informuotas apie panaikintą ieškovo naudai testamentą ir sudarytą naują testamentą atsakovės naudai teisinės reikšmės sprendžiant ginčą neturi. Testatorius neturi teisinės pareigos informuoti palikėjų apie testamento sudarymą, o moralinių testatorės pareigų ir jų (į)vertinimo teismai neatlieka.
35. Ieškiniu ieškovas taip pat reiškė reikalavimą pripažinti atsakovus G. Š. ir H. Ch. asmenimis, neturinčiais teisės paveldėti. CK 5.6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą asmenys, kurie priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją, prieš kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos šios aplinkybės: i) tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į šių asmenų gyvybę (CK 5.6 straipsnio 1 dalies 1 punktas); ii) tyčia sudarė tokias sąlygas, kad palikėjas iki pat savo mirties neturėjo galimybės sudaryti testamento, jį panaikinti ar pakeisti (CK 5.6 straipsnio 1 dalies 2 punktas); iii) apgaule, grasinimais, prievarta privertė palikėją sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudarytą testamentą, privertė įpėdinį atsisakyti palikimo (CK 5.6 straipsnio 1 dalies 3 punktas); iv) slėpė, klastojo ar sunaikino testamentą (CK 5.6 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
36. Teisėjų kolegija pastebi, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai motyvavo, dėl kokių priežasčių ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovus G. Š. ir H. Š. asmenimis, neturinčiais teisės paveldėti, netenkintas. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, jog ieškovas neįrodė CK 5.6 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių. Nenustatyta, kad atsakovai G. Š. ar H. Ch. būtų slėpę, klastoję ar sunaikinę palikėjos ankstesnį testamentą, kuriuo velionės turtas buvo paliktas ieškovui. Nenustatyta, kad atsakovai būtų sunaikinę, slėpę ar klastoję 2017-11-06 pareiškimą dėl testamento anuliavimo ar 2018-04-17 testamento. Slėpimas CK 5.6 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme reiškia ne fakto apie tai, kad testatorė buvo sudariusi testamentą nuslėpimą, bet paties testamento, kaip dokumento, slėpimą, siekiant palankaus paveldėjimo rezultato. Aptariamu atveju atsakovei H. Ch. slėpti jos naudai sudarytą testamentą poreikio nebuvo. Teisėjų kolegija, patikrinusi civilinės bylos medžiagą, taip pat nenustatė ir CK 5.6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų, t. y., kad atsakovai G. Š. ir H. Ch. tyčia sudarė tokias sąlygas, kad palikėja iki pat savo mirties neturėjo galimybės sudaryti testamento, jį panaikinti ar pakeisti. Nors ieškovas ir įrodinėjo, kad atsakovė H. Ch. pasiimdavo motiną (testatorę) į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė H. Ch. motiną pasiimdavo prieš jos (testatorės) valią. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, jog motinos priežiūra išimtinai rūpindavosi pats ir buvo draudęs palikėją išvežti iš palikėjai įprastos gyvenamosios vietos. Juolab, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, ieškovas ir pats nurodė, kad ieškovas turėjo sunkumų bendraujant su motina dėl palikėjos pasisakymų apie ieškovo gyvenimo būdą, iš esmės neprieštaravo, jog motina pasisvečiuotų pas atsakovę H. Ch. Testatorė į Lietuvos Respubliką buvo atvežama gydymui ir gyvenimui, todėl negalima daryti išvados, jog atsakovė H. Ch. būtų sudariusi tokias sąlygas, jog palikėja negalėtų išreikšti savo valios dėl testamento sudarymo pas notarę. Nenustatyti ir pagrindai, numatyti CK 5.6 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Byloje nėra duomenų, jog prieš testatorę atsakovai naudojo smurtą, grasinimus, prievartą ar kitaip neteisėtai sudarė situaciją, kurios metu būtų buvusi palaužta testatorės valia dėl atsakovų veiksmų. Vien tai, kad atsakovė H. Ch. galimai įkalbinėjo motiną palikti savo turtą būtent jai, teisinės atsakomybės neužtraukia. Kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima svarstyti CK 5.6 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakomybę įpėdiniui (atsakovams G. Š. ir H. Ch.) ieškovas nenurodė, o teisėjų kolegija tokių ir nenustatė.
37. Kiti (likę) apelianto (ieškovo) apeliaciniame skunde ir atsakovės H. Ch. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai (subjektyvios įžvalgos dėl tikrosios testatorės valios, ankstesnių testamentų galiojimo panaikinus vėlesnius, konkrečios liudytojos naudojimasis užrašais teismo posėdžio metu, kitos gyvenimiškos aplinkybės ar ieškovo santykių su motina ar atsakovais analizė) teisiškai nereikšmingi ir teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiamas sprendimas iš dalies panaikinamas bei panaikintoje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies pripažįstant negaliojančiais ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2017-11-06 pareiškimą apie 2008-10-30 testamento panaikinimą ir 2018-04-17 testamentą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 5.16 straipsnio 2 dalis, CK 1.89 straipsnio 1 dalis), 1.95 straipsnio 1 dalis). Restitucija aptariamu atveju netaikoma (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.89 straipsnio 2 dalis). Toliau dėl paveldėjimo procedūrų tęstinumo sprendžiama įstatymų nustatyta tvarka (žr. taip pat CK 5.17 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).
39. Apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovus H. Ch. ir G. Š. neturinčiais teisės paveldėti po motinos V. Š. mirties, paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
40. Ieškovas reiškė tris materialaus pobūdžio savarankiškus reikalavimus: reikalavimą dėl 2018-04-17 testamento pripažinimo negaliojančiu (pirmas reikalavimas), reikalavimą dėl 2017-11-06 pareiškimo dėl testamento panaikinimo negaliojimo (antras reikalavimas) ir reikalavimą pripažinti atsakovus H.Ch. bei G. Š. asmenimis, neturinčiais teisės paveldėti (trečias reikalavimas). Pirmosios instancijos teismas atmetė visus tris reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas tenkino du iš trijų ieškovo reikalavimų, todėl laikytina, kad ieškinys patenkintas 2/3 dalyje ir 1/3 dalyje atmestas.
41. Bylos duomenimis, ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai): i) 300 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 40); ii) 600 Eur už pirminę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 78); iii) 1 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 112–114); iv) 227,15 Eur išlaidų procesinių dokumentų vertimui. Ieškovas teikė 2019-03-13 sąskaitą Nr. AV190152 (49,61 Eur), sąskaitą Nr. AV190042 (30,62 Eur), sąskaitą Nr. AV190089 (189,97 Eur), kasos pajamų 2019-02-11 orderį (189,97 Eur), sąskaitą Nr. AV190160 (17,18 Eur), kasos pajamų 2019-03-18 orderį (17,18 Eur), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. EB00046 (17 Eur), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. EB00045 (165 Eur), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. MB00015 (20 Eur), 2019-03-20 bankinio mokėjimo pavedimo kopiją (20 Eur). Tai reiškia, kad ieškovas pagrindė, jog iš viso apmokėjo vertimo sąskaitų už 227,15 Eur) (t. 2, b. l. 117–126); v) 12,16 Eur išlaidų registrų centro paslaugoms (6,37 Eur + 5,79 Eur) (t. 2, b. l. 128–130). Kvite, kurio vertė 6,37 Eur (t. 2, b. l. 128) mokėtoja nurodyta advokatė. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, jog aptartą sumą būtų grąžinęs advokatei, todėl laikoma, kad advokatės už ieškovą sumokėta 6,37 Eur suma apima advokatės ieškovui teikiamas teisines paslaugas. Sprendžiama, jog ieškovas iš viso pagrindė 2 832,94 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (300 Eur + 600 Eur + 1 700 Eur + 227,15 Eur + 5,79 Eur).
42. Bylos duomenimis, atsakovė H. Ch. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai): i) 1 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (800 Eur + 600 Eur) (t. 1, b. l. 117–118; t. 2, b. l. 3); ii) 24,20 Eur transkribavimo išlaidų (t. 2, b. l. 64–65); iii) 386,33 Eur už pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 153), iš viso – 1 810,53 Eur (1 400 Eur + 24,20 Eur + 386,33 Eur).
43. Atsakovas G. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų dokumentų teismui neteikė.
44. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog iš esmės ginčas byloje vyksta tarp ieškovo ir atsakovės H. Ch., o kitų atsakovų (G. Š. ir notarės O. Ž.) pozicija byloje nebuvo reikšminga nei materialiaisiais, nei procesiniais aspektais, todėl priteisti bylinėjimosi išlaidas iš aptartų proceso dalyvių nebūtų teisinga.
45. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimo proporcijas ieškovui iš atsakovės H. Ch. priteistina 1 888,63 Eur suma (2 832,94 Eur X 2/3). Atsakovei H. Ch. iš ieškovo priteistina 603,51 Eur (1 810,53 Eur / 3). Atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio užskaitą (CPK 3 straipsnio 7 dalis), iš atsakovės H. Ch. ieškovo naudai priteistina galutinė 1 285,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1 888,63 Eur – 603,51 Eur).
46. Apylinkės teismas, atmetęs ieškinį, iš ieškovo A. Š. valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai priteisė 53,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai). Patenkinus ieškinį iš dalies, pagal atitinkamas proporcijos turi būti paskirstytos ir išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovo reikalavimai buvo atmesti 1/3 dalyje, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 17,84 Eur suma (53,52 Eur X 1/3). Likusi dalis 35,68 Eur išlaidų (2/3 dalys nuo 53,52 Eur), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistina iš atsakovės H. Ch. (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesą
47. Ieškovas inicijavo apeliacinį procesą ir apeliaciniu skundu prašė panaikinti visą apylinkės teismo sprendimą bei priimti naują – visus ieškinio reikalavimus tenkinti (t. 3, b. l. 116–123). Ieškovas (apeliantas), inicijavęs apeliacinį procesą, patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis): i) sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio (t. 3, b. l. 124); ii) sumokėjo 1 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 126), iš viso – 1 600 Eur.
48. Atsakovė, gindamasi nuo apeliacinio skundo reikalavimų, patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 166–167).
49. Kadangi buvo tenkinti du iš trijų apeliacinio skundo reikalavimų, laikytina, kad ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 2/3 dalyje, o atmestas – 1/3 dalyje. Tai reiškia, kad iš atsakovės H. Ch. ieškovo naudai priteistina 1 066,67 Eur (1 600 Eur X 2/3), o iš ieškovo atsakovei H. Ch. priteistina 200 Eur (600 Eur X 1/3) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atlikus bylinėjimosi išlaidų užskaitą (CPK 3 straipsnio 7 dalis), iš atsakovės H. Ch. ieškovo naudai priteistina galutinė 866,67 Eur bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinėje instancijoje (1 066,67 Eur – 200 Eur).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir panaikintoje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies:
Pripažinti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 16 d. pareiškimą, sudarytą Vilniaus rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 6784, kuriuo anuliuotas 2008 m. spalio 30 d. V. Š. sudarytas testamentas, patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūno (reg. Nr. 186), negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento).
Pripažinti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 17 d. testamentą, sudarytą Vilniaus rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 2076, negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento).
Priteisti iš atsakovės H. Ch. (rus. ?. ?.), (duomenys neskelbtini) pilietės, gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 285,12 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,84 Eur (septyniolika eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai.
Priteisti iš atsakovės H. Ch. (rus. ?. ?.), (duomenys neskelbtini) pilietės, gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 35,68 Eur (trisdešimt penkis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai.
Kitoje dalyje ieškinio reikalavimų netenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo A. Š. reikalavimas pripažinti atsakovus H. Ch. ir G. Š. neturinčiais teisės paveldėti po motinos V. Š. mirties, palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės H. Ch. (rus. ?. ?.), (duomenys neskelbtini) pilietės, gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 866,67 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.