Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. M. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2022 m. sausio 27 d. nutarimo netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 25 d., pabaiga – 2026 m. liepos 25 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Įvertinus byloje esančius nuteistąjį A. M. charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, yra priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. M. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės vykdymo metu 4 kartus skatintas, dalyvauja įkalinimo įstaigoje vykstančiuose renginiuose, varžybose, socialinės reabilitacijos programose, vykdo pataisos plane numatytas priemones. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

8. Nors nagrinėjamu atveju galima įžvelgti tam tikrus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau byloje gausu neigiamai nuteistąjį A. M. ir jo elgesį pataisos namuose charakterizuojančių aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis baustas 5 kartus už pataisos įstaigos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus, vis dar išlieka net 7 kriminogeniniai veiksniai – smurtinis nusikaltimas, darbinės patirties stoka, lėšų paskirstymo kompetencijos stoka, neatsakingas draugų ir gyvenimo būdo pasirinkimas, neatsakingas alkoholio vartojimas, problemos, kylančios dėl silpnos savikontrolės ir mąstymo lankstumo stoka. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad praeityje nuteistasis A. M. teistas 1 kartą (viešosios tvarkos pažeidimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas), todėl nuteistasis turi susiformavusį nusikalstamų veikų modelį, t. y. atlieka smurtinius nusikaltimus, veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį nusikalstamą elgesį, o tai liudija, kad ankstesnis teistumas už smurtinį nusikaltimą ir atlikta bausmė nepasiekė bausmės tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo, jis nedarė išvadų dėl savo elgesio ir toliau nusikalsdavo. Kartu praeities teistumas liudija ir tai, kad A. M. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio, nepasiduos kitų asmenų neigiamai įtakai ir nenaudos fizinio smurto kitų atžvilgiu ir gebės susitvardyti konfliktinėse situacijose, taikiai jas spręsti.

9. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis A. M. neturi nuosavos pastovios gyvenamosios vietos, atvykęs į Marijampolės pataisos namus nedirbo, dėl įdarbinimo nesikreipė. Šios aplinkybės taip pat neigiamai apibūdina nuteistąjį ir vertinama, kad tai gali būti paskata pakartotinai nusikalsti ateityje, juo labiau, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų. Nors pataisos namams nuteistasis A. M. pateikė pažymą, kad išėjęs į laisvę turės galimybę įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau reali įsidarbinimo galimybė abejotina, juo labiau, kad nuteistasis nėra išlaikęs vairavimo egzamino ir šiuo metu net neturi teisės vairuoti transporto priemones.

10. Ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad pataisos namuose nuteistojo atžvilgiu yra gauta vykdomųjų raštų 3 351,56 Eur sumai, o atlyginta vos 14 Eur. Sumokėta turimų finansinių įsipareigojimų dalis rodo neigiamą ir atsainų nuteistojo požiūrį į žalos atlyginimą, vengimą dengti ieškinius, norą dirbti, gauti pajamų ir taip siekti mažinti savo finansinius įsipareigojimus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis A. M. linkęs elgtis impulsyviai, stokoja impulsų kontrolės, pripažįsta, kad turi problemų, tačiau trūksta gilesnės elgesio savianalizės. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo tinkamo elgesio ateityje, gebėjimo save kontroliuoti, išvengti konfliktinių situacijų, neigiamos draugų įtakos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis A. M. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už nužudymą, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kad lygtinio paleidimo atveju, būdamas laisvėje, savo konfliktų sprendimui nuteistasis vėl gali pasirinkti fizinio smurto naudojimą, elgtis impulsyviai, pakartotinai nusikalsti, juo labiau, kad praeityje taip pat teistas už smurtinį nusikaltimą. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

11. Skunde nuteistasis teigia, kad alkoholio nevartos, lankys anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau šie teiginiai teisėjų kolegijai kelia abejonių. Pažymėtina, kad nuteistasis pats pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, tiek ši nusikalstama veika, tiek ir praeities nusikalstamos veikos padarytos būnant apsvaigus nuo alkoholio. Be to, nuteistasis yra 5 kartus baustas administracine tvarka už buvimą neblaiviu viešoje vietoje, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, eismo įvykio sukėlimą, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis atsainiai žiūri į turimą priklausomybę alkoholiui, nededa pastangų keisti savo elgesį, kovoti su polinkiu vartoti alkoholį, juo labiau, kad pataisos namuose yra baustas už alkoholio vartojimą, byloje nėra duomenų, kad lankytų AA užsiėmimus.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 4 metai 5 mėnesiai 28 dienos, paskirta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. M. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.