Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2013-09-03 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėn., 2013-12-13 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėn., 2014-06-04 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., paskirta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį;

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-11-26 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. ir A. M. 2016 m. liepos 25 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), V. L. ir A. M. veikdami bendrininkų grupe, matydami vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, būdami apsvaigę nuo alkoholio, sudavė rankomis ir kojomis A. B. ne mažiau kaip 8 kartus į įvairias kūno vietas, padarė sužalojimus smūgių vietose bei ne mažiau kaip 4 kartus į galvą, ir padarė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje, menką kraujo išlają po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio pusrutulio smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelių sistemą, suminkštėjimo zonas kairio pusrutulio pakaušinėje skiltyje ir kamieno srityje, muštinę žaizdą kaktos dešinėje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos ir dešinio momens srityse, kraujosruvą kairiajame smilkininiame raumenyje, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje su gleivinės vientisumo pažeidimu ir I danties viršutiniame žandikaulyje kairėje nuskėlimu, dėl to nuo sunkios galvos traumos sukeltų komplikacijų A. B. 2016 m. liepos 26 d. 20.15 val. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė.

Kaltinamasis V. L. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, jis A. B. nesudavė, o sudavė tik 3 smūgius. 2016 m. liepos 25 d., apie 11–12 val. kartu su A. M. eidami pas A. močiutę, užsuko pas A. B.. Jie buvo tik pažįstami, nedraugavo, užsukdavo nedažnai, bet tada norėjo išsiaiškinti, kodėl šis užmušė jo šunį. Namuose buvo G. B. su draugais J. G. ir G. D., visi gėrė alų. Jie atėję atsisėdo, kalbėjosi, jis paskambino savo mamai, prašė atnešti alaus. Kai mama atnešė alaus, jie visi toliau gėrė. Jis visai girtas nebuvo, bet buvo išgėręs, gali būti, kad girtumas sukėlė agresiją dėl šuns. Jis buvo girdėjęs, kad A. B. užmušė jo šunį, bet A. B. melavo, sakė, kad šuns nemušė. Todėl įvyko konfliktas, jis spyrė A. B. į galvą, pataikė į nosį, trenkė dešine ranka į galvą ir dar vieną smūgį sudavė į šoną, tai buvo visi jo suduoti smūgiai. Kai jis pirmą kartą spyrė A. B. į galvą, A. B. sėdėjo ant fotelio. Po smūgio nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas, nes pataikė į nosį. A. B. jam nieko nesakė. Antrą kartą jis sudavė su dešine ranka A. B. į kairę galvos pusę. Po smūgio nukentėjusysis liko sėdėti, nenukrito ir nieko nesakė. Viskas įvyko labai greitai, niekas nieko nesakė. Jis sudavė du kartus į galvą ir vieną kartą sudavė su dešine ranka į šoną. A. M. to konflikto metu taip pat A. B. sudavė smūgius. Po to, kai jis sudavė A. B., priėjo A. M. prie nukentėjusiojo ir smogė, jie mušė kartu, tuo pačiu metu. A. B. sėdėjo, jis stovėjo nukentėjusiajam iš kairės pusės, A. M. stovėjo iš dešinės pusės. Jis padarė A. B. sužalojimus kairėje pusėje, kakta buvo sužalota dešinėje pusėje, turbūt nuo A. M. smūgių. Matė, kaip A. M. sudavė A. B. vieną kartą. Jo mama šaukė, stabdė jį, kad nieko nedarytų. Nukentėjusysis buvo išėjęs į lauką, jie ėjo pažiūrėti, A. B. lauke buvo nuvirtęs, iš nosies bėgo kraujas. Jie parvedė A. B., paguldė ant sofos. Jis bandė nuvalyti kraują, po to su mama išėjo.

Kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2016 m. liepos 25 d. ėjo iš V. L. namų į jo močiutės namus, norėjo persirengti. V. L. sakė, kad A. B. užmušė V. šunį. Pakeliui buvo A. B. namai, jie nusprendė užeiti išgerti alaus, bet jie alaus neturėjo. Jie abu buvo neblaivūs, dvi dienas šventė Onines. Nuėję pas A. B., ten rado G. D. ir vieną nepažįstamą, visi sėdėjo ir gėrė alų. A. B. sėdėjo ant fotelio, G. D. su nepažįstamuoju sėdėjo ant sofos, jis taip pat atsisėdo ant sofos. V. L. paskambino savo mamai, paprašė atvežti alaus, kai ji atvažiavo, jie toliau gėrė. V. L. pradėjo A. B. teirautis dėl šuns, pradėjo pykti, bet A. B. neprisipažino ką nors padaręs šuniui. Tada V. L. sudavė A. B. vieną smūgį, atrodo, kad sudavė kumščiu, bet galėjo būti, kad spyrė į galvą. Jis atsistojo nuo sofos, priėjęs sudavė A. B. delnu su sulenktais pirštais į kaktos dešinę pusę. A. B. sėdėjo užsidengęs veidą. V. pyko, dar sudavė kelis smūgius, atrodo, kad į galvą, bet jis tiksliai neatsimena. Tada jis vėl atsistojo ir pasakė, kad gana mušti. V. atsisėdo ir jie toliau gėrė alų. Po to nukentėjusysis išėjo į lauką ir negrįžo, kažkas ėjo pažiūrėti. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Jis su V. L. nuėję pakėlė A. B., parvedė ir paguldė į lovą. A. B. buvo kruvinas, pradėjo vemti kraujais, jis iškvietė greitąją pagalbą. Padėjo išnešti su neštuvais ir A. B. išvežė į ligoninę.

Nukentėjusioji I. B. parodė, kad kartu su broliu A. B. negyveno, bet bendravo, jam padėdavo, atveždavo maisto, rūbų. Brolis jos bute padarė remontą, pažiūrėdavo jos vaiką, pabūdavo pas ją kartais savaitę laiko. Jis gyveno vienas, nebuvo vedęs. Ji viena laidojo brolį. Buvo gauta iš savivaldybės pašalpa 304 eurų, laidotuvės kainavo apie 650 eurų. Visos laidotuvių išlaidos pagrįstos pateiktais dokumentais. Neturėjo dokumentų, patvirtinančių išlaidas už aprangą 60 eurų, kunigui sumokėjo 100 eurų, giedotojams 160 eurų. Paramą gavo 304 eurus, ją išskaičiavo iš tos sumos. Kitų kvitų nebuvo. Ką turėjo, viską pateikė. Prašo priteisti neturtinei žalai atlyginti 20 000 eurų ir laidojimo išlaidas 651 eurą. Neturtinę žalą prašo priteisti 20 000 eurų, nes brolis buvo vienintelis artimas žmogus. Nuo mažens jie buvo neišskiriami, su vyresniais broliais ji nelabai bendravo.

Liudytojas J. G. parodė, kad tą dieną jie su G. D. nusipirkę alaus užėjo pas A. B.. Jie trise sėdėjo, gėrė alų, šnekučiavosi. Po kiek laiko užėjo du jaunuoliai, kurie gyveno kaimynystėje. V. skambino savo motinai, bet ji atėjo, kai buvo viskas prasidėję, A. B. jau buvo sumuštas, kruvinas. Viskas prasidėjo dėl šuns, kaltinamieji atėję pradėjo priekaištauti A. B., kad šis užmušė ar užkasė šunį, jis gerai nesuprato. A. B. sakė, kad nieko nedarė, nieko nežino. V. vaikščiojo ir pirmas koja spyrė A. B. į veidą. Po smūgio A. B. pasipylė kraujas iš nosies. Po to kaltinamasis aprimo, bet ir vėl susinervinęs su ranka sudavė A. B. į veidą. Nors A. M. ramino V. L., bet ir pats sudavė kumščiu A. B. į veidą. Po to dar kartą V. sudavė A. B. į šoną. Jis matė 4 smūgius, V. L. sudavė 3 smūgius, o A. M. sudavė tik vieną smūgį A. B.. Tada A. B. pasidarė bloga ir šis išėjo į lauką. Vėliau jis, išėjęs į lauką, pamatė A. B., gulintį ant pievos, grįžęs tai pasakė vyrams. Kaltinamieji A. B. pakėlė, parvedė į kambarį, paguldė ant lovos. Atėjo dvi moterys ir pakėlė triukšmą. Jis tada išėjo namo. Kitą dieną sužinojo, kad A. B. mirė. Liudytojas G. D. parodė, kad tą dieną jis ir J. G. buvo pas A. B., jie visi sėdėjo ir gėrė alų. Tada atėjo kaltinamieji. Vėliau atėjo kaltinamojo mama A. L., ji atsinešė dar alaus. Jie visi gėrė, kalbėjosi. V. kalbėjo apie šunį, atsistojo, pavaikščiojo, spyrė A. B. į veidą ir vėl atsisėdo, jie toliau gėrė alų. Po pirmo smūgio A. B. pasipylė kraujas. Po 5 minučių V. vėl atsistojo ir sudavė A. B. su kumščiu, tada vėl atsisėdo prie stalo, taip buvo kelis kartus. Visą laiką mama ramino V., bandė raminti ir visi kiti. Jis nematė, ar kaltinamasis A. M. buvo priėjęs prie A. B., nes jis tuo metu galėjo būti išėjęs į lauką. A. B. pats atsistojo ir išėjo į lauką, skambino močiutei, neteko sąmonės. Kaltinamieji patys atnešė į vidų A. B., kuris buvo beveik be sąmonės. Jis nuėjo pas kaimynę, paprašė paskambinti ir iškviesti medicinos pagalbą.

Ekspertas R. P. patvirtino byloje esančią specialisto išvadą ir paaiškino, kad galima išskirti nukentėjusiajam į galvą 4 trauminius smūginių poveikius, kurie paliko žymes, tai yra į kaktos dešinę pusę, kairėje pusėje buvo muštinė žaizda susiūta gydymo įstaigoje. Taip pat buvo dešinio momens projekcijoje bei dešinio momens ir pakaušio riboje. Iš kitos pusės buvo kairio smilkinio raumens projekcijoje suduotas smūgis. Gydymo įstaigoje buvo įdėtas tamponas į nosį, kadangi kakta ir nosis apima kumščio amplitudę, todėl priskirta prie vieno smūginio poveikio. Buvo daugiau sužalojimų, kurie reikšmingos įtakos mirčiai neturėjo. Dešinėje rankoje buvo ne mažiau kaip 3 smūgių poveikio pėdsakai, kairėje rankoje galėjo būti 3 ar 4 smūgiai. Krūtinės ląstoje ne mažiau kaip 2 smūgių poveikių, dešinėje kojoje ne mažiau kaip 3 smūgių poveikių, ant kairės kojos šlaunies yra viena masyvi kraujosruva su dviem labiau išreikštomis zonomis, galėjo būti ar dviejų poveikių. Didžiausia tikimybė, kad kraujo išsiliejimas buvo nuo poveikio į kaktos dešinę pusę, kadangi smūgis buvo palyginus stipriausias, apimantis didelę galvos dalį, nes nuo to smūgio buvo pažeistas odos vientisumas, tai yra susidarė žaizda, kurią siuvo. Išoriškai kitose vietose tik vidinio tyrimo metu buvo rasti sužalojimai. Jo manymu, dėl trauminio poveikio į kaktos dešinę pusę susidarė kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio srityje. Nors kiti galvos sužalojimai esminės reikšmės kraujo išsiliejimui neturėjo, bet galėjo pasunkinti nukentėjusiojo būklę. Dešinės galvos pusėje buvo 3 sužalojimų zonos: kaktos dešinėje pusėje su muštine žaizda, dešinio momens dalyje, kuri susisiekė su kaktos žaizda. Nors pagal apimtį masyvesnė buvo muštinė žaizda dešinio momens srityje, bet įvertinus tai, kad kaktos minkštieji audiniai sužaloti, galima daryti prielaidą, kad tas smūgis buvo stipresnis ir didesnę įtaką turėjo kraujo išsiliejimui. Kadangi išoriškai 3 zonose – tiek kairėje, tiek dešinėje – išorinių sužalojimų nėra, negalima tiksliai pasakyti, ar smūgiai buvo su koja ar su kumščiu. Be to, kaktos žaizdos buvo atliktas pirminis chirurginis sutvarkymas, todėl negalima tiksliai nustatyti, kuo ji padaryta, galėjo būti batas, galėjo ir rankoje turėti kažką, kumštis yra kumščiui nelygus. Žastų sužalojimai galėjo būti tiek transportuojant, tiek vedant žmogų, tiek bandant sulaikyti prieš suduodant smūgį. Dešinio riešo odos įdrėskimas ar poodinės kraujosruvos ant kairiojo dilbio galėjo susidaryti žmogui pasyviai ginantys nuo žalojančių įrankių ar kitų poveikių.

2016-07-25 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu prie namo ir namo prieangyje rastos dėmės, panašios į kraujo. Penktame bute ant sofos ir ant žemės rasta raudonos spalvos skysčio dėmių, panašių į kraujo (t. 1, b. l. 15–21).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 420/2016(03) konstatuota, kad A. B. mirė nuo sunkios galvos traumos sukeltų komplikacijų. A. B. kūno tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio srityje, menka kraujo išlaja po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio pusrutulio smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelių sistemą, suminkštėjimo zonos kairio pusrutulio pakaušinėje skiltyje ir kamieno srityje, muštinė žaizda kaktos dešinėje, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose kaktos ir dešinio momens srityse, kraujosruva kairiajame smilkininiame raumenyje, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje su gleivinės vientisumo pažeidimu ir I danties viršutiniame žandikaulyje kairėje nuskėlimas, poodinės kraujosruvos krūtinėje, abiejose rankose ir kojose, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje ir kairėje kojoje (t. 1, b. l. 69–72).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 160/16(11) nurodoma, kad A. M. kūne sužalojimo žymių nėra (t. 1, b. l. 75).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 161/(11) nurodoma, kad V. L. kūne sužalojimų nerasta (t. 1, b. l. 78).

2016-10-05 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti įtariamojo V. L. pateikti daiktai – šortai ir marškinėliai. Apžiūros metu ant pateiktų daiktų tyrimui reikšmingų objektų neaptikta (t. 1, b. l. 82–83).

2016-10-05 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti A. M. pateikti džinsai. Ant džinsų matomos dėmės, panašios į kraujo dėmes (t. 1, b. l. 87–88).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad GMP dėl A. B. sužalojimo buvo iškviesta 2016-07-25 12 val. 31 min. (t. 1, b. l. 108–109).

2016-07-16 14 val. 42 min. A. M. nustatytas 2,43 prom. girtumas (t. 1, b. l. 146).

2016-07-16 14 val. 39 min. V. L. nustatytas 2,94 prom. girtumas (t. 2, b. l. 39).

Visais šiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. L. ir A. M. veikdami bendrininkų grupe, matydami vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia nužudė A. B.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamieji pripažino sudavę bendrai 4 smūgius nukentėjusiajam į galvą ir keletą kartų į kitas kūno vietas, jų parodymai buvo nuoseklūs. Liudytojai J. G. ir G. D., buvę įvykio vietoje, šiuos parodymus patvirtino. Liudytojas J. G. parodė, kad matė, kaip V. L. spyrė ir dar sudavė su ranka du smūgius A. B. į veidą, o A. M. sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Liudytojas G. D. taip pat matė, kaip V. L. spyrė ir sudavė su ranka A. B. į veidą. Nors liudytojas nematė A. M. suduoto smūgio, tačiau pats paaiškino, kad tuo metu galėjo būti išėjęs į lauką. Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad A. B. mirė nuo sunkios galvos traumos sukeltų komplikacijų. Ekspertas R. P. parodė, kad galima išskirti nukentėjusiajam į galvą 4 trauminius smūgių poveikius, kurie paliko žymes. Sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant koja ar suduodant kumščiu į veidą, galvą. Kaltinamasis V. L. prisipažino sudavęs nukentėjusiajam vieną kartą su ranka į šoną. Ekspertas teisme paaiškino, kad į krūtinę nukentėjusiajam buvo ne mažiau kaip 2 trauminiai poveikiai. Iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis rankomis dengėsi nuo smūgių, todėl sužalojimai ant nukentėjusiojo rankų padaryti tyčiniais kaltinamųjų veiksmais. Tačiau nenustatyta, kad kaltinamieji būtų sudavę smūgius nukentėjusiajam į kojas, be to, ekspertas paaiškino, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti ir atsitrenkus į aplinkos daiktus. Todėl kaltinime mažinamas suduotų smūgių skaičius į kitas kūno vietas iki 8 smūgių.

Iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad A. B. užpuolimo priežastis buvo V. L. manymas, jog A. B. kaltas dėl jo šuns dingimo. Šią aplinkybę dar prieš ateinant pas nukentėjusįjį žinojo ir A. M.. Nors kaltinamieji tvirtina atsitiktinai eidami pro šalį užėję pas A. B. išgerti alaus, bet akivaizdu, jog V. L. rūpėjo išsiaiškinti su A. B. apie jo šuns dingimą. Todėl V. L. pirmasis užpuolė A. B., spyrė į veidą, nukentėjusiajam iš nosies pasipylė kraujas. Matydamas tokius V. L. veiksmus, A. M. taip pat sudavė smūgį A. B. į galvą. Tai rodo, kad abu kaltinamieji pritarė vienas kito veiksmams. V. L. ir A. M. susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad jie vienas kito veiksmams pritaria, nes vienas su kito neteisėtais veiksmais sutinka, taip išreikšdami savo valią smurtauti. Kaltinamųjų elgesys įvykio vietoje, atlikti konkretūs smurtiniai veiksmai, jų pobūdis – abu kaltinamieji sudavė smūgius į galvą, smurto intensyvumas – smūgius sudavė vieną po kito per neilgą laiką, rodo, kad jie veikdami bendrais suderintais veiksmais atėmė gyvybę A. B.. Kaltinamieji suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą, nors tokių pasekmių nenorėjo, bet buvo joms abejingi, kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia. V. L. ir A. M. veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas.

V. L. ir A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie pripažino ir gailisi padarę nusikaltimą. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie veiką padarė bendrininkų grupe, nusikalto, apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamieji V. L. ir A. M. įvykdė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Kaltinamieji be jokios aiškios priežasties nužudė pažįstamą asmenį jo paties namuose, nusikalto veikdami netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis V. L. buvo nusikaltimo iniciatorius, pirmasis pradėjo mušti nukentėjusįjį ir sudavė daugiau smūgių, net du kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, keletą kartų baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 12–18), nedirbo, Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnija nusiskundimų dėl V. L. elgesio nebuvo gavusi (t. 2, b. l. 9). Atsižvelgiant į šias ir atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi neteistam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pakankamo pagrindo.

Kaltinamasis A. M., nors nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius, bet jo suduotas smūgis turėjo įtakos pasekmių atsiradimui, po to stengėsi padėti nukentėjusiajam, kvietė medicininę pagalbą. A. M. vieną kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, baustas už administracinį teisės pažeidimą (t. 1, b. l. 133–135), nedirbo, Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnija nusiskundimų dėl V. L. elgesio nebuvo gavusi (t. 1, b. l. 127), AB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas gerai (t. 2, b. l. 142). Atsižvelgiant į šias ir atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi neteistam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pakankamo pagrindo.

Nukentėjusioji I. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 29–30), kuriuo prašo priteisti iš V. L. ir A. M. 651 eurų turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad laidojo brolį, pateikė dokumentus, kad pirko karstą, kurio kaina nurodyta kartu su laikinu paminklu – 135 eurai, už rūbus sumokėjo 85 eurus, už laidojimo paslaugas sumokėjo 150 eurų, gėlių kompozicija kainavo 30 eurų, įmonei „Rimtija“ už laidojimo paslaugas sumokėjo 135 eurus (t. 1, b. l. 31–35). Laidojant brolį turėjo ir kitų išlaidų, kunigui sumokėjo 100 eurų, giedotojams – 160 eurų, bet ne visas išlaidas gali pagrįsti dokumentais. Pripažinus V. L. ir A. M. kaltais dėl A. B. nužudymo, kaltinamiesiems pagal CK 6.246–6.249 str. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su laidotuvių išlaidomis. Nukentėjusiosios turėtos 651 eurų laidojimo išlaidos yra realios, nėra padidintos, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Nukentėjusioji I. B. dėl brolio A. B. nužudymo pareiškė 20000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl brolio mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, vienišumo jausmą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.

Neturtinė žala I. B. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų V. L. ir A. M. veiksmais, kuriais atimta gyvybė jos artimam žmogui. Nužudytasis yra nukentėjusiosios brolis, todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, ir tuo jai padaryta ypatinga žala, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Brolis, kaip teigia nukentėjusioji, su ja bendraudavo, padėdavo prižiūrėti vaiką, suremontavo jos butą, tačiau jie gana ilgą laiką gyveno atskirai. Nukentėjusioji nurodo, kad su broliu ją siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jie kiekvienas turėjo savo interesus ir atskirą gyvenimo būdą. Be to, svarbu pažymėti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų, turinčių lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį kriterijų, atsižvelgiama ir į kaltininkų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyros. Nors kaltinamieji neturi turto ar didesnių pajamų, bet yra darbingi, pakankamai išsilavinę, kad turėtų galimybę atlyginti civilinį ieškinį. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, I. B. civilinis ieškinys dėl 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, priteisiant iš kaltinamųjų V. L. ir A. M. solidariai nukentėjusiajai I. B. 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Tenkintinas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2272,07 eurų civilinis ieškinys už suteiktas A. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Žala kilo dėl nusikalstamų kaltinamųjų V. L. ir A. M. veiksmų. Jos dydis nustatytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 94–96).

Bylos nagrinėjimo metu liudytojui J. G. ir nukentėjusiajai I. B. buvo atlygintos kelionės išlaidos 41.18 Eur (2 t. b. l. 156), šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos lygiomis dalimis iš V. L. ir A. M..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus: vokas su kraujo pavyzdžiu sunaikintinas, A. M. džinsinės kelnės grąžintinos A. M. arba jo įgaliotam asmeniui, V. L. šortai ir marškinėliai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. L. arba įgaliotam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 12 metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-07-25 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 10 metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-07-25 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš V. L. ir A. M. solidariai atlyginti I. B. 651 eurų turtinę žalą ir 10000 eurų neturtinę žalą, kitą I. B. ieškinio dalį atmesti.

Priteisti solidariai iš V. L. ir A. M. 2272,07 eurų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už suteiktas A. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Išieškoti lygiomis dalimis iš V. L. ir A. M. proceso išlaidas valstybei 41,18 Eur.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, tvarkyti taip: voką su kraujo pavyzdžiu sunaikinti, A. M. džinsines kelnes grąžinti A. M. arba jo įgaliotam asmeniui, V. L. šortus ir marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. L. arba įgaliotam asmeniui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.