- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-21
- Bylos Nr.
- 1S-204-530/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34940-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- A. M.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Marijampolės kalėjimo (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. M. nuteistas 2016 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 25 d., pabaiga – 2026 m. liepos 25 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną (2023 m. vasario 23 d.) – 3 metai 5 mėnesiai 2 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2023 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos bei pažymėjo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu, skatintas penkis kartus, dalyvavo įvairiose programose, įsitraukė į resocializacijos procesą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, palaiko socialinius ryšius su šeima, išėjęs į laisvės turės kur dirbti. Komisija taip pat nurodė, kad nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
4. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje padarė išvadą, kad nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo išnagrinėjo formaliai. Skundžiamos nutarties motyvai nepagrįsti ir rodantys jau iš anksto susiformavusią neigiamą nuomonę bei nuostatas apie nuteistą asmenį.
5.2. Skunde nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog likusi neatlikta bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas ir paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pasak apelianto šie apylinkės teismo argumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatoms.
5.3. Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad nepagrįstas apylinkės teismo teiginys, jog jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų alkoholio vartojimo problemai spręsti, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina apie programų susijusių su jo turima priklausomybe lankymą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, kad trumpalaikiai programų lankymai negali būti vertinami, kaip pažanga valdant priklausomybių problemą, tik patvirtina teismo iš anksto susiformavusią neigiamą nuomonę apie jį.
5.4. Apelianto įsitikinimu apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, kriminogeniniams veiksniams bei negaliojančioms drausminėms nuobaudoms ir visiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalti lygtinio paleidimo laikotarpiu, visumos, kurios išimtinai siejamos tik su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.
5.5. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas nors ir nustatė jo teigiamus asmenybės pokyčius bausmės atlikimo metu, tačiau nepagrįstai sprendė, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo atveju. Aplinkybės, kad jis palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeima, laisvėje turės gyvenamąją vietą ir bus įdarbintas, didina sėkmingos integracijos tiek darbo rinkoje, tiek visuomenėje tikimybę ir kartu mažina riziką nusikalsti pakartotinai. Tuo tarpu jis anksčiau teistas tik vieną kartą, bausmę atidedant, o laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmąjį kartą. Taigi, jo teigiami asmenybės pokyčiai, kuriuos nustatė ir pirmosios instancijos teismas rodo, jog jam taikomi suvaržymai buvo efektyvūs siekiant teigiamų jo elgesio, nuostatų ir požiūrio pokyčių ir jis reikiamas išvadas yra padaręs.
5.6. Skunde nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių duomenų ar faktų dėl kurių jo asmenybė iki šiol lieka pavojinga visuomenei ir tik lakoniškai konstatavo, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Tokie skundžiamos nutarties motyvai turėtų būti vertinami kaip formalūs ir deklaratyvūs bei nepaneigiantys lygtinio taikymo tikimybės, kuomet jis yra įvykdęs visus įstatyme keliamus reikalavimus. Tuo labiau, kad remiantis BVK 82 straipsnio 1 dalimi ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien tik nusikaltimo sunkumas bei paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Bingelienė prašo nuteistojo A. M. skundą atmesti, pažymėdama, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. M. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą A. M., yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. M. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
11. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam A. M. per visą bausmės atlikimo laiką buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką. Ir nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nuteistajam A. M. net ir po gana ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei įvairių programų išklausymo nustatomi kriminogeniniai veiksniai, kuriuos skundžiamoje nutartyje aptarė apylinkės teismas ir kurių aukštesnysis teismas nekartoja, nesuponuoja išvados, kad nuteistasis A. M. savo elgesį bei nuostatas pakeitė esmingai ir paleistas lygtinai sugebės savarankiškai valdyti šiuos nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti veiksnius. Pažymint, kad tam tikri apsauginiai veiksniai susiję su gyvenamąją vieta, socialiniais ryšiais, narkotinių medžiagų vartojimo problemų neturėjimas egzistavo ir A. M. būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė, todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuteistasis A. M. šiuo metu deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pataisos procesas dar nėra baigtas.
12. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas bei skunde nurodė pats apeliantas, tam tikrais teigiamais A. M. asmenybės pokyčiais neabejojama – nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu penkis kartus skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. A. M. bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ne vienoje elgesio pataisos programoje bei pozityvaus užimtumo priemonėse taip pat įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę, šiuo metu mokosi kranisto specialybės, lygtinio paleidimo atveju būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pareigose, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį A. M. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad jam taikoma probacija bus sėkminga.
13. Bylos duomenimis A. M. teistas du kartus. Pirmąjį kartą už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą laisvės apribojimo bausme. Antrąjį kartą už nužudymą bendrininkaujant. Ir nors apeliantas savo nusikalstamo elgesio neteisina, dėl visų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys išimtinai siejamas su smurtinio pobūdžio nusikaltimais stebint jų sunkėjimo dinamiką. Tiek ankstesnis teistumas, tiek šis, už kurį A. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis būdamas laisvėje taip pat ne vieną kartą baustas administracine tvarka už buvimą neblaiviu viešoje vietoje, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, eismo įvykio sukėlimą būnant neblaiviam. Bausmės atlikimo metu 2019 m. taip pat baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Ir nors nuteistasis skunde teigia, kad alkoholio vartojimo problemą bausmės atlikimo metu bandė spręsti lankydamas programas susijusias su turima priklausomybe, tačiau apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad prevencinių programų susijusių su priklausomybės ligų priežastimis ir pasekmėmis trumpalaikis lankymas negali būti vertinamas, kaip pažanga valgant šią problemą. Apygardos teismas pasigenda nuteistojo A. M. dalyvavimo tikslinėse reabilitacinėse programose, „Anoniminių alkoholikų užsiėmimuose“, kurie turėtų ne tik prevencinį, bet ir pataisomąjį poveikį nuteistajam A. M.. Pažymint, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis pripažįsta, kad turi problemų, geba jas įvardinti (alkoholio vartojimas, draugai), tačiau jam trūksta gilesnės elgesio savianalizės, o tai tik įrodo, kad pataisos procesas nuteistajam A. M. dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus.
14. Ir nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Apylinkės teismas vertindamas aplinkybę, kad A. M. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 2 dienos, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Bei pagrįstai konstatavo, kad pataisos procesas nuteistajam A. M. dar turėtų būti tęsiamas, nes lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai. Pažymint, kad informacija apie A. M. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą nei BVK, nei BPK normoms, neprieštarauja.
15. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nustatė jo teigiamus asmenybės pokyčius, bet nepagrįstai sprendė, jog to nepakanta lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau apygardos teismas nori atkreipti nuteistojo dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam vien tik už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. M. elgesys nurodytų reikalavimų neatitinka, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog jis toliau privalo resocializuotis struktūrizuotoje aplinkoje. Tuo tarpu paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
16. Aukštesniojo teismo nuomone, niekuo nepagrįsti ir skundo argumentai, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, kriminogeniniams veiksniams bei negaliojančioms drausminėms nuobaudoms ir visiškai neįvertino aplinkybių visumos. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau ir teigiamus pokyčius bei padarė išvadą, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pirmosios instancijos teismo spendimas, apygardos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas byloje esančių faktinių duomenų įvertinimu, todėl jo naikinti skunde nurodytais argumentais ir pripažinti formaliu bei deklaratyviu nėra jokio pagrindo.
17. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bei rekomenduojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus A. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas apygardos teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog A. M. pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Dėl to nuteistojo A. M. skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.