Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. M. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. liepos 25 d., pabaiga – 2026 m. liepos 25 d.

3. Nuteistasis A. M. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo skundą dėl Komisijos 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, jog Komisijos nutarime išdėstyti teiginiai, kad jam nėra nustatyta pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, pasiduoda draugų įtakai, yra visiškai nepagrįsti. Anot nuteistojo, apskritai nėra logiška vertinti jo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi ši rizika buvo nustatinėjama tik vieną kartą. Tuo tarpu atlikus pirminį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta, kad ji yra labai artima žemai – 48 balai. Nuteistojo teigimu, jis taip pat turi ir pastovią gyvenamąją vietą, yra ją deklaravęs, tiesiog nėra asmens, kuris galėtų patvirtinti jo grįžimą gyventi deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Be to, jį galėtų priimti ir močiutė, ką patvirtina į bylą pateikta pažyma. Skunde A. M. taip pat teigia, jog išsilavinimas negali būti priskirtas jo riziką nusikalsti didinantiems veiksniams, kadangi jis pataisos namuose mokėsi ir įgijo suvirintojo specialybę, be to, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Nepagrįstai nustatytas ir kitas kriminogeninis veiksnys – alkoholio vartojimas, kadangi alkoholio vartojimo faktorius buvo reikšmingas tik vykdant nusikaltimus. Anot nuteistojo, jis alkoholio nevartoja jau ilgą laiką, pataisos namuose lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Nuteistasis taip pat nurodo, jog būdamas Vilniaus pataisos namuose dirbo ir iš jo gaunamo atlyginimo būdavo vykdomi skolos dengimai antstoliam, todėl apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra informacijos apie tai, jog jis dengtų įsiskolinimus pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius raštus. Tokio esminio fakto praleidimas rodo, kad teismas asmens bylą peržiūrėjo taip pat paviršutiniškai ir šabloniškai, kaip ir Komisija. Be to, apylinkės teismas visiškai ignoravo tą faktą, kad lygtinis paleidimas būtų taikomas kartu su intensyvia priežiūra, kurios metu jis būtų itin griežtai kontroliuojamas, kas visiškai panaikina riziką, jog jis gali grįžti prie netinkamo gyvenimo būdo ar žalingų įpročių. Nuteistojo nuomone, jo įgytas profesinis išsilavinimas, darbinė patirtis, sisteminga kova su priklausomybe nuo alkoholio, artima žemai nusikalstamo elgesio rizika rodo, kad jis yra pakankamai pasitaisęs ir, taikant jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. skundas atmestinas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalis), leidžiančią paleisti jį lygtinai. Ši aplinkybė sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 5 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinama, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o aptariamu atveju skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo ir Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija bei apylinkės teismas.

7. Iš Komisijos priimto nutarimo turinio matyti, jog, motyvuodama savo sprendimą atsisakyti taikyti A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija nurodė, jog nuteistajam nėra nustatyta pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, pasiduoda draugų įtakai. Tuo tarpu skundžiamos nutarties turinys patvirtina, jog žemesnės instancijos teismo sprendimą netenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo ir netaikyti jam lygtinį paleidimą, lėmė šios aplinkybės: 1) nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas – nustatyta vidutinė rizika - 48 balai (iš kurių didžiąją dalį balų sudaro dinaminiai veiksniai); 2) duomenys apie jam nustatytus kriminogeninius veiksnius (apylinkės teismo priimtoje nutartyje nurodyta, kad A. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didina šie veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; mąstymas ir elgesys; gyvenimo stilius ir draugai; lėšų tvarkymas ir pajamos; nuostatos; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė; gyvenimo sąlygos); 3) socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija (kad nuteistajam trūksta gilesnio elgesio savianalizės, priimdamas sprendimus jis yra linkęs vadovautis savo asmeniniu patyrimu; nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemų, nors yra motyvuotas jo nevartoti, tačiau ne visada sugeba tai padaryti; nusikaltimą jis padarė su bendrininkais apsvaigęs nuo alkoholio, kas rodo, kad gali pasiduoti kitų įtakai); 4) faktiniai duomenys, kad nuteistasis, pagal pataisos namuose gautus antstolių patvarkymus, turi 3 320,16 Eur įsiskolinimą, o byloje nėra duomenų, kad jis jį dengtų; 5) duomenys, apibūdinantys kriminogeninę A. M. praeitį (nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis iš viso teistas du kartus, jo įvykdyti nusikaltimai sunkėja, šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą – nužudymą); 6) likusios neatliktos bausmės dalies dydis.

8. Apygardos teismo kolegijos nuomone, šių Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje pateiktų atsisakymo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos argumentų pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog A. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, šioje bausmės vykdymo stadijoje, dar negali būti taikomas. Įvertinusi nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir sunkumą, ankstesnio jo teistumo faktą, aplinkybes, galinčias apsunkinti jo adaptavimąsi laisvėje (konkrečiai turimus įsiskolinimus), nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių bei likusią neatliktos bausmės dalį (neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 4 metai 11 mėnesių ir 25 dienos), teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo konstatuoti, jog A. M. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galima keisti jo elgesį teigiama linkme neizoliavus jį nuo visuomenės; kad nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Iš esmės pritardama Komisijos ir apylinkės teismo išdėstytiems argumentams ir motyvams, taip pat įvertindama aukštesnės instancijos teismo paskirtį, apygardos teismo kolegija dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus.

9. Nuteistasis skunde teigia, jog jokių išvadų dėl jo pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, šiuo atveju apskritai negalėjo būti daroma, kadangi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką, buvo įvertinta tik vieną kartą. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, A. M. mano, kad spręsti apie nuteistųjų pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galima tik tuo atveju, kai yra atliekami bent jau keli tokio pobūdžio vertinimai, kadangi tik tuomet galima nustatyti, ar pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja, ar mažėja. Tokiam skundo argumentui nepritartina. Nors tuo atveju, kai nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, pagal OASys metodiką, yra vertinta ne vieną kartą, pirminio ir paskutinio jos vertinimo rezultatų skaitinis palyginimas gali būti vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis sprendžiama, ar asmuo daro pažangą šioje srityje, tačiau jis nėra vienintelis ir esminis. Sprendžiant apie asmens pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, svarbiau yra analizuoti nuteistojo pastangas, siekiant suvaldyti/panaikinti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius. O šiuo atveju, įvertinus A. M. vis dar priskiriamų jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių skaičių, yra akivaizdu, jog pakankamų pastangų viso bausmės atlikimo metu mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis nedėjo, kadangi skundo autoriui, net ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir dalyvaujančiam elgesio pataisos programose, vis dar nustatomi net septyni kriminogeniniai veiksniai. Nors vienas iš kriminogeninių veiksnių - informacija apie teisės pažeidimus, kuris buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad A. M. yra būdingas smurtinių nusikaltimų darymo modelis, yra statinis (nekintantis), kadangi jis apima praeityje įvykusius, su A. M. nusikalstamu elgesiu susijusius faktus, tačiau likusieji kriminogeniniai veiksniai socialinio tyrimo išvadoje yra priskiriami prie dinaminių veiksnių, kas reiškia, jog nuteistasis juos dar gali panaikinti.

10. Nuteistojo skunde nesutinkama ir su dalimi jam nustatytų kriminogeninių veiksnių, tačiau teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti visų A. M. nustatomų jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių egzistavimu bei jų aktualumu nagrinėjamo klausimo kontekste. Nuteistasis teigia, kad išsilavinimas negali būti priskirtas jo riziką nusikalsti didinantiems veiksniams, kadangi jis pataisos namuose mokėsi ir įgijo suvirintojo specialybę, be to, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog kriminogeninis veiksnys – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti – ir nebuvo nuteistajam nustatytas dėl jo neišsimokslinimo. Šis veiksnys apima ne tik pažeidėjo išsilavinimo, bet ir darbinės patirties istoriją, ir būtent įvertinus tai, kad A. M. stokoja darbinės patirties, šis veiksnys skundo autoriui ir buvo priskirtas. Taip pat nesutiktina su nuteistuoju, jog jam buvo nepagrįstai nustatytas ir kitas kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu, kadangi alkoholio vartojimo faktorius buvo reikšmingas tik A. M. vykdant nusikaltimus. Socialinio tyrimo išvadoje yra aiškiai nurodyta, kokios priežastys lėmė šio kriminogeninio veiksnio priskyrimą nuteistajam. Iš 4.7 socialinio tyrimo išvados punkto matyti, kad šis kriminogeninis veiksnys A. M. buvo nustatytas įvertinus ne tik tai, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos padarymui nusikaltimų, dėl kurių įvykdymo jis buvo pripažintas kaltu, bet ir tą faktą, jog nuteistasis 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą bausmės atlikimo vietoje. Pastarasis faktas ne tik paneigia nuteistojo skundo teiginį, kad piktnaudžiavimas alkoholiu neturėtų būti pripažintas vis dar aktualiu veiksniu, galinčiu paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, bet ir leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistasis tinkamų išvadų iš praeities klaidų nedaro ir nesiekia pasitaisyti iš esmės, kadangi įvykdęs labai sunkų negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, ir netgi būdamas pataisos įstaigoje, kur tokių produktų vartojimas apskritai yra uždraustas.

11. A. M. skunde taip pat nurodo, jog, atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, dirbo ir iš jo gaunamo atlyginimo būdavo vykdomi skolos dengimai antstoliams, todėl skundžiamoje nutartyje buvo nepagrįstai pažymėta, jog byloje nėra informacijos apie tai, kad nuteistasis dengtų įsiskolinimus pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius patvarkymus. Vilniaus pataisos namai, vykdydami Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį, skundą nagrinėjančiam apygardos teismui pateikė duomenis apie nuteistojo A. M. darbą Vilniaus pataisos namuose bei iš darbo užmokesčio atliktus išskaitymus, vykdant priverstinį išieškojimą. Susipažinus su šiais duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, dirbo nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. ir per šį laikotarpį iš jo gaunamo atlyginimo pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius patvarkymus buvo išskaityta viso 138,15 Eur. Šie duomenys patvirtina nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad dalį turimų įsiskolinimų bausmės atlikimo metu jis yra padengęs, tačiau tuo pačiu neleidžia sutikti su skundo autoriumi, jog šios aplinkybės nenustatęs apylinkės teismas neišsamiai įvertino jo asmens byloje esančius duomenis. Kaip galima suprasti tiek iš socialinio tyrimo išvados, tiek iš skundžiamos nutarties turinio, jokių duomenų apie A. M. gautą darbo užmokestį ir iš jo vykdytus išskaitymus šio nuteistojo asmens byloje ir nebuvo. Kita vertus, iš Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų ir motyvų yra akivaizdu, jog vien ši aplinkybė nenulėmė ir negalėjo nulemti sprendimo netaikyti A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Taip pat akivaizdu ir tai, jog padengtoji įsiskolinimų, kurie viso siekia 3 320,16 Eur, dalis - 138,15 Eur, yra labai nedidelė. Tuo tarpu likusios neįvykdytos finansinės prievolės dydis yra pakankamai žymus, galintis stipriai apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę, kas taip pat suteikia pagrindą abejoti sėkminga jo probacija. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog ir socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus A. M. nuoseklaus bei stabilaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas bei tikslingi veiksmai, dengiant turimus įsiskolinimus. Tačiau nuteistasis, perkeltas į Marijampolės pataisos namus nedirbo, su prašymu suteikti jam darbą į įkalinimo įstaigos administraciją nesikreipė, kas tik dar kartą patvirtina, jog nuteistasis maksimalių pastangų, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, viso bausmės atlikimo laikotarpiu nedėjo.

12. Dar skunde nesutinkama su Komisijos nutarime nurodytu argumentu, jog nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Ginčydamas šį argumentą, A. M. nurodo, jog jis galėtų grįžti gyventi savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu arba pas močiutę. Nors iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad ruošiant dokumentus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai buvo pateikta pažyma, patvirtinanti, jog nuteistasis galėtų gyventi jo močiutei priklausančiuose namuose, tačiau pažymėtina, jog jo vertinimo metu A. M. nenurodė ketinantis gyventi močiutei priklausančiame bute, kaip, beje, ir broliui priklausančiame name, kuriame jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Nuteistasis teigė gyvensiąs pas draugę (duomenys neskelbtini), tačiau ne tik nepateikė jos rašytinio sutikimo, bet ir nenurodė tikslaus draugės gyvenamosios vietos adreso. Remdamasi šiais duomenimis Komisija padarė teisingą išvadą, jog A. M. vis tik turi sunkumų dėl gyvenamosios vietos laisvėje pastovumo ir šia aplinkybe grindė sprendimą atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

13. Absoliučiai nepagrįstas yra ir skundo argumentas, jog apylinkės teismas ignoravo tą faktą, kad lygtinis paleidimas nuteistajam būtų taikomas kartu su intensyvia priežiūra, kas, anot A. M., panaikina bet kokią riziką, jog jis grįš prie nusikalstamų poelgių ar žalingų įpročių. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, jog A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra galimybė šiuo atveju net nebuvo svarstyta, kadangi iš Probacijos tarnybos nebuvo gautas patvirtinimas, jog nuteistojo galima gyvenamoji vieta yra tinkama intensyvios priežiūros taikymui, t. y., kad joje yra techninės galimybės sumontuoti stacionarų elektroninį stebėjimo įtaisą ir užtikrinti jo veikimą.

14. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Tiek skundžiamas procesinis sprendimas, tiek Komisijos nutarimas yra priimti tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie A. M. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, ir jų pagrindu padarius teisingą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.