- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-567-273/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17287-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. Š., notarė G
- Pareiškėjas
- I. F.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24278-921/2017 pagal pareiškėjo I. F. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys notarė G. K. ir G. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas I. F. prašė pratęsti jam įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po testatorės A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.
2. Pareiškime nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių: apie A. Ž. mirtį jis sužinojo tik apie 2017 m. birželio mėn.; nežinojo kaip skaičiuojamas palikimo priėmimo terminas, nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo jis turi kreiptis į notarą per tris mėnesius po A. Ž. mirties; pareiškėjas jau ilgą laiką gyvena Maskvoje, Rusijos Federacijoje.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas apie A. Ž. mirtį žinojo nuo 2017 m. birželio 1 d., jo nurodytos priežastys nėra svarbios ir nesudaro pagrindo pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Be to, pareiškėjas iki testatorės mirties elektroniniuose laiškuose buvo nurodęs, jog atsisakys jam tenkančios palikimo dalies.
4. Suinteresuotas asmuo notarė G. K. atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškimą tenkino, atnaujino pareiškėjui praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po A. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.
6. Teismas sprendė, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių - ilgą laiką gyvena Rusijos Federacijoje, į Lietuvą atvyksta retai, apie tai, kad mirė testatorė A. Ž. sužinojo beveik po dviejų mėnesių, be to, nežinojo kaip skaičiuojamas terminas palikimui priimti ir iki kada jis turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai - pareiškėjas dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis į notaro biurą iki 2017 m. liepos 7 d., pareiškimą teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 28 d. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens G. Š. nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas su testatore nuolat nebendravo, nesirūpino jos sveikata, laidotuvėmis, nepanaikina pareiškėjo teisės į palikimą. Teismas nurodė, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ar kitų priežasčių).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo G. Š. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas nesivadovavo egzistuojančia praktika, neįvertino esančių byloje rašytinių įrodymų ir rėmėsi tik pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimais;
1.2. Teisme pareiškėjas pakeitė poziciją ir nurodė, kad apie testatorės mirtį sužinojo apie 2017 m. birželio mėn. Apie tai, kad pareiškėjas bendravo su notare ir turėjo galimybę išaiškinti CK nustatytą palikimo priėmimo tvarką liudija tas faktas, kad notarė žinojo pareiškėjo tikslų adresą Rusijos Federacijoje ir pranešė jam apie A. Ž. mirtį be to, pareiškėjas asmeniškai kvietė notarę pas testatorę į namus surašyti ir patvirtinti testamentą testatorei dar esant gyvai. Pareiškėjas turėjo galimybę iš anksto išsiaiškinti CK reikalavimus dėl termino palikimui, atsiradusiam Lietuvos Respublikoje, priimti skaičiavimo. Apie tai, kad pareiškėjas žinojo apie 3 mėnesių terminą palikimui priimti liudija jo paties laiškas suinteresuotam asmeniui, kuriame jis sveikina su palikimo priėmimu 2017 m. liepos 9 d.;
1.3. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis ilgą laiką gyvena Maskvoje, Rusijos Federacijoje ir dėl šios priežasties praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti negali būti vertinama kaip rimta. Teismas turėjo išaiškinti ar gyvendamas Rusijos Federacijoje pareiškėjas turės pakankamai laiko ir finansų rūpintis jam priklausančia paveldėjimo dalimi, esančia Lietuvoje.
1.4. Pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir sąžiningas, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai;
1.5. Teismas turėjo išsiaiškinti, ar pareiškėjas turės laiko ir finansų rūpintis jam priklausančia palikimo dalimi, nes dėl to gali nukentėti suinteresuoto asmens, kaip bendrasavininkės interesai.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašė palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas priėmė teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmos instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
11. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).
12. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką). Teismai, be to, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad testatorė A. Ž. 1997 m. liepos 25 d. testamentu paliko visą savo turtą, kuris mirties dieną priklausys testatorei, suinteresuotam asmeniui G. Š. (b. l. 57). 2016 m. balandžio 27 d. testamentu A. Ž. ½ dalį jai nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu 5,25 kv. m., pažymėtu R-20, esančio (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui I. F. (b. l. 9). A. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 58–59). Testamentų registro išrašas patvirtinta, jog dėl palikimo priėmimo po A. Ž. mirties į notarės G. K. biurą kreipėsi G. Š. (b. l. 15-16). G. Š. 2017 m. rugpjūčio 1 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. G-6152 pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). Terminas palikimui priimti po A. Ž. mirties pasibaigė 2017 m. liepos 7 d. (CK 5.50 str. 3 d.). Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo testamentinis įpėdinis G. Š. su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nesutinka. Pareiškėjas termino praleidimo priežastimis įvardijo šias aplinkybes: 1) apie A. Ž. mirtį jis sužinojo tik apie 2017 m. birželio mėn.; 2) nežinojo kaip skaičiuojamas palikimo priėmimo terminas, t. y. nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo jis turi kreiptis į notarą per tris mėnesius po A. Ž. mirties; 3) jis jau ilgą laiką gyvena Maskvoje, Rusijos Federacijoje; 4) terminas palikimui priimti praleistas nežymiai. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažino svarbiomis termino priimti palikimą praleidimo priežastimis.
14. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą atnaujinti palikimo priėmimo terminą, nes jo nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas apie A. Ž. mirtį sužinojo apie 2017 m. birželio mėn., t. y. dar nepasibaigus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui palikimui priimti. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nekilo. Iki minėto termino pabaigos likusio vieno mėnesio laikotarpis laikytinas pakankamu prašymui dėl palikimo priėmimo notarui pateikti. Pareiškime nepagrįstai teigiama, kad laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo palikėjui sutrukdė tai, jog apie A. Ž. mirtį jam nebuvo pranešta. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Be to, pareiškėjas pripažino (CPK 182 str. 5 p.), kad iš karto po sužinojimo apie testatorės mirtį, telefonu susisiekė su notarės G. K. kontora. Šiuo faktu paneigiami pareiškėjo teiginiai apie jo nežinojimą, jog dėl palikimo priėmimo yra būtina kreiptis į notarą. Be to, nagrinėjamu aspektu svarbia laikytina aplinkybė, kad 2016 m. balandžio 27 d. testamentas notarės G. K. yra surašytas ir patvirtintas A. Ž. namuose (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog minėtam testamentui surašyti į testatorės namus notarę atvežė jis pats (įrašo 14:20-14:30 min). Kasacinio teismo praktikoje aplinkybė, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Iš byloje pateikto pareiškėjo ir suinteresuoto asmens G. Š. susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad pareiškėjas dėl testamentu paliktos buto dalies atsisakymo G. Š. naudai, dar iki testatorės mirties buvo kreipęsis į Lietuvos ambasados Maskvoje notarinį skyrių (b. l. 40, 47). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjo nurodytas lietuvių kalbos barjeras taip pat nelaikytinas svarbia termino praleidimo palikimui priimti priežastimi. Aukščiau paminėtuose elektroniniuose laiškuose pareiškėjas nurodė, kad su Lietuvos ambasados juridinio skyriaus viršininku kalbėjo lietuviškai. 2017 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad gerai supranta lietuvių kalbą, paaiškinimus teikė lietuvių kalba ir vertėjo paslaugomis nesinaudojo (įrašo 5:23 min).
15. Pareiškėjas viena iš termino palikimui priimti priežasčių įvardijo tai, jog jis gyvena Rusijoje, Maskvoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės vertinimas kaip svarbios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo neatitinka teismų praktikos, pagal kurią gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo būtina kreiptis dėl palikimo priėmimo pačiam asmeniškai į notarą. Pareiškėjas galėjo kreiptis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui registruotu paštu. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo gyvenimo kitoje valstybėje aplinkybę be pagrindo laikė objektyviai sutrukdžiusia atlikti palikimo priėmimo veiksmus.
16. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas termino palikimui priimti atnaujinimo pagrindu įvardijo aplinkybę, jog terminas palikimui priimti praleistas nežymiai. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad termino atnaujinimas palikimui priimti pakenktų suinteresuoto asmens G. Š. turtiniams interesams. Byloje nėra paneigta, kad A. Ž. iki jos mirties rūpinosi suinteresuotas asmuo G. Š.. Be to, pareiškėjas pripažino, kad į Lietuvą atvykdavo ne dažniau kaip kartą per metus (įrašo 13:20 min). Akivaizdu, kad G. Š. turėjo teisėtus lūkesčius iš paveldėto turto padengti jos A. Ž. priežiūrai išleistas pinigines lėšas. Iš byloje pateikto pareiškėjo ir suinteresuoto asmens G. Š. susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad pareiškėjas užtikrino, kad į ginčo butą nepretenduoja ir sutiko atsisakyti savo palikimo dalies suinteresuoto asmens G. Š. naudai, tačiau po testatorės mirties dėl neaiškių priežasčių savo nuostatą pakeitė ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiais klausimais, ir šie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą (CPK 330 str.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo palikimui priimti atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo I. F. pareiškimo dėl praleisto termino atnaujinimo palikimui, atsiradusiam po A. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.