- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- eII-189-477/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00088-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas
- Pažeidėjas
- L. L.
Byla dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-189-477/2025
2025 m. gruodžio 11 d.
institucijos, surašiusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, valstybės įmonės Registrų centro atstovei Ingai Gulevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. L. skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo/panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2025 m. spalio 16 d. gautas pareiškėjo L. L. skundas dėl valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VĮ Registrų centrui ataskaitos nebuvo pateiktos, nes jos nebuvo patvirtintos mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ nario L. G.. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 13 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad mažosios bendrijos nario susirinkimo išimtinė kompetencija tvirtinti finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais mažoji bendrija likviduojama. Jeigu mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų auditas privalomas pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Kadangi mažosios bendrijos narys nėra patvirtinęs finansinių ataskaitų rinkinio, todėl jis ir nėra pateiktas VĮ Registrų centrui, jei būtų pateiktas finansinių ataskaitų rinkinys, kuris nėra patvirtintas tokiu atveju iš esmės būtų pateikti klaidingi duomenys. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėjas finansinių ataskaitų negalėjo pateikti, nes bendrijos narys nepatvirtino finansinės ataskaitos. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas kaip bendrovės vadovas, turėjo realią galimybę imtis kokių nors konkrečių veiksmų ir kartu taip užtikrinti finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą laiku registro tvarkytojui. VĮ Registrų centras neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Jei būtų nustatyta, kad pažeidimas buvo padarytas tuomet prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtą nuobaudą ir paskirti įspėjimą. Bendrovė jokios veiklos vadovavimo metu nevykdė, žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta. Paskutiniu metu pareiškėjo sveikatos būklė buvo prasta, pareiškėjui buvo atliktos dvi operacijos, ilgą laiką jis buvo nedarbingas. Taip pat pareiškėjas neteko su darbu susijusiu pajamų. Pareiškėjas augina dvi nepilnametes dukras, todėl šiuo metu negalėtų iš karto sumokėti baudos. Prašo pakeisti/panaikinti VĮ Registrų centro 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį paskirta 715 Eur bauda, ir šį nutarimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, arba pareiškėją pripažinus kaltu taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti įspėjimą, arba išdėstyti sumažintą ar visą baudą dalimis mokant per 10 mėnesių.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija VĮ Registrų centras teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašo VĮ Registrų centro 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą ir L. L. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad VĮ Registrų centras ne teismo tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Registrų centro L. L. 2025 m. liepos 16 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ir priėmė 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino L. L. kaltu padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, finansinių ataskaitų rinkinio 2024 m. nepateikimą, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 715 Eur dydžio baudą. Juridinių asmenų registrui (toliau – ir Registras) 2022 m. balandžio 15 d. pateikto 2022 m. balandžio 15 d. prašymo ir kitų dokumentų pagrindu Registre 2022 m. balandžio 20 d. įregistruoti duomenys apie tai, kad L. L. nuo 2022 m. balandžio 10 d. eina MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. Registrų centre 2025 m. liepos 16 d. automatiniu būdu buvo surašytas administracinio nusižengimo Protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. L., už tai, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Protokole nurodyta, kad Bendrijos vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2024 m. Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir MBĮ 23 straipsnio 3 dalyje. Protokolas su administraciniu nurodymu, pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, informacija apie bylos nagrinėjimo datą 2025 m. rugsėjo 4 d. bei teisę iki 2025 m. liepos 30 d. pateikti paaiškinimą buvo išsiųsti 2025 m. liepos 16 d. L. L. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris Administracinių nusižengimų registre (toliau – ANR) nurodomas kaip pareiškėjo elektroninio pašto adresas, gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinkantis ANK 573 straipsnio kriterijus. Registrų centras, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal L. L. surašytą protokolą, 2025 m. rugsėjo 9 d. priėmė Nutarimą, kuriuo L. L. vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi paskyrė administracinę nuobaudą – 715 Eur dydžio baudą. Nutarimas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kaip tai numatyta ANK 616 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodoma, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Minėtas nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2025 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris ANR nurodomas kaip pareiškėjo elektroninio pašto adresas, gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinkantis ANK 573 straipsnio kriterijus. Pareiškėjas dėl nutarimo Registrų centrui pateikė 2025 m. rugsėjo 29 d. skundą „Dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje“, iš kurio turinio buvo suprantama, kad pareiškėjas nesutinka su nutarimu. Pagal MBĮ 13 straipsnio 8 punktą, metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrijos steigimo dokumentus (nuostatus), Bendrijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrijos 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Aukščiau išdėstytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad mažosios bendrijos vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių atskaitų rinkinio dokumentus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą mažosios bendrijos vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda. Šiuo atveju L. L., būdamas Bendrijos vadovu, 2024 metų Bendrijos finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų Registro tvarkytojui per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė, todėl Registrų centras priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, paskirdamas L. L. 715 Eur baudą. Skunde nurodoma, kad Registrų centrui ataskaitos nebuvo pateiktos, nes jos nebuvo patvirtintos Bendrijos nario L. G.. Bendrijos 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d., todėl būdamas Bendrijos vadovu, pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad Bendrijos veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Bendrijos vadovas yra bendrijos valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, MBĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrijos vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (MBĮ 22 straipsnio 10 dalies 4 punktas), finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą (MBĮ 22 straipsnio 10 dalies 3 punktas) bei nemokumo proceso inicijavimą laiku (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bendrijos dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Kadangi šios pareigos kyla ne iš „vidinių“ darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų („išoriniai“ teisiniai santykiai), tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. Spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Pagal CK 2.67 straipsnį, MBĮ 22 straipsnio 10 dalies 4 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Registro tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas, o ne kiti asmenys. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent L. L., kaip Bendrijos vadovas, yra atsakingas už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą Registro tvarkytojui laiku. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Bendrijos vadovas, kaip vienasmenis bendrijos valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrijoje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai. Teismui pateiktas Registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad Pareiškėjas nuo 2022 m. balandžio 10 d. yra Bendrijos vadovas, taigi būtent pareiškėjui tenka pareiga užtikrinti savalaikį Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą bei pateikimą Registro tvarkytojui. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-744/2018). Atsakomybė pagal šią normą taikoma nustačius už finansinių ataskaitų pateikimą laiku atsakingo subjekto neveikimo faktą – tokių ataskaitų nepateikimą nustatytu laiku. Teismų praktikoje konstatuojama, kad būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje (buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės veiksmai) būtų organizuoti ir atlikti laiku ir nesudarytų kliūčių atlikti laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-5079-271/2019). Vadovas, kaip juridinio asmens valdymo organas, turėjo tiek teisines, tiek faktines galimybes inicijuoti ir užtikrinti finansinių ataskaitų sudarymą ir pateikimą: sušaukti mažosios bendrijos narių susirinkimą, parengti, patvirtinti bei pateikti finansines ataskaitas Registro tvarkytojui. Pareiškėjo argumentai, jog finansinių ataskaitų pateikimas nebuvo galimas dėl to, jog Bendrijos narys L. G. šių ataskaitų nepatvirtino – vertintini kaip formalūs, deklaratyvūs ir gynybiniai. Jie akivaizdžiai yra ginamojo pobūdžio ir nesudaro objektyvaus pagrindo pateisinti pareigos nevykdymo. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad būtų kreipęsis į bendrijos narius dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo ar būtų sušaukęs mažosios bendrijos narių susirinkimą, kaip tai numatyta teisės aktuose. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas neatliko privalomų veiksmų, būtinų siekiant tinkamai įvykdyti savo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigas. Taigi, nepaisant to, yra ar nėra kilęs konfliktas tarp akcininkų ir įmonės vadovo, akcininkų neveikimas netvirtinant finansinių ataskaitų turi būti sprendžiamas paties vadovo iniciatyva (tame tarpe – inicijuojant teisminį ginčą su akcininkais, vengiančiais priimti sprendimus), todėl minėtos aplinkybės vadovo atsakomybės už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą savaime nešalina. Lietuvos teismų praktikoje įmonės vadovo pareiga Registrui pateikti finansinių ataskaitų rinkinį siejama su konkrečia data, o ne su įvykiu (ataskaitos patvirtinimu). Tokios išvados daromos ir Vilniaus apygardos teismo administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-208-1035/2023, AN2-159-898/2023, eAN2-18-817/2023 ir kt. Administracinis nusižengimas buvo padarytas, kadangi Bendrijos vadovas nesiėmė jokių priemonių, kad finansinės ataskaitos Registrų centrui būtų pateiktos įstatyme nustatytu terminu. Trečiųjų asmenų veiksmai nepašalina bendrijos vadovo atsakomybės dėl dokumentų nepateikimo laiku. Taigi, egzistuoja visi administracinio nusižengimo sudėties elementai, kas įrodo, kad pareiškėjas buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nutarimu jam buvo paskirta nuobauda – 715 Eur bauda. Pareiškėjas iki atsiliepimo teismui teikimo dienos nėra pateikęs Bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 metus. Visa tai tik patvirtina, kad pareiškėjas įstatyme nustatytas pareigas vykdo išskirtinai aplaidžiai, jo vadovaujamos Bendrijos finansiniai atskaitomybės dokumentai suinteresuotiems asmenims nebuvo viešinami laiku, todėl L. L. neveikimu pasireiškęs administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažesnio pavojingumo laipsnio, todėl Registrų centras pagrįstai priėmė nutarimą, kurio naikinti pareiškėjo skundo argumentais nėra jokio pagrindo. Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalies sankciją, asmenys padarę administracinį nusižengimą, gali būti baudžiami administracine nuobauda – bauda nuo 600 Eur iki 1 450 Eur. Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. L. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), turi galiojančias administracines nuobaudas, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinus tokias administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nutarimu L. L. buvo paskirta 715 Eur bauda, kurios dydis artimas sankcijos minimaliam dydžiui, ši bauda bauda nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga.
Posėdžio metu, pareiškėjas skundą palaikė, prašė tenkinti, nurodė, kad finansinių ataskaitų pateikti negalėjo, nes bendrijos narys jų nepatvirtino. Jo vadovaujamu laikotarpiu įmonė jokios veiklos nevykdė. Jeigu jis būtų pripažintas kaltu prašo sumažinti jam paskirtą nuobaudą ir paskirti įspėjimą, arba išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu VĮ Registrų centro atstovė parodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Dėl pareiškėjo prašymo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, neprieštarauja.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Dėl veikos kvalifikavimo ir kaltės
Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 120.16, 122(1) ir 123 punktuose nurodyta, kad ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Registrui. Pagal CK 2.67 straipsnį, MBĮ 22 straipsnio 10 dalies 4 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Registro tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas, o ne kiti asmenys.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. VĮ Registrų centras išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 metų Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir MBĮ 23 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, MBĮ 23 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.13 punktu, 123 punktu, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal MBĮ 13 straipsnio 8 punktą, metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrijos steigimo dokumentus (nuostatus), Bendrijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrijos 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsnį, MBĮ 22 straipsnio 10 dalies 4 punktą, Nuostatų 38.2 punktą ir 41 punktą, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent L. L., kaip Bendrijos vadovas, yra atsakingas už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą Registro tvarkytojui laiku. Pareiškėjas nuo 2022 m. balandžio 10 d. yra Bendrijos vadovas, taigi būtent pareiškėjui tenka pareiga užtikrinti savalaikį Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą bei pateikimą Registro tvarkytojui. Pareiškėjas L. L. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad būtų kreipęsis į bendrijos narius, tame tarpe L. G. dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo ar būtų sušaukęs mažosios bendrijos narių susirinkimą, kaip tai numatyta teisės aktuose. Administracinis nusižengimas buvo padarytas, kadangi Bendrijos vadovas nesiėmė jokių priemonių, kad finansinės ataskaitos Registrų centrui būtų pateiktos įstatyme nustatytu terminu. Trečiųjų asmenų veiksmai nepašalina bendrijos vadovo atsakomybės dėl dokumentų nepateikimo laiku. Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog L. L. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotas teisingai ir L. L. kaltė pilnai įrodyta.
Dėl baudos dydžio
Pareiškėjas savo skundu taip pat prašo pripažinus jį kaltu sumažinti jam paskirtą baudą ir paskirti jam įspėjimą.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-138/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs tai, kad L. L. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), turi galiojančias administracines nuobaudas, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to, paskirtoji nuobauda – 715 Eur dydžio bauda, kuri yra artima minimaliam sankcijoje numatytam baudos dydžiui, taip pat į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, konstatuoja, kad vertinamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nagrinėjamu atveju.
Įvertinęs aptartus argumentus, teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti VĮ Registrų centro priimtą nutarimą, ar taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Dėl baudos mokėjimo išdėstymo
Pareiškėjas taip pat prašė išdėstyti baudos sumokėjimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad pastaruoju metu jo sveikatos būklė buvo prasta, jam buvo atliktos dvi operacijos, ilgą laiką buvo nedarbingas, neteko su darbu susijusių pajamų. Pareiškėjas augina dvi nepilnametes dukras, todėl šiuo metu negali iš karto sumokėti visos baudos, todėl prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per 10 mėnesių.
Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo turtine ir šeimine padėtimi, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 71,50 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo L. L. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos 715 Eur (septynių šimtų penkiolikos eurų) baudos sumokėjimą išdėstyti 10 (dešimt) mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 71,50 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 50 ct) baudos.
Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šios nutarties išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutartį – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kuri nurodyta VĮ Registrų centro 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.