Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nevėžio vingis“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Senvagės rezidencija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Golden capital“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja S. G. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti.Pareiškėja teigė, kad paminėtoje byloje Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovės BUAB „Nevėžio vingis“ ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiais akcijų pirkimo – pardavimo sandorius; taikė restituciją natūra ir priteisė iš atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ žemės sklypą su pastatu, o iš atsakovės UAB „Golden capital“ – skolą. Šis turtas 2015 m. vasario 18 d. buvo įkeistas jai (pareiškėjai), tačiau ji – hipotekos kreditorė, į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).Pareiškėja teigė, kad įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo sprendimas turi tiesioginės įtakos jos teisėms bei teisėtiems interesams, nes pasikeitus hipotekos objekto savininkui, įkaito davėjas iš mokios įmonės pakito į bankrutuojančią. Taip sumažėjo pareiškėjos galimybė nustatyti turto pardavimo kainą jo realizavimo procese, nes turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi prašymą atmetė.Teismas nustatė, kad pareiškėja S. G. dalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 kaip atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ atstovė pagal įstatymą (CPK 55 str.), nes bylos nagrinėjimo metu ji buvo įmonės vadovė. Ji pripažino, kad apie bylos nagrinėjimą žinojo, bet CPK 51 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ bylą vedė per advokatą; įmonę atstovaujantis advokatas gynė tik įmonės, o nes jos vadovų ar dalyvių interesus, o jos pačios (pareiškėjos) interesai nebuvo ginami.Teismas sprendė, kad pareiškėjai turėjo ir galėjo būti žinoma apie sprendžiamus klausimus civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015, ir bet kuriuo metu ji turėjo galimybę ir galėjo kreiptis į teismą su prašymu įtraukti ją į procesą trečiuoju asmeniu, jei manė, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Šia teise ji nepasinaudojo nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą pagal pareiškėjos vadovaujamos įmonės UAB „Senvagės rezidencija“ apeliacinį skundą. Pareiškėja dėl savo pačios aplaidumo ir nepateisinamo neveikimo nereiškė prašymo įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Be to, pareiškėja, būdama juridinio asmens atstovė, asmuo, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo ir sąžiningumo reikalavimai, objektyvių priežasčių, dėl kurių ji pati nereiškė prašymo dėl jos įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nenurodė. Toks pareiškėjos elgesys nėra suderinamas su rūpestingu, aktyviu ir protingu elgesiu. Teismas nustatė, kad pareiškėja nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų teismui įsitikinti, kad atnaujinus procesą būtų galimybė pakeisti sprendimą dėl actio Pauliana ieškinio pagrįstumo ar sandorių pripažinimo negaliojančiais, ar restitucijos taikymo. Ta aplinkybė, kad turtas įkeistas hipoteka, kad hipotekos kreditorius (pareiškėja) neįtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, teismo vertinimu, neturi neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-787-368/2015 baigčiai, nes nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja S. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėja, kaip atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ vadovė, turėjo ir galėjo žinoti apie byloje sprendžiamus klausimus, ir galėjo pateikti prašymą įstoti į procesą trečiuoju asmeniu. Asmens žinojimas apie vykstantį procesą arba galėjimas kreiptis į teismą su prašymu būti įtrauktam į procesą trečiuoju asmeniu nesiejamas su proceso atnaujinimu. Pareiškėja apie savo teisių pažeidimą bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti. Nors pareiškėja yra atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ vadovė, byloje nedalyvavo. Hipotekos kreditoriaus interesų nebuvo poreikio ginti, nes ieškovė nesiekė pripažinti hipotekos sandorio negaliojančiu. Byloje nebuvo nagrinėjama, analizuojama ar pasisakoma apie hipotekos sandorį, jo sudarymo aplinkybes, nebuvo įrodinėjamas nei hipotekos sandorio šalių, nei S. G. sąžiningumo klausimas hipotekos sandorio kontekste. Pareiškėja neturi galimybių ginti savo teisių jokiais kitais būdais, išskyrus teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, pareiškėja įrodinės, kad ji yra sąžiningas hipotekos kreditorius, kurio interesai pažeidžiami turtą perduodant bankrutuojančiai įmonei; nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais nuo teismo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo jų sudarymo momento; ieškovės finansinė padėtis nekilnojamojo turto perleidimo sandorių metu nebuvo tokia sunki, kokią nurodo ieškovė, todėl sandoriai nepažeidė jos interesų. Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikštų, būtų apginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus interesai ir hipotekos sandorio panaikinimo grėsmė nebekiltų.Pareiškėjai nedalyvaujant ir neginant savo – hipotekos kreditorės, interesų, teismai mechaniškai taikė restituciją. Teismai nevertino, ar yra galimybė ginčo šalis grąžinti į padėtį, buvusią iki sudarant ginčo nekilnojamojo turto perleidimo sandorius ir nevertino, kokią įtaką tokio sprendimo pasekmės turės trečiųjų asmenų interesams. Pareiškėjos nuomone, teismai byloje nepagrįstai nustatė, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandorių šalys buvo nesąžiningos. Bankrutuojančios įmonės įkeistas turtas bus nedelsiant realizuojamas neatsižvelgiant į užtikrintos prievolės vykdymą ir terminus, dėl to hipotekos kreditorius praranda turėtą užtikrinimo priemonę ir likusį prievolės galiojimo laikotarpį jo interesai nebus užtikrinti.Esant didelėms bankroto administravimo išlaidoms, yra tikimybė, kad pareiškėjos kaip hipotekos kreditorės reikalavimas gali būti visiškai nepatenkintas. Atsiliepime atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ palaiko apeliantės poziciją. Atsakovė teigia, kad byloje buvo sprendžiami klausimai dėl hipotekos objekto, todėl pareiškėja turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą.Atsiliepime atsakovė UAB „Golden capital“ taip pat palaiko apeliantės poziciją. Atsakovė nurodo, kad atskirasis skundas yra išsamus, motyvuotas, o skundžiama teismo nutartis prieštaringa.Atsiliepime ieškovė BUAB „Nevėžio vingis“ prašo atskirąjį skundą atmesti.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Asmens žinojimas ir galėjimas pasinaudoti procesine teise būti įtrauktam į bylą turi įtakos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą. UAB „Senvagės rezidencija“ šioje byloje buvo nusprendusi vesti bylą per advokatą, tačiau pareiškėja, gavusi ieškovės ieškinį byloje bei žinodama, kad ji yra nekilnojamojo turto, dėl kurio vyksta ginčas, įkaito turėtoja, jau tuo metu galėjo priimti sprendimą, ar jai yra tikslinga įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. UAB „Senvagės rezidencija“ vadovei buvo žinoma apie tai, kad viena iš įrodinėtinų aplinkybių buvo šalių sąsajos giminystės ryšiais bei jų nesąžiningumas sudarant turto perleidimo sandorius per kontroliuojamus juridinius asmenis. Pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį tik sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako.Pareiškėja nedalyvavo bylos negarinėjime, dėl to byloje priimtas sprendimas neturi prejudicinės galios. Prašomoje atnaujinti byloje pareiškėjos nesąžiningumas buvo konstatuotas vertinant visai kitas aplinkybes – jai einant UAB „Senvagės rezidencija“ vadovės pareigas ir sudarant su ieškove akcijų pardavimo sutartis bei nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktus. Aplinkybės apie tai, kad, tikėtina, pareiškėja yra sąžininga hipotekos kreditorė, nėra šios bylos ginčo dalykas, nes hipotekos sandoris šioje byloje nėra ginčijamas.Apeliantė, pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepateikė jokių įrodymų (argumentų), kurie keltų abejones dėl priimtų teismų sprendimų pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant teisinių santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pateikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011 ir kt.). Taigi akivaizdu, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą, ir, jo nuomone, teismas byloje yra nusprendęs dėl jo teisių ir pareigų. Tam pagrįsti jis turi teismui pateikti įrodymus ir išdėstyti savo argumentus. Kitokie pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomi teisės normų pažeidimai negali lemti teismo sprendimo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, padarė išvadą, kad apeliantė neįrodė, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos sąlygos, objektyviai lemiančios poreikį atnaujinti bylos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo procesą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.Apeliantė proceso atnaujinimą inicijuoja iš esmės teigdama, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendime nusprendė dėl jos teisių ir teisėtų interesų, nors ji į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ji negali būti tapatinama su atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ vadove, tačiau, įvertinus byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes (faktinį ieškinio pagrindą, įmonių sąsajas, jų vadovų ir akcininkų giminystės ryšius ir kt.), akivaizdu, kad apeliantei buvo ar turėjo būti žinoma (numanoma), kad vykstantis procesas gali turėti kokios nors reikšmės (įtakos) jos teisėms ar pareigoms ir imtis veiksmų savo valiai pareikšti. Apeliantė neįrodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendime yra pasisakyta dėl jos materialiųjų teisių ar pareigų. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Su tuo yra pagrindas sutikti. Apeliantė atskirajame skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad jos – hipotekos kreditorės, interesų nebuvo poreikio ginti, nes ieškovė BUAB „Nevėžio vingis“ nesiekė pripažinti hipotekos sandorio negaliojančiu; byloje nebuvo nagrinėjamas hipotekos sandoris, jo sudarymo aplinkybės, neįrodinėtas hipotekos sandorio šalių, S. G. sąžiningumo klausimas, sudarant hipotekos sandorį; dėl šio sandorio ginčo sprendime nepasisakyta.Pagal CK 4.170 straipsnio 6 dalį, perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą. Pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Taigi vien apeliantės deklaratyvūs, prielaidomis grindžiami teiginiai, kad jos kaip hipotekos kreditorės reikalavimas gali būti nevisiškai patenkintas, kad ji praranda turėtą užtikrinimo priemonę, nesusiję su ginčo bylą ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Apeliantė taip pat neįrodė, kad atnaujinus procesą galėtų būti priimtas kitoks sprendimas. Iš jos argumentų, kuriuos ji nurodo kaip įrodinėtinus iš naujo nagrinėjant bylą (nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais nuo teismo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo jų sudarymo momento; ieškovės finansinė padėtis nekilnojamojo turto perleidimo sandorių metu nebuvo tokia sunki), akivaizdu, kad apeliantė siekia naujo ginčo bylos nagrinėjimo kitais faktiniais pagrindais, neakcentuodama ir nekonkretizuodama savo tariamų teisių ir pareigų pažeidimo pašalinimo. Apeliantės nurodytos tirtinos iš naujo aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi. Apeliantė, siekdama atnaujinti procesą byloje, iš esmės kvestionuoja viso teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, gindama byloje ginčytos sandorio šalių interesus, tarp kurių jos vadovauta įmonė. Tačiau proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pamėginti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 ir kt.). Taigi priešingai nei teigia apeliantė, atnaujinti procesą byloje jos nurodytu pagrindu, nėra pagrindo – ginčo sprendime teismas nėra nusprendęs dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p., 185 str.).Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.