- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- eA2-887-440/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00153-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Senvagės rezidencija“, uždarajai akcinei bendrovei „Golden capital“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nevėžio vingis“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Senvagės rezidencija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Golden capital“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja S. G. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Atnaujinus procesą, teismo sprendimą pakeisti, ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Nevėžio vingis“ 2015 m. birželio 12 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nuo sudarymo momento, prašymo taikyti restituciją ir priteisti natūra iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Senvagės rezidencija“ nebaigtą statyti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės UAB „Golden capital“ skolą. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino ginčijamus sandorius negaliojančiais, taikė restituciją natūra. Nesutikdama su teismo sprendimu atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi apeliacinis skundas atmestas ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas. 2015 m. vasario 18 d. sudaryta sutartinės hipotekos sutartis, hipotekos identifikavimo kodas 20120150008324, kuria buvo įkeistas pastatas ir žemės sklypas, o hipotekos kreditoriumi tapo S. G.. Pareiškėja, būdama hipotekos kreditorė, nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą nei Šiaulių apygardos teisme, nei Lietuvos apeliaciniame teisme. Ieškovės bankroto administratorius reikšdamas ieškinį dėl sandorių nuginčijimo negalėjo nežinoti apie sudarytą hipotekos sandorį, nes hipoteka registruota viešame registre, todėl turėjo įtraukti pareiškėją į bylos nagrinėjimą.
2. Pareiškėjos nuomone yra visos būtinos aplinkybės atnaujinti procesą: (1) pareiškėja turi tam tikras teises į ginčo objektą, t .y. daiktines hipotekos teises į pastatą bei žemės sklypą; (2) pareiškėja nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, nors hipotekos kreditorius visais atvejais tūrėtų būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą, kai yra ginčijama skolininko nuosavybės teisė į hipotekos objektus; (3) pareiškėjos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti nesuteikiant galimybės pasisakyti ir ginti savo interesų; (4) įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo sprendimas turi tiesioginę įtaką pareiškėjos teisėms bei teisėtiems interesams: (1) nes pasikeitus hipotekos objekto savininkui pasikeitė įkaito davėjas iš mokios įmonės į bankrutuojančią, (2) pareiškėja norėdama patenkinti savo reikalavimą turi kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su kreditoriniu reikalavimu, (3) sumažėjo pareiškėjos galimybės turėti įtakos turto pardavimo procese, nes turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, (4) pareiškėjos reikalavimas negali būti visiškai patenkintas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta įmokų paskirstymas, (5) hipotekos sutartis tapo svetimo daikto hipoteka; (6) pareiškėjai yra apsunkinta teisė ginti savo teises ir teisėtus interesus, nes ieškovė kaip hipotekos objektų savininkas Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-555-544/2016 siekia nuginčyti visą hipotekos sandorį, kaip sudarytą asmens, kuris nebuvo hipotekos objekto savininku, remiasi šioje byloje nustatyta nesąžiningumo aplinkybe ir prejudiciniais faktais. Pareiškėja apie aukščiau nurodytą jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimą (teismo sprendimo turinį ir pasekmes) sužinojo po Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties priėmimo, todėl nepraleido įstatyme numatyto trijų mėnesių termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja prašo atnaujinus procesą civilinėje byloje ieškovė BUAB „Nevėžio vingis“ ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
3. Ieškovė BUAB „Nevėžio vingis“ nesutinka su pareiškėjos S. G. prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015. Nurodė, kad tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, jog priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, tai yra sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo, tačiau civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 nebuvo nuspręsta dėl S. G. teisių ar pareigų, t. y. S. G. nebuvo nustatytos teisės ar pareigos, jos nebuvo pripažintos, pakeistos, panaikintos ar kitaip dėl jų nuspręsta. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl hipotekos sandorio, kuriuo buvo įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), galiojimo. Vien tai, kad pasibaigus bylai galimai pasikeis išieškojimo iš įkeisto turto procedūra (bus taikomos ĮBĮ, o ne CPK nuostatos), nesudaro pagrindo šią bylą peržiūrėti iš naujo.
4. Ieškovės vertinimu, jei S. G. bus įtraukta į BUAB „Nevėžio vingis“ kreditorių sąrašą, ji turės pakankamas teises daryti įtaką išieškojimo procese (balsuoti dėl turto pardavimo kainos nustatymo, perimti iš varžytynių neparduotą turtą, ginčyti ir nesutikti su bankroto administratoriui nustatytu atlyginimu ir kt.). Pažymi, kad pagal ĮBĮ 34 straipsnį hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą, todėl pareiškėjos nuogąstavimai, kad neliks lėšų jos finansiniam reikalavimui padengti (jei jis bus patvirtintas), yra nepagrįsti. Juolab, kad vykdant išieškojimą pagal CPK normas, pareiškėja būtų priversta vis tiek patirti išlaidų, apmokėti antstoliui vykdymo išlaidas. Pažymi, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą, ir, jo nuomone, teismas byloje yra nusprendęs dėl jo teisių ir pareigų, tačiau pareiškėja dalyvavo civilinės bylos Nr. e2-787-368/2015 procese kaip atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ vadovė. Nors atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ šioje byloje buvo nusprendusi vesti bylą per advokatą, tačiau natūralu, jog įmonės vadovei buvo žinoma apie tai, kad minėtoje byloje viena iš įrodinėtinų aplinkybių buvo šalių sąsajos giminystės ryšiais bei jų nesąžiningumas sudarant turto perleidimo sandorius per kontroliuojamus juridinius asmenis.
5. Pareiškėja S. G., kaip atsakovės vadovė, šioje byloje turėjo galimybę ginčyti šioje byloje nustatytas aplinkybes bei taip pat pareikšti norą būti įtraukta į šios bylos procesą asmeniškai. Ieškovė nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad reikia atnaujinti bylą, kadangi S. G. yra apsunkintos galimybės apginti savo teises ir teisėtus interesus civilinėje byloje Nr. e2-555-544/2016. Pirma, pareiškėja pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 priimti sprendimai neturi prejudicinės galios ir negali būti taikomi kaip prejudiciniai faktai atsakovės S. G. sąžiningumui paneigti. Jei pareiškėja civilinėje byloje Nr. e2-555-544/2016 įrodytų, jog ji yra sąžiningas hipotekos kreditorius bei sąžiningai sudarė 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos lakštą, šis hipotekos lakštas galėtų būti paliekamas galioti, o tai patvirtina esant realias pareiškėjos galimybes apginti savo, kaip hipotekos turėtojos, teises. Antra, šios bylos atnaujinimas ir pakartotinis nagrinėjimas niekaip neturėtų įtakos civilinės bylos Nr. e2-555-544/2016 nagrinėjimui, nes nepaneigtų šių objektyvių tikrovės aplinkybių: (1) J. G. ir S. G. yra sutuoktiniai; (2) ieškovės akcininkas yra J. G. kontroliuojama UAB „Golden capital“; (3) atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ vadovė yra S. G.. Trečia, šioje byloje pareikšto ieškinio bei civilinėje byloje Nr. e2-555-544/2016 pareikšto ieškinio dalykai ir pagrindai skiriasi, todėl negali riboti pareiškėjos galimybių gintis. Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-555-544/2016 ieškovė įrodinėja aplinkybes, kurios nėra nagrinėtos šioje byloje, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-555-544/2016 iš esmės įrodinėjamas S. G. kaip hipotekos kreditorės nesąžiningas, o civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 nebuvo nagrinėjamos hipotekos sandorio sudarymo aplinkybes ir S. G. (ne)sąžiningumas sudarant šį hipotekos sandorį, šioje byloje pareiškėjos nesąžiningumas konstatuotas vertinant visai kitas aplinkybes – jai einant UAB „Senvagės rezidencija“ vadovės pareigas ir sudarant akcijų pasirašymo sutartis bei nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktus.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ sutiko su pareiškėjos S. G. prašymu dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti procesą, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, t. y. pareiškėjos kaip ginčijamo nekilnojamojo turto hipotekos turėtojos materialiųjų teisių ir pareigų. Ginčo atveju yra visiškai nesvarbios priežastys kodėl pareiškėja, kaip ginčijamo nekilnojamojo turto hipotekos turėtoja, nebuvo įtraukta į procesą suinteresuotu asmeniu, nors jos suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdus. Yra neginčijami faktai, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į procesą suinteresuotu asmeniu; kad teismas sprendimu taikė restituciją ir pareiškėjai įkeistą turtą grąžino ieškovei, kas be jokios abejonės įrodo pareiškėjos suinteresuotumą bylos baigtimi. Patenkinus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš ieškovės BUAB „Nevėžio vingis“ atsakovei UAB „Senvagės rezidencija“ priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
7. Atsakovė UAB „Golden capital“ sutiko su pareiškėjos S. G. prašymu dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad nėra ginčo dėl to, kad civilinės bylos Nr. e2-787-368/2015 nagrinėjimo metu pareiškėja buvo įkaito gavėja (hipotekos kreditorius), tai yra, kad jai buvo įkeistas turtas, kuris buvo ginčo objektas, todėl pareiškėja kaip hipotekos kreditorius privalėjo dalyvauti civilinės bylos Nr. e2-787-368/2015 nagrinėjime trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų procesiniame statuse. Nagrinėjamoje byloje ieškovę BUAB „Nevėžio vingis“ atstovavo patyręs bankroto administratorius UAB „Ritava“, tad jam, kaip savo srities profesionalui, neabejotinai turėjo būti žinoma, kad į šios bylos nagrinėjimą privalomai turėjo būti įtrauktas hipotekos kreditorius. O to nepadarius (jo neįtraukus) ieškovė dabar turi prisiimti neigiamas teisines pasekmes - bylos Nr. e2-787-368/2015 proceso atnaujinimą. Pažymi, kad ieškovės BUAB „Nevėžio vingis“ bankroto procesas šiuo metu dar nėra užbaigtas, todėl tiek ieškovė, tiek jos atstovė UAB „Ritava“ turi visas procesines galimybes dalyvauti atnaujintoje civilinėje byloje. Atkreipia dėmesį, kad civilinėje byloje Nr.e2-787-368/2015 ieškovė prašė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti „Swedbank lizingas“, UAB, nes šioje byloje priimtas sprendimas turės netiesioginės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Taigi ieškovė puikiai suvokė, jog į bylos nagrinėjimą turi būti įtraukti visi suinteresuoti asmenys, kuriems bylos nagrinėjimas turės tiesioginės ir netiesioginės įtakos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįtraukė pareiškėjos į civilinės bylos nagrinėjimą, ši procesinė problema dabar (po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo) gali būti ištaisyta atnaujinus procesą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d sprendimu iš dalies tenkino ieškinį. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla, todėl dar prieš visų ginčo sandorių sudarymą ieškovė buvo sunkioje finansinėje situacijoje ir neturėjo pakankamai turto ir lėšų atsiskaityti su kreditoriais, nuostolingai dirbusios ieškovės finansinė padėtis buvo ypatingai sunki ir vis blogėjo. Taigi, pasirašydama visus ginčo sandorius ieškovė tik pablogino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais tuo pažeisdama jų teises ir teisėtus interesus. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė imperatyvo, sukėlusio UAB „Nevėžio vingis“ neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti visus ginčo sandorius, juo labiau, kad byloje buvo nustatyta, jog įmonė turėjo įsipareigojimų kreditoriams. Be to, teismas sprendė, kad net tuo atveju, jei būtinumas sudaryti visus ginčo sandorius būtų kilęs iš šalių susitarimų, ieškovė, atstovaujama įmonės vadovo, savo pareigas pagal juos turėjo įvykdyti kuo mažiau pakenkdama įmonės kreditorių interesams ir pasirinkti tokias sandorių sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų.
9.Teismas nustatė, kad 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. UAB „Nevėžio vingis“ sudarė akcijų pasirašymo sutartis su UAB „Senvagės rezidencija“, kuriai vadovauja ieškovės akcininką kontroliuojančio asmens (J. G.) sutuoktinė (S. G.), ieškovė 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. kovo 4 d. ir 2014 m. birželio 2 d. sudarė vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo ir 2014 m birželio 2 d. tarpusavio skolų suderinimo ir 2014 m. birželio 2 d. kreditavimo sutartis su savo akcininku UAB „Golden capital“, todėl teismas pripažino, kad minėtų sandorių šalys, sudarydamos visus ginčo sandorius, buvo nesąžiningos ir pažeidė ieškovės kreditorių interesus, nes būdamos tarpusavyje susijusios žinojo apie sunkią ieškovės finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytas ginčo sandorių šalių nesąžiningumas bei šių sandorių nuostolingumas ieškovei, pastarajai esant sunkioje finansinėje padėtyje, todėl teismas konstatavo, kad sudaryti sandoriai prieštaravo juridinio asmens BUAB „Nevėžio vingis“ teisnumui, t. y. įmonės pagrindiniam jos įstatuose nustatytam veiklos tikslui – pelno siekimui, todėl yra pagrindas ginti ieškovės ir jo kreditorių pažeistas teises. Teismas sprendė, kad nustačius actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visetą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnyje nustatytus pagrindus visi ginčo sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Pripažinus visus ginčo sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu taikyta dvišalė restitucija, nes pagal ginčo sandorius ieškovės iš atsakovių gautos UAB „Senvagės rezidencija“, UAB „Idea & realty“ ir UAB „T & A Projektai“ akcijos nėra perleistos kitiems asmenims, t. y. pripažinus negaliojančiomis 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. ieškovės BUAB „Nevėžio vingis“ ir atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų pasirašymo sutartis, kurioms ieškovė įsipareigojo atsakovei už įsigyjamas akcijas atsiskaityti nekilnojamuoju turtu, taikant restituciją ieškovei BUAB grąžintinas 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktais atsakovei UAB „Senvagės rezidencija“ perduotas turtas – nebaigtas statyti pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš grąžintina 2530 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, nesutikdama su pirmos instancijos teismo išvadomis atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ pateikė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi atmetė ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10.Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (lot. įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, todėl proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai.
11.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką nurodė, kad proceso atnaujinimo tikslas yra išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Tai yra dar viena galimybė apginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, kartu tai teisės į teisminę gynybą platesnis ir išsamesnis įgyvendinimas. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Dėl to pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau bet kuriuo atveju šis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. apžvalga „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007“. Teismų praktika. 2007, 26).
12.CPK 365 straipsnis numato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas jei yra konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt.
13.Pareiškėja S. G. prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu dėl to, kad teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atnaujinant procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymima tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė jo neįtraukęs į procesą, pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pirmiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-701/2015).
15. Pareiškėja nurodo, kad nebuvo įtraukta į civilinę bylą, nors turėjo daiktines teises į ginčo objektą, t. y. pastatas bei žemės sklypas 2015 m. vasario 18 d. hipotekos sutartimi įkeisti pareiškėjai kaip hipotekos kreditorei, o įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 turi tiesioginę įtaką jos teisėms bei teisėtiems interesams, nes nuosavybės teisės į hipotekos objektus perduotos kitam subjektui. Pažymėtina, kad pareiškėjai tenka pareiga pateikti įrodymus patvirtinančius proceso atnaujinimo pagrindą. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. vasario 18 d. buvo sudaryta sutartinės hipotekos sutartis, kuria UAB „Senvagės rezidencija“ įkeitė įmonei nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą ir pastatą kreditorei S. G.. Hipoteka įregistruota viešame registre. Nors juridinę reikšmę turintis faktas apie sudarytą hipotekos sutartį išviešintas viešame registre, o civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 buvo sprendžiami klausimai susijęs su hipotekos objektu (pripažinus sandorius negaliojančius taikyta dvišalė restitucija ir UAB „Senvagės rezidencija“ įpareigota grąžinti hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą ieškovei BUAB „Nevėžio vingis“), tačiau sutiktina su S. G. argumentais, kad ji nebuvo įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, ir jos, kaip trečiojo asmens nuomonė nagrinėjamais klausimais nebuvo išklausyta.
17. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą svarbu nustatyti ne tik ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti proceso atnaujino pagrindai, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ar aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, priklauso išimtinai nuo pareiškėjo valios. Nagrinėjamu atveju matyti, kad S. G. dalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 kaip atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ atstovė pagal įstatymą (CPK 55 straipsnis), nes bylos nagrinėjimo metu ji buvo įmonės vadovė. Pareiškėja nurodo, kad jai buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, tačiau pagal CPK 51 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę, atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ bylą vedė per advokatą. Teigia, kad CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Tačiau įmonę atstovaujantis advokatas gynė tik įmonės, o nes jos vadovų ar dalyvių interesus, todėl pačios pareiškėjos interesai nebuvo ginami. Taip pat pareiškėjos teigimu niekas nekėlė klausimo dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiu ir niekas šios pozicijos neatstovavo. Nei UAB „Senvagės rezidencija“, nei UAB „Golden capital“ nėra aktualūs trečiųjų asmenų interesai. Pareiškėjai dalyvaujant byloje, teismas būtų turėjęs vertinti teismo sprendimo įtaką trečiųjų asmenų teisėms bei jų interesams.
18. Vertinant pareiškėjos argumentus, pažymėtina, kad aplinkybė, kad atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ interesus byloje atstovavo ir advokatas R. J. nepaneigia fakto, kad S. G. yra atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ vienasmenis valdymo organas, kuriam CPK 55 straipsnis suteikia teisę atstovauti juridinį asmenį. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjai turėjo ir galėjo būti žinoma, kokie klausimai sprendžiami civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015, bet kuriuo proceso metu ji turėjo galimybę ir galėjo kreiptis į teismą su prašymu įtraukti ją į procesą trečiuoju asmeniu, jei manė, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, tačiau šia teise nepasinaudojo nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą pagal pareiškėjos vadovaujamos įmonės UAB „Senvagės rezidencija“ apeliacinį skundą. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja privalėjo žinoti, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, tačiau ne tik dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, bet ir dėl savo pačios galimai aplaidumo ir nepateisinamo neveikimo nereiškė prašymo įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Be to pažymėtina, kad pareiškėja būdama juridinio asmens atstovė, asmuo, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo ir sąžiningumo reikalavimai nei, kad įprastai, objektyvių priežasčių, dėl kurių ji pati nereiškė prašymo dėl jos įtraukimo į bylos nagrinėjimą nenurodė. Teismo vertinimu toks pareiškėjos elgesys nėra suderinamas su bonus pater familias elgesiu, kuris įpareigoja asmenį elgtis rūpestingai ir aktyviai domėtis savo teisėmis, siekiant užtikrinti savalaikį pažeistų teisių gynimą. Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad įsiteisėjus minėtam Šiaulių apygardos teismo sprendimui, pareiškėja neturi galimybių ginti savo teisių jokiais kitais būdais, išskyrus teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
19. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualūs proceso atnaujinimo instituto tikslas ir esmė, nes tokiu būdu gali būti tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje įtvirtinti principai dėl teisingumo vykdymo ir pagrindinės teismo funkcijos teisingai išspręsti šalių ginčą. Taigi esminė nurodyto principo įgyvendinimo sąlyga yra teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas, kad galutiniu teismo sprendimu byloje neturi būti abejojama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Taigi proceso atnaujinimą reglamentuojančios normos turi būti taikomos ne formaliai, o atsižvelgiant į šio procesinio instituto paskirtį ir įstatymo leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, siekiant išaiškinti, ar yra protingas pagrindas abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimas neapsiriboja vien įstatymo prasme, o atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-198/2007).
20. Siekiant nuginčyti teismo sprendimą, kurios sandoriai pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento, būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai; asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio (ne)galiojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą sandorio (ne)galiojimo pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų teismui manyti, kad atnaujinus procesą būtų galimybė pakeisti sprendimą dėl actio Pauliana ieškinio pagrįstumo ar sandorių pripažinimo negaliojančiais, ar restitucijos taikymo.
21. Aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-555-544/2016, kurioje sprendžiamas klausimas dėl hipotekos sandorio galiojimo, kurioje šalys remiasi civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015. Nes kaip jau minėta aukščiau proceso atnaujinimas yra išimtinė teisė, kuria pareiškėjas gali pasinaudoti tik nesant galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais būdais.
22. Pažymėtina, kad pareiškėjos cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015 savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo konkrečios bylos, nors abiejose bylose nagrinėjamas klausimas dėl proceso atnaujinimo remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Visų pirma, civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis ir Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad taikos sutartimi ne konstatuojami faktai, bet nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų nustatomos taikos sutarties šalių tarpusavio teisės ir pareigos. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 byloje buvo sprendžiamas ginčas iš esmės, todėl teismas įvertinęs byloje esančius duomenis konstatavo actio Pauliana sąlygų visetą ir pripažino negaliojančiais sandorius bei taikė sandorių negaliojimo padarinius – restituciją. Antra, Kasacinės instancijos teismo byloje į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi kreditorius, kurio reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininko turto areštas, todėl perleidus žemės sklypus pagal taikos sutartį kasatoriaus turtiniai interesai liko be apsaugos ir be teismo priimto sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimai buvo užtikrinti hipoteka, kuriai kaip ir kitoms daiktinėms teisėms būdingas sekimas paskui daiktą, t. y. savininko pasikeitimas neturi įtakos pačiai daiktinei teisei, nes kas įgyja daiktą, tas įgyja ir su juo susijusią daiktinę teisę (CK 4.170 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į hipotekos kaip daiktinės teisės bruožus (absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą) darytina išvada, kad vien teismo sprendimas grąžinti hipoteka įkeistą turtą kitam juridiniam asmeniui, nepaliko hipotekos kreditoriaus be prievolės užtikrinimo.
23. Be to pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, procesas atnaujinamas, kai teismas nustato, kad egzistuoja bent vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, o kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikti įrodymai patvirtina esant pagrindą teismo sprendimą (nutartį) panaikinti ar jį pakeisti. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad turtas įkeistas hipoteka, kad hipotekos kreditorius (pareiškėja) neįtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, teismo vertinimu, neturi neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-787-368/2015 baigčiai, nes nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumo. Pareiškėjos argumentai dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu, nepagrįsti. Todėl atmestinas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
24. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
25. Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ pareiškė prašymą priteisti 150 Eur turėtų už advokato pagalbą. Teismas vertindamas prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumą, pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į Rekomendacijose rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo, kitų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos, todėl tenkintinas, iš pareiškėjos S. G. priteistina 150 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei UAB „Senvagės rezidencija“ (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 367 straipsniu, 368 straipsniu, 369 straipsniu, 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjos S. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nevėžio vingis“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Senvagės rezidencija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Golden capital“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Priteisti iš pareiškėjos S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų atsakovei UAB „Senvagės rezidencija“, juridinio asmens kodas 302518674.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti proceso dalyviams.