Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2023 m. spalio 27 d., apie 16.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Savanorių prospekto kelio eismo pusės, skirtos važiuoti nuo sankryžos su Vilkpėdės gatve, antra eismo juosta ir ties įvažiavimu į Savanorių prospekto pastato Nr. 121 (degalinės „Baltic Petroleum“) teritoriją persirikiuodamas į gretimą juostą pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nesudaryti kliūčių kitų eismo dalyvių eismui, 106 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 104 punkto reikalavimą, numatantį, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, tai yra, jis, ketindamas pasukti į dešinę ir įvažiuoti į šalia kelio esančią Savanorių prospekto pastato Nr. 121 (degalinės „Baltic Petroleum“) teritoriją, buvo neatsargus ir prieš vairuojamu automobiliu persirikiuodamas į gretimą eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, neduodamas kelio ir sudarydamas kliūtį iš Savanorių prospekto kelio antros eismo juostos sukdamas į dešinę įvažiavo į tos pačios eismo krypties pirmąją, maršrutiniam transportui skirtą juostą pavojingai mažu atstumu prieš ją važiavusio maršrutinio troleibuso „Solaris Trollino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį, dėl ko transporto priemonių susidūrimo siekusiam išvengti troleibuso vairuotojui I. P. pradėjus staigiai stabdyti nugriuvo ir nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus patyrė troleibuso keleivė Z. G. Tokiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. savo kaltę pripažino visiškai. Teigė, kad tą dieną po darbo važiavo į namus (duomenys neskelbtini). Važiuodamas Savanorių prospektu, aplenkė pirmąja eismo juosta važiuojantį troleibusą. Jo greitis buvo apie 40-45 km/h. Norėdamas pasukti į degalinę, esančią Savanorių prospekte, jis persirikiavo į pirmą eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui. Kad troleibusas jau buvo jį prisivijęs ir netoli jo, jis nematė. Galvojo, jog pralenkė troleibusą ir jis yra toli, jo automobilis jam netrukdys. Persirikiuojant į pirmąją eismo juostą, troleibuso jis nematė, matyt, jis buvo vairuotojo aklojoje zonoje. Kad troleibusas turėjo staigiai stabdyti, jis nežinojo. Užsukęs į degalinę, jis nusipirko kuro ir nuėjo susimokėti. Matė, kad maždaug 150-200 metrų atstumu kažkoks asmuo, lyg ir su troleibuso vairuotojo apranga, kažką sakė, tik jis nesuprato, kad tai jam sakoma. Degalinės teritorijoje buvo daug žmonių. Gal troleibuso vairuotojas ir fotografavo jo automobilį, jis nesuprato. Išvažiuodamas iš degalinės matė sustojusį troleibusą, kad ten kažkoks bruzdesys, tačiau nesuprato, kad tai dėl jo staigaus išsukimo į degalinę. Apie nukentėjusiosios sužalojimą sužinojo maždaug po pusės metų, kai nuvyko į policiją į apklausą. Susisiekti su nukentėjusiąja nebandė, nes neturėjo jos kontaktų. Gailisi dėl savo padarytų veiksmų, šiuo metu papildomai mokosi kelių eismo taisykles, kadangi mano, jog jo kompetencija nepakankama, nors vairuoja virš (duomenys neskelbtini) metų.

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja V. L. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš savo vyro. Dar tą patį vakarą jis grįžęs namo kažką pasakojo, kad įvyko kažkoks incidentas prie degalinės, tik jis nesuprato, kad čia dėl jo veiksmų. Kai vyrą iškvietė į policiją, labai pergyveno ir jie abu, ir jų vaikai. Gavę medžiagą analizavo įvykį. Bandė ieškoti nukentėjusiosios kontaktų, bet nesėkmingai. Vyras dažnai važinėja iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, į darbą. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), įmonės išnuomotame bute. Nurodė, kad susituokė (duomenys neskelbtini) m., gyvena kartu. Mano, kad yra vyrui autoritetas, dažniausiai paskutinis žodis šeimoje būna jos. Ji yra neteista, yra gavusi keletą baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Keletas gautų baudų yra sūnaus, nes jis vairuodavo jai priklausantį automobilį. Po įvykio vyras tapo dar atsargesnis, kartu kartojamės Kelių eismo taisykles. Vis primena jam, kad vairuotų atsargiai, būtų atidus. Mano, jog čia didelė pamoka jos vyrui, daugiau tokių įvykių nepasikartos.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. L. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir parodė, kad 2023 metų spalį dirbo Vilniaus mieste. 2023-10-27, apie 16.30, po darbo vairuojamu jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. Prieš tai nusprendė „užsipilti“ kuro įtarime nurodytoje degalinėje „Baltic Petroleum“, esančioje Vilniuje, Savanorių prospekte, už „žiedo“. Iki degalinės važiavo savo judėjimo krypties Savanorių prospekto antra eismo juosta, kadangi pirmoji juosta buvo skirta tik viešajam transportui. Pirmoji eismo juosta nuo antrosios buvo atskirta ištisine linija. Ištisinė linija baigėsi prieš pat įvažiavimą į degalinę. Kai tik ištisinė linija baigėsi, jis iš antros juostos pasuko į degalinę. Negalėjo važiuoti pirmąja viešajam transportui skirta juosta, todėl prieš posūkio manevrą į degalinę negalėjo laikytis arti pirmosios eismo juostos dešinio krašto. Prieš atlikdamas posūkio manevrą jis matė ta pačia kryptimi pirmąja eismo juosta važiavusį troleibusą. Važiuodamas greičiau jis šį troleibusą buvo aplenkęs. Prieš atliekant posūkio manevrą jis pasižiūrėjo į pirmą juostą. Jo manymu tuo metu tarpas tarp jo automobilio ir troleibuso buvo pakankamas ir tuo pačiu saugus, tačiau galimai suklydo. Galimai „apsiskaičiavęs“ sudarė kliūtį troleibusui, dėl ko jo vairuotojui teko stabdyti. Iš kelio įvažiavęs į degalinės teritoriją, jis nuvažiavo ir sustojo prie kolonėlės, pylėsi kurą. Tik įvažiavus į degalinę, jis nepastebėjo, kad minėtas troleibusas sustojo. Tik vėliau, jam jau būnant prie kolonėlės, jis tolumoje pamatė žmogų, kuris, kaip suprato, buvo troleibuso vairuotojas. Pastarasis tik šūktelėjo, sakydamas, kad „gali neskubėti“. Daugiau vairuotojas nieko neaiškino, nesakė, kad kažkas susižalojo. Kadangi vairuotojas prie jo priėjęs nebuvo, be to, netoliese jo degalinėje buvo ir kitų žmonių, jis net nesuprato, kad buvo kreipiamasi būtent į jį. Daugiau jis troleibuso vairuotojo nestebėjo. Įsipylęs degalų ir už juos sumokėjęs, jis išvažiavo. Jei būtų supratęs, kad kilo įvykis ir kažkas susižalojo, jis tikrai būtų pasilikęs, galimai kam nors būtų reikėję jo pagalbos. Kadangi transporto priemonių susidūrimo nebuvo, jis net nepagalvojo, kad kažkas galėjo susižaloti. Troleibuso vairuotojas jam nieko nepaaiškino. Dėl minėtos priežasties ir išvažiavo. Tuo metu tiesiog iki galo nebuvo supratęs situacijos. Tikrai neketino pasišalinti. Pripažįsta pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 104 punktų reikalavimus. Nebuvo pakankamai atidus, neįsitikino, kad sukti saugu. Dėl tokių veiksmų nepraleidus pirmąja eismo juosta važiavusio troleibuso jo vairuotojui teko stabdyti. Jis tik abejotų dėl įtarime nurodyto taisyklių 106 punkto reikalavimų pažeidimo, kadangi, jo manymu, prieš sukdamas jis negalėjo pasitraukti prie atitinkamo kelio krašto, kadangi pirmąja viešajam transportui skirta juosta jis negalėjo važiuoti. Jis pasuko iškart, kai tik baigėsi pirmąją ir antrąją eismo juostas skirianti ištisinė linija. Įvykio metu jo automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas". Apie tai, kad įvykio metu buvo sužalota moteris jis sužinojo tik iš tyrėjo, atliekant jo pirmąją apklausą. Supranta, kad moteris buvo sužalota dėl jo neatsargumo. Esant galimybei jis norėtų nukentėjusiosios atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Įvykio metu vairuotą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pardavė (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje (t. 1, b. l. 165-166).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta Z. G. parodė, kad 2023 m. spalio 27 d., apie 16.30 val., Vilniuje, „Vilkpėdės“ sustojime įlipo į 12-jo maršruto troleibusą, važiavusį Žemųjų Panerių kryptimi. Troleibusui pradėjus važiuoti, ji buvo šalia bilietėlių žymėjimo aparato, žymėjosi bilietą. Tuo metu troleibusas pradėjo staigiai stabdyti. Stabdymo metu ji vienoje rankoje laikė prie žymėjimo aparato prispaustą bilietuką, o kita ranka aparato ekrane žymėjo kelionės trukmės laiką. Stabdymo metu ji krito ir trenkėsi į metalinę turėklo konstrukciją, buvusią troleibuso vidurinėje dalyje. Į turėklą trenkėsi dešiniu šonu, petimi ir klubu. Po to, ji nugriuvo ant grindų. Troleibusui pilnai sustojus, ji girdėjo keleiviams prašant atidaryti duris ir juos išleisti. Kažkas iš keleivių, galimai - vyras, ją pakėlė. Pastarasis ją pasodino ant kėdės ir, kaip kiti keleiviai, išėjo. Prie jos taip pat buvo priėję „vyrukas“ ir dvi jaunos moterys. Jos teiravosi, ar ji turi kam paskambinti iš artimųjų. Ji paskambino dukrai S. G.. Tai įvyko 16.36 val. Tuo metu vaikinas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Prieš tai ji buvo pasiskundusi, kad jaučiasi blogai, jai sunku kvėpuoti. Iki policijos ir greitosios medicinos pagalbos atvykimo buvo troleibuse. Medikai ją nuvežė į „Lazdynų“ ligoninę, kur jai buvo nustatyti 4-ių dešinės pusės šonkaulių lūžiai, taip pat kraujosruvos įvairiose kūno vietose. Ligoninėje gydėsi savaitę laiko (t. 1, b. l. 18-21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. P. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) metų laikotarpį dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Dažniausiai darbo metu vairuoja 12-jo maršruto (Žirmūnų žiedas - Žemieji Paneriai) troleibusą. 2023 m. spalio 27 d. darbą pradėjo 15.00 val. Apie 16.40 val., Vilniuje, važiavo Savanorių prospektu link Žemųjų Panerių. Važiavo minėtos eismo krypties pirmąja eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui. Pirmoji juosta nuo antrosios buvo atskirta plačia ištisine linija. Važiuojant, jam kelią užkirto antra eismo juosta važiavęs lengvasis juodos spalvos automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis važiavo apie 40 km/h greičiu. Už jo vairuoto troleibuso kitų transporto priemonių nebuvo. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas padarė staigų manevrą iš antros eismo juostos įvažiuodamas į dešinėje nuo kelio esančią degalinę „Baltic Petroleum“. Tokiais veiksmais užkirtus kelią jo vairuotam troleibusui, jis, siekdamas išvengti susidūrimo, turėjo staigiai stabdyti. Dėl stabdymo nukrito ir susižalojo viena iš troleibuse stovėjusių keleivių. Vėliau pastaroji patvirtino, kad nesilaikė. Pilnai sustabdęs troleibusą, jis išlipo iš vairuotojo kabinos ir pasidomėjo moters sveikatos būkle. Nukentėjusioji skundėsi šono skausmu, paaiškino, kad krisdama trenkėsi į neįgaliesiems skirtą atramą. Kita troleibuso keleivė iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Tada jis nuėjo pas degalinėje sustojusio automobilio „VW Passat“ vairuotoją. Informavo automobilio vairuotoją, kad dėl jo padaryto manevro nukentėjo žmogus. Vairuotojas išgirdo jo žodžius, tačiau jį ignoravo, buvo panašu, kad jis skuba. Nieko jam neatsakiusiam vairuotojui nuėjus į degalinę, jis grįžo į troleibusą. Prieš tai jis dar nufotografavo automobilio „VW Passat“ valstybinį registracijos numerį, kadangi nebuvo įsitikinęs, kad troleibuse įrengtos vaizdo stebėjimo kameros veikė. Pakankamai greitai į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvežė nukentėjusiąją į „Lazdynų“ ligoninę. Policijos pareigūnai nustatė, kad jis įvykio metu buvo blaivus (t. 1, b. l. 85-88).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.

V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme kaltę pripažino visiškai ir iš esmės išsamiai nurodė įvykio aplinkybes. Nors kaltinamasis V. L. duodamas parodymus nurodė, jog persirikiuodamas nematė troleibuso ir nesuprato, kad dėl jo veiksmų troleibusas turėjo staigiai stabdyti, taip pat nesuprato, kad troleibuso vairuotojas priėjęs prie jo degalinėje būtent jam kažką sako, nes aplink buvo daug žmonių, tokie kaltinamojo aplinkybių aiškinimai neparodo, jog jis savo kaltės dėl eismo įvykio nepripažįsta. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios Z. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, liudytojų I. P. ir M. G. parodymai ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. troleibuso bei degalinės „Baltic Petroleum“ vaizdo įrašai, eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolai, specialistų išvados, ekspertizės aktas, kuriame ekspertai įvertino Z. G. patirtus sužalojimus kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog V. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

V. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 7 dalis). Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenustato jokių išlygų, kad dėl tam tikros kategorijos neatsargių nusikaltimų negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi šio baudžiamosios teisės instituto taikymas galimas ir tuo atveju, kai dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata (BK 281 straipsnio 1 dalis).

V. L. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (1 t., b. l. 170) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, kurį V. L. visiškai pripažįsta ir sutinka atlyginti. Konstatuojant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos buvimą, pabrėžtina tai, jog aplinkybė, kad nukentėjusiajai Z. G. padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje Nr. 1A-354-898/2021).

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta kita aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. L. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi, jis anksčiau neteistas ir dėl jo pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų nėra (t. 1, b. l. 170). Kaltinamasis per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 17 kartų (t. 1, b. l. 171-177) – už nešiurkščius administracinius nusižengimus, t. y. už neleistiną transporto priemonės stovėjimą, vairavimą neapdraustos transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, leistino greičio viršijimą 11-23 km/h, stovėjimo pažeidimus, baudos sumokėtos. Nors V. L. nusikalstamos veikos padarymo metu 6 administracinės nuobaudos buvo galiojančios, tačiau šiuo metu jų galiojimas yra išnykęs. Taigi šiuo metu kaltinamasis laikomas nebaustu administracine tvarka. V. L. yra vedęs nuo (duomenys neskelbtini) m., dirba. Duomenų apie kaltinamojo gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu V. L. savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, nurodė, labai pergyvenantis dėl įvykio. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Apibendrinus konstatuotina, kad šiuo atveju dėl V. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę, su kuria kaltinamasis kartu gyvena. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. L. su sutuoktine V. L. sieja ilgalaikis artimas ryšys, žmona jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. L. yra dirbanti, darbdavio apibūdinama teigiamai (t. 2, b. l. 70), ji neteista (t. 2, b. l. 66), bausta administracine tvarka 4 kartus (t. 2, b. l. 76-77). Neigiamai galimos laiduotojos asmenybę apibūdinančių aplinkybių nenustatyta. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad V. L. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima V. L., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką V. L., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pripažintina, kad byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nustatytos sąlygos taikyti V. L. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pastebėtina, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės savaime nereiškia, jog teismas palaiko kaltinamąjį, ignoruodamas nukentėjusiosios interesus, kadangi V. L. ir šiuo atveju nėra atleidžiamas nuo kylančių teisinių padarinių laidavimo metu (BK 40 straipsnio 7, 8 dalis).

Atsižvelgiant į V. L. ir laiduotojos asmenybes, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (neatsargų nusikaltimą), teismo vertinimu, skirti užstatą nėra tikslinga. Todėl V. L., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. L. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Prokuroras baigiamojoje kalboje prašė skirti kaltinamajam V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų laikotarpiui.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2008, Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų <...>.

V. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo, teismas įvertina tai, kad V. L. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, jokių nusižengimų, susijusių su kelių transporto priemonėmis taip pat nėra padaręs (baustas už nešiurkščius KET pažeidimus), todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra tikslinga skirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamoje byloje būtų neproporcinga. Teismo vertinimu, jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo ypač didelę reikšmę, kuri kartu užtikrins ir prevenciją.

Dėl civilinio ieškinio ir išlaidų už advokato pagalbą

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji Z. G. buvo pareiškusi 7 000 Eur dydžio civilinį ieškinį civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu dėl jai padarytos neturtinės žalos (t. 1, b. l. 29-35). Patikslintas civilinis ieškinys dėl 280 Eur neturtinės žalos atlyginimo buvo pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios (t. 2, b. l. 25-28), tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas nurodė, kad civilinis atsakovas atlygino nukentėjusiajai jos patirtą žalą, todėl ieškinio civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu atsisako.

BPK 112 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta civilinio ieškovo teisė atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. BPK nereglamentuoja ieškinio atsisakymo tvarkos, tačiau BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-517-177/2017). CPK 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios šalių teises ir pareigas, leidžia ieškovui atsisakyti ieškinio. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tas veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. CPK 140 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad ieškovas turi teisę pareikšti teismui, jog jis atsisako ieškinio, bet kurioje proceso stadijoje. Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas šioje byloje nenustatė, jog nukentėjusiosios Z. G. ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl Z. G. ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

Byloje pateiktas prašymas dėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, iš viso 1 650 Eur. Byloje pateikta advokato Mindaugo Šimkūno ir partnerių kontoros VERUM PVM sąskaitos faktūros serija AAB Nr. 24/0427, Nr. 24/0438 ir Nr. 24/0441 (t. 1, b. l. 61; t. 2, b. l. 81, 83), išrašytos Z. G., už suteiktas teisines paslaugas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2576-1217/2024, paslaugų kaina 1 650 Eur su PVM, bei mokėjimo nurodymai (t. 1, b. l. 62; t. 2, b. l. 82, 84), iš kurių matyti, kad nukentėjusioji Z. G. sumokėjo minėtą sumą. Nukentėjusiosios prašymas priteisti patirtas proceso išlaidas, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiosios atstovo patirtas laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiąją teismo posėdžių metu, rengiant civilinį ieškinį ir jo patikslinimą, laikytinas pagrįstu, todėl atstovavimo išlaidos Z. G. naudai priteistinos iš kaltinamojo V. L. (BPK 106 straipsnis).

Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų

V. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 158-160) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus naikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas – CD laikmeną su vaizdo įrašais, prisegtą prie baudžiamosios bylos Nr. 1-2576-1217/2024 viršelio, tikslinga palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Priimti nukentėjusiosios Z. G. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 280 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Patenkinti Z. G. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisti iš V. L. 1 650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų) Z. G. naudai patirtoms proceso (advokato paslaugoms) išlaidoms atlyginti.

V. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie baudžiamosios bylos Nr. 1-2576-1217/2024 viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.