Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Techagro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Techagro“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis V. M. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja UAB „Techagro“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti antstolio pritaikytą banko sąskaitų areštą ir grąžinti nurašytas lėšas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi (b. l. 8-9) atmetė pareiškėjo UAB „Techagro“ skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad vykdymo išlaidos apskaičiuojamos (vos tik) atlikus vykdymo veiksmą ir skolininkui siunčiamos jau kartu su patvarkymais priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir raginimu įvykdyti sprendimą. 2014 m. lapkričio 7 d. antstolis paskaičiavo skolininkui vykdymo išlaidas, iš kurių 636,93 Eur – atlygis antstoliui (v. b. l. 10). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad vėliau išieškotojas ir skolininkas sudarė mokestinės paskolos sutartį, kurios pagrindu skolos mokėjimas skolininkui buvo išdėstytas. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas nustato, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Vykdomosios bylos duomenys, teismo vertinimu, pakankamai aiškiai ir konkrečiai atskleidžia antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidas; nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis nurodė didesnius vykdymo išlaidų dydžius, negu nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje.Pareiškėja UAB „Techagro“ atskiruoju skundu (b.l. 11-15) prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) 2014-09-24 sprendimu Nr. (23.3 l-08)-320A-72947 nusprendė išieškoti 21992,02 Lt mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos ir dėl prievartinio išieškojimo kreipėsi į antstolį V. M.. Minėtas antstolis 2014-11-06 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo VMI 2014-09-24 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-72947.VMI 2014-12-05 priėmė sprendimą Nr. (23.3 l-08)-320A-83844 sustabdyti 2014-09-24 sprendimo Nr. (23.31-G8)-320A-72947 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą ir laikinai neišieškoti į biudžetą 21992,02 Lt mokestinės nepriemokos. VMI atstovė V. K. 2014-12-04 el.p. paštu informavo, kad sprendimas patvirtintas su sąlyga, kad Pareiškėja sumokės antstolio išlaidas.Antstolis V. M. 2014-12-09 pateikė pažymą Nr. 0013/14/01572, kurioje nurodė, kad jis vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 23.31-08-320A-72947, kurį 2014-09-24 išdavė VMI dėl 21992,02 Lt išieškojimo. Antstolis pažymėjo, kad pareiškėja 2014-12-09 į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo 254,59 Lt, vykdymo išlaidą ir tokiu būdu pilnai padengė vykdomosios bylos Nr. 0013/14/01572 būtinąsias ir papildomas vykdymo išlaidas. Nurodo, kad antstolis V. M., po mokestinės paskolos sutarties sudarymo, t.y. nuo 2014-12-09 iki šiol, jokių vykdymo veiksmų neatliko.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šalių veiksmų vykdymo procese. Teismas privalo vertinti konkrečios aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą bei antstolio teisę gauti atlyginimą už priverstinio vykdymo veiksmus. Skundžiamoje nutartyje nebuvo vertintas nei skolininko, nei išieškotojo elgesys prieš vykdymo veiksmų pradėjimą, per jų vykdymą. Sprendimas buvo įvykdytas ne dėl antstolio pastangų, antstolis neatliko jokių aktyvių priverstinio vykdymo veiksmų, nesprendė jokių prašymų, skundų ir pan.Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iki vykdomosios bylos sustabdymo iš UAB „Techagro“ buvo išieškota ir pats skolininkas antstoliui sumokėjo tik vykdomosios bylos būtinąsias išlaidas ir papildomas vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, iš viso 135,04 Eur. Kadangi 2014-12-09 skola nebuvo išieškota, todėl atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą iš skolininko nebuvo reikalautas.Išieškotojui 2017-04-03 pateikus informaciją, kad UAB „Techagro” pilnai atsiskaitė pagal vykdomąjį dokumentą, sutinkamai su Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p. iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.Nurodo, kad UAB „Techagro“ sąskaitos buvo areštuotos dar 2016-11-17, o išieškotojas vykdomojo dokumento vykdymą sustabdė tik 2014-12-05, t.y. praėjus beveik trims savaitėms po priverstinių vykdymo veiksmų atlikimo. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad skolininkas ėmėsi ieškoti būdų kaip atsiskaityti su išieškotoju tik po to, kai antstolis pritaikė priverstinio vykdymo priemones - piniginių lėšų, esančių sąskaitose, areštą. Nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir į tai, kad skolininkas pats sumokėjo visą skolą tiesiogiai išieško tojui, nors ir po priverstinių vykdymo priemonių pritaikymo, iš UAB „Techagro“ išieškotas tik minimalus antstolio atlygis, kuris pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelę sudarė 521,32 Eur, o likusi suma, t.y. 115,61 Eur grąžinta UAB „Techagro“.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.).Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Šiuo skundu apeliantas nesutinka su antstolės paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, kadangi VMI 2014-12-05 priėmė sprendimą Nr. (23.3 l-08)-320A-83844 sustabdyti 2014-09-24 sprendimo Nr. (23.31-G8)-320A-72947 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą ir laikinai neišieškoti į biudžetą 21992,02 Lt mokestinės nepriemokos.Konstatuotina, kad pradėjusi vykdymo procesą antstolis įgyja subjektinę teisę reikalauti priteisti vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 583 str. 1 d.). Pažymėtina, kad vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka yra nustatyta CPK 611 str.. Taip pat minėto straipsnio 3 dalyje yra numatyta patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo apskundimo tvarka. Byloje nustatyta, kad antstolė vykdo Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) 2014-09-24 sprendimą Nr. (23.3 l-08)-320A-72947, kuriuo nuspręsta išieškoti 21992,02 Lt mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos. 2014 m. lapkričio 7 d. buvo priimtas patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir išieškoti vykdymo išlaidas. Patvarkymas įteiktas tinkamai (v.b.l. 13). 2014-11-17 buvo priimtas patvarkymas areštuoti skolininko lėšas. 2014-11-19 iš skolininko sąskaitų nurašytos vykdymo išlaidos. 2014-12-05 sprendimu išieškotojas sustabdė 2014-09-24 sprendimo vykdymą ir apie tai antstolį informavo 2104-12-15. 2014-12-15 antstolis sustabdė vykdomosios bylos vykdymą.Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).Vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-371-701/2016 16 punktas).CPK 624 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai.Apeliantas nurodo, kad sprendimas buvo įvykdytas ne dėl antstolio pastangų, antstolis neatliko jokių aktyvių priverstinio vykdymo veiksmų, nesprendė jokių prašymų, skundų ir pan, todėl antstolis neturi teisės į jo patvarkyme nurodyto dydžio atlyginimą.Kasacinis teismas, aiškindamas dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurį tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui 3K-7-5/2007).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą, o nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-255/2008 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 22-24 punktuose nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad antstolis turi teisę į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio atlyginimą net ir šiuo atveju, kai skolininkė pati įvykdė teismo sprendimą, nors ir pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą geruoju nustatytam terminui, tinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bei antstolio atlyginimą reglamentuojančias teisės normas.Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.