Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-855-922/2023

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-04
Bylos Nr.: e2-855-922/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-01442-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Janiulytė
Ieškovas: L. Ž.
Atsakovas: D. Ž.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2-855-922/2023Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01442-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1. (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 4 d.Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui G. Č., atsakovo atstovei advokato padėjėjai E. Š., išvadą teikiančios institucijos –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo bei atsakovo D. Ž. priešieškinį bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. Ž. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo: pakeisti 2017-05-29 Alytaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 ir iš atsakovo D. Ž. priteisti po 350 Eur per mėnesį dukters S. Ž. išlaikymui nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl privalomosios mediacijos priėmimo, t. y., nuo 2022-09-01, iki dukters pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę L. Ž. nepilnamečio vaiko S. Ž. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, iš atsakovo D. Ž. priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2014-03-22 gyvendami santuokoje ieškovė su atsakovu susilaukė dukters S. Ž.. 2017-05-29 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas be kita ko įsipareigojo mokėti dukters S. Ž. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį nuo 2017-04-28 iki dukters pilnametystės. Nepilnametės dukters S. Ž. lėšų tvarkytoja paskirta jos motina, ieškovė L. Ž.. Tokia atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriama suma yra ir ieškinio padavimo metu. Nors įsipareigojimus teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagal teismo sprendimą atsakovas vykdo reguliariai, tačiau priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra nepakankamas jo materialiniams, kultūriniams bei dvasiniams poreikiams užtikrinti, o taip pat neatitinka šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teisino suformuotos vienodos teismų praktikos, reglamentuojančios nepilnamečių vaikų išlaikymo institutą. Nurodo, kad po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo praėjo daugiau nei penkeri metai. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo metu S. Ž. tebuvo treji metukai. Akivaizdu, jog po santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo tiek abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis, tiek ir vaiko materialiniai poreikiai pasikeitė, t. y. jie išaugo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyta minimali mėnesio alga (toliau- MMA) 2017 m. buvo 380 eurų, nuo 2022-01-01 nustatytas MMA dydis – 730 eurų, o nuo 2023-01-01 šis dydis siekia 840 eurų. Nurodo, kad 2017-05-29 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimu nustatytas išlaikymas nepilnamečiui vaikui neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teismų praktikos išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, todėl teismo sprendimu patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis keistina. Atsižvelgiant į tai, kad vienos minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl tik tuo atveju, jeigu išlaikymo poreikis grindžiamas didesne negu vienos minimalios mėnesio algos suma, ieškovė turėtų įrodinėti ir pagrįsti didesnius nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje, nuolat kylančias prekių bei paslaugų kainas, Vyriausybės nustatytą minimalios algos dydį bei nusistovėjusią teismų praktiką, siekiant užtikrinti visapusį lavinimą, sveiką mitybą bei geras gyvenimo sąlygas nepilnametės dukters S. Ž. išlaikymui iš atsakovo priteistina 350 Eur per mėnesį suma. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir finansiškai pajėgus tai padaryti. Atsakovas atsisakė geranoriškai padidinti nepilnametei dukrai teikiamą išlaikymą, todėl ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos. Nepavykus susitarti su atsakovu mediacijos metu, 2022-10-17 buvo išduota pažyma, jog mediacija nutraukta. Tokiu būdu Ieškovė įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies. Nurodė, kad ieškinyje nurodoma, kad šiuo metu šalių dukros poreikiai yra pasikeitę iš esmės ir Atsakovo teikiamo išlaikymo nebepakanka dukros poreikiams patenkinti, taip pat nurodo, kad nepilnamečio vaiko poreikių ieškovė įrodyti neprivalo, kadangi jie yra preziumuojami įstatymu. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija negali sutikti, kadangi tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškinyje ieškovė nenurodo visiškai jokių šalių dukros poreikių, nėra pateikusi vaiko poreikių lentelės, be to nėra pateikusi ir dukros poreikius pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Ieškovė neįvardina nei šalių dukros poreikių, nei kokie konkrečiai poreikiai pasikeitė, nei aplinkybių, kurios svarbių priežasčių, kurios lėmė šių poreikių pasikeitimą. Atsakovo nuomone, tai, kad Lietuvos Respublikoje padidėjo minimalus atlyginimas, nepagrindžia aplinkybių, kad pasikeitė šalių dukros poreikiai ir kiek jie pasikeitė. Atsakovo nuomone, yra akivaizdu, kad praėjus tam tikram laikotarpiui, vaiko, kaip ir kiekvieno asmens poreikiai, gali tiek padidėti, tiek ir sumažėti, todėl tiek vaiko augimas, tiek valstybės ekonominiai rodikliai, nesant visiškai jokių objektyvių duomenų apie vaiko poreikių pasikeitimą, savaime nepagrindžia aplinkybių, kad vaiko poreikiai iš tikrųjų pasikeitė. Ieškovei negebant įvardinti konkrečių dukros poreikių, jų pasikeitimo ir aplinkybių, kurios galėjo lemti tokį pasikeitimą, atsakovui kyla pagrįstų abejonių, ar dukros poreikiai pasikeitė ir, jeigu pasikeitė, kiek iš tikrųjų šie poreikiai yra pasikeitę. Priešingai nei nurodo ieškovė, orientacinis išlaikymo dydis, yra nustatomas, ne pagal bruto minimalų mėnesinį atlyginimą, o pagal neto mėnesinį atlyginimą, t. y. atlyginimą „į rankas“. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 840 Eur, tačiau atskaičius mokesčius, „į rankas“ minimalus mėnesinis atlyginimas yra 633 Eur. Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apskaičiuojant orientacinį dydį, iš minimalaus mėnesinio atlyginimo yra reikalinga atimti valstybės teikiamą paramą - ,,vaiko pinigus“, kurie nuo 2023-01-01 sudaro 85,75 Eur. Todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, orientacinis dydis, į kurį teismas gali atsižvelgti, priteisiant išlaikymą, teikiamą nepilnamečiui asmeniui, yra 547,25 Eur, mokamas abiejų tėvų lygiomis dalimis po 273,62 Eur. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, šis kriterijus yra tik orientacinis kriterijus, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir kitas aplinkybes. Be to, pabrėžtina ir tai, kad kiekvienu individualiu atveju, nustačius vaiko poreikius, teismas, atsižvelgdamas į tėvo (motinos) turimą turtą, pajamas, sprendžia, kaip šią vaiko išlaikymo naštą paskirstyti. Nurodo, kad ieškovė nutyli aplinkybes tiek apie savo turtinę padėtį - pajamas ir turimą turtą, tiek ir apie Atsakovo turtinę padėtį - pajamas ir turimą turtą, išlaikytinių skaičių. Atsakovas nurodo, kad dar esant santuokoje, šalys, pasitelkdamos 150 000 Lt (43 443 Eur) dydžio AB Hansabankas paskolą, paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo, šis butas buvo padalintas šalims po 1/2 dalį. Atsakovas ne vieną kartą siūlė ieškovei šį turtą pasidalinti, tačiau ji su tuo kategoriškai nesutinka. Ieškovė nuo pat santuokos nutraukimo, gyvena tame bute ir neatlygintinai naudojasi atsakovui priklausančia turto dalimi. Po santuokos nutraukimo, neturėdamas kito gyvenamojo būsto, kuriame galėtų gyventi, tačiau turėdamas išlaikytinių - S. Ž. ir S. Ž., atsakovas, turėjo įsigyti būstą, kuriame galėtų gyventi ir įrengti atskirą kambarį, kuriame būtų tinkamos sąlygos apsistoti atsakovo dukroms, jo bendravimo su dukromis laiku. 2019-05-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pasitelkdamas AB Swedbank kreditą, paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir su dalimi priklausinio - 25/100 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui 2022-05-09 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, buvo padovanoti žemės sklypai: H žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 450 Eur, ir V žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3225 Eur, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodytų žemės sklypų vertė yra nedidelė, kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Už kreditorinius įsipareigojimus, t. y. paskolą, paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas moka 147,21 Eur įmoką, o už paskolą, paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) moka 309,19 Eur įmoką kas mėnesį, iš viso 456,40 Eur. Atsakovas dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, jo pajamos yra vidutinės - 2022 m. gavo 19797,39 Eur (1649,78 Eur per mėnesį) bruto (neatskaičius mokesčių) pajamų. Atsakovas turi šeimą - sutuoktinę J. Ž., su kuria veda bendrą ūkį. 2022-02-28 atsakovui kartu su sutuoktine J. Ž. gimė sūnus M. Ž.. Gimus sūnui, atsakovas patiria nemažai išlaidų, kadangi sūnui gimus reikėjo įsigyti nemažai įvairių daiktų, rūbų, žaislų ir kt. Kartu su atsakovu, jo sutuoktine J. Ž. ir nepilnamečiu sūnumi M. Ž., taip pat, gyvena ir atsakovo sutuoktinės J. Ž. sūnus iš ankstesnės santuokos – M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), prie kurio išlaikymo atsakovas taip pat prisideda. Atsakovo sutuoktinė J. Ž., šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Laikotarpiu nuo 2022-05-30 iki 2023-02-28 atsakovo sutuoktinė J. Ž. gavo vaiko priežiūros išmoką, kurios dydis siekia vos 549,38 Eur per mėnesį, o laikotarpiu nuo 2023-02-28 iki 2024-02-28 Atsakovo sutuoktinė J. Ž. gauna vaiko priežiūros išmoką, kurios dydis siekia vos 313,89 Eur. Tai reiškia, kad atsakovo sutuoktinei J. Ž. esant vaiko priežiūros atostogose, jo pajamos sudaro beveik visas atsakovo ir jo sutuoktinės J. Ž. šeimos pajamas, iš kurių atsakovas ir jo sutuoktinė moka kreditorinius įsipareigojimus, išlaiko gyvenamąjį būstą ir turimus 2 nepilnamečius išlaikytinius: M. Ž. ir M. G.. Atsakovas nurodo prisidedantis prie pilnametės dukros S. Ž. išlaikymo, kuri studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje ir kurios išlaikymui jis teikia 120 Eur. Pažymi, kad atsakovas nuolatos bendrauja su nepilnamete dukra S. Ž., dažnai leidžia laisvalaikį, atostogas, vežasi dukrą keliauti, į muziejus, prie jūros ir kt., todėl nemažai išlaidų patiria ir atsakovas, tiek važiuodamas iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), pasiimti dukros iš dukros gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tiek ir leidžiant su dukra laisvalaikį. Prisidėti prie šių atsakovo patiriamų išlaidų, ieškovė kategoriškai atsisako. Be to, atsakovas pagal poreikį ir turimas finansines galimybės, perka dukrai rūbus, dovanas ir kt. Prisidėti prie dukrai perkamų rūbų, ieškovė taip pat kategoriška atsisako. Paminėtina ir tai, kad ne vieną kartą yra pasitaikę atvejų, kai atsakovui atvažiavus pasiimti dukros, ji būdavo aprengta ženkliai per mažais rūbais, kurie neatitinka dukros augimo, batais, kurie spausdavo dukrai kojas. Tokiais atvejais, atsakovas nupirkdavo reikiamus rūbus, kurie atitiktų dukros augimą ir su jais šalių dukra nejaustų diskomforto, kojų skausmo, siekiant išvengti kojos pėdos deformacijos. Atsakovo nuomone, kita, itin reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl didesnio išlaikymo priteisimo nepilnametei šalių dukrai, yra tai, kad atsakovas suteikia ieškovei ir šalių dukrai S. Ž. gyvenamąjį būstą. Nors ieškovė apie tai nutyli ieškinyje, tačiau ieškovė nuo pat 2017-05-29 neatlygintinai, nemokėdama jokios nuomos, paskolos, naudojasi ½ atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu atsakovas suteikdamas tiek ieškovei, tiek šalių dukrai gyvenamojo būsto dalį, ženkliai sutaupo tiek ieškovės išlaidas, tiek ir dukros išlaidas, siekiančias apie ne mažiau kaip 200 Eur, tačiau, ieškovė tai nutyli. Nurodo, kad ieškovė vidutiniškai uždirba 2097 Eur bruto (,,neatskaičius mokesčių“) atlyginimą, kuris yra dar didesnis nei atsakovo. Duomenų apie ieškovės turtą nėra. Duomenų apie tai, kad ieškovė prisidėtų prie pilnametės dukros - S. Ž. išlaikymo, byloje taip pat nėra. Nurodo, kad dukrų S. ir S. išlaikymui, ieškovė gauna valstybės paramą - 170 Eur. esant finansinėms galimybėms, atsakovas visada nuperka rūbų, reikiamų daiktų ir kt. savo dukroms, tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, teikti didesnį, reguliarų išlaikymą, atsakovui šiuo metu būtų labai sudėtinga. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių nepilnametės dukros S. Ž. poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovas sutinka geranoriškai padidinti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai S. Ž. iki 200 Eur. Mano, kad tokio dydžio išlaikymas būtų objektyvus ir teisingas, atitiktų geriausius nepilnametės dukros S. Ž. interesus. Atsakovo nuomone, nustačius didesnį, nei 200 Eur dydžio išlaikymą, būtų pažeistos kitų atsakovo turimų išlaikytinių teisės ir interesai, jis būtų priverstas inicijuoti naują bylą dėl kartu su ieškove turimo turto atidalinimo ir spręsti dėl to, ar yra pajėgus prisidėti prie pilnametės dukros išlaikymo tiek, kiek prisideda šiuo metu.

Institucija teikianti išvadą Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad įvertinus surinktą informaciją, prašoma priteisti išlaikymo suma po 350 Eur mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis, atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

Šalies argumentai

Atsakovas D. Ž. taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti 2017-05-29 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra S. Ž. bendravimo tvarką, bendravimo tvarką nustatant žemiau nurodyta tvarka: „1.Dukros S. Ž. mokslo metų metu, D. Ž. esant (duomenys neskelbtini), D. Ž. su dukra S. Ž. bendrauja du savaitgalius iš eilės, dukrą pasiimdamas penktadienį iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos, ir dukrą grąžindamas sekmadienį, dukrą S. Ž. pasiimant jos mamai - L. Ž. iš D. Ž. gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos. Tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys - D. Ž. ir L. Ž. sutaria ne vėliau, kaip dieną prieš pasiimant, grąžinant dukrą. 2. Dukros S. Ž. vasaros, rudens, žiemos, papildomų žiemos ir pavasario atostogų laiku (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku), D. Ž. esant Lietuvoje, D. Ž. su dukra S. Ž. bendrauja visą dukros atostogų laiką, dukrą pasiimdamas pirmąją jos atostogų dieną arba savo buvimo Lietuvoje dieną iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos ir grąžina paskutinę atostogų dieną ar dieną prieš išvykstant iš Lietuvos, dukrą S. Ž. pasiimant jos mamai - L. Ž., iš D. Ž. gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos. Tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys - D. Ž. ir L. Ž. sutaria ne vėliau kaip dieną prieš pasiimant, grąžinant dukrą. 3. D. Ž. įsipareigoja savo darbo grafiką dukros S. Ž. mamai - L. Ž. pateikti prieš 3 mėnesius, o apie grafiko pasikeitimą informuoti L. Ž. nedelsiant, tokiam grafiko pasikeitimui įvykus. 4. Vienai iš šalių - L. Ž. ar D. Ž. negalint pasiimti dukros ir šalims susitarus, kad kita šalis parveš ar pasiims dukrą, savo pareigos neatlikusi šalis - L. Ž. ar D. Ž., įsipareigoja atlyginti kitai šaliai jos patirtas transporto (kuro) išlaidas, kurios apskaičiuojamos pagal sunaudojamas kuro sąnaudas nuvažiuotiems kilometrams. 5. Dukros S. Ž. atostogų su tėčiu D. Ž. metu, dukros S. Ž. išlaikymas L. Ž. nepervedamas. D. Ž. prisiima visą atsakomybė dėl dukros S. Ž. išlaikymo jos atostogų metu. 6. S. Ž. vasaros atostogų metu ir S. Ž. su D. Ž. praleidus daugiau nei pusę mėnesio laiko, dukros mama - L. Ž. įsipareigoja atlyginti pusę D. Ž. tą mėnesį patirtų, rūpinimosi dukra išlaidų pagal pateiktus kvitus. 7. Vienai iš šalių dėl objektyvių priežasčių (ligos, pateikiant medicininius išrašus ar kitų svarbių priežasčių - netektis, force majeure, komandiruotė), negalint vykdyti šios bendravimo tvarkos, apie tokią kliūtį šalis privalo informuoti kitą šalį nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš 1 dieną. 8. Šalys turi teisę bendru sutarimu susitarti dėl kiekvieno ilgesnių, ar trumpesnių bendravimo su vaiku terminų, bei susitarti dėl kasmėnesinio vaiko pasiėmimo savaitgalio pakeitimo. 9. Kiekvienas iš tėvų turi teisę nekliudomai lankytis vaiko mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas neformalaus bei formalaus ugdymo įstaigas, vaikui bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant šeimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus, ir gauti iš šių įstaigų jose bei teisės aktų nustatyta tvarka visą reikalingą informaciją apie nepilnametį vaiką, įskaitant ir elektroninėje erdvėje atitinkamos įstaigos teikiamą informaciją, naudojant šios įstaigos suteiktus prisijungimo kodus. 10. Priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.“

Nurodė, kad 2017-05-29 Varėnos rajono apylinkės teismui sprendimu nutraukus tarp šalių sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovė, be jokio pagrindo, apribojo nepilnamečiams vaikams galimybę bendrauti su tėvu, t. y. užblokavo atsakovo telefono numerį, o patiems nepilnamečiams vaikams kategoriškai neleido bendrauti su juo, nuteikinėjo vaikus prieš atsakovą, dukrai S. ieškovė teigė, kad turi tik vieną močiutę, t. y. jos mamą, o kad atsakovo mama nėra jai močiutė. Ieškovei uždraudus šalių nepilnamečiams vaikams bendrauti su savo tėvu, jis kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Gindamas nepilnamečių vaikų teises, civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 Alytaus apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą. Ieškovei nevykdant teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017, sistemingai pažeidinėjant nepilnamečių vaikų teises, antstolės J. J. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla, ieškovei buvo išsiųsti raginimai nutraukti nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus bei vykdyti Alytaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017. Tik po antstolės raginimų ir perspėjimų, ieškovė nutraukė nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus ir pradėjo vykdyti Alytaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017, t. y. leido nepilnamečiams vaikams bendrauti su savo tėvu - atsakovu. Nurodo, kad atsakovas su nepilnamete dukra S. turi labai stiprų ryšį. Mergaitė turi savo telefoną, todėl turi galimybę nuolatos bendrauti su atsakovu tiek jam esant Lietuvoje, tiek ir išvykus. S. labai gerai sutaria su savo broliais, nori juos matyti, būti su jais, kartu žaisti. Kad išlaikytų turimus nepilnamečius vaikus ir pilnametę dukrą, atsakovas daug dirba, nemažai laiko būna išvykęs iš Lietuvos. Būdamas Lietuvoje, Atsakovas stengiasi kuo daugiau laiko praleisti su visais turimais vaikais, tuo pačiu ir su skyriumi gyvenančia nepilnamete dukra S. Ž.. Būdamas Lietuvoje, Atsakovas kas antrą savaitgalį pasiima nepilnametę dukrą S. Ž., su šeima (kartu ir su S. Ž.) keliauja, leidžia laisvalaikį, atostogauja ir kt. Pažymėjo, kad nepilnametė dukra yra daugybę kartų išreiškusi norą žymiai daugiau bendrauti su savo tėčiu - atsakovu, tai yra nurodžiusi tiek pačiam atsakovui, tiek ir savo mamai - ieškovei. Dabartinė nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra S. Ž. tvarka, visiškai neatitinka nei pačios nepilnametės dukros teisių ir interesų, nei atsakovo teisių ir interesų. Pagal šiuo metu nustatytą bendravimo tvarką, atsakovas šalių nepilnametę dukrą gali pasiimti tik kas antrą savaitgalį, nepriklausomai nuo to, kad tiek šalių dukra, tiek ir pats atsakovas nori bendrauti daugiau. Šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka taip pat numato, kad šalių sutarimu, atsakovas gali išsivežti nepilnametę dukrą ne ilgiau kaip pusė mėnesio savaitgalių ar pusė atostogų trukmės, (vasarą - ne trumpiau kaip dvi savaitės - 14 dienų). Tokia, šiuo metu nustatyta, bendravimo tvarka neabejotinai pažeidžia šalių nepilnametės dukros S. Ž. ir atsakovo teises ir interesus, be jokio pagrindo riboja nepilnametės dukros S. Ž. pamatinę teisę bendrauti su savo tėčiu - atsakovu. Nurodo, kad riboti atsakovo bendravimą su nepilnamete dukterimi nėra jokio pagrindo. Atsakovas su dukterimi turi itin stiprų ryšį, puikiai sutaria, tą pabrėžia tiek Atsakovas, tiek ir pati šalių dukra, abu yra išreiškę norą žymiai daugiau bendrauti. Nors tiek įstatymas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika numato, kad abiejų tėvų teisės bendrauti su jų nepilnamečiais vaikais yra lygios, o šios teisės ribojamas galimas tik dėl svarbių, objektyvių priežasčių, šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka to užtikrinti negali. Kiekvieną kartą Atsakovui ir šalių nepilnametei dukrai norint daugiau laiko bendrauti nei kas antrą savaitgalį, atsakovas ir dukra yra priversti prašyti ieškovės leisti jiems bendrauti. Tai suteikia galimybę ieškovei manipuliuoti dukterimi, neleisti jai bendrauti su tėčiu - atsakovu, nesant jokioms objektyvioms priežastims ir net aiškiai žinant, kad tokiu būdu bus pažeistos nepilnametės dukros teisės ir interesai. Ieškovė kartais leidžia, o dažniausiai - neleidžia šalių nepilnametei dukrai praleisti daugiau laiko su atsakovu. Ieškovės nurodomos priežastys, dėl ko ji neleidžia atsakovui daugiau laiko praleisti su dukterimi, nėra objektyvios, neretai šių priežasčių ieškovė net ir negali įvardinti, arba nurodo akivaizdžiai išgalvotas priežastis. Pagal šiuo metu nustatytą bendravimo tvarką, galimybė daugiau laiko atsakovui praleisti su nepilnamete dukra priklauso nuo ieškovės nuotaikos, noro leisti atsakovui bendrauti su dukterimi. Ieškovė leidžia atsakovui bendrauti su dukterimi daugiau tada, kai tai yra patogu išimtinai tik jai. Nurodo, kad 2023-07-07 atsakovas pasiėmė nepilnametę dukrą praleisti savaitgalio kartu su atsakovu ir jo šeima. Kaip ir beveik kiekvieną kartą, S. Ž. išreiškė norą praleisti daugiau laiko kartu su atsakovu, dėl ko jis kreipėsi į ieškovę ir paprašė, kad ji leistų dukrai pabūti su atsakovu iki mėnesio pabaigos. Ieškovei leidus, dukra liko pas atsakovą iki 2023-07-20, o 2023-07-20 atsakovas kreipėsi dar kartą į ieškovę, kad ieškovė leistų dukrai pabūti dar ilgiau - iki 2023-07-30. Ieškovei leidus, dukra kartu su atsakovu praleido beveik visą liepos mėnesį, t. y. nuo 2023-07-07 iki 2023-07-30. Per šį laiką atsakovas su dukra buvo pajūryje, aplankė močiutę, važinėjosi kartingais, buvo Kauno aviacijos šventėje. D. S. taip pat buvo 2 šokių pamokose (daugiau kol kas nespėjo). Būdama pas atsakovą, S. daug laiko praleidžia kieme, kuriame yra baseinas, batutas, supynės, čiuožykla. S. kartu su atsakovu važinėja su dviračiu, kuriuo jis išmokė dukrą važiuoti. Aviacijos šventėje S. atsakovas nupirko šaudymo lanką ir strėles, kurių S. labai norėjo. Atostogų pas atsakovą metu, jis S. Ž. nupirko reikmenis mokyklai, naujų drabužių ir kitų prekių. Tai pagrindžia prie šio priešieškinio pateikti papildomi įrodymai. Atsakovas savo dukrą myli, ją rūpinasi maksimaliai, jis praleidžia su dukra visą savo laisvą laiką, jų praleidžiamas laikas yra kokybiškas, dukra nori būti kuo daugiau su atsakovu. Atsakovo manymu, kad jei ieškovei yra sunku skirti dukrai kokybiško laiko, ją išlaikyti, jis mielu noru sutiktų keisti dukros gyvenamąją vietą iš gyvenamosios vietos su ieškove į vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o pateiktą ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodo, kad nesutikdamas geranoriškai padidinti išlaikymo dydžio, nepripažindamas pareikšto ieškinio, atsakovas jau metus laiko įvairiais būdais vengia savo dukros išlaikymui skirti daugiau lėšų, bei siekia įrodyti, kad jis labai rūpinasi savo nepilnamete dukra epizodiškai nupirkdamas jai įvairių, dažniausiai menkaverčių daiktų, bei kartu su kitais savo vaikais nusiveždamas papramogauti. Pateiktą priešieškinį atsakovas grindžia deklaratyviais ir manipuliatyviais teiginiais apie tariamą motinos nesirūpinimą vaiku, pakankamų lėšų neskyrimu pramogoms bei vaiko užgaidoms pildyti, draudimu vaikui bendrauti su atsakovu (prieš šešerius metus) bei jo motina, gyvenančia už keleto šimtų metrų nuo savo anūkės. Atsakovas prašo teismo pakeisti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nors dabartinė bendravimo su vaiku tvarka kelia jam vienintelį rūpestį – vaiko išlaikymas per brangus. Tai reiškia ir brangiai kainuojantį automobilio kurą, ir smulkias išlaidas pramogoms ar smulkiems pirkiniams, ir išlaidas su vaiko motina nesuderintiems pirkiniams. Nurodo, kad esminis viso priešieškinio momentas – siekis ir toliau teikti vaiko išlaikymui kuo mažesnę sumą periodinėmis išmokomis. Tik per vieną apsipirkimą turguje pats išleidęs daugiau kaip 90 eurų, atsakovas ir toliau teigia nenorintis mokėti vaiko išlaikymui daugiau kaip po 120 eurų per mėnesį, nes tie pinigai, tariamai, nežinia kur nueinantys. Tokie atsakovo pareiškimai prieštarauja bet kokiai logikai, išskyrus jo paties. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo tariamą norą daugiau laiko praleisti su dukra, galimybę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, nors atsakovas Lietuvoje būna pakankamai retai ir priešieškiniu nustatyti dukters S. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu net neprašo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas palaikė o ieškinio reikalavimus ir aplinkybes nurodytas ieškinyje bei bylą nagrinėjant iš esmės.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose bei bylą nagrinėjant iš esmės išdėstytas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija teikianti išvadą Vaiko teisių apsaugos skyrius palaikė pateiktą išvadą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taip pat nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, t. y., kuo daugiau bendrauti su dukra, atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 nutraukta šalių – ieškovės L. Ž. ir atsakovo D. Ž. sudaryta santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punktas numatė, kad:

„3. D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja mokėti S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodines išmokas: po 120 (vieną šimtą dvidešimt) eurų kas mėnesį nuo 2017-04-28 iki jos pilnametystės. Išlaikymui skiriamos lėšos pervedamos į L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą banke Swedbank AB, (duomenys neskelbtini), o šalims susitarus, pinigai gali būti pervedami pašto perlaida, ar grynais pinigais. Nepilnametės dukros S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja skiriama jos motina, L. Ž..“

Pažymėtina tai, kad šalims gyvenant santuokoje buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, ieškovės ir atsakovo vardu, 2008-08-22 buvo paimta paskola AB banke Hansabankas (šiuo metu „Swedbank“) (150 000 Lt (43 443 Eur) suma).

Žemesnės instancijos teismas

2017-05-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 patvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nutraukus šalių santuoką, 7., 7.1.; 7.1.1.; 7.1.2. punktai, pagal kuriuos šalys (ieškovė ir atsakovas) susitarė butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasidalinti po ½ dalį, o pagal 8.; 8.1.; 8.1.2. punktus susitarė, kad įsipareigojimai pagal paskolos sutartį po santuokos nutraukimo lieka kaip solidarios prievolės, kaip tai numatyta paskolos sutartyje, taip pat atsakovas po santuokos nutraukimo įsipareigojo mokėti AB banke Hansabankas (šiuo metu „Swedbank“) 2008-08-22 sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įmokas pagal sutartį iki jaunesniojo nepilnamečio vaiko, S. Ž., pilnametystės, t. y. iki 2032-03-22, o ieškovė įsipareigojo iki jaunesniojo nepilnamečio vaiko, S. Ž., pilnametystės (2032-03-22) mokėti visus buto, įgyto už kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu gautas lėšas, komunalinius mokesčius.

Iš prie ieškinio (DOK Nr. 8526) pateiktų dokumentų, t. y. 2022-12-19 Gyventojų registro išrašo matyti, kad ieškovė L. Ž. 2014-03-26 deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2022-10-17 pažymos dėl mediacijos matyti, kad mediacija tarp ieškovės ir atsakovo pasibaigė nesudarius taikos sutarties.

Iš prie atsiliepimo (DOK Nr. 14558) pateiktų dokumentų, t. y. pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus matyti, kad atsakovo pajamos 2022 m. sudarė 19 797,39 Eur. Atsakovo D. Ž. vardu registruota transporto priemonė – HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), butas su (duomenys neskelbtini) dalimis žemės sklypo ir su (duomenys neskelbtini) dalimi sandėlio, esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui dovanojimo sutarties pagrindu priklauso: ¼ dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas pagal 2008-08-22 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), už butą, esantį (duomenys neskelbtini), moka 147,21 Eur įmoką per mėnesį. Taip pat atsakovas pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), už butą su (duomenys neskelbtini) dalimis žemės sklypo ir su 25/100 dalimi sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini), įsigytų (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, moka 309,19 Eur įmoką kas mėnesį. Viso per mėnesį kreditoriniams įsipareigojimams atsakovas sumoka po 456,40 Eur. Iš 2023-10-18 pateiktų papildomų dokumentų (DOK42586) matyti, kad yra pabrangę būsto paskolų mokėjimai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, jo pajamos per mėnesį 2022 m., neatskaičius mokesčių, sudarė 1649,78 Eur. Atsakovas yra sudaręs santuoką su J. Ž., su kuria yra susilaukęs (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus M. Ž.. Taip pat jų šeimoje auga sutuoktinės J. Ž. sūnus iš ankstesnės santuokos – M. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus matyti, kad atsakovo sutuoktinės pajamos 2022 m. sudarė 7981,88 Eur, iš kurių išskaičiuotas 1147,40 Eur pajamų mokestis. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022-05-30 sprendimo matyti, kad atsakovo sutuoktinė J. Ž. yra vaiko priežiūros atostogose, jai laikotarpiu nuo 2022-05-30 iki 2023-02-28 buvo mokama 549,38 Eur per mėnesį dydžio išmoka, o laikotarpiu nuo 2023-02-28 iki 2024-02-28 – 313,89 Eur per mėnesį dydžio išmoka. Atsakovo sutuoktinės J. Ž. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad atsakovo sutuoktinės J. Ž. vardu yra registruota transporto priemonė „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovas taip pat prie atsiliepimo (priedas Nr. 8) yra pateikęs informaciją apie šalių nepilnametės dukros drabužius, kuriais vilkėdama ji atvažiuoja pas tėtį (atsakovą) į svečius, fotonuotraukas (priedai Nr. 9 ir Nr. 10), iš kurių matyti kokius daiktus, drabužius atsakovas nupirkęs nepilnametei dukrai, taip pat kaip atsakovas leidžia laiką su nepilnamete dukterimi.

Iš į bylą pateiktų papildomų dokumentų (DOK-19425) matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 m. (DOK-19494) matyti, kad ieškovės pajamos 2022 metais 23 205,23 Eur, iš kurių išskaičiuotas 4154,24 Eur pajamų mokestis. Taip pat pateikta nepilnamečio vaiko S. Ž. būtinųjų poreikių patenkinimui skirtinų lėšų lentelė, iš kurios matyti, kad vidutinė suma dukros poreikių patenkinimui per mėnesį sudaro 915 Eur.

2023-06-22 atsakovo atstovės pateikti papildomi dokumentai (DOK-26377) patvirtina atsakovo gaunamas darbines pajamas, t. y. matyti, kad atsakovas 2022 m. už gruodžio mėn. atskaičius mokesčius (į rankas) gavo 1560,66 Eur atlyginimą, 2023 m. sausio mėn. – 2043,15 Eur, 2023 m. vasario mėn. – 1578,56 Eur, 2023 m. kovo mėn. 2447,83 Eur, 2023 m. balandžio mėn. – 1620,30 Eur, 2023 m. gegužės mėn. 1620,30 Eur.

2023-06-28 ieškovės atstovo pateikti dokumentai (DOK-27313) patvirtina, kad ieškovė moka komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat matyti, kad ieškovei mokama išmoka už vaikus, kuri nuo 2023-01-01 sudaro 85,75 Eur per mėnesį. Be to, ieškovė moka po 30 Eur dydžio įmokas per mėnesį pagal sudarytas dukrų pilnametės S. ir nepilnametės S. kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis, t.y. 60 Eur per mėnesį.

Į bylą papildomai pateikti duomenys (DOK-27514) patvirtina, kad ieškovė yra sudariusi asmens draudimo sutartį, kurios pagrindu nepilnametė dukra S. yra apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų, taip pat, kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovė sudariusi pilnametės dukros S. ir nepilnametės dukros S. kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį, pagal kurias įmokos per mėnesį sudaro 60 Eur.

Į bylą pateikti papildomi duomenys (DOK-30940), t.y. atsakovo šeimos pajamų ir išlaidų lentelė bei išrašas iš e.sveikata.lt, iš kurio matyti, kad atsakovo nepilnamečiui sūnui M. Ž. nustatyta diagnozė – atopinis dermatitas, paskirti specialieji odos tyrimai, medikamentinis gydymas.

Prie pateikto priešieškinio (DOK-32267) pateikti papildomi duomenys su paaiškinimais bei fotonuotraukomis apie šalių nepilnametės dukros leidžiamą laiką, pramogas, atvykus pas tėtį į svečius, taip pat atsakovo nupirktus daiktus, drabužius, mokyklines priemones.

Į bylą pateikti papildomi duomenys (DOK-42586), t.y. išrašai, patvirtinantys, kad atsakovas teikia paramą savo pilnametei dukrai S., taip pat, kad pabrango atsakovo mokamų būsto paskolų mokėjimai.

Taip pat tiek 2023-06-28, tiek 2023-11-10 atsakovui teikiant rašytinius paaiškinimus, pateikti papildomi duomenys, t. y. atstumai nuo namų ((duomenys neskelbtini)) iki nepilnametės šalių dukros lankomos mokyklos ir poliklinikos, taip pat nepilnametės dukros sveikatos istorijos išrašas (DOK-27156), bei 2022-10-17 pažyma dėl mediacijos bei atsakovo susirašinėjimai su ieškove, jos atstovu bei giminaite (DOK-45942).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnametės dukros sveikatos būklės, dukros specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri šiuo metu yra 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Pažymėtina tai, jog Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimu nutraukus šalių santuoką kartu buvo patvirtintas ir šalių susitarimas dėl nepilnametės dukters išlaikymo, taigi, šioje byloje nebuvo vertinama šalių turtinė padėtis ir vaiko poreikiai.

Ieškovė, kaip pagrindą pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo vaikui dydį, nurodo padidėjusius vaiko poreikius, išaugusį kainų lygį šalyje, taip pat padidėjusį Vyriausybės nustatytą minimalios algos dydį. Šiuo metu, ieškovės skaičiavimais, dukros poreikiams patenkinti reikalinga apie 915 Eur suma kiekvieną mėnesį, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas nebeatitinka vaiko poreikių. Ieškovė į bylą pateikė preliminarią sąmatą vaiko išlaidoms, kurią sudaro išlaidos maistui – 240 Eur, komunaliniams mokesčiams – 80 Eur, gyvybės draudimui ir saugaus vaiko fondui – 40 Eur, drabužiams, avalynei – 90 Eur, išlaidos sveikatos priežiūrai ir vaistams – 50 Eur, higienos priemonėms, vitaminams – 60 Eur, mokymosi, lavinimosi, klasės fondas – 20 Eur, kirpykla 10 Eur, transporto išlaidos – 40 Eur, telefonas, internetas – 15 Eur, elektronikos ir ryšio priemonės – 30 Eur, dienpinigiai – 60 Eur, išlaidos edukacijai (kinui, ekskursijai) – 40 Eur, pramogos (draugų gimtadieniai, išvykos) – 40 Eur, baldai, patalynė – 20 Eur, augintinių išlaikymas – 50 Eur, papildomos, iš anksto nenumatytos išlaidos – 30 Eur. Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį nuo 120 Eur iki 350 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į savo turtinę padėtį sutinka mokėti iki 200 Eur išlaikymą dukrai. Nurodė išlaikantis du nepilnamečius vaikus. Taip pat vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos neatitinka dukros poreikių ir yra perdėtai išdidintos. Patvirtino su dukra bendraujantis ir siekiantis bendrauti maksimaliai, kiek tai leidžia jo darbo galimybės, taip pat nurodė papildomai finansiškai prisidedantis prie nepilnametės dukros išlaikymo.

Šalių dukrai šiuo metu yra 9 metai, ji mokosi 3 klasėje. Ieškovė grįsdama padidėjusius vaiko poreikius nurodė, kad atsakovo teikiamas išlaikymo dydis nėra pakankamas, išaugus kainų lygiui, ieškovė patiria būtinąsias ir papildomas išlaidas dukros poreikių tenkinimui, laisvalaikiui, lavinimui, ugdymui, būsto išlaikymui ir kt. Didėjant dukros amžiui, didėja ir lėšos, skiriamos dukrai. Ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi, kad per mėnesį vaikui reikalinga 910 Eur suma iš abiejų tėvų, taip pat pateikė vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui skirtinų lėšų lentelę, kurioje nurodomos išlaidos sudaro 910 Eur per mėnesį, tačiau bylą nagrinėjant iš esmės ir atsakovui ginčijant nurodytų išlaidų sumas, ieškovė patvirtino, kad vis dėl to per mėnesį vaikui reikalinga 400 – 500 Eur suma iš abiejų tėvų.

Ieškovė dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik penkiems metams po to, kai šalims nutraukiant santuoką buvo susitarta dėl 120 Eur išlaidymo dydžio.

Sutiktina su ieškove, kad dukrai augant atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jos lavinimu, mokyklos lankymu, užklasine veikla, poreikiais laisvalaikiui. Be to, pažymėtina, kad per šį laikotarpį pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui dydis po 120 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui priteista suma nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamo pusės minimalios mėnesinės algos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).

Tačiau pažymėtina ir tai, kad ieškovės nurodytos išlaidos dukros poreikių tenkinimui (910 Eur per mėnesį) nėra pilnai pagrįstos rašytiniais įrodymais.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad abi šalys turėtų sveikatos problemų ar būtų nedarbingos.

Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylą nagrinėjant iš esmės nurodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, jo pajamos per mėnesį 2022 m., neatskaičius mokesčių, sudarė 1649,78 Eur. Iš į bylą pateiktų duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas (DOK-26377) matyti, kad atsakovo pajamos laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. vidutiniškai sudarė 1811,71 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas yra sukūręs šeimą, kurioje augina du nepilnamečius vaikus, t. y. bendrą su sutuoktine sūnų M. Ž. bei sutuoktinės sūnų M. G., kurio išlaikymui jo tėtis moka 300 Eur dydžio išlaikymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo sūnus M. Ž. turi sveikatos problemų, t.y. jam nustatytas utopinis dermatitas, dėl ko patiriamos papildomos išlaidos. Iš atsakovo paaiškinimų bei į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas gera valia teikia paramą savo pilnametei dukrai, t.y. 120 Eur per mėnesį. Atsakovo ir jo sutuoktinės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės. Atsakovo sutuoktinė registruotino kilnojamojo turto neturi, atsakovo vardu yra registruota: ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), butas su (duomenys neskelbtini) dalimis žemės sklypo ir su (duomenys neskelbtini) dalimi sandėlio, esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui dovanojimo sutarties pagrindu, priklauso: ¼ dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, moka dvi būsto paskolas, kas sudaro po 456,40 Eur per mėnesį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo sutuoktinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jai laikotarpiu nuo 2023-02-28 iki 2024-02-28 mokama 313,89 Eur dydžio per mėnesį išmoka.

Bylos duomenimis patvirtinama, kad ieškovės gaunamos pajamas per mėnesį 2022 m. sudarė apie 1188,98 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Jokio kito registruotino turto ieškovė neturi. Ieškovė nurodžiusi, kad kitos šeimos nėra sukūrusi, turi tik vieną nepilnametę dukrą, t. y. S., taip pat išlaiko savo pilnametę dukrą. Paaiškino, kad gyvena jai ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute. Paaiškino, kad nutraukiant santuoką ji su atsakovu susitarė, kad jis dengs būsto paskolą, o ji apmokės visus komunalinius mokesčius.

Pagal įstatymą vaiko tėvai yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims.

Nustatyta ir tai, kad atsakovas moka priteistą išlaikymą dukrai, dažnai bendrauja su dukterimi, dėl ko papildomai prisideda prie šalių dukros poreikių užtikrinimo. Šių aplinkybių ieškovė neginčija.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas teismo nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog šiai dienai abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės panaši. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad nors atsakovas ir turi daugiau nekilnojamojo turto bei jo darbinės pajamos yra didesnės (vidutiniškai apie 1811 Eur), tačiau pažymėtina tai, jog atsakovas moka dvi būsto paskolas, bei turi mažametį sūnų, turintį sveikatos problemų, kurį privalo išlaikyti. Ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausančio turto, nors jos darbinės pajamos yra mažesnės (vidutiniškai 1188 Eur), tačiau ieškovė turi tik vieną nepilnametį vaiką, taip pat neturi jokių finansinių įsipareigojimų. Pažymėtina tai, kad abi šalys gera valia teikia paramą savo pilnametei dukrai S.

Sprendžiant dėl šalių nepilnametei dukrai priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgtina, kad ieškovė iš esmės neįrodė didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, kad nepilnametė dukra ir ieškovė neatlygintinai naudojasi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, kad atsakovas savo pareigų dukrai nevengia ir labiausiai tikėtinai, kad, esant būtinajam poreikiui, tenkins dukros papildomas išlaidas, kurios kils realiai (faktiškai). Išdėstytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į dukros amžių; į teismų praktikoje nustatytą rekomendacinį išlaikymo dydį, tenkinantį būtinus vaiko poreikius, kurių šalis neturi pareigos pagrįsti įrodymais; vadovaujantis tėvų teisių ir pareigų lygybės principu, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo vaikui dydis turi atitikti tėvų turtinę padėtį ir būti realiai įgyvendinamas; kad šiuo atveju šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, kuriai tenka didesnė jos išlaikymo našta; kad abi šalys deklaruoja gaunamą vidutinį darbo užmokestį; kad minimali mėnesinė alga nuo 2023-01-01 yra apytiksliai 633 Eur (atskaičius mokesčius), o nuo 2024-01-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga didės iki 924 Eur (arba apie 709 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Atsižvelgdamas į paminėtą, teismas sprendžia, kad šalių nepilnametės poreikių tenkinimui visiškai pakankama yra 630 Eur per mėnesį suma. Įskaičius valstybės mokamą vaiko išmokos dydį, kuris nagrinėjamu atveju yra 85,75 Eur, konstatuojama, kad šalių nepilnametės poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia apytiksliai 544,00 Eur (630 Eur – 85,75 Eur = 844,25 Eur). Teismas sprendžia, kad 280 Eur išlaikymo suma yra atitinkanti vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyrą, būtina šalių nepilnametės dukros poreikiams užtikrinti, racionali bei adekvati atsakovo deklaruojamam darbiniam užimtumui, todėl realiai įvykdoma. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės prašymas dėl išlaikymo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteitina po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros S. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui.

Nepilnamečiui vaikui S. Ž. naujai nustatyto dydžio išlaikymas iš atsakovo priteisiamas nuo 2022-12-20 (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė L. Ž..

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku (-ais), turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant, o taip pat ir pakeičiant jau nustatytą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Nagrinėjamu atveju atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka buvo nustatyta 2017-05-29 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punktas numatė, kad:

„4. Nepilnametės S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) interesus nuolat atstovaus L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) su kuria gyvena dukra, o D. Ž. turi teisę lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje, kaip tėvas dalyvauti jos auklėjime. D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), turi teisę kartu su savo dukra, išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais dienos metu, kiek tai nepakenktų normaliam jos mokymosi, sveikatos ir poilsio režimui. D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) savo dukrą, S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) šalių sutarimu gali pasiimti į savo gyvenamąją vietą, turint teisę kartu su savo dukra, išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais. D. Ž. įprastai su dukra bendrauja savaitgaliais, t. y. kas antrą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį. Taip pat nustatoma, kad savo dukrą šalių sutarimu D. Ž. gali išsivežti ne ilgiau kaip pusė mėnesio savaitgalių ar pusė atostogų trukmės, (vasarą - ne trumpiau kaip dvi savaites -14 dienų), atsižvelgiant į nepilnametės dukros normalų mokymosi, sveikatos ir poilsio režimą. Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.“

Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y., kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (pvz., 2002 m. kovo 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Teismo sprendimu nustatytai bendravimo tvarkai nebeatitinkant šalių bei jų nepilnamečių vaikų interesų, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Nagrinėjamu atveju reikalavimus pakeisti egzistuojančią bendravimo tvarką pateikė atsakovas, prašydamas nustatyti žemiau nurodytą tvarką:

„1.Dukros S. Ž. mokslo metų metu, D. Ž. esant Lietuvoje, D. Ž. su dukra S. Ž. bendrauja du savaitgalius iš eilės, dukrą pasiimdamas penktadienį iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos, ir dukrą grąžindamas sekmadienį, dukrą S. Ž. pasiimant jos mamai - L. Ž. iš D. Ž. gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos. Tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys - D. Ž. ir L. Ž. sutaria ne vėliau, kaip dieną prieš pasiimant, grąžinant dukrą.

2. Dukros S. Ž. vasaros, rudens, žiemos, papildomų žiemos ir pavasario atostogų laiku (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku), D. Ž. esant Lietuvoje, D. Ž. su dukra S. Ž. bendrauja visą dukros atostogų laiką, dukrą pasiimdamas pirmąją jos atostogų dieną arba savo buvimo Lietuvoje dieną iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos ir grąžina paskutinę atostogų dieną ar dieną prieš išvykstant iš Lietuvos, dukrą S. Ž. pasiimant jos mamai - L. Ž., iš D. Ž. gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos. Tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys - D. Ž. ir L. Ž. sutaria ne vėliau kaip dieną prieš pasiimant, grąžinant dukrą.

3. D. Ž. įsipareigoja savo darbo grafiką dukros S. Ž. mamai - L. Ž. pateikti prieš 3 mėnesius, o apie grafiko pasikeitimą informuoti L. Ž. nedelsiant, tokiam grafiko pasikeitimui įvykus.

4. Vienai iš šalių - L. Ž. ar D. Ž. negalint pasiimti dukros ir šalims susitarus, kad kita šalis parveš ar pasiims dukrą, savo pareigos neatlikusi šalis - L. Ž. ar D. Ž., įsipareigoja atlyginti kitai šaliai jos patirtas transporto (kuro) išlaidas, kurios apskaičiuojamos pagal sunaudojamas kuro sąnaudas nuvažiuotiems kilometrams.

5. Dukros S. Ž. atostogų su tėčiu D. Ž. metu, dukros S. Ž. išlaikymas L. Ž. nepervedamas. D. Ž. prisiima visą atsakomybė dėl dukros S. Ž. išlaikymo jos atostogų metu.

6. S. Ž. vasaros atostogų metu ir S. Ž. su D. Ž. praleidus daugiau nei pusę mėnesio laiko, dukros mama - L. Ž. įsipareigoja atlyginti pusę D. Ž. tą mėnesį patirtų, rūpinimosi dukra išlaidų pagal pateiktus kvitus.

7. Vienai iš šalių dėl objektyvių priežasčių (ligos, pateikiant medicininius išrašus ar kitų svarbių priežasčių - netektis, force majeure, komandiruotė), negalint vykdyti šios bendravimo tvarkos, apie tokią kliūtį šalis privalo informuoti kitą šalį nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš 1 dieną.

8. Šalys turi teisę bendru sutarimu susitarti dėl kiekvieno ilgesnių, ar trumpesnių bendravimo su vaiku terminų, bei susitarti dėl kasmėnesinio vaiko pasiėmimo savaitgalio pakeitimo.

9. Kiekvienas iš tėvų turi teisę nekliudomai lankytis vaiko mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas neformalaus bei formalaus ugdymo įstaigas, vaikui bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant šeimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus, ir gauti iš šių įstaigų jose bei teisės aktų nustatyta tvarka visą reikalingą informaciją apie nepilnametį vaiką, įskaitant ir elektroninėje erdvėje atitinkamos įstaigos teikiamą informaciją, naudojant šios įstaigos suteiktus prisijungimo kodus.

10. Priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.“

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo nustatyti detalią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovė palaikė priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarką ir paaiškino, kad atsakovas dėl dabartinės bendravimo tvarkos patiria nemažas išlaidas, nes visa dukros paėmimo ir parvežimo našta tenka išimtinai atsakovui.

Ieškovė iš dalies sutiko, kad būtų nustatyta detali bendravimo su dukra tvarka, tačiau nesutiko su 1, 2, 4 bei 6 punktuose nurodytomis sąlygomis.

Pažymėtina tai, kad pagal priešieškinio 1 ir 2 punktus, prašoma nustatyti, kad vaiko motina – ieškovė L. Ž. pasiimtų dukrą iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos, 4 punktu prašoma nustatyti, kad pareigos neatlikusi šalis pasiimant vaiką, t. y. ieškovei nepasiėmus vaiko, ji privalėtų atlyginti kitai šaliai jos patirtas transporto (kuro) išlaidas, o 6 punktu prašoma nustatyti, kad vasaros atostogų metu dukrai su atsakovu praleidus daugiau nei puse mėnesio laiko, ieškovė būtų įpareigojama atlyginti atsakovui pusę tą mėnesį patirtų išlaidų dukrai pagal pateiktus kvitus.

Teismo vertinimu, atsakovo reikalavimas pagal 1, 2 bei 4 punktus, t. y. įpareigoti ieškovę pasiimti dukrą iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos, o to nepadarius, t. y., dukros ieškovei neparsivežant, o parvežant atsakovui, ji privalėtų atlyginti atsakovui jo patirtas transporto (kuro) išlaidas, laikytinas priešingu ieškovės interesams. Dėl to, kad atsakovas, siekdamas maksimaliai bendrauti su dukra, patiria nemažas išlaidas, šios išlaidos negali būti kompensuojamos ieškovės sąskaita.

Pažymėtina tai, kad 6 punktu prašoma nustatyti, kad vasaros atostogų metu dukrai su atsakovu praleidus daugiau nei puse mėnesio laiko, ieškovė būtų įpareigojama atlyginti atsakovui pusę tą mėnesį patirtų išlaidų dukrai pagal pateiktus kvitus.

Teismo vertinimu, abu tėvai, tiek tas, kuris gyvena kartu su vaiku, tiek gyvenantis skyriumi, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Abu tėvai vaiko atžvilgiu turi vienodas teises ir pareigas. Taigi tais atvejais, kai egzistuoja teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, abu tėvai turi užtikrinti, kad kiekvieno iš jų bendravimo laikotarpiu būtų pasirūpinta vaiku. Taigi tas iš tėvų, su kuriuo yra numatytas bendravimas su vaiku, tuo metu turi dėti visas pastangas ir pasirūpinti vaiko priežiūra, užimtumu ir pan., t. y. vasaros atostogų metu atsakovui turint galimybę su dukra praleisti daugiau nei puse mėnesio laiko, atsakovas turi pasirūpinti vaiko priežiūra, užimtumu.

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes ir pabrėžiant tėvų ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, darytina išvada, jog atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę atlyginti atsakovui pusę tą mėnesį patirtų išlaidų dukrai pagal pateiktus kvitus, laikytinas nepagrįstu. Taip pat, siekiant šalių lygiateisiškumo principo, tokia nuostata numatytina abiejų šalių atžvilgiu. Riboti išlaidų dydžio, kaip ir nurodyti asmeniui, kaip praleisti laisvalaikį, teismas neturi pagrindo. Kita vertus, tokia nuostata įpareigoja abi šalis savo pareigas vykdyti atsakingai ir esant numatytam bendravimo su vaiku laikui, elgtis atsakingai.

Dėl kitų prašomų pakeisti bendravimo tvarkos nuostatų iš esmės didesnių ginčų nekilo, todėl teismas plačiau nepasisakys.

Teismas pažymi, jog CK 3.170 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką tuo atveju, jei tėvai dėl to nesusitaria, todėl paminėtina, kad šalys pačios gera valia gali susitarti dėl kitokios ir papildomos bendravimo su vaikais tvarkos. Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ar papildymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo priteisimo patenkintas 70,00 proc. (prašoma padidinti nuo 120 Eur iki 350 Eur, t.y. prašoma padidinti 230 Eur x 12 = 2760 Eur - pagal ieškovės reikalavimą; padidinta nuo 120 Eur iki 280 Eur, t.y. 160 Eur x 12 = 1920 Eur - patenkintų reikalavimų dalis; 1920 Eur x 100/2760 Eur = 70,00 proc.). Atsižvelgiant į tai, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiamas 43 Eur žyminis mokestis.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovė pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 1310 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovė pateikė teismui bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas, kreipdamasis su priešieškiniu, sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio (2023-08-05 Swedbank AB banko mokėjimo nurodymas Nr. 151), patyrė 91,96 Eur vertimo išlaidas bei 2600 Eur atstovavimo išlaidų (iš viso 2800,96 Eur). Kartu su prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo atstovė teismui pateikė bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Šalių patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų nurodytų dydžių, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, laikytinos pagrįstomis.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, jog pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Galutiniu teismo sprendimu buvo patenkinta apie 70 procentų ieškinio reikalavimų bei apie 70 procentų priešieškinio reikalavimų. Remiantis minėtu, ieškovei iš atsakovo priteistina 917 Eur atstovavimo išlaidų, o iš ieškovės atsakovui priteistina 1960,67 Eur. Atlikus tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 1043,67 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudarė 21,62 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį pagal ieškinį ir priešieškinį, ieškovei ir atsakovui tenkanti dalis sudaro po 7,57 Eur, taigi iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteistina po 7,57 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte nurodytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2022-12-20, iki S. Ž. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo nepilnametei S. Ž. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Išlaikymą pervedant į lėšų tvarkytojos uzufrukto teise – L. Ž. asmeninę banko sąskaitą.

Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nustatytą bendravimo su nepilnamete S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, išdėstant juos taip:

„1. Dukros S. Ž. mokslo metų metu, D. Ž. esant Lietuvoje, D. Ž. su dukra S. Ž. bendrauja du savaitgalius iš eilės, dukrą pasiimdamas penktadienį iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos, ir dukrą grąžindamas sekmadienį į dukros gyvenamąją vietą. Tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys - D. Ž. ir L. Ž. sutaria ne vėliau, kaip dieną prieš pasiimant, grąžinant dukrą.

2. Dukros S. Ž. vasaros, rudens, žiemos, papildomų žiemos ir pavasario atostogų laiku (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku), D. Ž. esant Lietuvoje, D. Ž. su dukra S. Ž. bendrauja visą dukros atostogų laiką, dukrą pasiimdamas pirmąją jos atostogų dieną arba savo buvimo Lietuvoje dieną iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos ir grąžina dukrą S. Ž. į dukros gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ar dieną prieš išvykstant iš Lietuvos. Tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys - D. Ž. ir L. Ž. sutaria ne vėliau kaip dieną prieš pasiimant, grąžinant dukrą.

3. D. Ž. įsipareigoja savo darbo grafiką dukros S. Ž. mamai - L. Ž. pateikti prieš 3 mėnesius, o apie grafiko pasikeitimą informuoti L. Ž. nedelsiant, tokiam grafiko pasikeitimui įvykus.

4. Dukros S. Ž. atostogų su tėčiu D. Ž. metu, dukros S. Ž. išlaikymas L. Ž. nepervedamas. D. Ž. prisiima visą atsakomybė dėl dukros S. Ž. išlaikymo jos atostogų metu.

6. Vienai iš šalių dėl objektyvių priežasčių (ligos, pateikiant medicininius išrašus ar kitų svarbių priežasčių - netektis, force majeure, komandiruotė), negalint vykdyti šios bendravimo tvarkos, apie tokią kliūtį šalis privalo informuoti kitą šalį nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš 1 dieną.

8. Šalys turi teisę bendru sutarimu susitarti dėl kiekvieno ilgesnių, ar trumpesnių bendravimo su vaiku terminų, bei susitarti dėl kasmėnesinio vaiko pasiėmimo savaitgalio pakeitimo.

Priteisti iš ieškovės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1043,67 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt tris eurus 67 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, valstybės naudai. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Priteisti iš ieškovės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 7,57 Eur (septynis eurus 57 ct) už procesinių dokumentų siuntimą. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė