Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-534-894/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-24
Bylos Nr.: e2A-534-894/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-01442-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Tomas Ridikas
Ieškovas: L. Ž.
Atsakovas: D. Ž.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2A-534-894/2024Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01442-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.21.

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Ridiko, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ir atsakovo D. Ž. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo bei atsakovo D. Ž. priešieškinį ieškovei L. Ž. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. Ž. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu atsakovui D. Ž. (toliau ir atsakovas) prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2017 m. liepos 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 ir iš atsakovo priteisti po 350 Eur per mėnesį dukters S. Ž. (toliau – dukra arba vaikas) išlaikymui nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl privalomosios mediacijos priėmimo, t. y., nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., iki dukters pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyto ir atsakovo mokamo 120 Eur/mėn. išlaikymo vaikui nepakanka jo materialiniams, kultūriniams bei dvasiniams poreikiams užtikrinti, išlaikymo dydis neatitinka šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatų, teismų praktikos, reglamentuojančios nepilnamečių vaikų išlaikymo institutą. Išlaikymo priteisimo metu vaikui buvo treji metai. Atsižvelgiant į nustatytą minimalios algos dydį, pragyvenimo lygį šalyje, nuolat kylančias prekių bei paslaugų kainas, siekiant užtikrinti visapusį lavinimą, sveiką mitybą bei geras gyvenimo sąlygas, vaikui iš atsakovo priteistina 350 Eur/mėn. suma. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovė nepateikė vaiko poreikių lentelės, vaiko poreikius pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nenurodė svarbių priežasčių, kurios lėmė šių poreikių pasikeitimą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, orientacinis dydis, į kurį teismas gali atsižvelgti, priteisiant išlaikymą, teikiamą nepilnamečiui asmeniui, yra 547,25 Eur, mokamas abiejų tėvų lygiomis dalimis po 273,62 Eur. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir kitas aplinkybes. Atsakovo nuomone, turi būti atsižvelgta į šalių pajamas ir turimą turtą. Po santuokos nutraukimo ieškovė gyvena šalims po ½ dalį padalintame bute, (duomenys neskelbtini), ir neatlygintinai naudojasi atsakovui priklausančia buto dalimi. Atsakovas turėjo įsigyti būstą, kuriame galėtų gyventi ir įrengti atskirą kambarį, kuriame būtų tinkamos sąlygos apsistoti atsakovo dukroms, jo bendravimo su dukromis laiku. Atsakovas moka 456,40 Eur įmokas už paskolas, turi išlaikyti (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų M. Ž. ir prisidėti prie jo sutuoktinės J. Ž. sūnaus iš ankstesnės santuokos M. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo. Atsakovas prisideda ir prie pilnametės dukters S. Ž., kuri studijuoja Utenos kolegijoje, išlaikymo mokėdamas 120 Eur. Su dukra S. Ž. atsakovas nuolat bendrauja, leidžia laisvalaikį ir dėl to patiria papildomas išlaidas. Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo. Dukterų išlaikymui ieškovė gauna 170 Eur valstybės paramą. Atsakovas sutiko su išlaikymo padidinimu iki 200 Eur, nes nustačius didesnį, nei 200 Eur dydžio išlaikymą, būtų pažeistos kitų atsakovo turimų išlaikytinių teisės ir interesai, jis būtų priverstas inicijuoti naują bylą dėl kartu su ieškove turimo turto atidalinimo.

Šalies argumentai

4. Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra S. Ž. tvarką, nustatant tokią bendravimo tvarką:

Žemesnės instancijos teismas

1. Dukros mokslo metų metu, atsakovui esant Lietuvoje, atsakovas su dukra bendrauja du savaitgalius iš eilės, dukrą pasiimdamas penktadienį iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos, ir dukrą grąžindamas sekmadienį, dukrą pasiimant jos motinai - ieškovei iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos. Tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys – atsakovas ir ieškovė sutaria ne vėliau, kaip dieną prieš pasiimant, grąžinant dukrą.

2. Dukros vasaros, rudens, žiemos, papildomų žiemos ir pavasario atostogų laiku (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku), atsakovui esant Lietuvoje, atsakovas su dukra bendrauja visą dukros atostogų laiką, dukrą pasiimdamas pirmąją jos atostogų dieną arba savo buvimo Lietuvoje dieną iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos ir grąžina paskutinę atostogų dieną ar dieną prieš išvykstant iš Lietuvos, dukrą pasiimant jos motinai – ieškovei, iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos. Tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys – atsakovas ir ieškovė sutaria ne vėliau kaip dieną prieš pasiimant, grąžinant dukrą.

3. Atsakovas įsipareigoja savo darbo grafiką dukros motinai – ieškovei pateikti prieš 3 mėnesius, o apie grafiko pasikeitimą informuoti ieškovę nedelsiant, tokiam grafiko pasikeitimui įvykus.

4. Vienai iš šalių – ieškovei ar atsakovui negalint pasiimti dukros ir šalims susitarus, kad kita šalis parveš ar pasiims dukrą, savo pareigos neatlikusi šalis – ieškovė ar atsakovas, įsipareigoja atlyginti kitai šaliai jos patirtas transporto (kuro) išlaidas, kurios apskaičiuojamos pagal sunaudojamas kuro sąnaudas nuvažiuotiems kilometrams.

5. Dukros atostogų su tėvu atsakovu metu, dukros išlaikymas ieškovei nepervedamas. Atsakovas prisiima visą atsakomybę dėl dukros išlaikymo jos atostogų metu.

6. Dukros vasaros atostogų metu ir dukrai su atsakovu praleidus daugiau nei pusę mėnesio laiko, dukros motina – ieškovė įsipareigoja atlyginti pusę atsakovo tą mėnesį patirtų, rūpinimosi dukra išlaidų pagal pateiktus kvitus.

7. Vienai iš šalių dėl objektyvių priežasčių (ligos, pateikiant medicininius išrašus ar kitų svarbių priežasčių - netektis, force majeure, komandiruotė), negalint vykdyti šios bendravimo tvarkos, apie tokią kliūtį šalis privalo informuoti kitą šalį nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš 1 dieną.

8. Šalys turi teisę bendru sutarimu susitarti dėl kiekvieno ilgesnių, ar trumpesnių bendravimo su vaiku terminų, bei susitarti dėl kasmėnesinio vaiko pasiėmimo savaitgalio pakeitimo.

9. Kiekvienas iš tėvų turi teisę nekliudomai lankytis vaiko mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas neformalaus bei formalaus ugdymo įstaigas, vaikui bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant šeimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus, ir gauti iš šių įstaigų jose bei teisės aktų nustatyta tvarka visą reikalingą informaciją apie nepilnametį vaiką, įskaitant ir elektroninėje erdvėje atitinkamos įstaigos teikiamą informaciją, naudojant šios įstaigos suteiktus prisijungimo kodus.

prašė priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Priešieškinyje nurodė, kad po šalių santuokos nutraukimo ieškovė be jokio pagrindo apribojo nepilnamečiams vaikams galimybę bendrauti su atsakovu, užblokavo atsakovo telefono numerį, nuteikinėjo vaikus prieš atsakovą. Tik po antstolės raginimų ir perspėjimų, ieškovė nutraukė nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus ir leido nepilnamečiams vaikams bendrauti su atsakovu. Dabartinė nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka neatitinka nei dukros, nei atsakovo interesų. Kiekvieną kartą atsakovui ir dukrai norint daugiau laiko bendrauti nei kas antrą savaitgalį, atsakovas ir dukra yra priversti prašyti ieškovės leisti jiems bendrauti. Tai suteikia galimybę ieškovei manipuliuoti dukterimi, neleisti jai bendrauti su atsakovu, nesant jokioms objektyvioms priežastims.

Atsiliepimas

6. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad priešieškinis grindžiamas deklaratyviais teiginiais. Priešieškiniu atsakovas siekia ir toliau teikti vaiko išlaikymui kuo mažesnę sumą periodinėmis išmokomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte nurodytą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai S. Ž. išlaikymą po 280 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2022 m. gruodžio 20 d., iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę, išlaikymą pervedant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą;

pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamete S. Ž., tvarką, išdėstant jį taip:

„1. Dukros mokslo metų metu, atsakovui esant Lietuvoje, atsakovas su dukra bendrauja du savaitgalius iš eilės, dukrą pasiimdamas penktadienį iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos, ir dukrą grąžindamas sekmadienį į dukros gyvenamąją vietą. Tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys - atsakovas ir ieškovė sutaria ne vėliau, kaip dieną prieš pasiimant, grąžinant dukrą.

2. Dukros vasaros, rudens, žiemos, papildomų žiemos ir pavasario atostogų laiku (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku), atsakovui esant Lietuvoje, atsakovas su dukra bendrauja visą dukros atostogų laiką, dukrą pasiimdamas pirmąją jos atostogų dieną arba savo buvimo Lietuvoje dieną iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos ir grąžina dukrą į dukros gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ar dieną prieš išvykstant iš Lietuvos. Tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys - atsakovas ir ieškovė sutaria ne vėliau kaip dieną prieš pasiimant, grąžinant dukrą.

4. Dukros atostogų su tėvu atsakovu metu, dukros išlaikymas ieškovei nepervedamas. Atsakovas prisiima visą atsakomybę dėl dukros išlaikymo jos atostogų metu.

6. Vienai iš šalių dėl objektyvių priežasčių (ligos, pateikiant medicininius išrašus ar kitų svarbių priežasčių - netektis, force majeure, komandiruotė), negalint vykdyti šios bendravimo tvarkos, apie tokią kliūtį šalis privalo informuoti kitą šalį nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš 1 dieną.

8. Šalys turi teisę bendru sutarimu susitarti dėl kiekvieno ilgesnių, ar trumpesnių bendravimo su vaiku terminų, bei susitarti dėl kasmėnesinio vaiko pasiėmimo savaitgalio pakeitimo.

priteisė iš ieškovės atsakovui 1 043,67 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 43 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės ir atsakovo valstybei po 7,57 Eur už procesinių dokumentų siuntimą. Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreipė vykdyti skubiai.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

8. Teismas nustatė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)išlaikymui po 120 Eur/mėn. nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki jos pilnametystės. Civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 nebuvo vertinama šalių turtinė padėtis ir vaiko poreikiai. Ieškovės skaičiavimais dukros poreikiams patenkinti reikalinga apie 915 Eur/mėn. , atsakovas sutiko mokėti iki 200 Eur/mėn. Šalių dukrai šiuo metu yra 9 metai, ji mokosi 3 klasėje. Atsakovas moka priteistą išlaikymą dukrai, dažnai bendrauja su dukterimi, dėl ko papildomai prisideda prie šalių dukros poreikių užtikrinimo. Teismas sutiko su ieškove, kad po 120 Eur/mėn. iš atsakovo priteistas išlaikymas nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, nes dukrai augant atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jos lavinimu, mokyklos lankymu, užklasine veikla, poreikiais laisvalaikiui, kad išlaikymo suma nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamo pusės minimalios mėnesinės algos dydžio.

9. Teismas nustatė, kad atsakovo pajamos laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. vidutiniškai sudarė 1 811,71 Eur atskaičius mokesčius, atsakovas be dukros turi išlaikyti nepilnametį sūnų M. Ž., kuriam nustatytas utopinis dermatitas, dėl ko atsakovas patiria papildomų išlaidų, atsakovas turi nekilnojamojo turto, jo ir dabartinės atsakovo sutuoktinės vardu registruotas dvi transporto priemones, atsakovas gera valia teikia 120 Eur/mėn. paramą savo kitai pilnametei dukrai. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, moka dvi būsto paskolas, kas sudaro 456,40 Eur/mėn. Ieškovės gaunamos pajamos 2022 m. sudarė apie 1 188,98 Eur/mėn. atskaičius mokesčius. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė išlaiko vieną nepilnametę dukrą ir remia pilnametę dukrą. Gyvena jai ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute. Bendru sutarimu atsakovas dengia būsto paskolą, o ieškovė apmoka visus buto komunalinius mokesčius.

10. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog šiai dienai abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės panaši. Nors atsakovas ir turi daugiau nekilnojamojo turto bei jo darbinės pajamos yra didesnės, tačiau atsakovas moka dvi būsto paskolas, turi mažametį sūnų, turintį sveikatos problemų, kurį privalo išlaikyti. Ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausančio turto, nors jos darbinės pajamos yra mažesnės, tačiau ieškovė turi tik vieną nepilnametį vaiką, neturi jokių finansinių įsipareigojimų.

11. Spręsdamas dėl dukrai priteistino išlaikymo dydžio teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė iš esmės neįrodė didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių, kad nepilnametė dukra ir ieškovė neatlygintinai naudojasi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, kad atsakovas savo pareigų dukrai nevengia ir labiausiai tikėtina, kad, esant būtinajam poreikiui, tenkins dukros papildomas išlaidas, kurios kils realiai (faktiškai), į dukros amžių, teismų praktikoje nustatytą rekomendacinį išlaikymo dydį, tenkinantį būtinus vaiko poreikius, kurių šalis neturi pareigos pagrįsti įrodymais, kuris šiuo metu yra 924 Eur (arba apie 709 Eur atskaičius mokesčius, į tai, kad šalių dukra gyvena su ieškove, kuriai tenka didesnė jos išlaikymo našta, bei vadovaudamasis tėvų teisių ir pareigų lygybės principu, padarė išvadą, kad šalių dukters poreikių tenkinimui visiškai pakankama yra 630 Eur/mėn. suma, į kurią įskaičius valstybės mokamą vaiko išmokos dydį, kuris nagrinėjamu atveju yra 85,75 Eur, šalių nepilnametės poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, siekia apytiksliai 544 Eur/mėn. Teismas nusprendė iš atsakovo priteisti 280 Eur/mėn. išlaikymą, kuris teismo vertinimu atitinka vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyrą, būtinas šalių nepilnametės dukros poreikiams užtikrinti ir ši prievolė atsakovui yra realiai įvykdoma.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo

12. Teismas nustatė, kad atsakovo bendravimo su dukra tvarka buvo nustatyta Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte. Atsakovas prašo nustatyti detalią bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, o ieškovė nesutiko su 1, 2, 4 bei 6 punktuose nurodytomis tvarkos sąlygomis, kur pagal 1 ir 2 punktus, prašoma nustatyti, kad ieškovė pasiimtų dukrą iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos, 4 punktu prašoma nustatyti, kad pareigos pasiimti vaiką neatlikusi šalis privalėtų atlyginti kitai šaliai jos patirtas transporto (kuro) išlaidas, o 6 punktu prašoma nustatyti, kad vasaros atostogų metu dukrai su atsakovu praleidus daugiau nei puse mėnesio laiko, ieškovė būtų įpareigojama atlyginti atsakovui pusę tą mėnesį patirtų išlaidų dukrai pagal pateiktus kvitus.

13. Teismo vertinimu, atsakovo reikalavimas pagal 1, 2 bei 4 punktus, t. y. įpareigoti ieškovę pasiimti dukrą iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos, o to nepadarius, t. y., dukros ieškovei neparsivežant, o parvežant atsakovui, ji privalėtų atlyginti atsakovui jo patirtas transporto (kuro) išlaidas, laikytinas priešingu ieškovės interesams. Atsakovo patiriamos išlaidos dėl bendravimo su vaiku negali būti kompensuojamos ieškovės sąskaita. Teismas nurodė, kad abu tėvai, tiek tas, kuris gyvena kartu su vaiku, tiek gyvenantis skyriumi, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir bendravimo laikotarpiu turi juo pasirūpinti. Dėl to atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę atlyginti atsakovui pusę tą mėnesį patirtų išlaidų dukrai pagal pateiktus kvitus, teismas pripažino nepagrįstu. Dėl kitų prašomų pakeisti bendravimo tvarkos nuostatų iš esmės didesnių ginčų nekilo, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

14. Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimas yra patenkintas 70 proc., todėl iš atsakovo valstybei turi būti priteistas 43 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista. Nustatė, kad yra patenkinta apie 70 procentų priešieškinio reikalavimų. Ieškovė iš viso patyrė 1 310 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas iš viso patyrė 2 800,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Remdamasis nustatytomis šalių reikalavimų patenkinimo proporcijomis teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 917 Eur, o iš ieškovės atsakovui – 1 960,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, po atlikto tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymo, atsakovui iš ieškovės priteisė 1 043,67 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nusprendė, kad 21,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį pagal ieškinį ir priešieškinį, šalys turi atlyginti kiekviena po 7,57 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

15. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visa apimtimi, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

1.1. Apeliacinio skundo pateikimo metu, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra padidinta iki 924 Eur (apie 709 Eur atskaičius mokesčius). Dėl to ieškovės prašoma vaiko išlaikymui priteisti 350 Eur/mėn. suma visiškai atitinka suformuotą kasacinio teismo praktiką. Tokio dydžio išlaikymui pritarė ir išvadą teikianti institucija.

1.2. Nesutiktina, kad 910 Eur/mėn. išlaidos dukros poreikių tenkinimui nėra pilnai pagrįstos rašytiniais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo paminėta, kad vaiko poreikių lentelėje nurodyta suma turi būti vertinama kaip vaiko poreikių tenkinimui skirtina, o ne kaip šiuo metu vaiko išlaikymui išleidžiama suma, kadangi pati viena ieškovė šiuo metu neturi galimybių vaiko išlaikymui skirti 910 Eur/mėn.

1.3. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsakovo pajamos yra daugiau nei 620 Eur/mėn. didesnės nei ieškovės pajamos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės teikiama parama S. Ž. yra ženkliai didesnė už atsakovo teikiamą paramą. Net ir įvertinus aplinkybę, kad atsakovas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką iš dabartinės santuokos, jis yra pajėgus teikti ieškovės prašomą priteisti 350 Eur/mėn. išlaikymą. Atsakovo įsipareigojimai kreditoriams negali būti traktuojami kaip turintys lemiamą reikšmę, nes prioritetas yra teikiamas nepilnamečių vaikų išlaikymui.

1.4. Dėl šeimos bylose privalomos išankstinės mediacijos, iš atsakovo 350 Eur/mėn. išlaikymas turi būti priteistas nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl privalomosios mediacijos priėmimo, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., iki dukters pilnametystės.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo

1.5. Ginčų dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nekilo. Atsižvelgiant į atsakovo darbo režimą, abiejų šalių geranorišku sutarimu atsakovas su savo dukra bendravo netrukdomai ir galėjo dukrą į savo namus pasiimti neribotam laikui. Ieškovė tokiam tėvo bendravimui su vaiku neprieštaravo ir jį skatino.

1.6. Priešieškinis grindžiamas deklaratyviais teiginiais. Priešieškiniu neprašoma pakeisti nusistovėjusią ir ginčų nekeliančią bendravimo su vaiku tvarką, tačiau siekiama sumažinti vaiko išlaikymui skiriamas ir bendravimo su vaiku metu patiriamas išlaidas.

1.7. Teismas nepagrįstai patenkino atsakovo reikalavimą nustatydamas, kad dukros atostogų su atsakovu metu, dukrai skirtas išlaikymas ieškovei nepervedamas. Su tokia teismo pozicija nesutiktina dėl to, kad labai apsunkinamas tokio sprendimo administravimas ir mokamo išlaikymo dydžio perskaičiavimas, kuris kiekvienąkart keltų papildomų ginčų tarp šalių. Paprastai tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, t. y. tenka didžiausioji išlaidų ir rūpinimosi vaiku našta, o kitas iš tėvų tik teikia išlaikymą pinigais ir auklėjant vaiką dalyvauja epizodiškai.

1.8. Teismas pagrįstais pripažino priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo su dukra savaitgaliais bei jos atostogų metu, nors, ginčo dėl tokios bendravimo su vaiku tvarkos net nebuvo.

1.9. Abu tėvai turi pareigą rūpintis vaikų ugdymu bei sveikata, o į šią pareigą įeina ir informacijos apie vaikus gavimas iš įvairių įstaigų institucijų. Tačiau skundžiamu sprendimu teismas pagrįstais pripažino atsakovo priešieškinio reikalavimus nekliudomai lankytis vaiko mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas neformalaus bei formalaus ugdymo įstaigas, vaikui bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant šeimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus, ir gauti iš šių įstaigų jose bei teisės aktų nustatyta tvarka visą reikalingą informaciją apie nepilnametį vaiką, įskaitant ir elektroninėje erdvėje atitinkamos įstaigos teikiamą informaciją, naudojant šios įstaigos suteiktus prisijungimo kodus. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimus, sprendime nurodydamas, kad patenkinama apie 70 procentų priešieškinio reikalavimų.

Dėl įrodymų vertinimo

1.10. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo minėtos teismų praktikos, ir tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Šalies argumentai

16. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą taip: 1) pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 YT-645-922/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte nurodytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai S. Ž. išlaikymą po 200 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2022 m. gruodžio 20 d. iki S. Ž. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant i infliaciją; priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę, išlaikymą pervedant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

2) pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 YT-645-922/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamete S. Ž. tvarką, taip:

1. Dukros mokslo metų metu, atsakovui esant Lietuvoje, atsakovas su dukra bendrauja du savaitgalius iš eilės dukrą pasiimdamas penktadieni iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos, ir dukrą grąžindamas sekmadienį, dukrą pasiimant jos motinai ieškovei iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos. Tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys - atsakovas ir ieškovė sutaria ne vėliau, kaip dieną prieš pasiimant, grąžinant dukrą.

2. Dukros vasaros, rudens, žiemos, papildomų žiemos ir pavasario atostogų laiku (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku), atsakovui esant Lietuvoje, atsakovas su dukra bendrauja visą dukros atostogų laiką, dukrą pasiimdamas pirmąją jos atostogų dieną arba savo buvimo Lietuvoje dieną iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos ir grąžina paskutinę atostogų dieną ar dieną prieš išvykstant iš Lietuvos, dukrą pasiimant jos motinai – ieškovei iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos. Tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys – atsakovas ir ieškovė sutaria ne vėliau kaip dieną prieš pasiimant, grąžinant dukrą.

3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl išlaikymo priteisimo

2.1. Teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, laikant, jog šalių turtinė padėtis iš esmės panaši. Nors atsakovas turi daugiau nekilnojamojo turto, tačiau teismas nevertino, jog dalis šio turto priklauso ir atsakovo sutuoktinei J. Ž., kad atsakovui priklauso tik ¼ dalis žemės sklypų, kurių vertė nėra didelė. Teismas nevertino, kad atsakovo sutuoktinė J. Ž. yra vaiko priežiūros atostogose ir negauna darbinių pajamų, todėl atsakovas turi prisidėti ir prie sutuoktinės išlaikymo, kitų atsakovo išlaikytinių ir sutuoktinės poreikių tenkinimo, kad atsakovas turi daugiau (tris) išlaikytinius, iš kurių vienam nustatyti specialūs poreikiai, kad ieškovė nemoka paskolų, o atsakovas moka dvi būsto paskolas. Teismas nevertino, ar atsakovas galės sumokėti priteistą išlaikymą, ar dėl to nenukentės kitų atsakovo išlaikytinių interesai. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio neatsižvelgė, kad atsakovo buto dalimi neatlygintinai naudojasi ieškovė ir dukra, o atsakovas už ieškovę moka buto paskolą.

2.2. Nors vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, tokia praktika nėra sektina, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.

2.3. Teismo liko neįvertinta aplinkybė, jog ne tik ieškovė augindama dukrą patiria išlaidas, bet ir atsakovas patiria išlaidas pirkdamas dukrai drabužius, lavinimosi priemones, mokėdamas būsto paskolą, kuriame gyvena dukra ir ieškovė, patiria išlaidas sukurdamas gerbūvį dukrai savo namuose, atostogų metu, patiria transporto išlaidas bendraudamas nustatyta bendravimo tvarka, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Varėnoje ir parveždamas į savo gyvenamąją vietą Kauno r. bei grąžindamas ją atgal į Varėną. Atsakovas leisdamas laisvalaikį su dukra perka jai higienos priemones, maistą.

2.4. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išimtinai remdamasis minimalia mėnesine alga, nevertino, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Teismas nustatydamas didesnį išlaikymą nei leidžia tėvo turtinė padėtis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo

2.5. Nesutiktina su teismo sprendimo dalimi, kurioje nurodyta, kad atsakovo reikalavimas ieškovei atlyginti atsakovo transporto išlaidas dėl dukters paėmimo, yra nepagrįstas ir kad šios išlaidos negali būti kompensuojamos ieškovės. Teismas šališkai iškėlė ieškovės interesus aukščiau ir tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Atsakovo nuomone, yra nesąžininga vienam iš tėvų užkrauti vaiko vežiojimo naštą. Atsakovas pasiimdamas dukrą savaitgaliui ir parveždamas jam pasibaigus patiria nemažas išlaidas, nes jo kelionė sudaro 480 km per vieną savaitgalį, be to prarandama ir laiko. Priteisus didesnį išlaikymą, nei atsakovas gali teikti, nevertinant jo patiriamų papildomų išlaidų dukros vežiojimui, gali susidaryti ydinga situacija, kad atsakovas dėl prastos finansinės padėties neturės galimybės bendrauti su dukra. Kadangi tėvų teisės ir pareigos yra lygios, prie dukters vežiojimo naštos turi prisidėti ir ieškovė, jos negalima užkrauti vien atsakovui.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

3.1. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo vaiko išlaikymui priteistą sumą dar sumažinti iki 200 Eur/mėn., kas aiškiai neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Į bylą pateikti duomenys patvirtino, kad ieškovės vidutinės pajamos atskaičius mokesčius yra apie 1 188 Eur/mėn., o atsakovo pajamos atskaičius mokesčius - apie 1 811 Eur/mėn., t. y. atsakovo pajamos yra daugiau nei 620 Eur/mėn. didesnės nei ieškovės pajamos. Atsakovo teiginys, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo turtinę padėtį, nes atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams, neatitinka tikrovės. Prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečių vaikų išlaikymui, o ne atsakovo savanoriškai prisiimtiems kreditoriniams įsipareigojimams.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

3.2. Ieškovė sutinka su teismo pozicija, kad atsakovo transporto išlaidos dėl bendravimo su dukra negali būti ieškovės kompensuojamos. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su ieškove, o kartu su vaiku negyvenantis atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su savo vaiku. Tačiau už šios teisės bei pareigos tinkamą realizavimą negali būti atsakingas kitas iš tėvų, su kuriuo kartu nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Reikalavimo atlyginti atsakovo kelionės išlaidas patenkinimas galėtų sudaryti sąlygas piktnaudžiauti savo teisėmis ir sukurti prielaidas naujų ginčų atsiradimui. Teisė bendrauti su vaiku nesuponuoja būtinumo bendrauti su vaiku vien tik už jo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, ši teisė negali sukurti nepagrįstų pareigų kitai šaliai - vaiko motinai. Pagrindinis atsakovo motyvas keisti nusistovėjusią bendravimo su vaiku tvarką yra ne vaiko interesų tenkinimas, o siekis sumažinti atsakovo patiriamas kelionės išlaidas, bent dalį jų nepagrįstai perkeliant ant vaiko motinos pečių. Toks reikalavimas akivaizdžiai pažeidžia ieškovės teises.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais remtis kaip atsikirtimais į ieškovės apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo pakeistas (padidintas) išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, pakeista bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

21. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą pakeisti vaikui teikiamo išlaikymo dydį, jį padidinat nuo 120 Eur iki 350 Eur. Šį reikalavimą ieškovė grindė esminiu vaiko poreikių pasikeitimu (padidėjimu), kurį iš esmės įrodinėjo tuo, kad po 2017 m. gegužės 29 d., kuomet teismo sprendimu buvo nustatytas atsakovo dukrai S. Ž. teiktino išlaikymo dydis, vaikas paaugo, dėl ko padidėjo jo poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ieškinys buvo grindžiamas ir ekonominės situacijos pasikeitimu, t. y. prekių ir paslaugų kainų padidėjimu. Apeliantė ieškovė nurodo, kad ieškinys buvo grindžiamas ir pasikeitusiomis abiejų tėvų galimybėmis. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovė šių aplinkybių nepagrindžia. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, kad ieškovės finansinės galimybės po 2017 m. gegužės 29 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 priėmimo, kuomet teismo sprendimu buvo nustatytas atsakovo vaikui teiktino išlaikymo dydis, iš esmės pablogėjo ir (ar) atsakovo finansinės galimybės iš esmės pagerėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas.

23. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas šalių nepilnametės dukros išlaikymo dydis – 280 Eur periodinėmis išmokomis. Ieškovė prašo pakeisti ginčijamą teismo sprendimą, padidinant vaiko išlaikymo dydį iki 350 Eur, o atsakovas prašo išlaikymo dydį sumažinti iki 200 Eur. Toliau teismas pasisakys dėl šalių apeliacinių skundų argumentų, susijusių su išlaikymo dydžiu, pagrįstumo.

24. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo išvada, kad 910 Eur/mėn. išlaidos dukros poreikių tenkinimui nėra pilnai pagrįstos rašytiniais įrodymais, pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo paminėta, kad vaiko poreikių lentelėje nurodyta suma turi būti vertinama kaip vaiko poreikių tenkinimui skirtina, o ne kaip šiuo metu vaiko išlaikymui išleidžiama suma. Teisėjų kolegija vertina, kad tokie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

25. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

27. Pagal 2022 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 840 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarė 633 Eur.

28. Vadovaujantis 26 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė, įrodinėdama šalių dukros poreikių dydį 910 Eur, kuris yra didesnis už 2023 metais buvusį MMA (633 Eur), turėjo pareigą tokį poreikių dydį pagrįsti teikdama į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovei tokių įrodymų nepateikus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė didesnių nei MMA vaiko poreikių. Taip pat pagrįsta laikytina visų įrodymų kontekste bei vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, dėl orientacinio vaiko poreikių dydžio atitikimo MMA dydžiui, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl šalių nepilnamečio vaiko poreikių dydžio – 630 Eur.

29. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsakovo pajamos yra daugiau nei 620 Eur/mėn. didesnės nei ieškovės pajamos. Net ir įvertinus aplinkybę, kad atsakovas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką iš dabartinės santuokos, jis yra pajėgus teikti ieškovės prašomą priteisti 350 Eur/mėn. išlaikymą. Atsakovo įsipareigojimai kreditoriams negali būti traktuojami kaip turintys lemiamą reikšmę, nes prioritetas yra teikiamas nepilnamečių vaikų išlaikymui.

Žemesnės instancijos teismas

30. Tuo tarpu, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Apeliantas atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad šalių turtinė padėtis iš esmės panaši. Apelianto teigimu, nors atsakovas turi daugiau nekilnojamojo turto, tačiau teismas nevertino, kad atsakovui priklauso tik ¼ dalis žemės sklypų, kurių vertė nėra didelė. Teismas nevertino, kad atsakovas turi daugiau (tris) išlaikytinius, iš kurių vienam nustatyti specialūs poreikiai, kad ieškovė nemoka paskolų, o atsakovas moka dvi būsto paskolas. Teismas nevertino, ar atsakovas galės sumokėti priteistą išlaikymą, ar dėl to nenukentės kitų atsakovo išlaikytinių interesai. Teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio neatsižvelgė, kad atsakovo buto dalimi neatlygintinai naudojasi ieškovė ir dukra, o atsakovas už ieškovę moka buto paskolą.

31. Su 29-30 punktuose aptartais apeliantų argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

32. Šalių turtinė padėtis vertintina sprendžiant dėl šalių galimybės teikti nustatytą vaikui reikalingo išlaikymo dydį bei kokią dalį iš vaikui reikalingo išlaikymo dydžio turi teikti kiekvienas iš tėvų.

33. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

34. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį teisingai nustatė, kad atsakovo vardu yra registruota ne tik ¼ dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tačiau ir asmeninės nuosavybės teise valdomas butas su 994/1545 dalimis žemės sklypo ir su 25/100 dalimi sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini)bei ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini).

35. Atsakydama į atsakovo argumentą, kad jis, priešingai nei ieškovė, moka dvi būsto paskolas, teisėjų kolegija pažymi, kad kredito įmokų bankui mokėjimas savaime nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes nors asmuo ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, gausindamas turtą.

36. Pažymėtina, kad atsakovo naujoje šeimoje vaiko gimimo aplinkybė taip pat savaime nereiškia, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su 2017 m. teismo sprendimo priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teisėjų kolegija akcentuoja, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo naujoje šeimoje (duomenys neskelbtini) gimusiam vaikui M. Ž. yra nustatyti specialūs poreikiai. Byloje pateikti 2023 m. vasario 8 d. šio vaiko ambulatorinio apsilankymo aprašymai, kuriuose įrašyta diagnozė „Kitas atopinis dermatitas“, pacientas paliktas kontrolei, nurodant, kad negalima atmesti atopinio dermatito (2 t., b. l. 81-83). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti medicininiai dokumentai nelaikytini pagrindžiančiais atsakovo nurodomą aplinkybę, kad M. Ž. yra nustatyti specialūs poreikiai. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, susijusių su šio atsakovo vaiko medicininėmis išlaidomis (CPK 12, 178 straipsniai).

37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto D. Ž. argumentu, kad teismas nevertino, ar atsakovas galės sumokėti priteistą išlaikymą, ar dėl to nenukentės kitų atsakovo išlaikytinių interesai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė atsakovo pajamas, turimą turtą, išlaikytinių skaičių, gera valia teikiamą išlaikymą pilnametei dukrai, taigi įvertino, ar priteistas išlaikymas yra realiai įvykdomas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, jog teismo spendime nurodoma, kad atsakovo pajamos laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. vidutiniškai sudarė 1 811,71 Eur atskaičius mokesčius. Tuo tarpu, 2023 m. liepos 26 d. atsakovo teismui pateiktame Prašyme dėl papildomų duomenų pateikimo nurodoma, kad D. Ž. pajamos, susijusios su darbo užmokesčiu, yra 2 345 Eur (2 t., b. l. 76-80), t. y. net 533 Eur didesnės (2 345 - 1 811,71), nei buvusios teismo vertintu laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys paneigia atsakovo poziciją, kad jo turtinė padėtis neleidžia nepilnametei dukrai S. Ž. teikti teismo priteisto 280 Eur išlaikymo. Teisėjų kolegija svarbia laiko atsakovo 2023 m. liepos 26 d. Prašyme dėl papildomų duomenų pateikimo išdėstytą poziciją, kad (duomenys neskelbtini) gimusiam vaikui M. Ž. išleidžiama 520 Eur suma nėra pakankama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pozicija įrodinėjant sūnaus, kuriam teismo sprendimo priėmimo metu buvo vieneri metai ir 9 mėnesiai, poreikiams reikalingą didesnę nei 520 Eur sumą, tuo pačiu ginčijant teismo nustatytą 630 Eur S. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), poreikių dydį pripažintina nenuoseklia ir nepagrįsta.

38. Teisėjų kolegija iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017, patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 punktu šalys susitarė dėl kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo tokiu būdu: „8.1. pareiškėjų D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu AB banke Hansabankas (šiuo metu „Swedbank“) 2008 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 08-094241-FA butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini)įsigyti, 150 000 Lt ( 43 443 Eur) sumai, galutiniam kredito grąžinimo terminui - 2038-08-20 prievolės ir įsipareigojimai pagal sutartį po santuokos nutraukimo lieka kaip solidarios prievolės, kaip tai numatyta paskolos sutartyje. 8.1.2. Šalys sutaria, kad D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo įsipareigoja mokėti AB banke Hansabankas (šiuo metu „Swedbank“) 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 08-094241-F A įmokas pagal sutartį iki jaunesniojo nepilnamečio vaiko, S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini) Tuo pačiu šalys sutaria, kad L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), iki jaunesniojo nepilnamečio vaiko, S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) mokės visus buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgyto kredito sutarties Nr. 08-094241-FA pagrindu gautas lėšas, komunalinius mokesčius. 8.1.3. Šalys sutaria, kad jaunesniajam nepilnamečiam vaikui, S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) sulaukus pilnametystės (duomenys neskelbtini) šalių 8.1.2. punkte aptartas susitarimas keičiamas, nustatant, kad šalys visus įsipareigojimus kylančius AB banke Hansabankas 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 08-094241-FA pagrindu vykdys kaip solidarūs prievolininkai, t. y. kiekviena iš šalių dengs kredito įmokų dalį proporcingai turimai nekilnojamojo turto daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atitinkamai nuo prieš tai nurodytos datos, keičiami ir šalių įsipareigojimai komunalinių paslaugų teikėjams už buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, nustatant dalines šalių prievoles atsiskaityti už patarnavimus“.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptartu šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktu šalys, įvertinę savo finansines galimybes, laisva valia susitarė dėl bendrų prievolių vykdymo. Pagal šalių susitarimą iki šalių dukros S. Ž. pilnametystės D. Ž. už L. Ž. mokės jai pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. šalių sudarytą kredito sutartį Nr. 08-094241-FA tenkančią būsto kredito dalį. Tuo tarpu, L. Ž. už tą patį laikotarpį apmokės D. Ž. proporcingai tenkančius nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtus mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad toks šalių susitarimas, kylantis iš būsto kredito sutarties, pagal kurią šalys yra solidarūs skolininkai, o taip pat iš šalių, kaip nekilnojamojo turto bendraturčių, pareigų, negali būti siejamas su šalių asmenine prievole teikti nepilnametei dukrai S. Ž. išlaikymą.

40. Civilinio kodekso 3.196 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Taigi, įstatyme yra nustatytas baigtinis sąrašas formų, kuriomis gali būti teikiamas išlaikymas. Minėtame sąraše nėra nustatyta išlaikymo forma – suteikiant teisę naudotis svetimu daiktu. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija nepagrįsta pripažįsta apelianto atsakovo poziciją, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovo buto dalimi neatlygintinai naudojasi ieškovė ir dukra.

41. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, susiję su jo patiriamomis papildomomis išlaidomis epizodiškai perkant dukrai drabužius, lavinimosi priemones, atostogaujant su vaiku, nelaikytinos sudarančiomis pagrindą sumažinti teismo nustatytą išlaikymo dydį. Tėvas ar motina gali prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo daugiau, nei nustatytas išlaikymo dydis.

42. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės teikiama parama šalių pilnametei dukrai S. Ž. yra ženkliai didesnė už atsakovo teikiamą paramą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalių paramos pilnametei dukrai S. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), teikimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovo gera valia pilnametei dukrai teikiama parama galimai yra mažesnė, nei ieškovės teikiama parama, nesudaro pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. Ž. principo.

43. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas 31-42 punktuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atlikęs byloje surinktų įrodymų, susijusių su šalių sveikata, gaunamomis pajamomis, turimu turtu, išlaikytinių skaičiumi, turimais finansiniais įsipareigojimais, visumos vertinimą, pagrįstai sprendė, jog šalių turtinė padėtis laikytina iš esmės panašia. Abiejų tėvų turtinei padėčiai esant panašiai, išlaikymas nepilnametei dukrai teiktinas lygiomis dalimis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Nutarties 28 punkte konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių nepilnamečio vaiko poreikių dydį – 630 Eur. Teismas iš šios sumos minusavęs sprendimo priėmimo metu mokėtos išmokos vaikui dydį (85,75 Eur) pagrįstai tarp tėvų lygiomis dalimis padalino vaiko išlaikymo prievolę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šalių apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad iš atsakovo priteistina 280 Eur išlaikymo suma atitinka vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyrą.

44. Ieškovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad dėl šeimos bylose privalomos išankstinės mediacijos, iš atsakovo išlaikymas turi būti priteistas nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl privalomosios mediacijos priėmimo, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., iki dukters pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus pripažįsta nepagrįstais.

45. Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas nurodė, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-529/2014).

46. Vadovaudamasis 45 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai didesnį išlaikymą priteisė nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos.

Dėl bendravimo tvarkos

47. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas priešieškinio reikalavimas nustatyti, kad pasibaigus atsakovo bendravimo su dukra laikui, vaiką į jo gyvenamąją vietą parveža ieškovė, o negalėdama to padaryti, kompensuoja atsakovui kelionės išlaidas. Apelianto teigimu, kadangi tėvų teisės ir pareigos yra lygios, prie dukters vežiojimo naštos turi prisidėti ir ieškovė, jos negalima užkrauti vien atsakovui. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

48. Visų pirma akcentuotina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.

49. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad būtent tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas tenka skirti daugiau laiko rūpintis šalių nepilnamečiu vaiku: rūpintis kasdiene buitimi, slaugyti vaiką jam susirgus, rūpintis vaiko sveikata profilaktiškai, rūpintis vaiko higiena, sekti ugdymą, vesti (vežti) vaiką į neformaliojo ugdymo užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Atsižvelgiant į tai, visiškai pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nagrinėjamu atveju, nebūtų teisinga ir sąžininga tenkinti atsakovo reikalavimą, įpareigoti ieškovę pasibaigus bendravimo laikui parvežti šalių nepilnametę dukrą S. Ž. į vaiko gyvenamąją vietą, arba kompensuoti atsakovui vaiko parvežimo išlaidas.

50. Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad vaiko tėvai tarpusavio bendru sutarimu, bei vadovaudamiesi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, bet kada gali pakeisti teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimą.

51. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai patenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą, nustatydamas, kad dukros atostogų su atsakovu metu, dukrai skirtas išlaikymas ieškovei nepervedamas. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus pripažįsta pagrįstais.

52. Nagrinėjamu atveju patvirtinus ginčijamą bendravimo tvarkos punktą iš esmės buvo sumažinta atsakovo mokamo išlaikymo vaikui suma. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

53. Teisėjų kolegija vertina, jog šalių nepilnametės dukters su atsakovu praleidžiamų moksleivių atostogų laikotarpis per metus nelaikytinas ilgu, lyginant su tuo laikotarpiu, kurį vaikas praleidžia su ieškove. Šiame kontekste akcentuotina, jog atsakovas dažnai būna komandiruotėse, todėl į bendravimo tvarką yra įtraukta sąlyga, kad bendravimas pagal nustatytą tvarką dukros moksleivių atostogų metu vyksta tik D. Ž. esant Lietuvoje.

54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymo vaikui dydis yra apskaičiuojamas pagal jo poreikius. Dalis vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų yra sezoninės ir (ar) vienkartinės, todėl jos yra išdalinamos proporcingai apskaičiuojant išlaidų, tenkančių vienam mėnesiui, dydį. Pažymėtina, kad ieškovė, su kuria liko gyventi vaikas, vaikui skirtus išlaikymo pinigus valdo uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė vaikui skirtą išlaikymą privalo naudoti tik jo poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo pervestas išlaikymas nepriklausomai su kuo tuo metu būna vaikas, privalo būti panaudotas vaiko poreikiams tenkinti, įskaitant ir vaiko poreikius atostogų metu.

55. Teisėjų kolegija kartu pastebi, kad ginčijamo bendravimo tvarkos punkto įgyvendinimo tvarka nėra detalizuota (pvz. nėra nurodoma, kaip tiksliai būtų apskaičiuojama vaiko atostogų su atsakovu trukmė). Todėl pritartina apeliantės ieškovės argumentui, kad aptariamo bendravimo tvarkos punkto vykdymas galėtų nulemti tolimesnius ginčus tarp šalių. Apibendrindama 52-55 punktuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui ginčijamą teismo sprendimo dalį pakeisti.

56. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pakeitus ginčijamo teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalimi bus keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

57. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

58. Atsižvelgdamas į šios nutarties 52-55 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, nuostatas, nukrypo nuo šią normą aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Todėl yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, pakeisti sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, iš teismo patvirtintos bendravimo tvarkos eliminuojant punktą, pagal kurį „D. S. Ž. atostogų su tėčiu D. Ž. metu, dukros S. Ž. išlaikymas L. Ž. nepervedamas. D. Ž. prisiima visą atsakomybę dėl dukros S. Ž. išlaikymo jos atostogų metu“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

59. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

60. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 310,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas patyrė 2 800,96 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra atleista nuo 62,00 Eur ((350-120)x12x3%x75%) žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

61. Ieškovės ieškinys yra patenkintas 70 procentų ((280-120)/(350-120)x100), atmesta 30 procentų ieškinio reikalavimų.

62. Po skundžiamo sprendimo pakeitimo iš atsakovo priešieškiniu reikalaujamos patvirtinti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos iš devynių punktų visiškai (100 procentų) patenkinti keturi - 3, 7, 8 ir 9 punktai, kurie be pakeitimų įtraukti į teismo patvirtintą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; reikalaujamos patvirtinti tvarkos trys - 4,5,6 punktai nebuvo įtraukti į teismo patvirtintą bendravimo tvarką, o reikalaujamos patvirtinti tvarkos du - 1 ir 2 punktai patvirtinti iš dalies pakeisti, nustatant atsakovui pareigą grąžinti vaiką į vaiko gyvenamą vietą, kai priešieškinyje atsakovas reikalavo, kad vaiką iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos pasiimtų ieškovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalaujamos patvirtinti tvarkos 1 ir 2 punktai yra patenkinti 80 procentų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad priešieškinis yra patenkintas 62 procentais ((4x100+3x0+2x80)/9), atmesta 38 procentai (100-62) priešieškinio reikalavimų.

63. Ieškovė turi teisę į 54 procentus ((70+38)/2), o atsakovas į 46 procentus ((62+30)/2) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios ieškovės atveju sudaro 707,40 Eur (1310x54/100), o atsakovo atveju – 1 288,44 Eur (2800,96x46/100). Po šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymo, atsakovui iš ieškovės priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra 581,04 Eur (1288,44-707,40).

64. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje buvo patirtos 21,62 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė privalo valstybei atlyginti 9,95 Eur (21,62x46/100), o atsakovas – 11,67 Eur (21,62x54/100) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

65. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys yra patenkintas 70 procentų (61 nutarties punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 43,00 Eur (62x70/100) žyminio mokesčio.

66. Remiantis šios nutarties 63-65 punktuose nustatytomis aplinkybėmis, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš dalies keistina: atsakovui iš ieškovės priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma nuo 1 043,67 Eur sumažintina iki 581,04 Eur; valstybei iš ieškovės priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nuo 7,57 Eur padidintinos iki 9,95 Eur; valstybei iš atsakovo priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nuo 7,57 Eur padidintinos iki 11,67 Eur. Skundžiamo sprendimo dalis dėl 43,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo valstybei nekeistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

67. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 660,00 Eur advokato pagalbos išlaidas (420,00 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 240,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais (reg. Nr. DOK-454 ir DOK-3583).

68. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra atleista nuo 19,00 Eur ((350-280)x12x3%x75%) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

69. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo netenkintas, o reikalavimas dėl priešieškinio atmetimo patenkintas 14 procentų (1/7x100), nes iš skundžiamu sprendimu patvirtintos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos 7 punktų, apeliacinės instancijos teismo panaikintas 1 punktas). Iš viso yra patenkinta 7 procentai ((0+14)/2) ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, o atmesta 93 procentai (100-7) skundo reikalavimų.

70. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 109,00 Eur žyminį mokestį (reg. Nr. DOK-212).

71. Atsakovo apeliacinis skundas atmestas, t. y. netenkintas skundo reikalavimas dėl išlaikymo sumažinimo ir reikalavimas dėl bendravimo tvarkos dviejų punktų, kuriuose atsakovas reikalavo nustatyti, kad vaiką iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos pasiimtų ieškovė, pakeitimo.

72. Ieškovė turi teisę į 54 procentus ((7+100)/2), o atsakovas į 46 procentus ((93+0)/2) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios ieškovės atveju sudaro 356,40 Eur (660x54/100), o atsakovo atveju – 50,14 Eur (109x46/100). Po šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymo, ieškovei iš atsakovo priteistina 306,26 Eur (356,40-50,14) apeliacinės instancijos teisme patirtoms išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

73. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo, žyminis mokestis už minėtą reikalavimą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, iš atsakovo valstybei nepriteisiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo išdėstyti taip:

„Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nustatytą bendravimo su nepilnamete S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, išdėstant ją taip:

1. D. S. Ž. mokslo metų metu, D. Ž. esant Lietuvoje, D. Ž. su dukra S. Ž. bendrauja du savaitgalius iš eilės, dukrą pasiimdamas penktadienį iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos, ir dukrą grąžindamas sekmadienį į dukros gyvenamąją vietą. Tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys - D. Ž. ir L. Ž. sutaria ne vėliau, kaip dieną prieš pasiimant, grąžinant dukrą.

2. D. S. Ž. vasaros, rudens, žiemos, papildomų žiemos ir pavasario atostogų laiku (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku), D. Ž. esant Lietuvoje, D. Ž. su dukra S. Ž. bendrauja visą dukros atostogų laiką, dukrą pasiimdamas pirmąją jos atostogų dieną arba savo buvimo Lietuvoje dieną iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos ir grąžina dukrą S. Ž. į dukros gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ar dieną prieš išvykstant iš Lietuvos. Tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys - D. Ž. ir L. Ž. sutaria ne vėliau kaip dieną prieš pasiimant, grąžinant dukrą.

3. D. Ž. įsipareigoja savo darbo grafiką dukros S. Ž. mamai - L. Ž. pateikti prieš 3 mėnesius, o apie grafiko pasikeitimą informuoti L. Ž. nedelsiant, tokiam grafiko pasikeitimui įvykus.

4. Vienai iš šalių dėl objektyvių priežasčių (ligos, pateikiant medicininius išrašus ar kitų svarbių priežasčių - netektis, force majeure, komandiruotė), negalint vykdyti šios bendravimo tvarkos, apie tokią kliūtį šalis privalo informuoti kitą šalį nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš 1 dieną.

5. Šalys turi teisę bendru sutarimu susitarti dėl kiekvieno ilgesnių, ar trumpesnių bendravimo su vaiku terminų, bei susitarti dėl kasmėnesinio vaiko pasiėmimo savaitgalio pakeitimo.

6. Kiekvienas iš tėvų turi teisę nekliudomai lankytis vaiko mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas neformalaus bei formalaus ugdymo įstaigas, vaikui bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant šeimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus, ir gauti iš šių įstaigų jose bei teisės aktų nustatyta tvarka visą reikalingą informaciją apie nepilnametį vaiką, įskaitant ir elektroninėje erdvėje atitinkamos įstaigos teikiamą informaciją, naudojant šios įstaigos suteiktus prisijungimo kodus.“

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti iš dalies.

Iš ieškovės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 1 043,67 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt trijų eurų 67 centų) sumažinti iki 581,04 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 4 centų).

Iš ieškovės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nuo 7,57 Eur (septynių eurų 57 centų) padidinti iki 9,95 Eur (devynių eurų 95 centų).

Iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nuo 7,57 Eur (septynių eurų 57 centų) padidinti iki 11,67 Eur (vienuolikos eurų 67 centų).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 306,26 Eur (tris šimtus šešis eurus 26 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RidikasTomas RomeikaRasa Urbanavičiūtė