Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ir atsakovės J. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2380-862/2022 pagal ieškovo D. S. ieškinį dėl atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas priteisimo, pareikštą atsakovei J. N., tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų – G. N. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CAPITAL Smart“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. S. (toliau – ir ieškovas, ir apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. N. (toliau – ir atsakovė, ir apeliantė) 8 940,00 Eur atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas, o patikslinęs (sumažinęs) prašomą priteisti sumą galutinai prašė priteisti 8 370 Eur atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas teigė, kad 2019 m. spalio 14 d. tarp atsakovės, kaip paslaugų gavėjos, ir ieškovo bei trečiojo asmens UAB „CAPITAL Smart“, kaip paslaugų teikėjų, buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. DS-285, kuria paslaugų teikėjai įsipareigojo vykdyti atsakovei nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto – statomo gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkėjų paiešką, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti pagal sutarties sąlygas. Sutarties vykdymo metu ieškovas sužinojo, kad atsakovė turtą pardavė savarankiškai rastiems pirkėjams, kas reiškia sutarties 6.1.4 punkto pažeidimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti turto, esančio (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad šalys žodžiu buvo sutarusios dėl tarpininkavimo parduodant sutartyje nenurodytą turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovas rado šio turto pirkėjus, su kuriais 2020 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė sudarė preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas 2020 m. lapkričio 26 d. išrašė bei pateikė atsakovei apmokėti sąskaitą – faktūrą už paslaugas parduodant turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sąskaitos atsakovė sutartyje nustatytu terminu neapmokėjo, jai buvo išsiųsta pretenzija, tačiau atsakovė pagal sudarytą sutartį neatsiskaitė. Ieškovas rėmėsi šalių sudarytos sutarties 8.1 punktu, pagal kurį atlyginimas už tarpininkavimo paslaugas – 3 procentai, skaičiuojant nuo faktinės turto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 1 500 Eur.

3. Dublike ieškovas teigė, kad pastabų dėl paslaugų kokybės trečiasis asmuo G. N. nebuvo pareiškęs, o neigiamas požiūris susiformavo po to, kai buvo pareikalauta atsiskaityti už tarpininkavimo paslaugas, byloje esančiame susirašinėjime trečiasis asmuo G. N. buvo pasiūlęs už abiejų namų pardavimą sumokėti ieškovui bendrą 6 000 Eur paslaugų kainą, kas, ieškovo nuomone, paneigė atsakovės argumentus apie sutarties žodinį nutraukimą.

4. Atsakovė J. N. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. tik dėl reikalavimo priteisti 1 500 Eur. Teigė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „CAPITAL Smart“ sutartį vykdė netinkamai, turto pirkėjo ieškovas nerado, atsakovei nepateikė nei vienos mėnesinės ataskaitos apie pardavimo eigą, o sutartis buvo nutraukta žodžiu 2020 metų liepos mėnesį, nes per 8 mėnesius nebuvo surastas pirkėjas. Paaiškino, kad ieškovas su žodiniu sutarties nutraukimu sutiko ir prašė leisti jam tarpininkauti parduodant antrą atsakovės statomą namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nors atsakovė atsisakė sudaryti su ieškovu naują sutartį dėl šio turto pardavimo, ji žodžiu leido ieškovui pasiūlyti savo klientams pirkti turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė paaiškino, kad žodiniu sutarimu buvo sutarta ir dėl 1 500 Eur grynaisiais pinigais atlyginimo ieškovui už tarpininkavimą parduodant turtą, esantį (duomenys neskelbtini), apie tai neinformuojant trečiojo asmens UAB „CAPITAL Smart“. Apie tai, kad turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra surastas pirkėjas atsakovė informavo ieškovą ir šis pretenzijų atsakovei nepareiškė, sutiko nutraukti sutartį, neprašė apmokėjimo pagal sutartį, nes ieškovas jau buvo radęs pirkėją, norintį įsigyti nebaigtą statyti turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas ir buvo parduotas ieškovo surastam pirkėjui, o po sandorio atsakovė ketino sumokėti ieškovui sutartą 1 500 Eur sumą, tačiau ieškovas pareikalavo sumokėti 4 470 Eur tarpininkavimo mokestį, dėl kurio, atsakovės teigimu, susitarta nebuvo.

5. Triplike atsakovė tvirtino, kad sutarties vykdymo metu visas bendravimas vyko su trečiuoju asmeniu – atsakovės sutuoktiniu, nes toks susitarimas tarp sutuoktinių buvo priimtas ir tai patvirtina sutartyje nurodytas G. N. asmeninis elektroninės pašto dėžutės adresas. Atkreipė dėmesį, kad šalių sutartį nutraukė žodžiu G. N., taip išreikšdamas sutuoktinių suderintą valią.

6. Trečiasis asmuo UAB „CAPITAL Smart“ atsiliepimu ieškinio reikalavimus palaikė, ieškinį prašė tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 5 970 Eur atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 940,49 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo atsakovei priteisė 701,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 8 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės valstybei priteisė 19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 570 Eur priteisimo ir bylą dėl šios dalies nutraukė, grąžino ieškovui D. S. 14,25 Eur žyminio mokesčio.

8. Teismas nustatė, kad išreikšdama bendrą sutuoktinių valią, su ieškovu sutartį sudarė atsakovė, tačiau namų statyba, jų pardavimu, tarpininkavimo sutarties vykdymu užsiėmė sutuoktinis – trečiasis asmuo G. N., kuris priėmė visus sprendimus, vykdant su ieškovu sudarytą sutartį. Sprendė, kad atsakovės sutuoktinio ir ieškovo elektroniniai laiškai patvirtina, jog sutarties galiojo terminu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. liepos 14 d. buvo derinamas skelbimų turinys ir nei viena sutarties šalių jokia forma neišreiškė pageidavimo nutraukti tarpininkavimo paslaugų teisinius santykius.

9. Teismas taip pat nustatė, kad pagal sutarties 10.1 papunktį tarpininkavimo sutartis galioja nuo jos pasirašymo 3 mėnesius. Tuo atveju, jeigu nei viena šalių likus 14 dienų iki sutarties galiojimo laiko pabaigos nepraneša apie sutarties nutraukimą, sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui; pratęsimų skaičius neribojamas. Sutarties 10.2 papunktyje įtvirtinta sąlyga, kada sutartis gali būti nutraukta prieš terminą ir tam būtinas rašytinis pranešimas ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų. Sutarties 10.4 papunktyje nustatyta, kad visi pranešimai, pareiškimai, pasiūlymai laikomi tinkamai pateiktais, jei jie yra perduoti paštu, faksu, elektroniniu paštu, kurie nurodyti 1.2. papunktyje. Sutarties 10.3 papunktyje nustatyta, kad sutartis gali būti keičiama tik rašytiniu šalių susitarimu, kuris tampa sutarties dalimi. Kadangi antrojo sutarties pratęsimo termino paskutinė diena buvo 2020 m. liepos 14 d., sprendė, kad rašytinis pranešimas apie sutarties nutraukimą prieš terminą pagal 2020 metų kalendoriaus duomenis turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2020 m. birželio 12 d., o pagal sutarties 10.1. punktą, nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m birželio 30 d. sutarties šalys turėjo teisę pranešti apie sutarties nutraukimą tam, kad sutartis neprasitęstų automatiškai ateinantiems trims mėnesiams, sprendė, kad tokiam pranešimui sutartyje nenustatyta rašytinė forma.

10. Konstatavo, kad kadangi daugiau nei per 8 tarpininkavimo sutarties galiojimo mėnesius ieškovas nesurado nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjo, buvo pagrindas tikėti tuo, kad trečiasis asmuo G. N., 2020 metų birželio viduryje, t. y. po 2020 m. birželio 12 d., paaiškėjus, kad ieškovas pirkėjo ieško ne tarpininkavimo sutartyje nurodytam objektui, o dar statomam namui, vadovaujantis sutarties 10.1. papunkčiu, informavo ieškovą apie tai, kad sutartis po 2020 m. liepos 14 d. nebus pratęsiama.

11. Teismas pažymėjo, kad šalių pasirašytą sutartį parengė ieškovas ir/ar trečiasis asmuo UAB „Capital Smart“, sutarties nuostatos, įtvirtintos 10.1 ir 10.2 papunkčiuose, kuriose nustatytos sutarties nutraukimo sąlygos yra neaiškios ir klaidinančios, nes vienu atveju yra aiškiai pasisakoma dėl pranešimo nutraukimo formos, kitu atveju tai nėra nurodoma, terminų skaičiavimas nurodytuose punktuose taip pat skiriasi, todėl vertindamas tai, ar atsakovė ir trečiais asmuo G. N. tinkamai įgyvendino sutarties sąlygas, informuodami ieškovą apie tai, kad nebus pratęsta šalių 2019 m. spalio 14 d. sudaryta tarpininkavimo sutartis, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalimi ir darė išvadą, kad atsakovė ir trečiasis asmuo G. N. tinkamai atliko reikalingus veiksmus tam, kad po 2020 m. liepos 14 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. DS-285 automatiškai neprasitęstų. Be to, teismas nurodė, kad byloje esanti 2020 m. rugpjūčio 27 d. preliminari sutartis ir 2020 metų rugpjūčio mėnesio ieškovo ir trečiojo asmens susirašinėjimas patvirtino atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, kad 2020 vasarą ieškovas dėjo pastangas, visų pirma, tam, kad rastų kito nekilnojamojo turto objekto, o ne to, kuris nurodytas sudarytoje sutartyje, pirkėją.

12. Padaręs išvadą, kad 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo sutartis Nr. DS-285 pasibaigė 2020 m. liepos 14 d. jos nepratęsus, byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų, jog pirkėjai, 2020 m. spalio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgiję nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo surasti galiojant 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo sutarčiai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 3 900 Eur pagal sutarties 6.1.4. punktą už sutarties pažeidimą. Tačiau teismas nurodė, kad sutarties 8.1. punkte nustatyta 1 500 Eur suma yra vertinama paslauga, kuomet, vykdant sutartį, nėra pasiekiamas rezultatas – surastas sutartyje nurodyto objekto pirkėjas. Kadangi ieškovas nesurado pirkėjo tarpininkavimo paslaugų sutartyje nurodytam objektui, tačiau teikė kitas sutarties 4.1. papunktyje nustatytas paslaugas – suteikė klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines), kitokias paslaugas, sprendė, kad atsakovė turi pareigą už suteiktas paslaugas iki sutarties pasibaigimo apmokėti ir kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovui 1 500 Eur sumą už pagal 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo sutartį Nr. DS-285, kurios objektu buvo nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas iki šios sutarties pasibaigimo.

13. Teismas nurodė, kad byloje esantis 2020 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių elektroninis ieškovo ir trečiojo asmens susirašinėjimas patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. preliminari pirkimo‑pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo surastų nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjų ir atsakovės. Pasak teismo, minėtas susirašinėjimas patvirtino ir tai, kad, nesudarius tarpininkavimo paslaugų rašytinės sutarties, buvo vykdomas 2018 metų susitarimas, jog ieškovas ieškos pirkėjų ir kitiems dviem atsakovės ir trečiojo asmens G. N. statomiems namams padalintame žemės sklype. Nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir trečiasis asmuo G. N. neneigė to, kad dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo su ieškovu sudarė žodinį susitarimą, neneigė ir to, kad žodžiu buvo susitarta dėl atlygintinų paslaugų teikimo, nekilnojamasis turtas buvo parduotas ieškovo surastiems pirkėjams, taigi sprendė, kad tarpininkavimo paslaugos atsakovei buvo suteiktos.

14. Teismas, įvertinęs Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis apie tarpininkavimo paslaugų sutarčių nuostatas, taip pat tai, kad šalių 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo sutartyje paslaugos kaina buvo nustatyta taip: 3 procentams nuo faktinės objekto paradavimo kainos, bet ne mažiau nei 1 500 Eur, darė išvadą, kad žodine tarpininkavimo sutartimi, kuria susitarta dėl paslaugų teikimo parduodant nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys susitarė dėl analogiškos kainos, kokia buvo sutarta šalių sudarytoje rašytinėje tarpininkavimo sutartyje. Nurodė, kad šią išvadą patvirtina ir 2020 metų rugsėjo elektroninis susirašinėjimas, kuriame ieškovas ir trečiasis asmuo derina paslaugų kainą pagal abi sutartis. Kadangi preliminariojoje sutartyje nurodytas nekilnojamas turtas buvo parduotas ieškovo surastiems pirkėjams, teismas konstatavo, kad ieškovas, parduodant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), suteikė visas paslaugas, prisiimtas žodine tarpininkavimo paslaugų sutartimi, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovui visą sutarties kainą – 4 470 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas D. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atsakovei J. N. tenkinti visiškai, priteisiant ieškovui iš atsakovės 8 370 Eur atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas.

15.1. Teigia, kad teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, jog žodinį tarpininkavimo sutarties nutraukimą/nepratęsimą tariamai patvirtino byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, taip pat nuo 2020 m. liepos 14 d., neva, nutrūkęs šalių bendravimas turto pardavimo klausimu, neobjektyviai vertino bylos medžiagą ar padarė šiai medžiagai prieštaraujančias išvadas, kadangi į bylą pateikta elektroninio susirašinėjimo, vykusio tarp ieškovo ir trečiojo asmens, turto pardavimo klausimais veikusio atsakovės interesais, kopija patvirtina priešingą skundžiamame sprendime dėstomoms aplinkybėms faktą, jog bendravimas turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo klausimais buvo tęsiamas ir po pirmosios instancijos teismo akcentuotos datos (2020 m. liepos 14 d.). Ieškovas, 2020 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu paštu kreipdamasis į trečiąjį asmenį, inter alia, pasiteiravo dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo. 2020 m. rugpjūčio 20 d. trečiasis asmuo atsakė į ieškovo laišką. Tuo atveju, jeigu, kaip skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo sutartis 2020 m. liepos 14 d. atsakovės žodinio įspėjimo pagrindu, iš tikrųjų, būtų pasibaigusi, trečiasis asmuo jokios informacijos ieškovui nebebūtų teikęs, taip pat nebūtų aiškinęsis dėl ketinamų atlikti turto vertinimo veiksmų.

15.2. Be to, teigia, kad tuo atveju, jeigu atsakovė 2020 m. birželio mėnesį būtų įspėjusi ieškovą apie ginčo sutarties nepratęsimą ar pastarosios sutarties pasibaigimą nuo 2020 m. liepos mėnesio, jokia kalba dėl atsiskaitymo už tarpininkavimą parduodant turtą 2020 m. rugsėjo mėnesį nebūtų vykusi. Tačiau pirmosios instancijos teismas rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu šalių susirašinėjimą dėl apmokėjimo, visiškai nesivadovavo, nenurodydamas tokio savo procesinio elgesio priežasčių.

15.3. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino fakto, kad su tariamu žodiniu pranešimu apie tarpininkavimo sutarties nepratęsimą nuo 2020 m. liepos 14 d. susiję atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai buvo nenuoseklūs. Paslaugų gavėjos atsiliepime į paslaugų teikėjo ieškinį nurodoma, jog pati atsakovė 2020 m. liepos mėnesį žodžiu nutraukė su ieškovu sudarytą sutartį, o paslaugų gavėjos triplike jau teigiama, kad žodinis tarpininkavimo sutarties nutraukimas / nepratęsimas, neva, įvyko per jos sutuoktinį. Teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsakovės sutuoktinis nurodė, jog apie ginčo sutarties nepratęsimą ieškovą jis tariamai informavo 2020 m. birželio mėnesį. Mano, kad tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens paaiškinimai prieštarauja bylos medžiagai, iš kurios matyti, jog bendravimas tarp ieškovo ir trečiojo asmens dėl pirmojo turto pardavimo vyko ir po 2020 m. liepos 14 d., o trečiasis asmuo, netgi, pasiūlė atsiskaityti už tarpininkavimą parduodant turtą (nors ir pasiūlydamas ginčo sutarties neatitinkančią paslaugų kainą).

15.4. Pasak ieškovo, ginčo sutarties 8.1 punktas, detalizuojantis tarpininkavimo paslaugų kainą, yra aiškus bei lengvai suprantamas. Vadovaujantis pastarajame punkte įtvirtintomis nuostatomis, komisinis atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas lygus 3 proc., skaičiuojant nuo objekto faktinės pardavimo kainos. Aptariamas užmokestis bet kuriuo atveju negali būti mažesnis nei 1 500 Eur (netgi, tais atvejais, kuomet, apskaičiavus 3 proc. nuo objekto pardavimo vertės, gaunama mažesnė kaip 1 500 Eur suma), t. y. tarpininkavimo sutarties 8.1 punkte įvardyta 1 500 Eur suma apibrėžia užmokesčio, už kurį tarpininkas sutinka teikti tarpininkavimo paslaugas, minimalią ribą. Teigia, kad tarpininkavimo sutarties 8.1 punkto pagrindu apskaičiuotas komisinis atlygis paslaugų teikėjui mokamas tiek tais atvejais, kuomet pasiekiamas sutartimi sulygtas rezultatas (tarpininko pagalba randamas turto pirkėjas su kuriuo sudaroma šio turto pirkimo – pardavimo sutartis) (ginčo sutarties 7.2 punktas), tiek tais atvejais, kuomet paslaugų gavėjas pažeidžia savo įsipareigojimą savarankiškai ar per kitus subjektus neparduoti / kitaip neperleisti turto tretiesiems asmenims (Ginčo sutarties 6.1.4 punktas).

16. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

16.1. Teigia, kad ieškovas, kaip pagrindinį argumentą, kuriuo vadovaujantis, siekia nepagrįstai iš atsakovės prisiteisti jam nepriklausančias pinigų sumas, akcentuoja rašytinio sutarties nutraukimo nebuvimą. Pasak atsakovės, kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, sutarties sąlygas nustatė ieškovas, nesuteikiant atsakovei galimybių jas koreguoti, be to (kas taip pat nurodyta ir teismo sprendime) sutartis parengta painiai, bei nurodant tik įspėjimo apie sutarties nutraukimo terminus, nenurodant konkrečios jos nutraukimo formos. Iš abstrakčios sutarties sąlygos dėl galimybės nutraukti sutartį darytina išvada, kad šalims palikta laisvė rinktis kokia forma gali būti nutraukiama sutartis.

16.2. Atsakovės manymu, ieškovas ne tik neįgijo teisės reikalauti visos (3 proc. nuo pardavimo) sumos, bet ir 1 500 Eur dydžio atlygio, kadangi neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – nesurado nekilnojamo turto pirkėjo ir neįgijo teisės į atlygį. Atsakovės vertinimu, ieškovo rengtoje sutartyje atlyginimo už paslaugas sąlyga laikytina nesąžininga, kadangi suformuluota sudėtingai suprantamai eiliniam vartotojui, taip siekiant paskatinti vartotoją sudaryti sutartį su ieškovu, vartotojui nepalankiomis sąlygomis. Nurodo, kad CK 6.228⁴ straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis, o kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Atsakovės vertinimu, ieškovas nesąžiningu elgesiu, pažeisdamas sutarčių principus, pasinaudodamas atsakovės, kaip silpnesnės sutarties šalies padėtimi, siekia pasipelnyti ir gauti atlygį už paslaugas, kurių atsakovei nesuteikė.

17. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „CAPITAL Smart“ ieškovo apeliacinį skundą laiko pagrįstu ir prašo jį tenkinti. Trečiasis asmuo sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei palaiko apelianto išdėstytus argumentus, vadovaujantis kuriais, skundžiamas sprendimas turėtų būti pakeistas.

18. Atsakovė taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo dalį dėl 4470 Eur priteisimo ieškovui D. S. ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. S. ieškinį dėl 4470 Eur priteisimo atmesti, priteisti atsakovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18.1. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neišnagrinėjo visų reikšmingų bylos aplinkybių, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovas suteikė atsakovei tarpininkavimo paslaugą pagal 2019 m. spalio 14 d. sutartį ir atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovui 1500 Eur atlygį. Taip pat teismas padarė nepagrįstas išvadas apie tai, kad žodiniu susitarimu ieškovas ir atsakovė susitarė dėl analogiško atlygio, kuris buvo numatytas rašytinėje 2019 m. spalio 14 d. sutartyje, ieškovui radus pirkėjus kito nekilnojamojo turto objekto pardavimui. Teismas nepagrįstai laikė įrodytu faktą, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl tarpininkavimo paslaugos kainos – 3 procentų nuo turto pardavimo kainos.

18.2. Atsakovės teigimu, analizuojant sutarties sąlygas, išdėstytas sutarties 7.1 – 7.3 papunkčiuose, darytina išvada, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta tik tuo atveju, kai yra randamas objekto pirkėjas, tik tokiu atveju yra įgyjama teisė į atlyginimą. Su tokia tarpininkavimo paslaugos suteikimo apimtimi sutiko ieškovas, taip ir atsakovė, ir abu laikė, kad ieškovui yra mokamas atlyginimas už suteiktą paslaugą tik tuo atveju, kai jis randa pirkėją sutartyje nurodytam nekilnojamojo turto objektui. Atsakovė atkreipia dėmesį ir į sutarties pavadinimą – „Tarpininkavimo paslaugų sutartis (pardavimas)“, iš ko seka, kad sutartis buvo sudaryta pirkėjo paieškai objektui parduoti. Mano, kad sutarties 4 straipsnyje yra išvardintos ne papildomos ieškovo ir trečiojo asmens teikiamos paslaugos, bet jų pareigos vykdant tarpininkavimo paslaugą. Tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta kokybiškai, kai paslaugos tiekėjai vykdo savo įsipareigojimus, numatytus sutarties 4 straipsnyje, priešingu atveju, būtų konstatuojama, kad tarpininkavimo paslauga yra suteikta nekokybiškai.

18.3. Pasak apeliantės, teismo sprendime cituojamas susirašinėjimas tarp ieškovo ir trečiojo asmens G. N., kurį teismas laikė ieškovo suteikta papildoma paslauga atsakovei, vyko išskirtinai dėl parduodamo objekto vizualizacijos (nuotraukų) ir išsamios informacijos apie parduodamo objekto savybes. Visos šios informacijos reikėjo ieškovui tarpininkavimo paslaugai vykdyti, todėl nelaikytina, kad tokiu būdu ieškovas suteikė atsakovei kokias nors papildomas paslaugas. Taip pat pažymi, kad 1500,00 Eur atlygis teismo buvo priteistas būtent už tokį tarp ieškovo ir trečiojo asmens G. N. vykusį susirašinėjimą. Teismo sprendimu yra konstatuota, kad per 8 mėnesius ieškovas nerado objekto pirkėjo, dėl ko sutartis su ieškovu buvo nutraukta, vadinasi, ieškovas neįgijo teisės į atlyginimą už tarpininkavimo paslaugą, kadangi neįvyko nei vienas iš sutarties 7 straipsnyje išvardintų atvejų, kai tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta.

18.4. Nurodo, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl kito turto pardavimo, kuriuo atsakovė ir ieškovas sulygo, jog atsakovė už surastą pirkėją moka ieškovui 1500,00 Eur atlygį. Šalių sudaryta atlygintinų (tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą) paslaugų teikimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Teismui pateikta 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. DS-285 taip pat yra laikoma vartojimo sutartimi ir buvo iš anksto parengta ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Capital Smart“, atsakovė neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų ir su pateiktomis sąlygomis sutiko. Ši sutartis yra vartojimo sutartis – ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Capital Smart“ laikomi verslininkais, atsakovė – vartotoja.

18.5. Be to, teigia, kad šalių sudarytoje tarpininkavimo paslaugų sutartyje nurodyta paslaugos kaina buvo bendras abiejų paslaugos tiekėjų, t. y. ieškovo ir trečiojo asmens UAB „CAPITAL Smart“ atlygis už suteiktą tarpininkavimo paslaugą. Kadangi nėra žinoma, kokia atlygio dalį gautų ieškovas, tinkamai įvykdęs 2019 m. spalio 14 d. sutartį, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudarytas žodinis susitarimas atitiko 2019 m. spalio 14 d. sutarties nuostatas dėl atlygio.

18.6. Mano, kad teismas netinkamai nustatė ieškovo ir atsakovės žodinio susitarimo sąlygas. Teismas nepagrįstai vadovavosi standartinėmis ieškovo ir trečiojo asmens UAB „CAPITAL Smart“ sudarytos sutarties sąlygomis, aiškindamas ieškovo ir atsakovės susitarimą dėl paslaugos kainos, kadangi tokios sąlygos jau yra iš anksto nustatytos ir atsakovė neturėjo galimybės dėl jų derėtis, pasirašydama 2019 m. spalio 14 d. sutartį. Žodinis susitarimas dėl tarpininkavimo paslaugos vyko tik tarp ieškovo ir atsakovės, atsakovės pasiūlyta 1500 Eur kaina ieškovui buvo priimtina, todėl jis suteikė atsakovei tarpininkavimo paslaugą.

19. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti.

19.1. Ieškovas teigia, kad atsakovė, galiojant tarpininkavimo sutarčiai, turtą perleido, pažeisdama minimo sandorio 6.1.4 punktu prisiimtus įsipareigojimus. Tokiu būdu, pasak ieškovo, atsakovės atžvilgiu buvo sukurta prievolė atsiskaityti su ieškovu – sumokėti pastarajam subjektui tarpininkavimo sutarties 8.1 punktu apibrėžto dydžio komisinį atlygį. Nors ieškovui priklauso visas ginčo sutartimi sulygtas (nurodyto sandorio 8.1 punkte apibrėžtas) komisinis atlygis, o atsiskaitymas už atskirų tarpininkavimo veiksmų atlikimą, nagrinėjamo ginčo situacijoje nėra aktualus, apeliantės teiginiai apie tai, kad tarpininkas bet kuriuo atveju neturi teisės į su tarpininkavimo paslaugų teikimu / ginčo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Sutarties 4.1 punktas) vykdymu susijusių išlaidų atlyginimą, ieškovo manymu, neatitinka tikrovės. Vadovaujantis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi, netgi tuomet, kai klientas vienašališkai nutraukia pradėtą vykdyti paslaugų teikimo sutartį, paslaugų teikėjas turi teisę gauti suteiktoms paslaugoms proporcingą atlygį, taip pat protingų išlaidų, patirtų siekiant įvykdyti sutartį, atlyginimą.

19.2. Nurodo, kad paslaugų teikėjo teisė gauti iš atsakovės komisinį atlygį atsirado ginčo sutarties 6.1.4 punkto pagrindu (atsakovei pažeidus pastarojoje sutartinėje nuostatoje įtvirtintus savo įsipareigojimus (t. y. įsipareigojimą tarpininkavimo sutarties galiojimo metu neperleidinėti turto savarankiškai ir / ar per kitus subjektus (išskyrus tarpininką)). Kadangi komisinio atlygio išieškojimas iš paslaugų gavėjos su faktiniu turto pirkėjo suradimu esamu atveju nėra tiesiogiai siejamas, apeliantės teiginiai pastaruoju klausimu neturi absoliučiai jokios teisinės reikšmės. Nepaisant to, ieškovas pabrėžia kad, atsakovei nepažeidus įsipareigojimų, turtas būtų buvęs parduotas kuriam nors iš paslaugų teikėjo surastų pirkėjų.

19.3. Dėl antro turto pardavimo ieškovas teigia, kad apeliantės paaiškinimuose įvardijama paslaugų kaina (1 500 Eur) prieštarauja tarpininkavimo, parduodant nekilnojamąjį turtą, rinkoje įprastai už tokių paslaugų teikimą nusistovėjusiems įkainiams (kas aiškiai pažymėta ir skundžiamame sprendime). Trečia, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų/argumentų, remiantis kuriais ginčo šalims būtų egzistavęs koks nors pagrindas keisti iki tol buvusias tarpusavio bendradarbiavimo (paslaugų teikimo) sąlygas.

19.4. Pasak ieškovo, atsakovė savo, kaip vartotojos (silpnesniosios sutartinių santykių šalies), statusą grindžia vienintele aplinkybe – faktu, jog ji, būdama fiziniu asmeniu, tarpininkavimo sutartį sudarė su tarpininkavimo paslaugų teikimo srityje veikiančiais profesionalais. Ieškovo manymu, įvertinus aptariamo sandorio sudarymo tikslą – aiškiai išreikštą atsakovės siekį realizuoti, būtent, pardavimui, o ne savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimui vystomą / statomą nekilnojamąjį turtą (t. y. atsižvelgiant į paslaugų gavėjos veikimą verslo / pelno (plačiąja prasme) gavimo tikslais), konstatuotina, kad paslaugų gavėja vartotojos sąvokos, kaip jis apibrėžiama tiek teisės aktuose, tiek paminėtoje teismų praktikoje, neatitinka.

19.5. Mano, kad skirtingai nei aiškinama atsakovės apeliaciniame skunde, komisinio atlygio paskirstymas tarp tarpininkavimo paslaugas teikiančių subjektų, yra aktualus tik jų pačių (tarpininkų) vidiniams santykiams bei galutinio tarpininkavimo sutarties rezultato vertės/paslaugų kainos niekaip nekeičia. Nepriklausomai nuo to, kiek tarpininkų dalyvauja turto pardavime, sutartinių santykių rezultatas ir jo vertė išlieka tokia pati.

20. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „CAPITAL Smart“ atsakovės apeliacinį skundą laiko nepagrįstu ir atmestinu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 14 d. tarp atsakovės, kaip paslaugų gavėjos, ir ieškovo (brokerio) bei trečiojo asmens UAB „CAPITAL Smart“, kaip paslaugų teikėjų, buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. DS-285, kuria paslaugų teikėjai įsipareigojo vykdyti atsakovei nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto – statomo gyvenamojo namo su žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), pirkėjų paiešką, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti pagal sutarties sąlygas.

23. Ieškovas (brokeris, paslaugų teikėjas) kreipėsi į teismą, pašydamas priteisti iš atsakovės (paslaugos gavėjos) skolą, kuri susidarė dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties pažeidimo, bei atlygį pagal žodinę sutartį, pagal kurią su ieškovo pagalba buvo parduotas kitas atsakovės bei jos sutuoktinio turtas, viso 8 370 Eur. Atsakovė bei trečiasis asmuo (atsakovės sutuoktinis) su ieškiniu sutiko tik iš dalies, teigdami, kad 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo sutartis buvo nepratęsta, ieškovui buvo pranešta apie sutarties nutraukimą, todėl pardavę turtą savarankiškai surastam turto pirkėjui, sutarties nuostatų nepažeidė. Dėl antrojo ieškovo reikalavimo sutiko su 1 500 Eur atlygiu ieškovui pagal žodinę sutartį, teigdami, kad nesitarė su ieškovu dėl tokių pačių tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygų kaip rašytinėje tarpininkavimo paslaugų sutartyje.

24. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies – teismas pripažino, kad 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis joje nurodyto turto pardavimo metu buvo nebegaliojanti, t. y. nebuvo pratęsta, todėl atsakovės turto pardavimo savarankiškai nelaikė sutarties pažeidimu, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas tarpininkavimo paslaugas atsakovei teikė, priteisė ieškovui iš atsakovės 1 500 Eur už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Tenkindamas ieškovo antrąjį reikalavimą visiškai, t. y. priteisdamas ieškovui iš atsakovės 4 470 Eur atlygį, teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų sutartis tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. DS-285.

25. Apeliacinius skundus byloje pateikė tiek ieškovas, tiek atsakovė. Ieškovas nesutinka su teismo vertinimu, kad 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. DS-285 ginčo turto pardavimo metu jau nebegaliojo, todėl prašo priteisti iš atsakovės sutarties 6.1.4. punkte numatytą atlygį. Atsakovė nesutinka su teismo abiejų ieškinio reikalavimų vertinimu, nurodo, kad ji yra vartotoja, silpnesnė sutarties šalis, ieškovas ginčo turto pagal rašytinę sutartį nepardavė, ji turtą pardavė pati, sutartis buvo nebegaliojanti, todėl ieškovui nepriklauso nei jo reikalaujama, nei teismo priteista pinigų suma. Dėl antrojo ieškovo reikalavimo teigia, kad negalimas vertinimas, jog žodinė sutartis buvo sudaryta 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygomis ir kad šalys susitarė dėl tokio paties atlyginimo, mano, kad jokie byloje esantys įrodymai to nepatvirtina, teigia, kad šalys žodine sutartimi sutarė dėl 1500 Eur atlyginimo.

Dėl 2019 m. spalio 14 d. sutarties galiojimo, jos pažeidimo

26. Tarpininkavimo paslaugų sutartis – viena iš paslaugų sutarčių, kuria pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

27. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties dalykas – ieškovo bei trečiojo asmens, kaip profesionalų, paslaugos, surandant atsakovės turto pirkėją ir jai parduodant šį turtą, t. y. atsakovė, sudarydama ginčo paslaugų sutartį su ieškovu ir trečiuoju asmeniu, siekė, pasinaudodama jų paslaugomis, parduoti savo turtą (sutarties 7 punktas). Byloje nekilo ginčo, kad iš esmės atsakovė buvo tik formali sutarties dalyvė, visus su sutarties vykdymu susijusius klausimus sprendė jos sutuoktinis G. N. – trečiasis asmuo šioje byloje. Teisėjų kolegija sprendžia esant tikslinga pirmiausia pasisakyti dėl atsakovės argumentų, kad ji pagal sutartį turėtų būti traktuojama kaip vartotoja, kadangi nuo to gali keistis ginčo sutarties, jos sąlygų teisinis vertinimas.

28. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2 ir 3 dalys).

29. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą; 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-242-684/2020 29 punktą). Tai reiškia, kad specialios taisyklės, skirtos vartotojui, kaip silpnesniajai šaliai, apsaugoti, taikomos tik sutartims, kurios buvo sudarytos siekiant patenkinti privačius asmens poreikius ir kurios niekaip nėra susijusios su jo verslu ar profesija, o ši apsauga nėra pateisinama, dėl to netaikoma, tuomet, kai sutartis sudaryta siekiant pelno.

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors atsakovė ir jos sutuoktinis, kuris iš esmės vykdė sutartį, ir yra fiziniai asmenys, jie, pagal byloje esančius duomenis, nelaikytini vartotojais. Iš ieškovo ir trečiojo asmens G. N. susirašinėjimų elektroniniu paštu matyti, kad trečiasis asmuo statė gyvenamuosius namus ir siekė juos pardavus gauti pelno, šią aplinkybę aiškiai patvirtina trečiojo asmens elektroniniai laiškai ieškovui, kuriuose kalbama apie tris statomus namus. Taigi, akivaizdu, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta ne atsakovės ir jos sutuoktinio asmeninių vartojimo poreikių tenkinimo tikslais, tačiau statant gyvenamuosius namus ir siekiant juos parduoti ir gauti iš to pelno. Dėl to teismas sprendžia, kad ginčo sutartis negali būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi, o atsakovė ir jos sutuoktinis – vartotojais, todėl nagrinėjamam ginčui netaikytinos vartotojų teisių apsaugai ginti skirtos įstatymų nuostatos, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

31. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo, susijusio su 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo paslaugų sutartimi, svarbu tai, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas prisiteisti ne atlygį už suteiktas paslaugas, bet mokestį, kuris turi būti mokamas pažeidus sutartį, t. y. konkrečiai, dėl sutarties 6.1.4. punkto pažeidimo, kuriuo atsakovė įsipareigojo ginčo sutarties galiojimo laikotarpiu savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šios sutarties sąlygos atsakovė neginčijo, todėl esminis ginčas šioje byloje dėl pirmojo ieškovo reikalavimo – ar turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo metu (2020 m. rugpjūčio 27 d. preliminarios turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu) tarp šalių sudaryta tarpininkavimo sutartis buvo galiojanti ir ar atsakovė, pardavusi turtą, atsako ieškovui pagal sutartį. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek savo paaiškinimais teigė, kad sutartis turto pardavimo metu buvo galiojanti, atsakovė nebuvo pranešusi ieškovui, kad sutarties nebepratęsia ar kad ją nutraukia, tačiau atsakovė byloje teigė priešingai, nurodė, kad sutarties nepratęsė, nes ieškovas netinkamai vykdė sutartį.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo sutartis Nr. DS‑285 pasibaigė 2020 m. liepos 14 d., jos nepratęsus, o byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų, jog pirkėjai, 2020 m. spalio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgiję nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo surasti galiojant 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo sutarčiai, ieškovo reikalavimas taikyti sutarties 6.1.4. punktą yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka.

33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sutarties nuostatos, įtvirtintos 10.1. ir 10.2. punktuose, kuriose nustatytos sutarties nutraukimo sąlygos, yra neaiškios ir klaidinančios, nes vienu atveju yra aiškiai pasisakoma dėl pranešimo nutraukimo formos, kitu atveju tai nėra nurodoma.

34. Remiantis šalių sudarytos sutarties 10.1 punktu, tarpininkavimo sutartis galioja nuo jos pasirašymo 3 mėnesius. Tuo atveju, jeigu nei viena šalių likus 14 dienų iki sutarties galiojimo laiko pabaigos nepraneša apie sutarties nutraukimą, sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui; pratęsimų skaičius neribojamas. Sutarties 10.2 punkte įtvirtinta sąlyga, kada sutartis gali būti nutraukta prieš terminą ir tam būtinas rašytinis pranešimas ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų. Sutarties 10.3 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti keičiama tik rašytiniu šalių susitarimu, kuris tampa sutarties dalimi. Galiausiai, sutarties 10.4 punkte nustatyta, kad visi pranešimai, pareiškimai, pasiūlymai laikomi tinkamai pateiktais, jei jie yra perduoti paštu, faksu, elektroniniu paštu, kurie nurodyti 1.2 punkte. Taigi, pagal tarp šalių sudarytą sutartį, pranešimas apie sutarties nutraukimą pagal sutarties 10.1 punktą turėjo būti pateiktas paslaugos teikėjams raštu paštu, faksu ar elektroniniu paštu, nes taip numato sutarties 10.4. punktas, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl neaiškių ir klaidinančių sutarties sąlygų nėra pagrįsti.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad kažkuriam iš paslaugos teikėjų raštu (paštu, faksu ar elektroniniu paštu) būtų pranešusi apie sutarties nutraukimą tiek pagal sutarties 10.1. punktą, tiek ir pagal 10.2. punktą, dėl to spręstina, kad šalių sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis, atsakovei savarankiškai surandant pirkėjus ir sudarant ginčo turto preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvo nutraukta. Nors atsakovė byloje teigė, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį, t. y. per daugiau nei 8 sutarties vykdymo mėnesius ieškovas nepardavė turto, dėl ko jam 2020 m. liepos mėn. buvo pranešta apie sutarties nutraukimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė ir/ar jos sutuoktinis reiškė pretenzijas ieškovui dėl netinkamo sutarties vykdymo iki ieškinio pareiškimo teisme. Priešingai, iš byloje esančių atsakovės sutuoktinio ir ieškovo elektroninių laiškų nustatyta, kad būtent ieškovas ragino atsakovės sutuoktinį imtis veiksmų dėl namo gerbūvio sutvarkymo, vidaus sutvarkymo bei fotosesijų rengimo, 2020 m. gegužės mėn. gale dar vyko intensyvus trečiojo asmens ir ieškovo susirašinėjimas, buvo tariamasi dėl 2020 m. birželio mėn. pradžioje darytinos namo fotosesijos, 2020 m. gegužės mėn. atsakovės sutuoktinis nurodė ieškovui, kad buvo atvykę keli asmenys apžiūrėti namo, ieškovas aiškino, kad gauna skambučių, tariamasi dėl namo apžiūrų ir pan., tuo pretenzijos ieškovui dėl netinkamų paslaugų vykdymo nebuvo pareikštos. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijai neatrodo įtikinama atsakovės versija, kad jau 2020 m. birželio – liepos mėn. atsakovės sutuoktinis pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą. Priešingai, ieškovo teiktas vėlesnis trečiojo asmens ir ieškovo susirašinėjimas apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą, rodo, kad sutartiniai tarpininkavimo paslaugų santykiai tarp šalių nebuvo pasibaigę iki pat 2020 m. rugsėjo mėn., kai ieškovas pareikalavo atlyginti už paslaugas, o atsakovės sutuoktinis pranešė, kad trečio namo nebepardavinės.

36. Pripažinus, kad ginčo sutartis turto, esančio (duomenys neskelbtini), preliminarios turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo nutraukta, buvo pratęsta ir buvo galiojanti, spręstina dėl atsakovės veiksmais (savarankiškai parduodant turtą) atsiradusių pasekmių.

37. Sutarties pažeidimas yra pagrindas reikalauti sutartį pažeidusiai šaliai taikyti sutartinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Pagal tarpininkavimo sutarties 6.1.4. punktą, klientas įsipareigoja sutarties galiojimo metu savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti objekto per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis. Pažeidus šiame punkte nustatytą įsipareigojimą, klientas per 5 darbo dienas nuo pažeidimo padarymo dienos paslaugos teikėjams sumoka atlyginimą, numatytą sutarties 8.1. punkte. Sutarties 8.1. punkte nurodyta, kad paslaugos teikėjų bendras atlyginimas už suteiktą tarpininkavimo paslaugą yra lygus 3 proc. nuo faktinės objekto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 1 500,00 Eur. Tai reiškia, kad klientas įsipareigoja sutarties galiojimo laikotarpiu neparduoti ar kitaip neperleisti objekto, o pažeidus šį įsipareigojimą, klientas turi sumokėti sutartyje numatytą atlyginimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad toks 6.1.4. punkto turinys atitinka netesybų sampratą (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), t. y. numato pinigų sumą, kurią klientas privalo sumokėti jeigu prievolė (šiuo atveju sutartis) yra netinkamai įvykdyta (pažeista) (pvz., žiūrėti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1495-230/2020, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-712-934/2022).

38. Atsižvelgus į tai, kad šiuo konkrečių atveju atsakovė, savarankiškai parduodama turtą, esant galiojančiai tarpininkavimo paslaugų sutarčiai, pažeidė sutarties 6.1.4. punktą, o dėl to, kad atsakovė pardavė turtą, paslaugos teikėjams sutarties įvykdymas tapo nebeįmanomas (CK 6.720 straipsnio 4 dalis), spręstina, kad atsakovė privalo atsakyti ieškovui už savo laisva valia sudarytoje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. sumokėti ieškovui atlygį, apskaičiuotiną pagal sutarties 8.1. punktą, viso – 3900 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė neprašė, o teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių tokio dydžio komisinis atlygis turėtų būti mažinamas. Nors atsakovė ir teigė, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį, šie atsakovės teiginiai liko deklaratyvūs ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

39. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis, kuria ieškovui pagal 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį iš atsakovės priteista 1500 Eur, keistina, priteisiant ieškovui iš atsakovės 3900 Eur komisinį mokestį, sutartyje numatytą kaip netesybas.

Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo žodinės tarpininkavimo paslaugų sutarties

40. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas ir atsakovė sudarė žodinę tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, todėl teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teisinių argumentų šiuo klausimu, tačiau byloje kilo ginčas dėl esminės tokios sutarties, kai sutartis įvykdoma, sąlygos – kainos.

41. Kilus ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties ir pan., sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas). Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2015-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015).

42. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad žodinė tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta ankstesnės rašytinės paslaugų sutarties pagrindu, todėl šalys buvo sutarusios dėl analogiško atlygio, t. y. 3 proc. nuo faktinės objekto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 1 500 Eur. Atsakovė su tokiu ieškinio reikalavimu nesutiko, teigdama, kad dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pardavimo tarpininkavimo ji tarėsi tik su pačiu ieškovu ir su juo susitarė dėl mokėjimo už tarpininkavimo paslaugas 1 500 Eur grynais pinigais pačiam ieškovui, apie tai neinformuojant UAB „CAPITAL Smart“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žodine tarpininkavimo sutartimi, kuria susitarta dėl paslaugų teikimo parduodant nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys susitarė dėl analogiškos kainos, kokia buvo sutarta šalių sudarytoje rašytinėje tarpininkavimo sutartyje. Konstatavo, kad ieškovas, parduodant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), suteikė visas paslaugas, prisiimtas žodine tarpininkavimo paslaugų sutartimi, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovui visą sutarties kainą – 4 470 EUR (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).

43. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde teigia, kad šalių sudarytoje rašytinėje 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo paslaugų sutartyje nurodyta paslaugos kaina buvo bendras abiem paslaugos tiekėjams, t. y. ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB „CAPITAL Smart“ skirtas atlygis už jų abiejų suteiktą tarpininkavimo paslaugą. Kadangi nėra žinoma, kokią atlygio dalį pagal rašytinę 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo sutartį Nr. DS‑285 gauna ieškovas, tinkamai įvykdęs sutartį, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudarytas žodinis susitarimas dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo tarpininkavimo paslaugų suteikimo atitiko 2019 m. spalio 14 d. sutarties nuostatas dėl atlygio.

44. Nors atsakovė teigia, kad ir pagal šią žodinę tarpininkavimo paslaugų sutartį ji laikytina vartotoja, dėl tapačių argumentų jau pasisakyta šios nutarties 30 punkte, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

45. CK 6.719 straipsnio 1 dalis nustato, jog prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

46. Nagrinėjamu atveju įrodyti aplinkybę, kad žodine sutartimi buvo sutartas 3 proc. nuo faktinės objekto pardavimo kainos atlygis, privalėjo ieškovas (CPK 178 straipsnis). Nors pagal teisinį reglamentavimą šalys neturėjo pareigos paslaugų sutarties įforminti rašytine forma, tačiau ieškovas, kaip savo srities profesionalas, objektyvia forma nesuteikęs paslaugos gavėjai visos reikalingos informacijos apie teikiamas paslaugas, konkrečiai – jų kainą, taip pat raštu neįforminęs šalių susitarimo dėl paslaugos kainos, prisiėmė riziką, jog, kilus ginčui dėl suteiktų tarpininkavimo paslaugų, jo galimybės įrodyti savo reikalavimus bus apsunkintos.

47. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2020 m. rugsėjo 7 d. ieškovo ir atsakovės sutuoktinio elektroninis susirašinėjimas neatskleidžia, dėl kokios kainos prieš sudarant žodinę tarpininkavimo paslaugų sutartį, galimai derėjosi šalys. Tačiau atsakovės – sutarties šalies paaiškinimais buvo aiškiai įvardintos susitarimo šalys ir kaina, tai yra ji nurodė, jog sutartis buvo sudaryta tik su ieškovu ir buvo susitarta dėl 1500 Eur atlygio jam grynais pinigais, apie tai neinformuojant UAB „CAPITAL Smart“ . Be to, svarbu ir tai, kad sutarties dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tarpininkavimo iniciatorius buvo pats ieškovas, kuris nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo galima sudaryti rašytinės sutarties ir pats nepareikalavo rašytinės sutarties sudarymo. Esant tokioms aplinkybėms teismui nėra pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais dėl žodinės sutarties šalių ir kainos.

48. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovo ir atsakovės sudarytai žodinei nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tarpininkavimo sutarčiai negali būti taikomos ankstesnės rašytinės sutarties nuostatos ir negali būti laikoma, kad žodinė sutartis sudaryta analogiškomis sąlygomis, kadangi skiriasi sutarčių subjektai. Prieš tai jau buvo nurodyta, kad, atsakovės teigimu, žodinę tarpininkavimo sutartį ji sudarė tik su ieškovu ir tik su juo sutarė dėl atlygio už sutarties įvykdymą. Ankstesnė 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo sutartis Nr. DS‑285 dėl kito turto objekto pardavimo, kurioje nurodyta kaina, remiasi ieškovas, buvo sudaryta tarp ieškovo, UAB „CAPITAL Smart“ ir atsakovės. Ieškovės paaiškinimus dėl skirtingų prieš tai įvardintų sutarčių šalių patvirtina ieškovo ir atsakovės sutuoktinio susirašinėjimas elektroniniais laiškais, iš kurių matyti, kad 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo sutarties Nr. DS‑285 vykdyme dalyvavo ne tik ieškovas, bet ir UAB „CAPITAL Smart“ darbuotojai, su kuriais buvo kontaktuojama įvairiais klausimais, o dėl žodinės sutarties vykdymo elektroniniais laiškais buvo kontaktuojama išimtinai tik su pačiu ieškovu. Nors nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad ji sudaroma tarpininkaujant UAB „CAPITAL Smart“, matyti, kad šią sutartį pasirašė tik atsakovė ir pirkėjai, o UAB „CAPITAL Smart“ atstovaujantis asmuo ją pasirašant (sudarant) nedalyvavo, sutarties nepasirašė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „CAPITAL Smart“ buvo sudaręs žodinę sutartį su atsakove dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tarpininkavimo. Dėl to spręstina, kad 2019 m. spalio 14 d. tarpininkavimo sutartis Nr. DS‑285 ir žodinė tarpininkavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, yra sudarytos esant skirtingoms aplinkybėms, skiriasi ir jų šalys, todėl vienos iš jų sąlygos dėl kainos negali būti automatiškai taikomos kitai sutarčiai.

49. Be to, ieškovo įdirbis dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo buvo žymiai mažesnis, negu tas, kurį atliko ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „CAPITAL Smart“, (sprendžiant iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais su trečiojo asmens darbuotojais), vykdant 2019 m. spalio 14 d. sutartį (skelbimų aprašymai, paslaugų užsakymai, reklamos gamyba ir pan.) ir siekiant parduoti pirmąjį nekilnojamojo turto objektą. Tą iš esmės patvirtino ir atsakovė, nurodžiusi, kad ieškovas dar iki žodinės sutarties sudarymo jau buvo radęs pirkėją nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir prašė leisti tarpininkauti jį parduodant. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad rašytinės 2019 m. spalio 14 d. sutarties nuostatos šiuo konkrečiu atveju netaikytinos.

50. Kadangi ieškovas neįrodė, jog šalys žodžiu susitarė, kad atlygis pagal žodinę sutartį sudarys 3 proc. nuo faktinės objekto pardavimo kainos, tai yra neįrodė šalių susitarimo dėl didesnio atlygio, negu nurodė atsakovė, teisėjų kolegija sprendžia, jog teisinga ir protinga iš atsakovės ieškovui priteisti 1 500 Eur atlygį už tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

51. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis), jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

52. Patenkinus ieškinį iš dalies, t. y. 67 procentus reikalaujamos sumos (8670 Eur), iš atsakovės ieškovui priteisiama 122 Eur žyminio mokesčio suma. Ieškovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad už suteiktas teisines paslaugas jis patyrė 2551,08 Eur išlaidas pirmosios instancijos teisme. Pakeitus teismo sprendimą patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sumažėja iki 67 procentų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 1831 Eur (1709 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 122 Eur žyminio mokesčio dalis) bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovė pateikė įrodymus patvirtinančius, kad už suteiktas teisines paslaugas ji patyrė 2420 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 798 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (33 procentai atmestų ieškinio reikalavimų dalis) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

53. Kadangi apeliacinės instancijos teisme iš esmės iš dalies buvo patenkinti abiejų šalių apeliaciniai skundai – ieškovo dėl pirmojo reikalavimo, atsakovės – dėl antrojo, šalys paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme šalims nepriteistinos.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, iš dalies priėmė nepagrįstą teismo sprendimą, dėl ko apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo dalis dėl atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo dalis dėl atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Priteisti iš atsakovės J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5400 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų) atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos (5400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1831 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 798 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.