- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-1495-230/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00272-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- G. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Capital Team“, K. L.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.20.4Kitos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Capital Team“ ir K. L. ieškinį atsakovui G. Š. dėl sutartinių netesybų ir ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai UAB „Capital Team“ ir K. L. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo G. Š.: 1) ieškovei UAB „Capital Team“ 500,94 Eur sutartines netesybas, 94,38 Eur skolos išieškojimo neteismine tvarka išlaidas, 4,27 Eur palūkanas; 2) ieškovui K. L. 1 656 Eur sutartines netesybas, 377,52 Eur skolos išieškojimo neteismine tvarka išlaidas, 14,03 Eur palūkanas; 3) ieškovams UAB „Capital Team“ ir K. L. 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo įsiskolinimo sumos, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 2 d. sudarė su atsakovu tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl parduodamo nekilnojamo turto (namo), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovai įsipareigojo tik surasti pirkėją šiam objektui. Šis turtas bendrosios nuosavybės teisėmis priklausė keliems bendrasavininkams, tačiau atsakovas įsipareigojo gauti visus reikiamus sutikimus būsimo notarinio sandorio įforminimui. Atsakovas 2019 m. lapkričio 26 d. elektroniniu paštu persiuntė K. L. išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, perdavė namo raktus. Šalys aiškiai susitarė, kad ieškovai tarpininkaus surandant pirkėją, o atsakovas sumokės jiems už tarpininkavimo paslaugą sutartyje numatyta tvarka ir terminais, t. y. 3 procentus plius PVM nuo turto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 1 800 Eur. Šalys taip pat susitarė, kad sutartis galios 6 mėnesius ir kad turto pardavimo procesą sutarties galiojimo metu vykdys ieškovai. Atsakovas taip pat įsipareigojo, kad savarankiškai ar per kitus asmenis neparduos ir neperleis objekto per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis. Pažeidus šį įsipareigojimą, atsakovas per 5 darbo dienas nuo pažeidimo padarymo dienos įsipareigojo sumokėti ieškovams atlyginimą, kurio dydis buvo numatytas sutartyje. Ieškovas K. L. parengė turtą pardavimo procesui, surinko apie jį visą informaciją, informavo apie šio turto pardavimą visus nekilnojamojo turto agentūros CAPITAL biurus bei juose dirbančius brokerius, parengė turto reklaminę brošiūrą, patalpino skelbimus populiariausiuose nekilnojamojo turto portaluose. Vykdydamas pardavimo procesą, ieškovas taip pat teikė informaciją visiems juo besidominantiems pirkėjams bei organizavo šio turto apžiūrą. Vienas iš suinteresuotų asmenų, kuris dar 2020 m. gruodžio mėn. pradžioje kreipėsi į K. L. dėl parduodamo turto, buvo R. B., tačiau derybos su juo nutrūko dėl neva tai per didelės turto kainos. Vėliau į K. L. kreipėsi kita potenciali pirkėja G. Š., kuri išreiškė didelį susidomėjimą parduodamu turtu. 2019 m. gruodžio 14 d. buvo suderinta turto apžiūra, kurios metu G. Š. buvo pasirengusi sumokėti 3 000 Eur avansą bei pasirašyti preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau prieš pat apžiūrint turtą G. Š. informavo, kad atsirado kitas pirkėjas. Šis faktas K. L. sukėlė pagrįstų įtarimų dėl atsakovo nesąžiningumo. Galiausiai buvo nuspręsta turtą apžiūrėti, nes K. L. atvyko iš Vilniaus. Turto apžiūros metu K. L. buvo nustebintas, kadangi name jį pasitiko R. B., kuris prisistatė esantis tikrasis namo savininkas, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, pastūmė ir liepė nedelsiant pasišalinti. Kiek pavyko K. L. užfiksuoti, R. B. jau buvo įsikūręs ginčo objekte, matėsi atliekamas remontas. Iš karto po šio įvykio K. L. paskambino G. Š., kuris patikino, kad turtas R. B. nepriklauso. Ieškovams kilo įtarimų, kad atsakovas G. Š., neinformuodamas ieškovų, susitarė su R. B. dėl turto pardavimo. Siekdamas išsiaiškinti šią situaciją, K. L. ne kartą kreipėsi į G. Š., tačiau jis pradėjo ignoruoti telefoninius skambučius bei trumpąsias žinutes. Galiausiai paaiškėjo, kad sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. 2020 m. sausio 22 d., atsakovas G. Š. turtą savarankiškai pardavė pirkėjui R. B.. Apie šį faktą atsakovas nei žodžiu, nei raštu neinformavo ieškovų. Tokiu būdu atsakovas pažeidė sutarties 5.1.2 punktą, dėl ko ieškovai įgijo teisę reikalauti sutarties 7.1 punkte numatytų sutartinių netesybų. Ieškovai išrašė atsakovui sąskaitas faktūras už atliktas paslaugas, tačiau atsakovas atsisakė jas apmokėti. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad turtas buvo parduotas už 69 000 Eur, todėl ieškovų reikalaujamos 3 procentų sutartinės netesybos sudaro 2 156,94 Eur su PVM.
Atsiliepimas
2. Atsakovas G. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas K. L. ir atsakovas G. Š. 2019 metų lapkričio mėn. preliminariai susitarė, jog sudarys tarpininkavimo sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Atsakovas paaiškino ieškovui, kad yra šio namo bendraturtis ir kad dėl tarpininkavimo sutarties sudarymo reikia susitarti ir su kitais dviem šio namo bendrasavininkais. Ieškovas K. L. patikino atsakovą, kad jis pats susiras šiuos bendrasavininkus ir su jais susitars bei pateiks jiems pasirašyti tarpininkavimo paslaugų sutartį. Tada ieškovas K. L. pateikė atsakovui du egzempliorius tarpininkavimo paslaugų sutarties, kuriuose atsakovas savo ranka įrašė tik savo vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašė. Po šio susitikimo atsakovas išsiuntė ieškovui K. L. 2019 m. lapkričio 25 d. el. paštu parduodamo namo nuotraukas, o 2019 m. lapkričio 26 d. el. paštu išsiuntė šio gyvenamojo namo ir žemės sklypo išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, kuriuose aiškiai buvo matyti, kad yra trys bendrasavininkai. Tačiau tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo pasirašyta tik su vienu bendrasavininku, t. y. G. Š., kuriam priklausė tik ½ gyvenamojo namo. Atsakovas neįsipareigojo gauti jokių sutikimų iš gyvenamojo namo bendraturčių. Kadangi tarpininkavimo sutartis su visais bendraturčiais nebuvo sudaryta, taigi nėra vieno iš pagrindinių sutarties elementų – šalių valios, todėl tarpininkavimo sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Capital Team“ iš atsakovo G. Š. 500,94 Eur sutartines netesybas, 94,38 Eur skolos išieškojimo neteismine tvarka išlaidas, 4,27 Eur palūkanas, 519,09 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 16 Eur žyminį mokestį, priteisė ieškovui K. L. iš atsakovo G. Š. 1 656 Eur sutartines netesybas, 377,52 Eur skolos išieškojimo neteismine tvarka išlaidas, 14,03 Eur palūkanas, 1 683,14 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 181,50 Eur išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą, 46 Eur žyminį mokestį, priteisė ieškovams UAB „Capital Team“ ir K. L. iš atsakovo G. Š. 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo įsiskolinimo sumos, priteisė iš atsakovo G. Š. valstybei 7,15 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovas K. L., veikdamas kartu su ieškove UAB „Capital Team“, sudarė su atsakovu G. Š. tarpininkavimo paslaugų sutartį. Pagal šios sutarties nuostatas ieškovai ieškojo atsakovo parduodamo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjų. Turtas bendrosios nuosavybės teisėmis priklausė keliems savininkams. 2019 m. lapkričio 26 d. atsakovas el. paštu persiuntė ieškovui K. L. viso namo išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, taip pat atsakovas perdavė ieškovui K. L. namo raktus, kad jis galėtų jį aprodyti potencialiems pirkėjams. Iš 2020 m. vasario 12 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 162 pagrindu nuo 2020 m. sausio 13 d. gyvenamojo namo savininkas yra R. B.. Iš 2020 m. birželio 19 d. antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pokalbio metu K. L. kalba su G. Š. apie sutartį, komisinius ir pan.
5. Teismui nekilo abejonių, kad šalys sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį ir ieškovas K. L. vykdė šios sutarties sąlygas. Teismas kritiškai vertino atsakovo G. Š. paaiškinimus, kad jis su ieškovu K. L. tik ateityje norėjo sudaryti tarpininkavimo paslaugų sutartį. Jo aktyvūs veiksmai patvirtino, kad sutartis buvo sudaryta, nes jis siuntė viso namo nuotraukas (nors jam priklauso tik ½), nekilnojamojo turto registro išrašus, aptarė namo kainą bei davė K. L. namo raktus, kad jis galėtų aprodyti namą potencialiems pirkėjams. Be to, atsakovo G. Š. nesąžiningumą įrodo ir tai, kad namas buvo parduotas K. L. surastam pirkėjui R. B.. Atsakovas slapta, neinformuojant ieškovų, galiojant tarpininkavimo paslaugų sutarčiai, pardavė turtą ieškovo surastam pirkėjui. Šiuo atveju atsakovas pažeidė sutarties 5.1.2 punktą, dėl ko ieškovai įgijo teisę reikalauti sutarties 7.1 punkte numatytų sutartinių netesybų, kurių dydis atitinka tarpininkavimo paslaugų atlyginimo dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniame skunde atsakovas G. Š. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad tarpininkavimo sutarties pasirašymo dieną šis gyvenamasis namas priklausė keliems bendrasavininkams, t. y. apeliantui G. Š., V. B. ir A. B., o po namu esantis žemės sklypas priklausė net 6 žemės sklypo bendraturčiams. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nors akivaizdu, kad gyvenamojo namo atskirai be žemės sklypo nebeįmanoma parduoti. Nežiūrint į tai, teismo nuomone, tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai tik su vienu bendrasavininku, t. y. apeliantu G. Š., kuriam priklausė tik ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 44/259 dalys žemės sklypo.
1.2. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose ir teisme aiškino, kad tik ketino sudaryti su ieškovais tarpininkavimo paslaugų sutartį bei informavo ieškovą apie kitus šio nekilnojamojo turto bendraturčius ir būtent dėl to ieškovui ir nusiuntė el. paštu tiek šio gyvenamojo namo fotografijas, tiek išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, kad ieškovas pats galėtų įsitikinti, jog norint parduoti namą ir žemės sklypą reikia visų bendraturčių sutikimo bei parašų. Atsakovas G. Š. neturėjo jokių įgalinimų veikti kitų bendraturčių vardu. Šią aplinkybę teisme patvirtino liudytojas ir buvęs šio namo bendraturtis V. B., kuris nurodė, jog apie sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį nieko nežinojo, jo niekas apie tai neklausė ir apie šį faktą sužinojo tik prieš teismą.
1.3. Šalys pripažino, kad tarpininkavimo sutarties projektą be jokių rekvizitų atsakovui 2019 m. pabaigoje būdamas Druskininkuose pateikė ieškovas K. L., kuris tik paėmė atsakovo parašą, o likusius sutarties rekvizitus (turto pavadinimą, adresą, unikalų numerį, plotą ir kt.) K. L. įrašė savo ranka vienasmeniškai nedalyvaujant nei G. Š., nei kitiems asmenims. Tokiu būdu ši sutartis dėl jos objekto (t. y. konkretaus parduodamo turto) buvo ne šalių aptarta, o nuspręsta ir į sutartį vienasmeniškai įrašyta ieškovo K. L., kas prieštarauja sutarčių sudarymo esmei. Teismas šios aplinkybės nevertino ir priimtame sprendime apie ją nepasisakė, todėl neatskleidė bylos esmės.
1.4. Šios bylos esminė aplinkybė yra ta, kad tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta ne su visais gyvenamojo namo bendraturčiais, kas lemia šios sutarties negaliojimą nuo jos sudarymo momento. Sutarties objektas buvo parduodamas 81,44 kv. m ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliantui G. Š. priklausė tik ½ dalis gyvenamojo namo, todėl apeliantas turėjo teisę su ieškovais sudaryti tarpininkavimo sutartį dėl ½ namo dalies, bet ne dėl viso 81,44 kv. m ploto gyvenamojo namo.
Šalies argumentai
1.5. Teismas nevertino aplinkybių, kad tarpininkavimo sutartyje nebuvo aptartas nei žemės sklypo, nei rūsio po šiuo namu pardavimas ar kitoks perleidimas. Rūsys, esantis po namu, priklausė visai kitam greta sublokuotam pastatui ir jo perleidimas pirkėjui buvo sprendžiamas kompleksiškai su namo pardavimu, dėl to buvo sudaryta visai atskira šio turto dovanojimo sutartis. Tačiau nei tarpininkavimo sutartyje, nei kituose dokumentuose tai nebuvo apspręsta ir visa tai rodo, kad ši sutartis tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo pusės iki galo nebuvo sudaryta, nes į ją nebuvo įtraukti visi parduodami objektai ir nebuvo įtraukti visi šio parduodamo nekilnojamojo turto bendraturčiai.
1.6. Tarp apelianto ir ieškovo vyko tik derybos dėl ateityje ketinamos sudaryti tarpininkavimo sutarties, o pats ieškovas K. L., būdamas savo srities profesionalas (NT brokeris), į šią sutartį vienasmeniškai savo ranka surašė jo nuomone reikalingus duomenis. Taigi šalys iki galo nesuderino visų sutarties detalių.
1.7. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra vos 201,53 Eur mažesnės negu priteistas pagrindinis ieškinio reikalavimas, todėl akivaizdu, kad jos yra gerokai per didelės ir neprotingos. Byla nebuvo sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ginčijama pinigų suma ir bylos apimtis nedidelė, todėl teismas privalėjo sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
7. Ieškovai UAB „Capital Team“ ir K. L. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Tarp šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties tikslas buvo pasinaudoti ieškovų, kaip verslininkų profesionalų nekilnojamojo turto srityje, patirtimi ir pagalba, parduodant nekilnojamąjį turtą, o ieškovų, suteikus paslaugas, dėl kurių buvo realiai parduotas turtas, gauti už tai atlyginimą. Atsakovas turto pirkimo–pardavimo sutartį sudarė su pirkėju, kurį surado ieškovas K. L., tokiu būdu buvo pasiektas šalių sudarytoje sutartyje nustatytas tikslas – parduoti atsakovo turtą.
2.2. Turto pirkėjas apie atsakovo namo pardavimą sužinojo būtent dėl ieškovų atliktų veiksmų (skelbimų internetiniuose nekilnojamojo turto portaluose), jis susisiekė su ieškovu K. L., tačiau derybos nutrūko, nes pirkėjo netenkino turto pardavimo kaina. 2019 m. gruodžio 14 d. ieškovui atvykus aprodyti turto potencialiai pirkėjai G. Š., paaiškėjo, jog atsakovo name jau yra įsikūręs (gyvena) ieškovo surastas pirkėjas R. B., kuriam atsakovas taip pat buvo perdavęs raktų komplektą. Kaip paaiškėjo vėliau, atsakovas savarankiškai, neinformuodamas apie tai ieškovų, sutarties galiojimo laikotarpiu vedė derybas su pirkėju R. B. dėl turto pardavimo. Galiausiai, atsakovas 2020 m. sausio 13 d., t. y. esant tarp šalių sudarytai tarpininkavimo paslaugų sutarčiai, sudarė notarinę turto pirkimo–pardavimo Nr. 162 su R. B..
2.3. Atsakovo argumentai, kad sutartis turėjo būti sudaryta su kitais namo bendraturčiais, t. y. V. B. ir A. B., nepaneigia to fakto, kad ieškovai tinkamai įvykdė savo pareigas pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį (t. y. sutarties galiojimo metu surado turto pirkėją), o be ieškovo K. L. pastangų šis pirkėjas su atsakovu nebūtų susisiekęs ir pradėjęs pirminių derybų, lėmusių vėlesnį dar 2020 m. gruodžio mėn. galiojant ieškovų ir atsakovo sudarytai sutarčiai įvykusį antrąjį kontaktą, pasibaigusį pagrindinės (notarinės) sutarties sudarymu.
2.4. Atsakovo veiksmai, t. y. tęstinis bendravimas turto pardavimo klausimais, patvirtina faktą, kad atsakovas puikiai suvokė, jog sutartis yra galiojanti bei saistanti šalių tarpusavio santykius. Tą patvirtina ir į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/20/050. Iš pateiktos pokalbio stenogramos matyti, kad atsakovas išreiškia savo valią parduoti turtą, kaip ir pripažįsta sutarties sudarymo faktą ir iš to išplaukiančią sąlygą atsiskaityti su ieškovais, už paslaugas sumokant sutarties 7.1 punkte numatytą komisinį mokestį.
Atsiliepimas
2.5. Ieškovas K. L. dar 2019 m. gruodžio 2 d. persiuntė atsakovui elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) pasirašytą tarpininkavimo paslaugų sutartį, kurioje buvo nurodyti visi sutarties rekvizitai, tačiau pastabų iš apelianto nebuvo gauta. Apeliantas nepagrindė, kad sutartis jam buvo duota pasirašyti su ja nesusipažinus ar apgaulės būdu, kad sutartis suklastota jos data bei turiniu. Sutarties 8.1 punktu apeliantui buvo suteikta teisė nutraukti sutartį, tačiau šia teise apeliantas nepasinaudojo. Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovų ir apelianto dėl nematerialaus pobūdžio paslaugų, t. y. dėl ginčo turto pirkėjų paieškos, todėl kitų turto bendrasavininkų parašų ar sutikimų nebuvimas jos galiojimui jokios įtakos neturėjo.
2.6. Šalių sudaryta sutartis įpareigojo atsakovą sutarties galiojimo laikotarpiu savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti turto per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis. Neatsižvelgiant į tai, atsakovas šį įsipareigojimą pažeidė, dėl ko ieškovai įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų, kurių dydis atitinka tarpininkavimo paslaugos dydį, t y. 3 procentai nuo turto pardavimo kainos, plius PVM, jeigu toks būtų taikomas.
2.7. Teismas visiškai pagrįstai ieškovams priteisė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Byloje ginčas kilo dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties teisėtumo ir jos galiojimo bei ieškovų teisės į sutartines netesybas.
10. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Capital Team“ kartu su pardavimų atstovu ieškovu K. L. (paslaugos teikėjai) su atsakovu G. Š. (klientu) 2019 m. gruodžio 2 d. sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuria atsakovas pavedė paslaugų teikėjams vykdyti objekto – namo – pirkėjų paiešką, o klientas įsipareigojo sumokėti už tai sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Parduodamas nekilnojamasis turtas (namas), esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.1.2 punkte atsakovas įsipareigojo sutarties galiojimo metu savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis sutarties objekto, o pažeidus šį įsipareigojimą per 5 darbo dienas nuo pažeidimo padarymo dienos paslaugos teikėjams sumokėti atlyginimą, numatytą sutarties 7.1 punkte. Pastarajame sutarties punkte buvo nustatyta, kad paslaugos teikėjų bendras atlyginimas už suteiktą tarpininkavimo paslaugą yra lygus 3 procentams nuo faktinės objekto pardavimo kainos, bet ne mažiau 1 800 Eur plius PVM. Taip pat remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu byloje nustatyta, kad ginčo objektas 2020 m. sausio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas R. B..
11. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo G. Š. sutartyje (5.1.2 punkte) numatytas netesybas, kadangi atsakovas tarpininkavimo paslaugų sutarties galiojimo metu ginčo objektą pardavė savarankiškai, nors nekilnojamojo turto pirkėjas R. B. buvo surastas ieškovų, todėl jis pažeidė sutarties 5.1.2 punkto reikalavimus ir ieškovai turi teisę reikalauti netesybų.
12. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, su kuo nesutinka atsakovas G. Š., apeliaciniame skunde nurodydamas, kad šalių sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis negalioja, kadangi ji buvo sudaryta ne su visais nekilnojamojo turto bendraturčiais, tarpininkavimo sutartyje nebuvo aptartas žemės sklypo, rūsio po šiuo namu pardavimo ar perleidimo klausimas, o tarpininkavimo paslaugų sutartyje jos objektas (konkretus parduodamas turtas) įrašytas vienašališkai K. L..
Dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo ir jos galiojimo
13. Esminis apeliacinio skundo argumentas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad gyvenamasis namas tarpininkavimo paslaugų sutarties pasirašymo metu priklausė keliems bendraturčiams, o sutartis buvo pasirašyta ne su visais gyvenamojo namo bendraturčiais, taip pat tai, kad gyvenamojo namo nebuvo galima parduoti atskirai be žemės sklypo, kuris priklausė net 6 bendraturčiams. Todėl, apelianto nuomone, tarpininkavimo paslaugų sutartis sudaryta teisėtai tik su vienu bendrasavininku – atsakovu G. Š., kuriam priklauso tik ½ dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo, nes atsakovas neturėjo įgalinimų veikti kitų bendraturčių vardu.
14. Tarp šalių nėra ginčo, kad buvo sudaryta atlygintinė paslaugų teikimo sutartis. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
15. Šalių pasirašyta Tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta dėl konkrečios tarpininkavimo paslaugos, kuri apibrėžta sutarties 2.1 punkte, iš kurio matyti, kad atsakovas pavedė paslaugų teikėjams (ieškovams) vykdyti objekto – namo – pirkėjų paiešką, o klientas įsipareigojo sumokėti už tai sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Taigi nagrinėjamu atveju tarpininkavimo paslaugos esmę ir jos turinį sudaro šalių susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkėjų paieškos. Tik klientui pageidaujant paslaugų teikėjai įsipareigojo dalyvauti derybose su potencialiu pirkėju derinant objekto pirkimo–pardavimo sąlygas (sutarties 3.1.3 punktas). Tačiau neabejotinai šios sutarties sudarymo tikslas buvo nekilnojamojo turto pardavimas. Atsakovas, sudarydamas šią sutartį, siekė per ieškovus parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovai – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovui paslaugą – surasti pirkėją, kuris nupirktų ieškovo nekilnojamąjį turtą.
16. Apelianto argumentai, kad turtas priklausė keliems bendraturčiams, kilusio ginčo išsprendimui neturi esminės teisinės reikšmės. Bendraturtis, nusprendęs savo iniciatyva ieškoti keliems bendraturčiams priklausančio turto pirkėjo, o jį suradus, turtą parduoti, veikia savo rizika, t. y. įsitikinęs, kad tokį pirkėją suradus nebus kliūčių dėl kitų bendraturčių veiksmų parduoti turtą.
17. Niekuo nepagrįsti skundo argumentai, kad ieškovai tarpininkavimo paslaugų sutartį galėjo sudaryti tik su visais bendraturčiais, nes tai įstatymuose nėra tiesiogiai nustatyta, tokios teisės normos nenurodo ir pats apeliantas. CK 6.156 straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principą. Pagal šio straipsnio 1 dalį sutarties laisvė reiškia tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Tai reiškia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nurodyta įstatyme ar vienašaliame įsipareigojime (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Jokių įrodymų, kad kiti bendraturčiai taip pat siekė susitarimo su ieškovais dėl nekilnojamojo turto objekto pirkėjų paieškos, o ieškovai buvo įsipareigoję pasiekti tokį susitarimą, kaip teigia atsakovas, byloje nėra pateikta. Būtent tik ieškovai ir atsakovas G. Š. suderino savo valią dėl pirkėjų paieškos siekiant parduoti ginčo objektą ir, kaip nurodyta nutarties 16 punkte, atsakovas, siekdamas parduoti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma turtą, tačiau vienas sudarydamas tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį dėl tokios nuosavybės pardavimo, veikė savo nuožiūra ir rizika.
18. Analogiškai neturi teisinės reikšmės ir skundo argumentai, kad gyvenamasis namas negalėjo būti parduotas be žemės sklypo ar kad rūsys po šiuo namu priklausė visai kitam sublokuotam pastatui. Atsakovas, ieškodamas pirkėjų tokiam nekilnojamajam turtui, paslaugos teikėjui turėjo atskleisti visus duomenis apie parduodamą turtą, ką faktiškai ir padarė perduodamas Registrų centro duomenis apie turtą, tačiau būtent tik jis (o ne paslaugos teikėjas) galėtų užtikrinti, kad bendraturčiai sutinka su bendrąja daline nuosavybe valdomo turto pardavimo sąlygomis. Pažymėtina, kad turtas faktiškai ir buvo parduotas, bendraturčiams neprieštaraujant, taip pat ir pirkėjui, kuris pirmiau kreipėsi į tarpininkavimo paslaugos teikėją ir tik vėliau tiesiogiai į pardavėjus. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovas turto pardavimą jau buvo aptaręs su bendraturčiais ir, kaip teigia ieškovai, sudarydamas tarpininkavimo paslaugų sutartį, faktiškai buvo įsipareigojęs gauti bendraturčių sutikimus turto pardavimui.
19. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pateikta tarpininkavimo paslaugų sutartis turėtų būti vertinama tik kaip ketinimas ją sudaryti, kadangi sutartis yra šalių pasirašyta, ji sudaryta tinkamai, šalims susitarus dėl visų esminių sutarties sąlygų, t. y. dėl ją sudarančių šalių, konkrečios tarpininkavimo paslaugos ir apmokėjimo už tokią paslaugą (CPK 6.162 straipsnis 1-2 dalys, 6.716 straipsnio 1 dalis). Atsakovo elektroniniu paštu ieškovui K. L. siųstos parduodamo gyvenamojo namo fotografijos ir išrašai iš Nekilnojamojo turto registro būtent ir patvirtina dėl kokio pardavimo objekto, kuriam paslaugos teikėjai įsipareigojo ieškoti pirkėjų, tarp šalių buvo susitarta. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad turto pavadinimą, adresą, unikalų numerį įrašė K. L. savo ranka, nepaneigia šalių susitarimo dėl pirkėjų paieškos konkrečiam nekilnojamajam turtui parduoti. Duomenų, kad sutartis atsakovui buvo duota pasirašyti su ja nesusipažinus ar apgaulės būdu ar kad sutartis buvo suklastota, byloje nėra pateikta. Atsakovas neginčijo sutarties, o byloje pateikta atsakovo G. Š. ir ieškovo K. L. pokalbio stenograma, patvirtinta antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, patvirtina, kad atsakovas suprato sutarties įsipareigojimus ir kad šalių sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo vykdoma.
20. Nenustačius, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta ar kad ji negalioja, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo ieškovams sutartyje numatytas netesybas už atsakovo padarytą sutarties pažeidimą, yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas apeliaciniame skunde nėra nurodęs kitokių, išskyrus aukščiau nurodytus, sprendimo neteisėtumo pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
21. Apeliantas G. Š. skunde nurodo, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra vos 201,53 Eur mažesnės negu priteistas pagrindinis ieškinio reikalavimas, todėl akivaizdu, kad jos yra gerokai per didelės ir neprotingos. Byla nebuvo sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ginčijama pinigų suma ir bylos apimtis nedidelė, todėl teismas privalėjo sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovai pirmosios instancijos teisme turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas – 59 Eur žyminis mokestis, 181,50 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 2 202,23 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
24. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas CPK 80 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovų ieškinį tenkinus visiškai, žyminis mokestis pagrįstai priteistas ieškovams iš atsakovo. Be to, ieškovai savo ieškinio argumentams pagrįsti į bylą teikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, už jo surašymą ieškovas K. L. antstoliui D. K. sumokėjo 181,50 Eur sumą. Šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl priteistinos iš atsakovo. Ieškovų turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą (2 202,23 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.16, 8.19, 8.20 punktuose nurodytų maksimalių dydžių, todėl, įvertinus teiktų į bylą procesinių dokumentų kiekį, apimtį, priedų skaičių (ieškinys, prašymai dėl papildomų įrodymų prijungimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo), teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę (3 val.), bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą (rengti procesiniai dokumentai, teiktos teisinės konsultacijos, rinkti įrodymai, atstovauta teismo posėdžiuose), advokato darbo laiko sąnaudas, laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis suteiktoms paslaugoms.
25. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos nežymiai mažesnės už ieškinio sumą, tačiau ginčo sumos dydis yra tik vienas iš kriterijų, į kurį teismas atsižvelgia nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Atsakovui nesutinkant su ieškovų reikalavimu, ieškovai turėjo savo teises ginti teismine tvarka, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisinės pagalbos teikimu. Kaip jau nustatyta, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir laikytinos pagrįstomis, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo teisinio pagrindo jų sumažinti. Pažymėtina, kad laimėjusiai šaliai turi būti atlyginamos jos turėtos išlaidos, patirtos siekiant apginti pažeistą teisę ir tam pasitelkiant į pagalbą profesionalų teisininką (advokatą), kadangi bylą laimėjusi šalis neturi nukentėti dėl to, kad kita šalis netinkamai vykdė savo pareigas. Be to, advokato darbo laiko sąnaudos tiesiogiai nėra priklausomos nuo ginčo sumos. Procesiniai dokumentai rengiami atsižvelgiant į ginčo esmę, tarp šalių susiklosčiusius teisinius ir praktinius santykius bei teisinį ginčo situacijos vertinimą. Atsižvelgiant į tai, patirtų teisinio atstovavimo išlaidų sumos mažinimas atsižvelgiant tik į ieškinio sumą negali būti laikomas objektyviu ir pagrįstu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Ieškovas K. L. prašo priteisti 660,66 Eur, o ieškovė UAB „Capital Team“ 283,14 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (1,3 x 1 381 Eur), todėl apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos ieškovams iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
27. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo taip pat priteistinos 11,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 660,66 Eur, o ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Team“ (juridinio asmens kodas 304415819) 283,14 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovo G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,32 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.