- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- e2-23817-465/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. D.
mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-15603), kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnametės T. D. gyvenamąją vietą su ieškove A. S.; 2) priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 354,20 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2024-08-28) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskirti ieškovę A. S. vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai; 5) priteisti įsiskolinimą už nepilnametės T. D. išlaikymą už laikotarpį nuo 2024-05-29 iki 2024-08-28, iš atsakovo A. D. ieškovės A. S. naudai; 6) paskirti ieškovę A. S. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) nustatyti atsakovo A. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. D. bendravimo tvarką; 8) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
2. Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovui gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė dukra T. D.. Nuo 2024 m. gegužės 29 d. atsakovas paliko ieškovę su dukra, kartu nebegyvena, todėl reikalinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ieškovė mano, kad esminė sąlyga nagrinėjant klausimą dėl dukros T. gyvenamosios vietos nustatymo yra jos mažas amžius (ieškinio padavimo metu vaikui nebuvo metų). Tokio amžiaus vaikas negali gyventi atskirai nuo mamos, todėl mergaitės gyvenamoji vieta, ieškovės nuomone, turėtų būti nustatyta su ieškove. Tai pat ieškovė nurodė, kad atsakovas nepilnametei dukrai neteikia išlaikymo nuo 2024 m. gegužės 29 d., t. y. nuo tada, kai atsakovas paliko ieškovę su dukra ir jie nebegyvena kartu. Atsakovo pareiga teikti ½ vaiko poreikių dydžio išlaikymą, kas sudarytų 354,20 Eur kas mėnesį. Ieškovė gauna iš Sodros motinystės išmokas. Nekilnojamojo turto neturi, su dukra gyvena močiutės bute, atskirame kambaryje. Atsakovo pajamos ieškovei nėra žinomos, tačiau, ieškovės teigimu, atsakovas anksčiau visada turėdavo pajamų. Taip pat ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 29 d. (nuo šios datos ieškovė ir atsakovas nebegyveno kartu ir atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui) iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos), po 354,20 Eur kas mėnesį, iš viso 1 062,60 Eur.
3. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos ieškovė nurodė, kad atsakovas neturi galimybių savarankiškai prižiūrėti metų neturinčią mergaitę, nes ieškovei nėra žinoma su kuo atsakovas gyvena socialiniame būste. Tai sietina ne tik su įgūdžių ir atsakomybės stoka, bet ir kitų priemonių, reikalingų mažametės buvimui su atsakovu – vežimėlis, transportavimo kėdutė ir kiti būtini daiktai. Dukra yra pastoviai primaitinama motinos pienu, laikomasi mažametei būtino dienos režimo, todėl bendravimo tvarka, ieškovės nuomone, galima tik dalyvaujant motinai kelios valandos per dieną. Ieškovė teigia, kad atsakovas šiuo metu nebendrauja su dukra.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad iki dukros gimimo gyveno kartu su atsakovu ir vedė bendrą ūkį apie du metus. Gimus vaikui atsakovas vaiku rūpinosi apie du mėnesius: keitė sauskelnes, kartu vyko į gydymo įstaigas. Po vaiko gimimo praėjus daugiau nei pusmečiui, t. y. nuo 2024 m. gegužės 29 d. atsakovas paliko ieškovę su dukra, kartu nebegyveno. Nuo to laiko atsakovas su dukra matėsi tik penkis kartus. Sutikus atsakovą mergaitė tėčio iškarto neatpažįsta, vaikui reikia laiko priprasti. Nuo to laiko, ieškovės teigimu, vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo kasdienės vaiko priežiūros, nepadeda prižiūrėti vaiko, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Tėvas, pats nedalyvaudamas vaiko gyvenime, privalo bent jau materialiai prisidėti prie vaiko priežiūros ir atitinkamai prisidėti prie šių poreikių patenkinimo. Ieškovės pajamas sudaro 736,86 Eur vaiko priežiūros išmoka ir 150 Eur išmoka vaikui (su papildoma išmoka vaikui). Nurodė, kad dukra yra sveika, specialiųjų poreikių neturi. Vaikas jau nežindomas. Vaiko kasdienius poreikius sudaro maistas (mišinukai), sauskelnės, rūbai, kuriuos nuolat reikia atnaujinti mažamečiui vaikui augant. Mano, kad atsakovas turėtų teikti bent minimalų kasmėnesinį 355 Eur išlaikymą vaikui ir sumokėti 1062,60 Eur įsiskolinimą (paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2024-05-29 iki 2024-08-28, po 354,20 Eur kas mėnesį), kadangi nuo 2024 m. gegužės 29 d. ieškovė vaiką išlaikė viena, atsakovas vaikui išlaikymo neteikė jokia forma. Ieškovės teigimu, atsakovas, tiek ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, tiek šiuo metu dirba neoficialiai. Mano, kad atsakovo pajamos didelės, nes atsakovas gali sau leisti kelionę į Turkiją. Ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su dukra vieną, du kartus per savaitę, tačiau pageidauja, kad iki vaikui sueis trys metai atsakovas su dukra susitiktų vaikui artimoje aplinkoje, t. y. ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje. Nesutinka, kad atsakovo bendravimas su vaiku vyktų pas atsakovo giminaičius (atsakovo mamą, atsakovo močiutę), kadangi pasigedo atsakovo mamos, kaip vaiko močiutės, rūpesčio anūke. Močiutė anūkės nematė ir ja nesidomėjo daugiau nei pusmetį nuo 2024 m. gegužės 25 d. Siekiant išvengti tarpusavio konfliktų ieškovė sutinka, kad atsakovo bendravimas su vaiku vyktų dalyvaujant ieškovės giminaičiams (vaiko krikšto mamai (ieškovės sesei), vaiko krikšto tėvui) ar socialiniam darbuotojui.
5. Atsakovui A. D. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutinka, kad atsakovas turi pareigą teikti dukrai išlaikymą, dėl to ginčo nėra. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujamu alimentų dydžiu. Paaiškino, kad gimus vaikui ir gyvenant kartu su ieškove siūlydavo nupirkti vaikui reikalingų daiktų, tačiau pripažino, kad vis tik ne daug kuo yra prisidėjęs prie vaiko išlaikymo. Nuo 2024 m. gegužės 29 d., kuomet nebegyvena su ieškove, ieškovei asmeniškai vaiko išlaikymui nėra davęs ar pervedęs piniginių lėšų. Paskutinį kartą dukrą matė prieš dvi ar tris savaites, anksčiau – prieš keturis mėnesius. Teigia, kad yra sveikas, darbingas, įgijęs žemės ūkio verslo vadybos specialybę, tačiau pagal specialybę nedirba ir šiuo metu oficialaus darbo neturi, kadangi jam nuolat nuskaito dalį pajamų. Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Paaiškino, kad iš oficialaus darbo gaunamų 800 Eur atlyginimo nepragyventų. Gyvena iš neoficialių pajamų, santaupų. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, šiuo metu nuomojasi butą. Turi skolų. Atsakovas nurodė, kad nori bendrauti su dukra mažiausiai vieną, du kartus per savaitę. Tačiau po gyvenimo skyriumi susitikimai su ieškove ir vaiku, visuomet baigdavosi konfliktais, barniais, rėkimu. Todėl siekdamas išvengti konfliktų susitikimo su ieškove metu, atsakovas pageidauja, kad susitikimas su dukra vyktų ir tam yra sąlygos, atsakovo nuomone, pas atsakovo mamą ar atsakovo močiutę. Taip pat atsakovas sutinka, kad bendravimas su vaiku vyktų dalyvaujant socialiniam darbuotojui, ten, kur galėtų pabūti atskirai su dukra, mažiausiai į savaitę porą kartų. Atsakovas nesutinka, kad bendravimas su vaiku vyktų ieškovės giminaičių aplinkoje. Teigia, kad gali tinkamai pasirūpinti dukra, moka pakeisti sauskelnes, perrengti, padaryti mišinuką.
7. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė byloje išvadą (DOK-159044), kurioje nurodė, kad šeima Skyriui yra žinoma nuo 2023 m. gruodžio 12 d. dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Galimai mažametė T. D. gyvena aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama, t. y. buitinio konflikto metu motina patyrė fizinį smurtą iš vaiko tėvo. Vaiko situacijos vertinimo metu A. D. pripažino, jog trenkė ieškovei būdamas neblaivus, sutiko, jog jam reikia imtis priemonių turimoms problemoms spręsti, abu tėvai sutiko priimti specialistų pagalbą. Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centrui pradėjus teikti paslaugas šeimai A. D. buvo motyvuotas spręsti turimas problemas, pradėjo lankyti priklausomybės ligų specialisto konsultacijas, individualias ir poros psichologo konsultacijas, tačiau nutrūkus bendram poros gyvenimui šeimos pagalbos specialistams nebepavyko susisiekti su vyru ir paslaugų teikimas nutrūko. 2024 m. spalio 23 d. tarnybos atstovei susisiekus telefonu A. D. nurodė, jog neturi pastovios gyvenamosios vietos ir šiuo metu yra apsistojęs pas draugą. Vyras aiškino, jog susitikus su ieškove kyla pastovūs konfliktai. Atsakovas nurodė, jog su dukra nesimatė apie mėnesį laiko, teigė, jog sąmoningai nesusitinka ir nesiteirauja apie vaiką, nes konfliktais nenori traumuoti vaiko, ieškovės ir savęs. Atsakovas sakė, jog norėtų su vaiku matytis be ieškovės dalyvavimo, saugią erdvę galėtų suteikti savo motinos arba močiutės namuose. Atsakovas nurodė, jog nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, jokių pajamų negauna, todėl išlaikymo neteikia. Apsilankius ieškovės gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. S. su dukra gyvena savo močiutės namuose. Butas dviejų kambarių, su patogumais, apstatytas reikalingais baldais, švarus ir tvarkingas. T. miega viename kambaryje su motina; kambaryje yra didelė lova, vaiko lovytė, komoda, kosmetinis staliukas, spinta, televizorius, vaiko žaidimo zona, matosi daug lavinamųjų žaislų. Vaikas yra aprūpintas visomis higienos priemonėmis, turi vežimėlį ir kitas kūdikio priežiūros priemones. Vaikui sudarytos sąlygos poreikiams tenkinti. Ieškovės žodžiais, vaikas yra sveikas, vaiko raida savalaikė. Atsižvelgdama į tai, kad tėvams pradėjus gyventi skyriumi T. liko gyventi su motina, kuri ja rūpinasi tinkamai, taip pat į itin mažą vaiko amžių, bei tai, kad remiantis šiuo metu byloje turimais duomenimis, tarp tėvų nėra ginčo dėl to, jog vaikas turi ir toliau gyventi su ieškove, Tarnyba sutinka, kad T. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jos interesus. Atsižvelgdama į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina bei į tai, kad vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai iki pilnametystės, o ieškovės prašomas nustatyti išlaikymo dydis po 354,20 Eur/mėn. galėtų būti pakankamas būtiniems mažametės poreikiams tenkinti. Esant poreikiui vaiko susitikimus su tėvu organizuoti dalyvaujant trečiajam asmeniui, ieškovė turi teisę su atvejo vadybininku aptarti galimybes tokias paslaugas gauti. Teisme gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys iš esmės tenkintinas
8. Iš byloje esančio 2023 m. spalio 9 d. vaiko gimimo įrašo Nr. 933 nustatyta, kad šalys yra T. D., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalys santuokos sudariusios nebuvo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo reikalavimo gyvenamosios vietos nustatymo ir pareigos teikti materialinį išlaikymą vaikui, todėl nagrinėjamoje byloje šių reikalavimų dalyje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
9. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
10. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnametis vaikas T. D. gyvena su ieškove, atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina (ieškove). Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, atsižvelgiant taip pat į Tarnybos išvadą, ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnametės T. D. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.
Dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo
11. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
12. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
13. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 21 punktas).
14. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
15. Teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sudaro 924 Eur arba 708,24 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam iš tėvų, yra apie 354 Eur (708,24 Eur/ 2 = 354,12 Eur).
16. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokama išmoka vaikui sudaro 96,25 Eur per mėnesį.
17. Kasacinis teismas, plėtodamas šią praktiką, taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
18. Šio sprendimo 15 punkte cituotas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad ieškovė atleidžiama nuo pareigos teikti detalius įrodymus dėl 354,20 Eur išlaidų, skiriamų dukrai. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui prašo priteisti 354,20 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, t. y. pusę minimalios algos.
19. Kaip paaiškino ieškovė, šiuo metu jai yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ieškovės pajamas sudaro 736,86 Eur vaiko priežiūros išmoka ir 150 Eur išmoka vaikui. Duomenų apie atsakovo darbo užmokestį byloje nėra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenimis atsakovas nedirba nuo 2024 m. liepos 5 d., tačiau atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, nėra duomenų apie tai, kad jam būtų apribotas darbingumas, be to, atsakovo teigimu, jis turi neoficialių pajamų, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus mokėti ieškovės prašomo minimalaus dydžio išlaikymą, kadangi turi dėti pastangas įsidarbinti ir skirti dalį pajamų vaiko išlaikymui. Vien ta aplinkybė, kad iš atsakovo vykdomi išieškojimai, dalis oficialių pajamų gali būti nuskaitoma pagal vykdomuosius raštus neatleidžia nuo atsakomybės teikti nepilnamečiam vaikui bent jau minimalaus dydžio išlaikymą.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Pažymėtina, kad atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad negali teikti net minimalaus išlaikymo vaikui, byloje nepatiekė (CPK 178 str.).
21. Priteistino išlaikymo dydis nėra mažintinas universalia 96,25 Eur išmoka, mokama valstybės nepilnamečiam vaikui, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovo faktinė turtinė padėtis neleidžia jam tenkinti minimalių vaiko poreikių. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 354,20 Eur periodinio išlaikymo priteisimo tenkintinas.
22. Priteistina suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
23. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
24. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo
25. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
26. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 29 d. iki kreipimosi į teismą dienos, kuris sudaro 1 062,60 Eur, skaičiuojant po 354,20 Eur per mėnesį už 3 mėnesius. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.
27. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2024 m. gegužės 29 d. iki kreipimosi į teismą, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 28 d.) jis dukrai teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie dukters išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaiką jis vykdė bent iš dalies.
28. Atsakovas nors ir ginčijo prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį, nepateikė duomenų, dėl kurių negalėtų įsidarbinti ir gauti darbo užmokesčio, jos darbingumas nėra apribotas, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu atsakovas kurį laiką netgi oficialiai dirbo, todėl teismas, atsižvelgdamas į minimalią išlaikymo sumą, detaliau apie tai nepasisako.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas. Iš atsakovo nepilnametės T. D. naudai priteistinas 1062,60 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
30. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
31. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).
33. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog santykiai tarp šalių yra konfliktiški. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nurodydama, kad neprieštarauja atsakovo bendravimui su dukra vieną, du kartus per savaitę, tačiau pageidauja, kad iki vaikui sueis trys metai atsakovas su dukra susitiktų vaikui artimoje aplinkoje, t. y. ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje. Nesutinka, kad atsakovo bendravimas su vaiku vyktų pas atsakovo giminaičius (atsakovo mamą, atsakovo močiutę). Siekiant išvengti tarpusavio konfliktų ieškovė sutinka, kad atsakovo bendravimas su vaiku vyktų dalyvaujant ieškovės giminaičiams (vaiko krikšto mamai (ieškovės sesei), vaiko krikšto tėvui) ar socialiniam darbuotojui. Atsakovas gi pageidavo nustatyti, kad susitikimas su dukra vyktų pas atsakovo mamą ar atsakovo močiutę. Taip pat atsakovas sutinka, kad bendravimas su vaiku vyktų dalyvaujant socialiniam darbuotojui, ten, kur galėtų pabūti atskirai su dukra, mažiausiai į savaitę porą kartų. Atsakovas nesutinka, kad bendravimas su vaiku vyktų ieškovės giminaičių aplinkoje. Tarnyba pažymėjo, kad esant poreikiui vaiko susitikimus su tėvu organizuoti dalyvaujant trečiajam asmeniui, ieškovė turi teisę su atvejo vadybininku aptarti galimybes tokias paslaugas gauti.
35. Teismas, įvertinęs, jog abi šalys nesutinka, kad vaiko ir tėvo bendravimas vyktų dalyvaujant kitos šalies giminaičiams, netenkina tokio prašymo. Sprendimo priėmimo metu vaikas yra tik vienerių metų amžiaus, atsakovą atpažįsta tik ilgiau su juo pabendravęs, todėl siekiant užtikrinti vaiko teisę į saugią ir stabilią emocinę aplinką, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatyti, jog vaiko bendravimas su tėvu iki kol vaikui sukaks trejų metai vyktų dalyvaujant ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai konfliktiški, teismas vertina, kad yra poreikis organizuoti tėvo ir vaiko susitikimus dalyvaujant trečiajam asmeniu – socialiniam darbuotojui. Šiuo atveju nėra žinoma, kokiu dažnumu ir kokioje vietoje būtų galima organizuoti vaiko bendravimą su tėvu dalyvaujant socialiniam darbuotojui pagal susitarimą su atvejo vadybininku. Abi šalis tenkina vaiko ir tėvo bendravimas vieną ar du kartus per savaitę, dalyvaujant socialiniam darbuotojui, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus sprendžia, kad vaiko ir tėvo bendravimas gali vykti du kartus per savaitę, šalių sutarimu nustatytomis ir/ar pagal galimybę su socialiniu darbuotoju suderintomis dienomis po dvi valandas pagal galimybę dalyvaujant socialiniam darbuotojui ieškovės gyvenamojoje vietoje arba kitoje šalių ir/ar socialinio darbuotojo suderintoje vietoje. Vaikui sulaukus trejų metų amžiaus, vaiko ir tėvo bendravimas toliau organizuojamas ieškovei nedalyvaujant šalių sutartoje vietoje.
36. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą reikšdami pakartotinį ieškinį (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje patyrė 110 Eur žyminio mokesčio išlaidų už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Patenkinus ieškinį visiškai ieškovei priteistinas 110 Eur žyminis mokestis iš atsakovo.
38. Teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nurodė, kad ieškovei tikslinant ieškinį ir pareiškiant konkretų reikalavimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo toks reikalavimas papildomai turi būti apmokėtas 110 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškovė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos sukonkretino tik teismo posėdžio metu, todėl bylą išnagrinėjus iš esmės ir tenkinus ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 110 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybės naudai iš atsakovo (CPK 96 str.). Iš atsakovo taip priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris sudaro 119,54 Eur (354,20 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc. + (1062,60 Eur x 3 proc. x 75 proc.).
39. Nagrinėdamas bylą, teismas patyrė 11,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 392 straipsniu, 394–399 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 354,20 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 20 ct) nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2024 m. rugpjūčio 28 d.) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1062,60 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt du eurus 60 ct) išlaikymo įsiskolinimo.
Paskirti ieškovę A. S. nepilnamečio vaiko T. D. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas A. D. su vaiku T. D. iki kol vaikui sukaks treji metai vyktų dalyvaujant ieškovei A. S. du kartus per savaitę A. D. ir A. S. sutarimu nustatytomis ir/ar pagal galimybę su socialiniu darbuotoju suderintomis dienomis pagal galimybę dalyvaujant socialiniam darbuotojui ieškovės gyvenamojoje vietoje arba kitoje šalių ir/ar socialinio darbuotojo suderintoje vietoje dvi valandas, o T. D. sulaukus trejų metų amžiaus, vaiko ir tėvo bendravimas toliau vyksta tokiu pat būdu šalių sutartoje vietoje ieškovei ir socialiniam darbuotojui nedalyvaujant.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 119,54 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 54 ct) žyminio mokesčio ir 11,97 Eur (vienuolika eurų 97 ct) pašto išlaidų atlyginimo. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.