- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2YT-18915-925/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13668-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Pareiškėjas
- O. I.
- Suinteresuotas asmuo
- J. I., V. I., A. I., R. I., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. I., V. I., A. I. (A. I.), R. I. (R. I.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ir valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja O. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio V. I. (V. I.) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškėja nurodė, kad santuokos metu ji įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), garažą, adresu (duomenys neskelbtini), ir transporto priemones „Smart“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Volvo C30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis V. I. (V. I.). Po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja. Pareiškėja faktiškai valdė visą turtą, toliau jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Nė vienas iš mirusiojo vaikų palikimo nepriėmė ir dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė. Pareiškėja taip pat neteikė pareiškimo notarui, nes visas nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centre buvo įregistruotas pareiškėjos vardu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VMI prie FM 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame neginčijo pareiškimo pagrįstumo ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. I. (V. I.) palikimo perėjimą valstybei.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. I. (V. I.) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. I. (V. I.) paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuoti asmenys V. I. ir J. I. teismui 2023 m. spalio 3 d. ir 2023 m. spalio 6 d. pateiktuose atsiliepimuose su pareiškėjos pareiškimu sutiko.
6. Procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims A. I. (A. I.) ir R. I. (R. I.) įteikti 2023 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu paštu. Per teismo nustatytą terminą (iki 2023 m. spalio 9 d. imtinai) suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
7. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
8. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja O. I. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. I., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. V. I. mirė būdamas santuokoje su pareiškėja. P. V. I. turi keturis vaikus: sūnus R. I. ir A. I., kurių susilaukė iki santuokos su pareiškėja, ir bendrus su pareiškėja vaikus – dukteris J. I. ir V. I., kurie yra įtraukti suinteresuotais asmenimis byloje. K. V. I. testamento nebuvo sudaręs, po jo mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). V. I. įstatyminiais įpėdiniais paveldėti jo turtą po palikėjo mirties yra jo vaikai – suinteresuoti asmenys R. I., A. I., J. I. ir V. I. bei mirusį sutuoktinį pergyvenusi sutuoktinė O. I. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Byloje nustatyta, kad po palikėjo V. I. mirties nei vienas iš paminėtų įstatyminių įpėdinių į notarą dėl palikėjo palikimo priėmimo su pareiškimu nesikreipė ir po palikėjo mirties notarų biure paveldėjimo bylų pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas – tai patvirtina Testamentų registro išrašas.
9. Pareiškėjos teigimu, po jos sutuoktinio V. I. mirties (duomenys neskelbtini) ji priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti.
10. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
12. Pareiškėja nurodė ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja santuokos su V. I. metu įgijo šį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), garažą, adresu (duomenys neskelbtini), ir transporto priemones „Smart“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei „Volvo C30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nors ir buvo nuosavybės teise registruotas pareiškėjos vardu, tačiau buvo įgytas pareiškėjos ir V. I. santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėjos teigimu, po jos sutuoktinio mirties likusio turto faktinis valdymas, jo naudojimas ir disponavimas juo pasireiškė jos pasilikimu gyventi bute (duomenys neskelbtini), šio buto, taip pat ir kito turto, kuris priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, išlaikymu, prižiūrėjimu, tolesniu jo naudojimu. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja O. I. laikotarpiu nuo 2021-11-10 iki 2022-11-09 yra apdraudusi jos vardu registruotos transporto priemonės Volvo C30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę, pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (nuo 1996-08-22) ir nurodo gyvenanti bute (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad kiti asmenys, be pareiškėjos, rūpintųsi butu (duomenys neskelbtini), nepateikta. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia konstatuoti, kad butas (duomenys neskelbtini), taip pat transporto priemonė Volvo C30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausę pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po sutuoktinio mirties buvo nepertraukiamai valdomi ir prižiūrimi pareiškėjos, kuri rūpinosi nurodytu turtu po sutuoktinio mirties kaip savo turtu.
13. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
14. Įvertinęs byloje esančios medžiagos pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinio V. I. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
15. Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumas, kuris įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, – neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015 ir joje nurodytą praktiką). Paveldėjimo universalumo principas reiškia, kad palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, bylos tinkamam išsprendimui nėra reikalinga išsiaiškinti pareiškėjo veiksmų viso po palikėjos mirties likusio ir jo palikimą sudarančio nekilnojamojo turto atžvilgiu. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
16. Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja O. I. po savo sutuoktinio V. I. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti pareiškėjai paveldėjimo teisę po jos sutuoktinio mirties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. I., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.
Faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.