Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, N1-596-586/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-10-15
Bylos Nr.: N1-596-586/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09628-2024-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vandalinas Vainius
Kaltinamasis: K. T., G. L., L. T.
Nukentėjusysis: L. Ž.
Advokatai: Diana Vaitkevičienė, Marina Saveljeva, Asta Mačernytė, Aušrinė Zaburienė

Kategorijos

1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. N1-596-586/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09628-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.1.3.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.3.6.4.2. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 15 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,

dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei (dalyvauja nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu per Zoom programą),

kaltinamajam K. T., jo gynėjai advokatei Marinai Saveljevai,kaltinamajam G. L., jo gynėjai advokatei Dianai Vaitkevičienei,

kaltinamajam L. T. (dalyvauja nuotoliniu būdu per Zoom programą), jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei,

nukentėjusiajai L. Ž., jos atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Kretingalės sen., Klaipėdos r., faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 3 kartus, paskutinį kartą: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 2 500 Eur bauda, baudos nesumokėjo, teistumas neišnykęs,

G. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta Kretingos rajono sav., iki bausmės atlikimo buvusi faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Kretingos sen., Kretingos r., nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, mokosi E. G. profesinio mokymo centre Kretingos filiale 9 kl., šiuo metu atliekantis bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, teistas 2 kartus, paskutinį kartą: Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metamas. 2024 m. kovo 14 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. 2024 m. balandžio 2 d. atvyko į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą. 2024 m. liepos 5 d. nutartimi 2023 m. spalio 18 d. ir 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metamas 9 mėnesiams. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs.

L. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta Kretingos rajono sav., faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kretinga, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, šiuo metu atliekantis bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, teistas 4 kartus, paskutinį kartą: Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 14 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. subendrinus 2024-01-17 ir 2024-02-07 nuosprendžiais paskirtas bausmes, nustatytos bausmės neatlikta dalimi (2 m. 1 mėn. 24 d.) ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji K. T., G. L. ir L. T. veikdami bendrininkų grupe, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, be to neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai panaudodami šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją ir atliko vieną finansinę operaciją:

jie, 2024 m. kovo 12 d., apie 15.20 val. iš kirpyklos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kretinga, veikdami bendrininkų grupe, G. L. paėmus nuo lentynos, pagrobė nukentėjusiosios L. Ž. 20 eurų vertės piniginę su joje buvusiais 382 eurais, t. y. pagrobė bendros 402 eurų vertės L. Ž. turtą. Po ko, tęsdami savo nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą, pasisavino piniginėje buvusią L. Ž. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu neteisėtai ją įgijo su naudotojo – L. Ž. tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti - PIN kodu, užrašytu ant lapelio, bei G. L. ją laikant prie savęs iki 2024 m. kovo 12 d., 15.31 val., kol UAB „Čia Market“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kretinga, PERLAS terminale, neteisėtai panaudodami šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, G. L. ją įdėjus į banko kortelių skaitytuvą ir panaudodami šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - G. L. suvedus PIN kodą neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją - patikrino sąskaitos likutį, po ko iškarto tame pačiame terminale, 15.32 val. neteisėtai panaudodami šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - G. L. įdėjus ją į banko kortelių skaitytuvą ir panaudodami šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - G. L. suvedus PIN kodą, neteisėtai atliko finansinę operaciją - išgrynino 35 Eur iš nukentėjusiosios L. Ž. banko sąskaitos.

Kaltinamasis K. T. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad susitiko su L. ir G. bei nusprendė nuvykti į Kretingą. Tarpusavyje susitarė pavogti piniginę. Su tuo tikslu ėjo į kirpyklą. Į kirpyklą ėjo kartu su G., L. liko lauke. G. apsikirpo ir kol kirpėja buvo nuėjusi, G. paėmė piniginę ir jie kartu išbėgo iš kirpyklos. Visi trise nubėgo į parkelį bei pasidalino pinigus. Vėliau nuėjo į parduotuvę ir G. išgrynino iš kortelės pinigus, kuriais taip pat pasidalino. Savo elgesį vertina kritiškai. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos pripažįsta ir pažada atlyginti. Dėl neturtinės žalos prašo sumažinti.

Kaltinamasis G. L. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena, bet galėjo būti taip kaip nurodyta kaltinamajame akte. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kai atėjo į kirpyklą, pamatė piniginę, kurią galima lengvai pavogti. Taip ir padarė. Pinigus pasidalino tarpusavyje. Su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos sutinka ir pažada atlyginti.

Kaltinamasis L. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, K. T. parodymai yra nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kiek prisimena, jog būtent G. išsakė norą apsikirpti. Visi trys užėjo į kirpyklą. Vėliau kirpykloje liko tik K. ir G., o jis lauke jų laukė. Vėliau pamatė, kad jie išbėga iš kirpyklos, tai ir jis bėgo iš paskos. Parkelyje pasidalijo pinigus, vėliau nuėjo į parduotuvę. G. iš kortelės išgrynino pinigus. Su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka ir pažada atlyginti. Dėl neturtinės žalos prašo sumažinti.

Nukentėjusiosios L. Ž. advokatė Aušrinė Zaburienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad turtinė žala susideda iš to, kad buvo pavogta piniginė su joje esančias pinigais bei kortelėmis. Neturtinė žala atsirado dėl to, kad nukentėjusioji dėl piniginės vagystės patyrė išgąstį, kreipėsi į gydytojus, vartojo jai paskirtus vaistus. Kadangi ji kirpykloje dirba viena, tai iki šiol patyria įtampą. Taip pat prašo priteisti valstybei ir patirtas išlaidas už atstovavimą teisme.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei, įrodymų tyrimą nutraukė.

Iš 2024 m. kovo 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad L. Ž. pranešė, kad 2024 m. kovo 12 d. apie 15:20 val., iš kirpyklos patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) Kretinga, jai nematant, klientas nesusimokėjęs už kirpimo paslaugą, kurios vertė 8 eurai, nuo lentynos paėmė jos piniginę, kurios vertė 20 eurų, kurioje buvo 380 eurų bei asmens dokumentai ir pabėgo. Iš viso jai padaryta 408 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 1-12).

Iš 2024 m. kovo 12 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. kovo 12 d. gautas pranešimas, kad adresu Kretinga, (duomenys neskelbtini), kirpykloje pavogta pranešėjos piniginė, kurioje buvo 300 Eur, teisės, banko kortelė, ir dar pagriebė telefoną nuo lentynos. <...>. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėja L. Ž., kuri paaiškino, kad būdama kirpėja apkirpo jaunuolį ir tvarkėsi savo darbo vietą. Kaip pasitraukė nuo darbo vietos, apkirptasis jaunuolis čiupo L. Ž. piniginę, kuri akivaizdžiai buvo padėta ant viršutinės lentynos prie veidrodžio ir kartu su draugu, kuriuo buvo atėjęs, bėgte pasišalino iš kirpyklos.<....>( 1 t., b. l. 39).

Iš 2024 m. kovo 12 d. tarnybinio pranešimo dėl vagystės nustatyta, kad tikslinant įvykio aplinkybės buvo nustatyta, kad piniginę su joje esančiais daiktais paėmė G. L. ir K. T., kuris paaiškino, jog piniginę paėmė G. L. ir kartu su juo pasišalino iš kirpyklos esančios (duomenys neskelbtini), Kretinga, kur netoli jos susitiko su L. T., kuris jų laukė. G. L. dalį pinigų padavė L. T., tačiau kiek nežino ir K. T. davė 50 eurų. Jie visi kartu pro kultūros namus nusileido laiptais į parką ir Maironio g., Kretingoje, nuėjo netoli Topolių g. 9, Kretinga, esančią žaidimų aikštelę ir G. L. į žaidimų aikštelėje esančią šiukšlių dėžę išmetė piniginę ir joje visas buvusias įvairias korteles. Su K. T. nuvykus į žaidimų aikštelę esančią netoli Topolių g. 9, Kretinga, jis parodė į kokią šiukšlinę buvo išmesta piniginė su kortelėmis ir ją patikrinus buvo rasta rožinės spalvos piniginė ir 25 įvairios kortelės, kurios buvo šalia piniginės. Kortelės aprašytos įvykio vietos protokole (1t. b. l. 40).

Iš 2024 m. kovo 12 d. apžiūros protokolo su fotolentele nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta- kirpykla, esanti (duomenys neskelbtini), Kretinga. Pastato pietinėje sienoje yra baltos plastikinės durys, pro kurias patenkama į patalpas. Ant durų stiklo užrašyta: „Moterų ir vyrų kirpykla“, nurodytas darbo laikas. Patekus į kirpyklos patalpas, yra pastatyta juodos spalvos odinė kėdė, šalia jos yra sienelė- pertvara su veidrodžiu ir lentynomis. Prie rytinės sienos yra langas. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1t., b. l. 42-47).

Iš 2024 m. kovo 12 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiūrėta šiukšlinė, esanti vaikų žaidimo aikštelėje, kuri yra tarp Miško g. ir Topolių aklg., arčiau (duomenys neskelbtini), Kretinga. Šiukšlinė betoninė, šviesios spalvos. Apžiūrint šiukšlinę, jos viduje matomos įvairios šiukšlės bei rožinės spalvos piniginė ir įvairios kortelės. Iš šiukšlinės išėmus piniginę, joje nieko nerasta. Ant piniginės yra užrašas „Karl Lagerfeld“. Šiukšlinėje rasta 20 įvairių įmonių nuolaidų kortelių, Europos sveikatos draudimo kortelė, išduota L. Ž. vardu, veterinarijos klinikos kortelė, dvi „Eastcon“ nario kortelės, išduotos A. Š. ir L. Ž. vardu ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas L. Ž. vardu. Kitų daiktų šiukšlinėje, kurie turėtų įtakos nusikaltimo tyrimui nerasta. Visi daiktai apžiūros metu paimti (1t., b. l. 48-53).

Iš 2025 m. vasario 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele nustatyta, jog nukentėjusiajai L. Ž. sutikus, buvo atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje. Priėjus prie (duomenys neskelbtini), Kretinga, pastato L. Ž. parodė, kad šiame pastate yra kirpykla, kurioje ji 2024-03-12 dirbo, kai buvo pavogta jos piniginė. Įėjus į pastato vidų, L. Ž. parodė į lentyną, esančią prie lango ir paaiškino, kad šioje lentynoje buvo padėta jos piniginė, kuri buvo pavogta. Po to L. Ž. parodė į kėdę, esančią prie kirpyklos durų, kairėje ir paaiškino, kad į šią kėdę atsisėdo vaikinas, kuris atėjo į kirpyklą kartu su G. L.. Tada L. Ž. parodė į kirpykloje esančią drabužių pakabą ir paaiškino, kad ant šios pakabos G. L. pasikabino savo striukę. Tada L. Ž. parodė į kėdę ir paaiškino, kad į šią kėdę apsikirpimui atsisėdo G. L.. Tada L. Ž. parodė į pufą, stovinti prie drabužių pakabos ir paaiškino, kad ant šio pufo atsisėdo į kirpyklą apsikirpti atėjęs L. B.. Tada L. Ž. vėl parodė į drabužių pakabą ir paaiškino, kad prie šios drabužių pakabos, kur buvo pasikabinęs savo striukę, priėjo apsikirpęs G. L. ir labai ilgai kažko ieškojo striukės kišenėje. Tada L. Ž. parodė medinę pertvarą ir paaiškino, kad už šios pertvaros ji nuėjo pasidėti darbo įrankių ir būdama už pertvaros išgirdo kaip G. L. su draugu staigiai išbėgo iš kirpyklos lauk. Tada L. Ž. pasiūlė išeiti iš kirpyklos į lauką. Išėjus į lauką L. Ž. parodė, link kur nubėgo G. L. su draugu, staigiai pasišalinę iš kirpyklos (1t. b. l. 81-92).

Iš 2024 m. kovo 15 d. Swedbank išrašo nustatyta, kad 2024 m. kovo 12 d. 15:32 val., Perlo terminale Cia94>Kretinga atlikta grynųjų pinigų išėmimo kasoje operaciją. Iš mokėjimo kortelės (duomenys neskelbtini)išgryninta 35 Eur (1t., b. l. 119-121).

Iš 2025 m. vasario 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2024 m. kovo 12 d. vaizdo įrašai, kuriuos 2024-03-14 į el. paštą daiva.jurkiene@policija.lt, atsiuntė UAB „Čia Market“ iš el. pašto info@ciamarket.lt vykdydami 2024-03-13 reikalavimą dėl vaizdo įrašų pateikimo. Apžiūrimi vaizdo įrašai, pavadinimais: „Kretinga Topoliu_ch1_20240312151958-20240312155005“ ir „Kretinga Topoliu_ch7_20240312151958-20240312155002““.

Vaizdo įraše „Kretinga Topoliu_ch1_20240312151958-20240312155005“ užfiksuotas vaizdas iš parduotuvės „Čia Market“, esančios (duomenys neskelbtini), Kretinga. Prie prekystalio, ant kurio yra padėtas kasos aparatas, yra PERLAS terminalas. Už prekystalio yra pardavėja. Vaizdo įrašo laiku 15:30:36 prie prekystalio prieina du vaikinai. Vienas vaikinas vilki tamsios spalvos kelnes, pilkos spalvos džemperį su gobtuvu, juodos spalvos liemenę. Kaip dabar žinoma tai yra G. L.. Antras vaikinas vilki tamsios spalvos kelnes, plėšytas per kelius, tamsios spalvos striukę. Ant galvos užsidėjęs šviesiai pilką kepurę su snapeliu. Kaip dabar žinoma tai - K. T.. G. L. rankose laiko oranžinę kortelę (banko kortelę) ir baltos spalvos lapelį. G. L. prieina prie PERLAS terminalo. K. T. stovi jam iš dešinės. G. L. įrašo laiku 15:30:48 į kortelių skaitytuvą įdeda rankoje laikomą kortelę, suveda PIN kodą. Pardavėja kažką jiems pasako, kelis kartus parodo su ranka mostus, iš kurių galima suprasti, jog galimai pasako išimti kortelę iš kortelių skaitytuvo. Vaizdo įrašo laiku 15:31:13 G. L. išima kortelę iš kortelių skaitytuvo. K. T. paeina į šoną ir dingsta iš vaizdo stebėjimo zonos. Pardavėja G. L. vis kažką rankomis rodo- G. L. palei tai, ką ji rodo, tai įdeda kortelę į skaitytuvą, tai iškart ištraukia, po to stovi, laukia, o pardavėja atsidaro kasos aparato stalčių, žiūri į ekraną ir parodo G. L. įdėti kortelę. Vaizdo įrašo laiku 15:31:42 G. L. į kortelių skaitytuvą vėl įdedą kortelę, žiūrėdamas į turimą lapelį, veda PIN kodą, o pardavėja tuo tarpu iš stalčiaus skyrių ima pinigus - paima 20, 10 ir 5 eurų popierinius banknotus ir laiko juos rankoje virš atidaryto stalčiaus kol G. L. baigia suvesti PIN kodą. Suvedus, abu stovi laukia, G. L. pradeda džiaugtis rodydamas pirštų ženklą, reiškiantį, jog pasisekė. Pardavėja pinigus paduoda G. L.. G. L. pasiima mokėjimo kortelę, pinigus ir nueina.

Vaizdo įraše „Kretinga Topoliu_ch1_20240312151958-20240312155002“ užfiksuotas vaizdas prie įėjimo į parduotuvės vidų durų. Įėjimo durų kairėje pusėje stebima dalis prekystalio ant kurio yra PERLAS terminalas. Vaizdo įrašo laiku 15:30:22 duris į parduotuvę atidaro, kaip dabar žinoma, K. T., iš paskos eina G. L.. Atidarius duris jie su kažkuo kalbasi - trečio asmens nesimato filmavimo lauke. K. T. ir G. L. įeina į parduotuvę. G. L. kažką laiko rankose. G. L. ir K. T. prieina prie prekystalio, ant kurio yra PERLAS terminalas. K. T. stovi G. L. iš dešinės pusės. 15:30:48 G. L. į kortelių skaitytuvą įdeda kortelę, pasižiūrėjęs į lapelį, veda PIN kodą. Įrašo laiku 15:30:54 į parduotuvę įeina vaikinas, kuris vilki sportines kelnes su šviesios spalvos juosta šone, šviesios spalvos striukę su gobtuvu. Kaip dabar žinoma, tai - L. T. ir stovi prie durų iš vidinės pusės, laikydamas jas pravertas. Po to L. T. prieina prie G. L. stovinčio prie PERLAS terminalo, atsistoja jam iš kairės, kažką kalba, rodo į G. L. rankose laikomą lapelį. Visi stovi, laukia. Kai pardavėja rankos gestu parodo ištraukti kortelę, L. T. nueina ir atstoja prie įėjimo durų. Prie jo prieina ir K. T.. G. L. lieka stovėti prie PERLAS terminalo. Vaikinai persimeta keliais žodžiais tarpusavyje. L. T. atsistoja prie įėjimo durų iš vidaus, ir jas pravėręs stovi, šalia stovi K. T., jiedu kalbasi tarpusavyje, o G. L. antrą kartą įdeda kortelę į banko kortelių skaitytuvą, suveda PIN kodą, stovi laukia, L. T. vis žvilgčioja į G. L.. Po to, G. L. pradeda džiaugtis rodydamas pirštų ženklą, reiškiantį, jog pasisekė. Pardavėja iš kasos stalčiaus išėmusi G. L. paduoda pinigus. G. L. paėmęs pinigus eina link durų. G. L. priėjus prie durų, L. T. žiūri į G. L. rankas, ką šis turi, galimai G. L. šiam kažką paduoda ir visi išeina iš parduotuvės bei dingsta iš vaizdo stebėjimo zonos (1t., b. l. 124-125).

Iš 2024 m. kovo 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad K. T. savanoriškai pateikė vieną 50 eurų kupiūrą (1t., b. l. 132).

Iš 2024 m. balandžio 2 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolentele nustatyta, kad buvo apžiūrėta K. T. pateikta popierinė 50 eurų kupiūra. Kupiūros numeris PB1336129851 (1t. b. l. 135-138), kuri 2024 m. balandžio 2 d. grąžinta nukentėjusiajai L. Ž. (1t., b. l. 151-154).

Iš 2024 m. kovo 29 d.- 2024 m. balandžio 2 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolentele nustatyta, kad buvo apžiūrėti papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai. Apžiūrėta piniginė, kuri yra rožinės spalvos, 21x10 cm. dydžio, užtraukiama metaliniu užtrauktuku. Ant piniginės šono yra metalinis geltonos spalvos užrašas „Karl Lagerfeld paris“. Piniginės viduje yra du skyriai, šonuose skyreliai nuolaidų kortelėms susidėti. Taip pat apžiūrėtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2021-04-17 L. Ž. vardu; Europos sveikatos draudimo kortelė, išduota L. Ž. vardu; veterinarijos gydyklos kortelė, vet. gydytojo V. P.; EASTCON kortelė, išduota A. Š. vardu; EASTCON kortelė, išduota L. Ž. vardu; NORFA nuolaidų kortelė; nuolaidų kortelė „IKI“; nuolaidų kortelė „AČIŪ“; nuolaidų kortelė „Trevena“; nuolaidų kortelė „Drogas“; kortelė „SCALINI“; nuolaidų kortelė „Mylimiausia“; nuolaidų kortelė „Drogas“; nuolaidų kortelė „JYSK“; nuolaidų kortelė „Viada Plus“; nuolaidų kortelė „Depo“; nuolaidų kortelė „Eurovaistinė“; nuolaidų kortelė „Mano Rimi“; nuolaidų kortelė „KristiAna“; nuolaidų kortelė „Medinės šukos“; nuolaidų kortelė „Cascada“; nuolaidų kortelė „Ermitažas“; nuolaidų kortelė „Circle K“; nuolaidų kortelė „Camelia vaistinė“; nuolaidų kortelė „Eurokos“ (1 t., b. l. 127-130). Šie daiktai 2024 m. balandžio 2 d. grąžinti nukentėjusiajai L. Ž. (1t., b. l. 156-160).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados.

Apklausti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu tyrimo metu kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamieji K. T., G. L. ir L. T. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje. Kaltinamieji pripažino kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų, neginčija faktinių bylos aplinkybių, jų duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Ginčo dėl jų kaltumo nėra. Kaltinamieji K. T., G. L. ir L. T., veikdami kartu bendrininkų grupėje, pagrobė nedidelės vertės svetimą L. Ž. turtą (piniginę), todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 5 dalį. Veikos dėl nukentėjusiosios elektroninės priemonės – banko kortelės neteisėto (be nukentėjusiojo žinios ir valios) įgijimo ir ja disponavimas (išgryninant pinigus iš sąskaitos) kvalifikuotini pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį kaip šių nusikaltimų sutaptis, nes minėtų veiksmų atlikimui kaltinamieji inicijavo finansines operacijas.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamųjų K. T., G. L. ir L. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamieji pripažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė pripažinti K. T. recidyvistu. Recidyvisto sąvoka įtvirtinta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), numato, jog sprendimas dėl asmens (ne) pripažinimo recidyvistu visais atvejais turi būti motyvuojamas – net jei asmuo turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu. Teismas, įvertinęs asmens charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, gali ir nepriimti sprendimo asmenį pripažinti recidyvistu. Tad naujai įsigaliojusiomis įstatymo nuostatomis panaikintas aptariamos teisės normos savaiminis taikymas, dėl to nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina nuteistųjų teisinę padėtį (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-419-530/2025). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad K. T. dėl 2022 m. spalio 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo į probuojamų asmenų duomenų registrą įtrauktas 2022 m. lapkričio 10 d., o 2023 m. balandžio 30 d. iš minėto registro jis buvo išregistruotas. Taigi, K. T. priežiūros vykdymas ir bausmės vykdymo atidėjimo kontrolė buvo atliekama iki 2023 m. balandžio 30 d. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo dieną, t. y. 2024 m. kovo 12 d. K. T. laikomas neteistu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje tiriamą BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistu. Nors šio nuosprendžio priėmimo dieną, kaltinamasis K. T. teistas dar ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su mokymosi gebėjimų sutrikimu (F70.8) ir kalbos išraiškos sutrikimas (F80.1), kas tikėtina ir sąlygojo nusikalstamų veikų padarymą, dėl kurių, remiantis specialisto išvadomis, skirti ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 33).

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.

Kaltinamasis K. T. padarė tris nusikalstamas veikas: viena veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams ir dvi nusikalstomos veikos, kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį priskiriamos apysunkių nusikaltimų (BK 12 straipsnis, 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis K. T. anksčiau teistas (2 t., b. l 1-8), daug kartų yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka ( 2 t., b. l. 9-16), dirbantis (2 t., b. l. 17-18). Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. T. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštą, bausmės dydžius nustatant sankcijų ribose (BK 49, 50 straipsniai). Kaltinamojo K. T. nusikalstomos veikos, numatytos 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, yra padarytos idealiąja sutaptimi, todėl paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant atitinkamai griežtesnę iš subendrintų bausmių. Be to, K. T. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, todėl paskirta bausmė taip pat apėmimo būdu bendrinama su viena iš griežtesnių už apysunkį nusikaltimą paskirtų bausmių, nes veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino kaltę, kaltinamajam K. T. galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamasis K. T. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu, bausmė vykdymas perduotas Antstolių rūmams, dėl šios priežasties paskirtos bausmės nebendrinamos ir vykdomos atskirai.

Kaltinamasis G. L. padarė tris nusikalstamas veikas: vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 5 dalis), du apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalie, 215 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, anksčiau teistas ( 2 t., b. l. 80-86), teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra ( 2 t., b. l. 87-92), nesimoko, nedirba. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymą. Aplinkybių, dėl kurių G. L. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, taigi kaltinamasis suvokė savo elgesio pasekmes ir jo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Įvertinęs visus aptartus duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirus atitinkamai areštą ir terminuotą laisvės atėmimą. Kaltinamojo G. L. nusikalstomos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, yra padarytos idealiąja sutaptimi, todėl paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant atitinkamai griežtesnę iš subendrintų bausmių. Be to, G. L. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, todėl paskirta bausmė taip pat apėmimo būdu bendrinama su viena iš griežtesnių už apysunkį nusikaltimą paskirtų bausmių, nes veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino kaltę, kaltinamajam G. L. galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamasis G. L. nuteistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu ir šiuo metu atlieka minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžio paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Kaltinamasis L. T. padarė tris nusikalstamas veikas: vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 5 dalis), du apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalie, 215 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, anksčiau teistas ( 2 t., b. l. 128-137), teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra ( 2 t., b. l. 138-146), nesimoko, nedirba. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymą. Aplinkybių, dėl kurių L. T. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, taigi kaltinamasis suvokė savo elgesio pasekmes ir jo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Įvertinęs visus aptartus duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirus atitinkamai areštą (BK 178 straipsnio 5 dalis) ir terminuotą laisvės atėmimą (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo L. T. nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, yra padarytos idealiąja sutaptimi, todėl paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant atitinkamai griežtesnę iš subendrintų bausmių. Be to, L. T. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, todėl paskirta bausmė taip pat apėmimo būdu bendrinama su viena iš griežtesnių už apysunkį nusikaltimą paskirtų bausmių, nes veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino kaltę, kaltinamajam L. T. galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamasis L. T. teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (buvę Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 2024 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir šiuo metu atlieka minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl paskirtos bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji L. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 367 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžių priteistų sumų visiško atlyginimo ( 3 t., b. l. 104-107). Ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas kaltinamųjų kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamųjų veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamųjų neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.276 straipsniu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Nuosprendžio priėmimo dienai G. L. ir L. T. jau pilnamečiai, todėl nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos atlyginimas priteisiamas solidariai iš kaltinamųjų K. T., G. L. ir L. T..

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai bei dėl asmens gyvybės atėmimo. Bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią nuostatą, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji L. Ž. be turtinės žalos atlyginimo dar prašo atlyginti ir neturtinę žalą, kuri grindžiama tuo, kad nors nukentėjusioji nepatyrė iš kaltinamųjų fizinio smurto, tačiau šis įvykis nukentėjusiajai sukėlė didžiulius neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Supratusi, jog ji apvogta, labai išsigando. Baimės jausmas kamuoja ją iki pat šiol, labai trukdo kasdienei veiklai. Kiekvienas ateinantis apsikirpti žmogus nukentėjusiajai kelią įtarimą, nerimą ir baimę, kuri dar labiau sustiprėja, jeigu ateina apsikirpti vyras. Nebegalėdama pati susitvarkyti su užplūstančiais neigiamais išgyvenimais, nukentėjusioji kreipėsi į gydytoją, jai yra paskirti raminamieji vaistai. Nurodo, jog nors nuo įvykio yra praėję daugiau kaip metai, bet baimę, nerimą, nemigą nukentėjusioji patiria iki pat šiol. Nukentėjusioji pateikė ir ekrano nuotrauką su e.sveikatos.lt išrašu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusiajai L. Ž. buvo diagnozuota F40.0 ūminė reakciją į stresą bei paskirti vaistai - bromazepamas. Tačiau minėtoje nuotraukoje neužfiksuota būtent kokiu laikotarpiu nukentėjusioji kreipėsi į šeimos gydytoją ir nėra galimybės nustatyti medicininiame dokumente nurodyto sveikatos sutrikimo sąsajos su vagyste ( 3 t., b. l 182-183).

Kaip nustatyta iš nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kad nukentėjusioji savo piniginę paliko matomoje vietoje, ant lentynos prie lango. Taip pat piniginėje paliko banko kortelės PIN kodą. Tai gi, pati nukentėjusioji veikė nerūpestingai, atsainiai paliko savo turtą be priežiūros. Piniginės, ypač su dokumentais, palikimas viešoje vietoje be priežiūros yra visuotinai pripažintinas rizikingas elgesys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Nukentėjusioji L. Ž. prašo priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsitesėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos sumos visiško sumokėjimo. Nors CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame procese visų pirma sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis, o tik įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kai tuo tarpu procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), akivaizdu, jog teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios prašymas tenkinamas, 5 proc. dydžio palūkanos priteistinos skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-62-696/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-480/2014).

Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji L. Ž. prašo išspręsti klausimą dėl patirtų išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo iš kaltinamųjų. Iš 2025 m. rugsėjo 23 d. pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-10437 matyti, kad nukentėjusiai L. Ž. teisinę pagalbą teikė advokatė Aušrinė Zaburienė ir prašo priteisti 656,25 Eur patirtų išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu (3 t., b. l. 172-175).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019).

Kadangi šiuo nuosprendžiu K. T., G. L. ir L. T. pripažintini kaltais už nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje 178 straipsnio 5 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, o nukentėjusiojo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijose) nurodyto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, teismas sprendžia, jog atsižvelgus į bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį (nukentėjusiosios atstovė advokatė šioje byloje ruošė civilinį ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, atstovavo nukentėjusiosios interesams bylos teisminio nagrinėjimo metu), tam skirtą darbo laiką, bylos išnagrinėjimo rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo, sąžiningumo principus, todėl 656,25 Eur suma už L. Ž. suteiktas paslaugas yra adekvati. Tenkintinas nukentėjusiosios L. Ž. prašymą dėl patirtų išlaidų už advokato paslaugas ir valstybės naudai priteisti solidariai iš kaltinamųjų K. T., G. L. ir L. T. už nukentėjusiajai L. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Dėl procesinių išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl patirtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamiesiems K. T., G. L., L. T..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Taigi, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad K. T. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Marina Saveljeva. Kaltinamajam G. L. nagrinėjimo teisme antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Diana Vaitkevičienė. Kaltinamajam L. T. nagrinėjimo teisme antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Asta Mačernytė. Kaltinamiesiems gynėjai paskirti BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes kaltinamieji buvo suimti (3 t., b. l. 42). Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu siekiant įgyvendinti kaltinamųjų teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamieji turto neturi, privalės atlyginti šioje byloje priteistą atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas iš kaltinamųjų būtų neteisingas, todėl proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš kaltinamųjų K. T., G. L. ir L. T. nepriteistinos. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-186-317/2023 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

K. T. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam 20 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir K. T. paskirti subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei K. T. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti K. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. rugsėjo 15 d., 12.55 val. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to kardomąsias priemones panaikinti.

G. L. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam 20 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir G. L. paskirti subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei G. L. paskirti galutinę 4 (keturių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes paskirtas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (buvę Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės (1 metų ir 9 mėnesių) pridėti dalį (3 mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir G. L. paskirti galutinę bausmę 2 (dvejų) metų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2024 m. vasario 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (buvę Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) nuosprendį.

G. L. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

L. T. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam 20 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir L. T. paskirti subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei L. T. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes paskirtas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (buvę Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 2024 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės (2 metų ir 2 mėnesių) pridėti dalį (3 mėnesius) šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės ir L. T. paskirti galutinę bausmę 2 (dvejų) metų ir 5 (penkių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (buvę Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 2024 m. lapkričio 15 d. nuosprendį.

Nukentėjusiosios L. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Ir iš kaltinamųjų K. T., G. L. ir L. T. solidariai priteisti 367 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 367 Eur sumos nuo nuosprendžio įsitiesėjimo dienos iki visiško įvykdymo nukentėjusiosios L. Ž. naudai. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Iš kaltinamųjų K. T., G. L. ir L. T. solidariai priteisti 656,25 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt šešių eurų, 25 ct) patirtų išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, valstybės naudai, sumokant į VMI sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo K. T. atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo G. L. atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo L. T. atmesti.

Voką su skaitmenine laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius