- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- 1A-419-530/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00308-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, iš dalies sudedant subendrinti su 2022 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, prie šios bausmės, pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu skirtinos bausmės ir A. S. paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi A. S. pripažintas recidyvistu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. S. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 18 d. apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) kalėjimo 10-o būrio 3-oje gyvenamojoje patalpoje, sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius rankomis ir kojomis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu pjaunančiu daiktu į įvairias kūno vietas E. L., tokiais veiksmais E. L. padarė pjautinę žaizdą kairėje kaktos-smilkinio srityje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, kairio riešo, kairės alkūnės, kairio dilbio srityse, dešinės plaštakos, riešo srityse, kairėje čiurnoje, dešinėje čiurnoje, kairio alkūnkaulio lūžimą, dešinio alkūnkaulio lūžimą, dėl ko E. L. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir jį išteisinti, kartu panaikinant ir nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas recidyvistu.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visus ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu surinktus duomenis ir taip ignoravo nekaltumo prezumpcijos principą. Jis apklausiamas dėl nusikalstamos veikos E. L. atžvilgiu savo kaltės nepripažino ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius parodymus, kurie vieni kitiems neprieštaravo.
2.2. Skunde nuteistasis cituodamas savo, nukentėjusiojo E. L., liudytojų G. D., P. A., R. M., R. V. parodymus, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo jo nuosekliai duotus parodymus, taip pat aplinkybę, kad iš karto po įvykio bei vėlesniuose parodymuose nukentėjusysis E. L. taip pat nenurodė, kad jis jį sužalojo. Nei vienas iš apklaustų liudytojų irgi nenurodė, kad būtų matęs, jog būtent jis smurtavo prieš E. L.. Tokių duomenų byloje ir nėra. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš jo kaltės įrodymų skundžiamame nuosprendyje nurodė 12 vnt. fotonuotraukų, kurios gautos į tarnybinio telefono programėlę „Viber“. Fotonuotraukos buvo užfiksuotos 2024 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu, po įvykio kai susižalojo E. L.. 1-8 nuotraukose užfiksuoti E. L. sužalojimai, 9-oje nuotraukoje pravertos grotuotos durys, ant sienos matoma rausvos spalvos dėmė, 10-oje nuotraukoje užfiksuota lova, po lova nuvirtę plastikiniai buteliai, šalia lovos baltos ir juodos spalvos šlepetės, šalia vienos matomos rausvos spalvos dėmės. 11-oje nuotraukoje užfiksuota lova, virš lovos, ant sienos matoma rausva dėmė, 12-oje nuotraukoje matoma lova, ant lovos esančios mėlynos spalvos paklodės matoma dėmė, šalia lovos, ant žemės, matomos rausvos dėmės. Tačiau pasak apelianto, šios nuotraukos niekaip neįrodo jo kaltės, nes nei vienoje nuotraukoje nėra užfiksuotas jis darantis nusikalstamą veiką.
2.3. Skunde nuteistasis cituodamas kasacinio teismo praktiką susijusią su nekaltumo prezumpcija, pažymi, kad byloje nėra nei vieno neginčijamo įrodymo, jog jis dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Visi kiti įrodymai, kuriuos nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, jo kaltės neįrodo, įrodo nebent aplinkybę, kad E. L. buvo sužalotas (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), medicinos eksperto D. T. duoti paaiškinimai ir pan.). Tai, kad kameroje jie su E. L. buvo tik dviese neįrodo aplinkybės, kad jis jį sumušė. Tuo metu, kai E. L. susižalojo, jis pats miegojo, garsiai veikė televizorius, todėl nieko negirdėjo. Galbūt ir naudojo necenzūrinius žodžius, nes buvo prikeltas iš miego. Tačiau apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė jam bausmę už nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Kadangi jis nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl neteisingai apylinkės teismo buvo pripažintas ir recidyvistu.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Ričardas Lilas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jo ginamąjį išteisinti, taip pat panaikinti jo pripažinimą recidyvistu. Prokurorė Jurgita Česienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. S. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo prašo jį išteisinti, kadangi jis nusikalstamos veikos nepadarė. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas recidyvistu.
6. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo (kaltinamųjų) kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
7. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Be to pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018).
8. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip interpretuoji byloje surinkti įrodymai, nėra pagrindas tenkinti jo skundą ir jį išteisinti. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistajam A. S. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sujungiant juos į nuoseklią, logišką grandinę bei pagrįstai jis pripažintas recidyvistu.
Dėl kaltės
9. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimo procese svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo, įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021).
10. Nuteistasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, nurodė, kad savo poziciją dėl kaltės išreikš teisme (1 t., b. l. 188). Apklausiamas apylinkės teisme A. S. kaltu neprisipažino. Parodė, kad jis nieko nematė ir negirdėjo, miegojo. Triukšmo negirdėjo, nes garsiai ėjo televizorius. Nukentėjusysis E. L. pradėjo jį kviesti, tada jis atsikėlė ir pastarasis jam pasakė iškviesti pareigūnus, kad nuvestų jį į medicininę dalį. Kai E. L. paprašė iškviesti pagalbą, patalpoje buvo tamsu ir jis pabaladojo į duris. Prieš ateinant pareigūnams gal vadino nukentėjusįjį necenzūrine leksika, jis iš miegų pašoko, buvo pasimetęs, nežino kas įvyko. Kai atėjo pareigūnai, neatsimena ar sudavė nukentėjusiajam, nukentėjusysis iš miegų jį pakėlė. Kameroje varžtai, vinys iš grindų buvo išlindę (2 t., b. l. 86-87).
11. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. taip pat neigia sumušęs E. L., nurodo tokias pačias aplinkybes, kad kai E. L. susižalojo, jis pats miegojo, garsiai veikė televizorius, todėl nieko negirdėjo, tačiau vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.
Žemesnės instancijos teismas
12. Nukentėjusysis E. L. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme taip pat nedavė nuteistąjį kaltinančių parodymų. E. L. ikiteisminio tyrimo metu jokių pretenzijų niekam neturėjo ir ikiteisminio tyrimo nepageidavo, nieko nekomentavo (1 t., b. l. 67, 70). Apklausiamas apylinkės teisme tai patvirtino ir nurodė, kad neatsimena kaip atsirado sužalojimai ant jo kūno, neatsimena nieko, nes buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, niekas prieš jį nesmurtavo. A. S. jis pretenzijų neturi. Sužalojimai ant jo kūno atsirado, gal kai 1-2 kartus krito, neprisimena, nieko negali pasakyti. A. S. nuėjo atsigulti, o jis pats žiūrėjo televizorių, rūkė ir neatsimena kas įvyko. Neatsimena kaip ten krito. Smūgių jam niekas nesudavė. Jis valgė uogienę ir krisdamas galėjo išteplioti sieną. Nukrito prie savo lovos. Nežino kiek kartų krito, prasikirto galvą gal ant žemės į vinis, gal ant varžto nukrito. Neatsimena, kaip atsirado kiti sužalojimai (2 t., b. l. 87-88).
13. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirminius įvykio aplinkybių fiksavimo duomenis – Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistų P. A. ir R. V. tarnybinius pranešimus su priedais (LSMUL Kauno klinikų medicininių dokumentų išrašas ir nukentėjusiojo E. L. sužalojimų nuotraukos (1 t., b. l. 10-23), kitų objektų apžiūros protokolais apžiūrėtus vaizdo įrašus iš pareigūnų registratorių ir tarnybiniu telefonu per „viber“ programėlę siųstas įvykio metu darytas nuotraukas (1 t., 34-44, 47-51), specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 56-58), liudytojų R. V., G. D., P. A., R. M. parodymus (1 t., b .l. 75-76, 79-80, 85-86, 91-92, 97-98, 2 t., b. l. 113-115, 139-140), eksperto D. T. parodymus (2 t., b. l. 138-139) ir kitą rašytinę bylos medžiagą, nuteistojo A. S. parodymus vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiojo E. L. parodymus – kaip siekį padėti A. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nukentėjusysis iš įvykio nieko neprisimena, tačiau prisimena, kad jo niekas nemušė, nors jei asmuo iš tiesų nieko neatsimintų apie įvykį, tai neatsimintų ir to ar jį kas nors mušė ar ne. Be to sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog tokią nukentėjusiojo poziciją galėjo lemti ir tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis buvo pažystami iš seniau, kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o įkalinimo įstaigoje vyrauja subkultūros, kurių didelė dalis nuteistųjų laikosi.
14. Tuo tarpu specialistų P. A. ir R. V. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 18 d. 21.20 val. 10-to būrio 3-oje kameroje buvo girdimas triukšmas, atidarius kameros duris pastebėtas E. L., kuriam buvo sumuštas veidas, rankos, kojos, galvoje matėsi kraujuojanti žaizda (1 t., b. l. 10-11). Šiuos duomenis patvirtina ir Kauno klinikose medicininės konsultacijos metu nustatyti E. L. kūno sužalojimai: abiejų alkūnkaulių lūžiai, blauzdos nubrozdinimas, riešo ir plaštakos dauginiai paviršiniai sužalojimai, kairėje kaktos-smilkinio srityje horizontali pjautinė apie 4 cm ilgio žaizda. Šie sužalojimai užfiksuoti ir byloje esančiose foto nuotraukose (1 t., b. l. 12-23). 2024 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) E. L. nustatyti sužalojimai detalizuoti bei nurodyta, kad pjautinė žaizda kairėje kaktos-smilkinio srityje galėjo būti padaryta aštriu pjaunančiu daiktu. Visi kiti sužalojimai (poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairio riešo, kairės alkūnės, kairio dilbio srityse, dešinės plaštakos, riešo srityse, kairėje čiurnoje, dešinėje čiurnoje, kairio alkūnkaulio lūžimas, dešinio alkūnkaulio lūžimas) galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, taip pat suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai, esantys vienoje kūno pusėje – poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairio riešo srityje, kairės alkūnės srityje, kairio dilbio srityje, kairio alkūnkaulio lūžimas galėjo būti padaryti nugriuvus, ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 56-58).
15. Apylinkės teisme apklaustas ekspertas D. T. susipažinęs su specialisto išvada, ją patvirtino, nors ir nurodė, jog ne jis ją surašė. Pažymėjo, kad sužalojimai, kurie nustatyti E. L. nebūdingi kritimui. Nukritus asmeniui ant vinies negali būti padaryti tokie sužalojimai. Nukentėjusiajam abi rankos sudaužytos, čiurnos, blauzdos, galva praskelta. Dėl pjautinės žaizdos smilkinio srityje ekspertas negalėjo atmesti, kad tai galėjo būti padaryta išsikišusios vinies. Tačiau pagal sužalojimus plaštakos, dilbiai, čiurnos, daro prielaidą, kad buvo kažkoks daiktas panaudotas, nes lūžę abiejų rankų kaulai. Nurodė, kad kumščiu nesulaužysi dilbių, greičiausia panaudotas pailgos formos daiktas – stalo, kėdės koja. Kairio ir dešinio alkūnkaulio lūžiai krentant nuo lovos iki žemės negali atsirasti, greičiausiai kažkoks daiktas buvo panaudotas. Neatmetė, kad tuo pačiu daiktu ir kakta buvo sužalota. Patvirtino, kad tikrai pats nukentėjusysis nepasidarė sužalojimų pagal bendrą vaizdą. Jeigu krenta žmogus ir kai susilaužo, tai tos šakutės lūžis būna visai kitoks, skeveldrinis. Atmesti kategoriškai jis nieko negali, tačiau didesnė tikimybė, kad yra suduoti smūgiai pašaliniu daiktu. Labai mažai tikėtina, kad griūnant, nes visai kitoks lūžimas (2 t., b.l. 138-139).
16. Liudytojas R. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie 21.20 val. išgirdo triukšmą sklindantį nuo 10-to būrio 3-ios kameros. Girdėjosi nuteistųjų barnis, vartojimas necenzūrinių žodžių ir beldimas. Jis per raciją informavo kitus kolegas, kad tarp nuteistųjų galimai vyksta konfliktas. Atidarius duris prie grotų pastebėjo sėdintį nuteistąjį E. L.. Tuo metu A. S. pakeltu tonu pasakė „išveskit jį iš čia, kad jo čia nebūtų“. Pažymėjo, kad kameroje gyveno tik šie du nuteistieji. Ir E. L. galvoje matėsi kraujuojanti žaizda, ant rankų matėsi guzai. E. L. trumpai paaiškino, kad paslydęs nukrito, daugiau nieko nekomentavo (1 t., b. l. 75-76, 79-80). Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas šiuos parodymus patvirtino ir nurodė, kad vakare išgirdo didelį triukšmą toje kameroje. Suprato, kad gali būti muštynės, nes ten buvo bildesys (2 t., b. l. 139-140).
Žemesnės instancijos teismas
17. Liudytojas G. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš kito pareigūno radijo ryšiu gavo informaciją, kad galimai vyksta konfliktas tarp nuteistųjų. Tik atidarius grotuotas duris iš patalpos išėjo E. L., jo kakta buvo praskelta ir bėgo kraujas. A. S. buvo pridusęs, pavargęs. Paklausus pas nuteistąjį A. S. kas nutiko, jis atsakė, kad E. L. nukrito. Pasiteiravus pas nuteistąjį E. L. kas jam nutiko, jis taip pat atsakė, kad nugriuvo (1 t., b. l. 85-86). Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas iš esmės davė analogiškus parodymus. Patvirtino, kad iš A. S. sklido gilus kvėpavimas, jis buvo uždusęs. Kraujo dėmių daug nebuvo, sienos buvo aptaškytos burokėliais. Iš žemės galėjo būti išlindę tik varžai, vinių ne. Varžtai galėjo būti išlindę, nes seniau ten buvo prisuktos kėdės, bet nuteistieji sugebėjo tas kėdes atsukti. Nematė, kad būtų suduoti smūgiai E. L.. Bet jis jam pasirodė kaip sumuštas (2 t., b. l. 113-114).
18. Liudytojas P. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai jis atėjo pamatė prie sienos tupintį kruviną E. L.. Pastarojo pasiteiravus jas jam nutiko, jis paaiškino, kad paslydo. Nuteistasis A. S. buvo pridusęs, pas jį pasiteiravus kas nutiko, jis paaiškino, kad E. L. nukrito, nes slidu kameroje. Apžiūrėjus A. S. ant jo jokių sužalojimų nepastebėjo, ant jo apatinių kelnių matėsi dėmės panašios į kraują (1 t., b. l. 91-92). Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas šiuos parodymus patvirtino ir nurodė, kad E. L. buvo sužalotos rankos, galva. Kameroje ant sienų buvo raudona spalva, bet tikrai ne kraujas. Vieninteliai įtarimai, kur galėjo būti kraujas, tai ant A. S.. Iš grindų galėjo būti išlindę varžtai, nes nuteistieji išlupa iš grindų kėdes (2 t., b. l. 113-114).
19. Liudytojas R. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš kameros buvo išvestas E. L., ant kurio rankų, kojų, galvos matėsi sužalojimai, bėgo kraujas. Jis pas nuteistąjį E. L. pasiteiravo, kas jam nutiko, pastarasis atsakė, kad nugriuvo. Kameroje buvęs A. S. paaiškino, kad E. L. nukrito ir taip patyrė sužalojimus. Nuteistasis A. S. neatrodė pasimetęs, jis pažiūrėjo į jo rankas, krumplius, tačiau kažkokių sužalojimų nebuvo tik ant A. S. trumpikių pastebėjo raudonos spalvos dėmes, galimai kraujo. Ant sienos virš lovos ir lovoje kur miegojo E. L. taip pat matėsi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Lovoje esanti patalynė buvo sujaukta, netvarkinga (1 t., b. l. 97-98). Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas iš esmės davė analogiškus parodymus. Patvirtino, kad ant E. L. matė sužalojimus, galvoje buvo kraujosruvų, viena koja buvo sužalota, rankos buvo patinusios, pamėlynavusios. A. S. neatrodė apsimiegojęs, jo rankos nebuvo kruvinos, tik ant trumpikių buvo keli kraujo taškeliai (2 t., b. l. 115).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo R. V. nurodytas aplinkybes, jog iš 10-to būrio 3-ios kameros sklido triukšmas ir buvo girdimas nuteistųjų barnis, vartojami necenzūrinių žodžių ir beldimas bei kitų liudytojų G. D., P. A. ir R. M. duotus parodymus, jog A. S. buvo uždusęs, neatrodė apsimiegojęs patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai apžiūrėti 2024 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Juose užfiksuota, kaip pareigūnui priėjus prie gyvenamosios patalpos durų girdimas triukšmas, girdima „ką (duomenys neskelbtini), vun (necenzūrinis žodis)“, pareigūnas pasako „a girdit, raminatės. S.“, tuo pačiu iš gyvenamosios patalpos girdisi „vun (necenzūrinis žodis) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vun (necenzūrinis žodis) (duomenys neskelbtini) ja skazal“ ir girdimas trenkimo garsas į duris. Atidarius gyvenamosios patalpos duris girdima, kaip nuteistasis (A. S.) pasako „vesk (necenzūrinis žodis) iš čia šitą velnią“, o nuo žemės keliasi kitas nuteistasis (E. L.). Matoma, kaip nuteistasis (A. S.) prieina arčiau prie nuteistojo (E. L.), kuris atsistojo nuo žemės ir jį rankomis pastumia link grotuotų durų bei pasako „pašol (necenzūrinis žodis) (duomenys neskelbtini)“, po ko nuteistasis (E. L.) atsitrenkia nugara į grotuotas duris. Nuteistasis (A. S.) pasako „vesk tą (duomenys neskelbtini) aš tau sakau. Vun (necenzūrinis žodis)“, po to dar sako „(duomenys neskelbtini)“. Ant nuteistojo (E. L.) rankų ir kojų matomas kraujas. Nuteistasis A. S. toliau aiškina, kad E. L. paslydo ir nukrito, o jis bandė pakelt, padėt E. L. dėl to yra uždusęs (1 t., b. l. 47-51).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio metu E. L. ir A. S. kameroje buvo tik dviese, kad nukentėjusiam padaryti daugybiniai kūno sužalojimai (pjautinė žaizda kairėje kaktos-smilkinio srityje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejų plaštakų, riešų, čiurnų srityse, kairės alkūnės ir dilbio srityse, abiejų alkūnkaulių lūžimai), nustatyti specialisto išvadoje, nėra būdingi kritimui, kaip nurodė apylinkės teisme apklaustas ekspertas. Eksperto vertinimu, pats nukentėjusysis negalėjo pasidaryti sužalojimų pagal bendrą vaizdą, kadangi jeigu krenta žmogus, tai lūžis būna visai kitoks, didesnė tikimybė, kad buvo suduoti smūgiai pašaliniu daiktu. Įvykio metu vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės taip pat nepatvirtina nuteistojo A. S. nurodytų aplinkybių, jog jis siekė padėti nukentėjusiam E. L., bandė jį pakelti. Priešingai rodo, kad A. S. buvo piktas, nukentėjusįjį plūdo necenzūriniais žodžiais, bandė išvaryti iš kameros, stūmė į grotuotas duris. Nuteistojo A. S. skunde nurodytos aplinkybės, jog jis miegojo, garsiai veikė televizorius, todėl nieko negirdėjo, teisėjų kolegijos neįtikina, nes byloje esantis garso įrašas, atitinka specialisto nurodytas aplinkybes, kad E. L. nei paslysdamas, nei nukrisdamas negalėjo sau pasidaryti daugybinius sužalojimus, kurie kaip nurodoma specialisto išvadoje galėjo būti padaryti devynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pareigūnų parodymai, papildantys specialisto išvadas, tiek ir garso įrašas, kuris teisingai įvertintas pirmos instancijos teisme leido pagrįstai pripažinti A. S. kaltu dėl E. L. padaryto tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo
22. Akivaizdu, kad nuteistasis A. S. byloje surinktus įrodymus vertina selektyviai, atsietai vieną nuo kito. Tuo tarpu apylinkės teismas analizuodamas byloje surinktus įrodymus, ir vertindamas jų visumą, tarpusavio sąsajas, padarė teisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais pagrįstą išvadą dėl A. S. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad apelianto skunde nurodytose nuotraukose užfiksuoti nukentėjusiojo E. L. sužalojimai bei įvykio vieta, todėl apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai jais vadovavosi.
23. Taigi, teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Aptartų duomenų visuma, paneigia nuteistojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad E. L. susižalojo pats, todėl teisėjų kolegija nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą.
Dėl BK 27 straipsnio 1 dalies
24. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ir sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.
25. Šiuo klausimu pagal ankstesnę straipsnio redakciją formuotoje teismų praktikoje buvo nurodyta, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). Tuo tarpu nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), numato, jog sprendimas dėl asmens (ne) pripažinimo recidyvistu visais atvejais turi būti motyvuojamas – net jei asmuo turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu. Teismas, įvertinęs asmens charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, gali ir nepriimti sprendimo asmenį pripažinti recidyvistu. Tad naujai įsigaliojusiomis įstatymo nuostatomis panaikintas aptariamos teisės normos savaiminis taikymas, dėl to nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina nuteistųjų teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad A. S. šį baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir turėdamas neišnykusį teistumą, sprendžia, jog jis pagrįstai pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme, tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvavo tinkamai, teisėjų kolegija su tokiais motyvais sutinka, jų nekartoja, todėl A. S. prašymo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas recidyvistu netenkina.
Dėl proceso išlaidų
26. Kauno apygardos teisme 2025 m. rugpjūčio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. S., kurią sudaro 93,75 Eur (3 t., b. l. 21-23).
27. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi, kad nuteistasis A. S. šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje ir jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, atmesti.
Nepriteisti iš nuteistojo A. S. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.