Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad dėl 2024 m. gegužės 18 d. įvykių papasakoti nieko negali, nes jis miegojo, o kai jau pabuvo L. jo prašė, kad iškviestų pareigūnus, tam, kad nuvestų jį į medicinos dalį. Tada jis pabaladojo keletą kartų į duris ir atėjusiam pareigūnui nurodė, kad vestų žmogų, nes jam medikų reikia. Kadangi kameroje buvo tamsu jis nematė ant L. kūno sužalojimų Jokio triukšmo negirdėjo, nes buvo garsiai paleistas televizorius, be to jis pats miegojo. Tada L. pradėjo rėkti „A. atsikelk“, po ko jis atsikėlė ir paklausė kas nutiko, jo L. sėdėjo pritūpęs ir sakė, kad jam reikia pas medikus. Įvykio dieną jis ir L. buvo perkelti į naują kamerą, kuri buvo netvarkinga, iš grindų buvo išlindę varžtai, mano, kad L. galėjo į tuos varžtus susižaloti. Po to karto L. nematė, nes jį patį išvežė į kitą kalėjimą. Tą dieną, kai juos perkėlė į naują kamerą, prieš einant miegoti ant L. jokių sužalojimų nematė. Kameroje kraujo nematė, matė išverstą uogienę, ant sienos buvo uogienė, bet jis miegojo ir nežino iš kur ant sienos atsirado uogienė. Nieko negirdėjo ir nieko nematė. Kai jį šaukė L., tada jis pabaladojo į duris ir kai atėjo pareigūnas ant jo pradėjo rėkti, kad išvestų žmogų. Gal prieš išvedant nukentėjusįjį iš kameros ir vartojo prieš jį necenzūrinę leksiką, nepamena, buvo pakeltas iš miegų, nesuprato kas vyksta, bet neatsimena ar sudavė nukentėjusiajam, kai atėjo pareigūnai, nes buvo pakeltas iš miegų. Kai L. buvo išvestas jis pats ėjo miegoti, bet atėjo pareigūnai ir liepė jam rinktis daiktus, jis nesutiko, nes, o kodėl turėjo, ką tik buvo atsikraustęs į šitą kamerą. Į kitą kalėjimą jį perkėlė maždaug po 1-2 savaičių, iki to laiko buvo baudos izoliatoriuje. Toje kameroje, kur jie buvo su L. iš grindų buvo išlindę varžtai, vinys. Nurodė, kad gal L. žino, kur tie vinys buvo išlindę, kokie 3 cm išlindę. Juos į kamerą perkėlė penktadienį apie 5 val. vakaro, kamera buvo netvarkinga, mano, kad gal pareigūnai galvojo, jog jie kokie tvarkiniai ir tvarkys patalpas, nes juos perkėlė iš tvarkingos kameros. Paaiškino ir tai, kad su nukentėjusiuoju seniai yra pažįstami, jam netrukdo, kad jis rūko kameroje, nueina ir parūko į tualetą.

Nukentėjusysis E. L. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaip ir ikiteisminio tyrimo metu sakė apie įvykį nieko negali papasakoti, nieko neprisimena, jokių pretenzijų niekam neturi. Nieko neatsimena, neatsimena sužalojimų ant savo kūno, niekas prieš jį nesmurtavo, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Neprisimena kur jam buvo padaryti sužalojimai, bet gydėsi kelis mėnesius, abi alkūnės buvo lūžę, rankos lūžę, galva praskelta, gal ir kojos buvo supjaustytos. Kaip sužalojimai atsirado ant jo kūno neprisimena, gal krito, S. pretenzijų neturi. Gal krito 1-2 kartus, negali atsakyti. Tuo metu buvo apsvaigęs vartojo ar psichotropines medžiagas, ar ,,dūmus“, ar metadoną, gal dar kažką. Su S. seniai pažįstamas, dar nuo laisvės laikų, o atliekant bausmę vis susitikdavo įkalinimo įstaigoje. Į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) jis ir S. buvo perkelti tą pačią dieną, tos dienos neprisimena, bet prisimena, kad jie grįžo pasivaikščioję ir jiems pasakė rinktis daiktus ir eiti į kitą kamerą, buvo gal 17-18 val. Atėję į naujas patalpas tvarkėsi, nes ten buvo betvarkė, jiems nepatiko kaip stovėjo lovos. S. nuėjo atsigulti, o jis žiūrėjo televizorių, rūkė ir neatsimena kas vyko. Kaip krito neprisimena, smūgių jam niekas nesudavė, kodėl siena ištepliota, galvoja, kad gal jis valgė uogienę, ir krito ir ištepliojo sieną. Uogienę buvo iš parduotuvės. Nukrito prie savo lovos, gal galvą prasikirto į tuos vinis, kur nuo lovų pastatytos. Kai vaikštai už jų kabiniesi, gal kėlėsi, gal parkrito ant žemės, tiksliai negali pasakyti, gal ant varžto nukrito. Matė, kad jam buvo susiūta galva, gal tokį sužalojimą pasidarė krisdamas į varžtą, neprisimena kaip atsirado sužalojimai. Psichotropines medžiagas rūkė vakare gal 17-19 val., rūkė kameroje, S. dėl to pretenzijų neturėjo. Neatsimena kaip toje kameroje įsijungdavo šviesa iš išorės ar viduje, tualete tai viduje įsijungdavo. Peržiūrėjus vaizdo įrašus teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pareigūnams po įvykio nurodė, kad buvo apsvaigęs, nes tuo metu vartojo jam išrašytus vaistus.

Liudytojas G. D. paaiškino, kad 2024 m. gegužės 18 d. iš kolegos, kuris dirbo apačioje gavo pranešimą, kad kameroje vyksta triukšmas. Su kolega nuėjęs atidarė kameros duris E. L. buvo prie durų, jam kaktoje buvo kirstinė žaizda, E. L. pasakė, kad nukrito, pasodino jį ant kėdės ir niekas nieko daugiau nesakė. Su E. L. kameroje buvo A. S., kai atidarė kameros duris A. S. stovėjo, iš jo sklido gilus kvėpavimas, jis buvo uždusęs. Sienos buvo aptaškytos burokėliais. Ant sienų tikrai buvo burokėlių mišrainė. Kraujo dėmių daug nebuvo, ant sienos kraujo nebuvo, prie E. L. lovos kraujo nematė. Ant sienos buvo burokėliai, ne uogienė. Ant sienos įėjus buvo po kaire burokėliai. Neatsimenu, kad būtų uogienės, burokėliai ant sienos buvo įėjus po kaire puse. Uogienės parduotuvėje galima įsigyti. Indeliai uogienės gali būti tokiuose pačiuose kaip kebabo padažas. Kai patalpą apžiūrinėjo nepasakys ar matė uogienės indelius, šie nuteistieji negalėjo pirkti uogienės, nes buvo drausmės grupėje tada. Būnant drausmės grupėje galima pirkti tik tabaką ir vaisius. Iš žemės galėjo būti išlindę tik varžtai, vinių ne. Varžtai gali būti išlindę, nes seniau ten buvo prisuktos kėdės, bet nuteistieji sugebėjo tas kėdes atsukti. Varžtų išlindimas apie 3 centimetrus. Nežino ar galima kirstines žaizdas pasidaryt krentant ant tų varžtų, kai atėjo į kamerą visi baldai buvo išjudinti, kėdės tikrai buvo atsuktos. E. L. jam pasirodė kaip sumuštas. E. L. buvo iškviesta greitoji. Į tą postą atėjo, kai paskambino kolega R. V.. Truko ateiti apie 3 minutes, iš vieno posto į kitą. Kolega sakė, kad vyksta triukšmas ir ateiti reikia, nes vienas pareigūnas negali eiti į kamerą. Nematė, kad būtų suduodami smūgiai E. L.. Patalpoje nuteistieji gali turėti tabako, bet negali patalpoje rūkyti.

Liudytojas P. A. paaiškino, jog nepamena dėl ko yra pakviestas liudyti. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nuostatomis pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas P. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. gegužės 18 d. nuo 8.00 val. pradėjo vykdyti tarnybą (duomenys neskelbtini) specialisto pareigose. Apie 21.20 val. radijo ryšiu buvo gautas pranešimas iš poste Nr. 9 tarnybą vykdančio Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto R. V., kad iš (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kameros išgirdo triukšmą, ir kaip jis paaiškino, kad priėjęs prie kameros durų ir jas atidaręs pastebėjo sužalotą nuteistąjį E. L.. Jis nedelsiant nuėjo į (duomenys neskelbtini) būrį. Nuėjęs į (duomenys neskelbtini) būrį pamatė koridoriuje prie sienos tupintį kruviną nuteistąjį E. L., (duomenys neskelbtini) gyvenamoje patalpoje buvo nuteistasis A. S.. Pas nuteistąjį E. L. pasiteiravo kas jam nutiko, jis paaiškino, kad paslydo. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji patalpa buvo netvarkinga, prie įėjimo durų ant žemės matėsi išpiltas maistas, ant sienos matėsi dėmės panašios į maisto likučius. Nuteistasis A. S. buvo pridusęs, pas jį pasiklausė kas nutiko, jis paaiškino, kad L. nukrito, nes slidu kameroje. Jis apžiūrėjo S., ant jo jokių sužalojimų nepastebėjo, ant jo apatinių kelnių matėsi dėmės panašios į kraują. Nuteistasis E. L. buvo nuvestas į budėtojų dalį ir buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. (duomenys neskelbtini) patalpa yra rakinama. Patalpas patikrina tame poste dirbantys pareigūnai, gegužės 18 d. iki 21.20 val. iš pareigūnų apie jokius įvykius ar sužalotus nuteistuosius nebuvo gauta. Nuteistųjų maitinimas vyksta apie 17.30 val., maitinimo metu dalyvauja pareigūnas ir nuteistasis, kuris dalina maistą. Atvykus greitosios medicinos darbuotojams nuteistasis E. L. buvo apžiūrėtas ir buvo nuspręsta jį vežti į Kauno klinikas. Po apžiūros Kauno klinikose E. L. naktį buvo parvežtas atgal į (duomenys neskelbtini). Nuteistasis E. L. buvo patalpintas atgal į (duomenys neskelbtini) gyvenamą patalpą, o nuteistasis A. S. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) gyvenamą patalpą. Nuteistasis E. L. apie sužalojimą daugiau nieko nekomentavo ir neaiškino. Daugiau papildymų neturi (t. 1 b. l. 91-94). Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juo patvirtino ir papildomai paaiškino, kad tą dieną jis vykdė vyriausiojo budinčio specialisto funkcijas, buvo atsakingas nuo 17 val. iki 8 val., ryto už visą kalėjimą. Tuo metu buvo patikrinime uždaros zonos, gavo pranešimą ir iškart sureagavau. Kai jis atėjo nukentėjusysis buvo pritūpęs prie kameros durų, ant jo matėsi sužalojimai, tiksliai kur neatsimena – galva, rankos. Prie lovos mėtėsi kraujo likučiai, ant sienos buvo raudona dėmė, bet ne kraujas arba burokėliai, arba uogienė. Vienintelis įtarimas kur galėjo būti kraujo, tai ant A. S. trumpikių. Nepamena ar kameroje buvo slidu, kameroje nebuvo jokių įrankių, kad būtų panaudota. Iš grindų galėjo būti išlindusių varžtų, nes nuteistieji išlupą iš grindų kėdes, ir varžtai galėjo būti išlindę. Kalėjime dažnai pasitaiko, kad nuteistieji krenta ir tokiais būdais susižaloja, ne jo darbas yra spręsti ar nuteistieji galėjo susižaloti. Dėl E. L. sužalojimų buvo iškviesti medikai, jie nusprendė, kad reikia L. vežti į gydymo įstaigą, dėl ko L. buvo konvojuotas į Kauno klinikas greitosios automobiliu ir ginkluota palyda. Tą patį vakarą L. grįžo, grįžo sugipsuotomis rankomis. Negali atsakyti ar kameroje buvo uogienės. Drausmės grupėje negalima įsigyti uogienių. Gali įsigyti vaisių, daržovių, ir jei pietums gavo burokėlių, tai nuteistieji galėjo tai pasilikti. Iki šio įvykio A. S. ir E. L. jam buvo žinomi, į šią drausmės grupę patenka dėl vidaus taisyklių pažeidimų.

Liudytojas R. M. paaiškino, kad 2024 m. gegužės 18 d. tarnybą vykdė bendrabutyje ir per radijo ryšį išgirdo, kad reikia pagalbos. E. L. sėdėjo koridoriuje, jis pats užėjo į kamerą ir kameroje buvo vienas A. S.. Kameroje buvo sujaukta lova, siena aptaškyta, dėmės panašios į kraujo buvo. Patalynė buvo aptaškyta raudonais plėmais. Ant L. matėsi sužalojimai, galvoje buvo kraujosruvų. Koja viena buvo sužalota, rankos buvo patinusios, pamėlynavusios. E. L. galėjo būti apsvaigęs. E. L. galėjo būti apsvaigęs ir nuo patirtų sužalojimų ir nuo medžiagų. Krata buvo atlikinėjama, kratą turėjo atlikinėti R. V.. Kameroje matė A. S. elgėsi ramiai, sėdėjo ant lovos, paprašė parodyti rankas, rankos buvo nekruvinos. A. S. neatrodė apsimiegojęs. Ar kameros grindys buvo šlapios negali pasakyti, varžtai buvo išsikišę apie 3 centimetrus, varžtai kaip piršto storio. Kameros viduryje buvo varžtai, aplink stalą. Maisto likučių ar buvo kameroje negali pasakyti. Negali įvertinti kas galėjo būti ant sienos ar kraujas, ar uogienė. E. L. buvo suteikta pagalbą, iškviesta greitoji ir etapuotas į klinikas. Jis į kamerą atėjo, kai L. jau buvo išvestas, bet neaiškino kas jam nutiko. A. S. buvo be drabužių, su trumpikėmis, ant trumpikių buvo keli kraujo taškeliai.

Liudytojas R. V. paaiškino, kad 2024 m. gegužės 18 d. dirbo tame būryje, kuriame bausmę atliko nuteistieji S. ir L.. Jie gyveno vienoje kameroje, vakare išgirdo didelį triukšmą toje kameroje, suprato, kad gali būti muštynės, nes ten buvo bildesys. Apie tai pranešė budinčiai daliai ir atėjo jo kolega, su kuriuo atidarė kameros duris. L. buvo prie durų prie grotų, S. sėdėjo ant lovos. S. pasakė pasiimkit jį iš čia. Ant L. matėsi kraujo, kraujas matėsi kur neatsimena, gali būti, kad galvoje kraujavo ir ant rankų buvo guzai, čia jau eigoje, kai jau buvo budintis. Kamera buvo prilaistyta kakavos. Tą vakarą turbūt dalino vakarienę, nematė ant L. sužalojimų iš vakaro. Kameroje kraujo nepasakys ar matė. Ant L. matė kraujo, kameros vidaus nematė. Nukentėjusysis jam nieko nesakė, neaiškino, jis ir neklausė, nes jau buvo budintysis. Neįtarė, kad nukentėjusysis tuo metu būtų buvęs vartojęs kokias nors medžiagas, be testo to pasakyti negali.

Ekspertas D. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad specialisto išvadą surašė ne jis, o ekspertė Z. M., kuri šiuo metu serga. Tačiau jis yra susipažinęs su specialisto išvada, ją tvirtina. Sužalojimai, kurie nustatyti E. L. nėra būdingi kritimui. Asmeniui nukritus ant vinies tokie sužalojimai nėra padaromi. Dėl pjautinės žaizdos smilkinio srityje negali atmesti, kad negalėjo būti padaryta išsikušusio vinies, jeigu smaigaliu galima prabrozdinti. Jis pats žaizdos nematė, ją aprašė gydytojai, kad žaizda lygiais kraštais. Jeigu kraštai lygūs, tai tikėtina, kad tai galėjo būti pjaunantis daiktus, bet 100 procentų negali garantuoti už gydytojus. Neatmestų, kad galėjo būti ir muštinė žaizda, jeigu kažkokia briauna užtaikysi, tai ji bus lygi. 100 procentų neteiktų, kad ten pjautinė žaizda. Muštinė žaizda, jeigu ji lygi, tai turėtų būti briauna, kaip pvz. stalo kampas, kažkokia briauna. Pagal sužalojimus plaštakos, dilbiai, čiurnos, jis darytų prielaidą, kad buvo kažkoks daiktas panaudotas, nes lūžę abiejų rankų kaulai, tai gali būti stalo ar kėdės konstrukcija. Kumščiu nesulaužysi dilbių, greičiausia panaudojant pailgos formos daiktą – stalo koja, kėdės koja. L. kairio ir dešinio alkūnkaulio lūžiai krentant nuo lovos iki žemės negalėjo atsirasti, greičiausiai kažkoks daiktas buvo panaudotas. Neatmestų, kad tuo pačiu daiktu ir į kaktą trenkta, kur žaizda, jeigu kažkokia briauna, stalo kotas yra kvadratinis, tai briauną turintis daiktas. Kėdė jeigu neapvali, o kvadratinė, tai briauna atsiranda. E. L. padaryti lūžimai atitinka nesunkų sveikatos sutrukdymą, o visi kiti – mėlynės, nubrozdinimai tai nežymų, jeigu išskirti bandyti sužalojimus. Pagal bendrą vaizdą tikrai E. L. sužalojimų nepasidarė. Nors specialisto išvadoje 6 punkte nurodyta, kad kairio alkūnkaulio lūžimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą, tai jam kelia abejonių, kodėl kairio, o ne dešinio, eksperto nuomone čia padaryta su pašaliniu daiktu. Jeigu krenta žmogus ir kai susilaužo, tai toks šakutės lūžis būna visai kitoks, skeveldrinis. Atmesti kategoriškai negali, tačiau didesnė tikimybė, kad yra suduoti smūgiai pašaliniu daiktu. Labai mažai tikėtina, kad griūnant, nes visai kitoks lūžimas, krentant pagal literatūrą kitoks lūžimas. Kaktoje pjautinė žaizda – neatmestų tokios galimybės, kad ji galėjo atsirasti atsitrenkus į kampą. Gydytojai aprašo žaizdą lygiais kraštais, jis pats tos žaizdos nemačiau, jeigu matyčiau, tai galėčiau pasakyti gal ir 100 procentų, kaip ji padaryta, bet jie aprašė, kad ji lygiais kraštais. Jeigu lygiais kraštais tai mes skaitom, kad pjautinė žaizda, bet būna ir muštinė, taip sako iš savo patirties. Kad galėtų pasakyti ar varžtas ar galėjo būti sužalojimai kaktoje nuo varžto reiktų pamatyti varžtą, nes varžtas varžtui nelygus, jei aštresniu kampu, yra galimybė, kad griuvimo metu galėjo susižaloti galvą.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1197/2024 (02) nustatyta, kad E. L. konstatuota pjautinė žaizda kairėje kakta-smilkinio srityje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairio riešo, kairės alkūnės, kairio dilbio srityse, dešinės plaštakos, riešo srityse, kairėje čiurnoje, dešinėje čiurnoje, kairio alkūnkaulio lūžimas, dešinio alkūnkaulio lūžimas. Dešinio alkūnkaulio lūžimas, kairio alkūnkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Pjautinė žaizda kairėje kaktos-smilkinio srityje galėjo būti padaryta aštriu pjaunančiu daiktu. Visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. gegužės 18 d. Kairio alkūnkaulio lūžimas, dešinio alkūnkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Pjautinė žaizda kairėje kaktos-smilkinio srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairio riešo srityje, kairėje alkūnėje, kairio dilbio srityje, dešinės plaštakos, riešo srityje, kairėje čiurnoje, dešinėje čiurnoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti būnant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse. Pjautinė žaizda kairėje kaktos-smilkinio srityje galėjo būti padaryta aštriu pjaunančiu daiktu. Visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai, esantys vienoje kūno pusėje – poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairio riešo srityje, kairės alkūnės srityje, kairio dilbio srityje, kairio alkūnkaulio lūžimas galėjo būti padaryti nugriuvus, ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (t. 1, b. l. 56-58).

Iš (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialisto P. A. 2024 m. gegužės 18 d. tarnybinio pranešimo Nr. SV-22-9822 nustatyta, kad 2024 m. gegužės 18 d. apie 21.20 val. gavo pranešimą radijo ryšiu iš Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto R. V., vykdančio tarnybą priežiūros poste Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) būriai), kad vykdydamas tarnybą minėtame poste išgirdo triukšmą (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kameroje, priėjus prie minėtos kameros ir atidarius kameros duris, pastebėjo sužalotą nuteistąjį E. L., gim. (duomenys neskelbtini), būrys Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtam nuteistajam buvo sumuštas veidas, rankos, kojos, galvoje matėsi kraujuojanti žaizda. Nedelsiant buvo iškviesta Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, apie 22.10 val. minėtas nuteistasis buvo konvojuotas su greitosios medicinos pagalbos automobiliu į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas (LSMUL Kauno klinikos), kartu su pareigūnų ginkluota palyda ir elektroninio stebėjimo priemone. Po gydytojo konsultacijos ir suteiktos medicininės pagalbos apie 03.30 val. nuteistasis grąžintas į įstaigą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikose (LSMUL Kauno klinikos), medicininės konsultacijos metu, nustatyti atitinkami kūno sužalojimai: abiejų alkūnkaulių lūžiai, blauzdos nubrozdinimai, riešo ir plaštakos dauginiai paviršiniai sužalojimai, kairėje kaktos smilkinio srityje horizontali pjautinė apie 4 cm ilgio žaizda. Siekiant užtikrinti nuteistojo E. L., gim. (duomenys neskelbtini), būrys Nr. (duomenys neskelbtini) saugumą gyvybei ir sveikatai, tuo pačiu siekiant užkardyti kitas naujas galimas nusikalstamas veikas, nuteistasis A. S., gim. (duomenys neskelbtini), būrys Nr. (duomenys neskelbtini), buvo laikinai perkeltas į laisvą (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kamerą, kadangi visos laikino izoliavimo kameros buvo užimtos ir nebuvo galimybių atlaisvinti laisvos vietos. Tuo tarpu nuteistasis E. L., gim. (duomenys neskelbtini), palydėtas į savo gyvenamąją patalpą, (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji patalpa. Minėtas nuteistasis raštu nesugebėjo pasiaiškinti, kadangi negalėjo rašyti, žodžiu paaiškino, kad nugriuvo (t. 1, b. l. 10-23).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti objektai – (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus vyresniosios specialistės A. K. pateikti penki vaizdo įrašai, pavadinimais 05- E. L., NOR_Y100030_Pam_01_20240518205808_0120, NOR_Y100030_Pam_01_20240518211129_0121, NOR_Y100030_Pam_01_20240518214517_0122, NOR_Y100030_Pam_01_20240518223531_0123: įrašas pavadinimu 05-18 E. L., vaizdo įrašo kokybė gera, vaizdas aiškus, žinoma, kad filmuota pareigūno su vaizdo registratoriumi. Ekrano apačioje, dešiniame kampe matoma užrašyta „2024/05/18 21:08:48 Y100026 Pam_01“. Matoma, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi, prieina prie gyvenamos patalpos durų, girdimas triukšmas sklindantis iš gyvenamos patalpos ,,ką žertva, vun nachui“, girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi pasako ,,a girdit, raminatės. S.“, o tuo pačiu metu girdima triukšmas sklindantis iš gyvenamos patalpos ,,vun nachui at siūda, ubliudak. Vun nachui at siūda ja skazal“ ir tuo metu girdimas trenkimo garsas į duris. Matoma, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi atidaro gyvenamos patalpos duris, girdima, kaip iš gyvenamos patalpos kažkas pasako ,,vesk nachui iš čia šitą velnią“. Gyvenamoj patalpoj matoma stovintis vienas nuteistasis ir prie grotuotų durų, nuo žemės besikeliantis kitas nuteistasis, girdima, kaip nuteistasis, kuris stovi patalpoje pasako ,,tapkes savi zabiri ubliudak“ ir matoma, kaip paspiria kažką nuo grindų link nuteistojo, kuris stojasi nuo žemės. Matoma, kaip nuteistasis prieina arčiau nuteistojo, kuris atsistojo nuo žemės ir jį rankomis pastumia link grotuotų durų ir pasako ,,pašol nachui at siuda“, po ko matoma, kaip nuteistasis atsitrenkia nugara į grotuotas duris, girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registretoriumi pasako ,,a girdi, raminiesi“. Girdima, kaip nuteistasis pasako ,,vesk tą žertva aš tau sakau. Vun nachui“. Matoma, kaip nuteistasis kuris buvo prie grotuotų durų išeina į koridorių, girdima, kaip pareigūnas pasako ,,raminkis, raminkis“. Matoma, koridoriuje nuteistasis ant jo rankų, kojų matomas kraujas. Girdima, kaip nuteistasis, kuris liko gyvenamojoje patalpoje pasako ,,gandoną tą“. 21:10:00 matoma, kaip pareigūnas įeina į gyvenamą patalpą, prie įėjimo durų ant žemės matoma skysčio bala, toliau matoma ant žemės gulintis plastikinis butelis. Matoma patalpos gale, kairėje pusėje, lovoje gulintis nuteistasis. Girdima, kaip pareigūnas paklausia ,,kas čia įvyko“, girdima, kaip nuteistasis pasako ,,o kas čia įvyko“, matoma, kaip nuteistasis atsistoja iš lovos, girdima, kaip nuteistasis alsuoja. Girdima, kaip pareigūnas paklausia ,,konfliktas įvyko?“. Girdima, kaip nuteistasis pasako ,,paslydo ir čia nukrito“, girdima, kaip pareigūnas paklausia ,,o kodėl jūs toks uždusęs“, girdima, kaip nuteistasis pasako ,,bandžiau pakelt, padėt jam“, girdima, kaip pareigūnas paklausia ,,o kodėl iš kameros liepėt išeit?“, nuteistasis atsako ,,nu todėl, kad jis užsinorėjo, aš sako einu iš čia“. 21:10:24 matoma, kaip pareigūnas radijo ryšiu kviečia pareigūnus. Girdima, kaip per radijo ryšį kažkas paklausia ,,kas ten yra“, girdima, kaip pareigūnas pasako ,,paslydo vienas ir parkrito“. Girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi pasako ,,kėdę man čia paduok, kad nenoriu aš eit. Kėdė ten nepritvirtinta viena“. Girdima, kaip pareigūnas, kuris yra gyvenamoj patalpoj atsako ,,ne“, paima taburetę ir paduoda pareigūnui, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi. Matoma, kaip nuteistasis atsisėda ant taburetės, jo galvoje matoma žaizda ir kraujas. Matoma, kaip pareigūnas prieina prie nuteistojo pasako ,,kaip čia tau atrodo siūt nereikia“, girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi pasako ,,reiks, žiūrėk rankos kokios visos guzuotos“. 21:11:26 matoma koridoriumi ateinantis pareigūnas, girdima, kaip pareigūnas paklausia ,,kas čia vyksta“, girdima, kaip nuteistasis atsako ,,nieko“, girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi paklausia nuteistojo ,,čia tau tos rankos guzuotos taip buvo ar čia sumušė?“. Girdima, kaip pareigūnas paklausia ,,jis vienas gyveno?“, girdima, kaip atsako ,,ne, su S.“. 21:12:19 matoma, kaip į gyvenamą patalpą įeina pareigūnas, girdima, kaip paklausia ,,kas čia buvo“, girdima, kaip nuteistasis esantis gyvenamoj patalpoj atsako ,,nieko, paslydo. Kas čia galėjo būt“. Matoma, kaip pareigūnas prieina prie nuteistojo esančio koridoriuje, paklausia ,,kaip jauties?“, girdima, kaip nuteistasis pasako ,,normaliai“, girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi pasako ,,nelabai, išbalęs“. Girdima, kaip pareigūnas paklausia ,,čia po smūgių toks, ar prieš tai buvai užsimetęs ko“, girdima, kaip nuteistasis atsako ,,prieš tai“, girdima, kaip pareigūnas paklausia ,,prieš tai kažką vartojai?“, girdima, kaip nuteistasis pasako ,,mhm“. 21:13:09 girdima, kaip pareigūnas paklausia ,,ką vartojai“, nuteistasis atsako ,,išrašytų vaistų“, girdima, kaip pareigūnas pasako ,,vaistų, raminančius vartojai“, girdima, kaip nuteistasis atsako

,,jo“. Iki 21:18:00 tyrimui reikšmingos informacijos nėra vaizdo įrašo pabaiga 21:18:00. Antras failas pavadinimu NOR_Y100030_Pam_01_20240518205808_0120, vaizdo įrašo kokybė gera, vaizdas aiškus, žinoma, kad filmuota pareigūno su vaizdo registratoriumi. Ekrano apačioje, dešiniame kampe matoma užrašyta „2024/05/18 21:58:08 Y100030 Pam_01“. Peržiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Trečias failas pavadinimu NOR_Y100030_Pam_01_20240518211129_0121, vaizdo įrašo kokybė gera, vaizdas aiškus, žinoma, kad filmuota pareigūno su vaizdo registratoriumi. Ekrano apačioje, dešiniame kampe matoma užrašyta „2024/05/18 21:11:29 Y100030 Pam_01“. Matoma, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi įbėga į nuteistųjų gyvenamų patalpų koridorių, koridoriaus kairėje pusėje matoma ant taburetės sėdintis nuteistasis. Pareigūnas įeina į gyvenamą patalpą, patalpoje stovi nuteistasis ir pareigūnas. Girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi paklausia ,,kas čia buvo?“, girdima, kaip nuteistasis atsako ,,nieko, paslydo, kas čia galėjo būt“. Matoma, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi prieina prie koridoriuje ant taburetės sėdinčio nuteistojo, matoma nuteistojo galvoje kraujuojanti žaizda. Girdima, kaip pareigūnas paklausia ,,kaip jautiesi?“ girdima, kaip nuteistasis pasako ,,normaliai“, girdima, kaip pareigūnas pasako ,,nelabai, išbalęs“. Girdima, kaip pareigūnas paklausia ,,čia po smūgių toks, ar prieš tai buvai užsimetęs ko“, girdima, kaip nuteistasis atsako ,,prieš tai“, girdima, kaip pareigūnas paklausia ,,prieš tai kažką vartojai?“, girdima, kaip nuteistasis pasako ,,mhm“. Matoma, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi grįžta atgal į gyvenamą patalpą, ją apžiūri, prieina prie nuteistojo sėdinčio ant lovos, girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi pasako ,,parodyk man krumplius. Ko susinervavęs toks“, girdima, kaip nuteistasis atsako ,,pavargau“, girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi paklausia ,,nuo ko?“, girdima, kaip nuteistasis atsako ,,televizorių žiūrėt“, girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi paklausia ,,žiūrint televizorių?“, girdima, kaip nuteistasis atsako ,,nu“. Girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi pasako ,,parodyk man tą koją“, nuteistasis atkiša koją, pareigūnas pasako ,,ne tą, o tą“, nuteistasis atkiša kitą koją, pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi pasako ,,atversk biškį, kad matyčiau“, matoma, kaip mobiliojo ryšio telefonu nufotografuoja. Girdima, kaip pareigūnas pasako ,,atsistok S., kad matytų... (dar kažką pareigūnas pasako, tačiau nesigirdi), girdima, kaip nuteistasis pasako ,,kas yra“, atsistoja, ,,a, čia išsitepliojau kažkur“, ranka pasivalo apatinių kelnių klešnę, tuo metu matoma, kaip pareigūnas mobilojo ryšio telefonu nufotografuoja. 21:15:34 matoma, kaip nuteistasis gyvenamoj patalpoj rengiasi, girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi paklausia ,,kas tau atsitiko?“, girdima, kaip nuteistasis atsako ,,kritau“, pareigūnas pasako ,,kritai“. 21:18:46 girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi skambina telefonu, girdima, kaip pasako ,,laba vakara, reikalinga greitoji“. Girdima, kaip pasako ,,taip kas atsitiko“, girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja su vaizdo registratoriumi pasako ,,Nu čia greičiausiai bus, kad sumuštas“, girdima, kaip pasako ,,o tai kur čia“, girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja su vaizdo registratoriumi pasako ,,čia būtų (duomenys neskelbtini), čia būtų (duomenys neskelbtini)“. Iki 21:20:49 tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 21:20:49 matoma, kad pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi fotografuoja nuteistojo sužalojimus. Iki 21:24:34 vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 21:24:34 vaizdo įrašo pabaiga. Ketvirtas failas pavadinimu NOR_Y100030_Pam_01_20240518214517_0122, vaizdo įrašo kokybė gera, vaizdas aiškus, žinoma, kad filmuota pareigūno su vaizdo registratoriumi. Ekrano apačioje, dešiniame kampe matoma užrašyta „2024/05/18 21:45:17 Y100030 Pam_01“. Matoma koridoriumi einantis greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, girdima, kaip kažkas paklausia ,,kas čia atsitiko?“, girdima, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi atsako ,,sumuštas“. Matoma, kaip greitosios medicinos darbuotojai apžiūri nuteistąjį. Peržiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 21:52:40 vaizdo įrašo pabaiga. Penktas failas pavadinimu NOR_Y100030_Pam_01_20240518223531_0123, vaizdo įrašo kokybė gera, vaizdas aiškus, žinoma, kad filmuota pareigūno su vaizdo registratoriumi. Ekrano apačioje, dešiniame kampe matoma užrašyta „2024/05/18 22:35:31 Y100030 Pam_01“. Matoma, kaip pareigūnas, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi ateina į gyvenamą patalpą, kurioje yra nuteistasis. Iki 22:41:16 tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 22:41:16 girdima, kaip pareigūnas pasako ,,nu koks tolkas, tau čia reikėjo variantą padaryt“, girdima, kaip nuteistasis pasako ,,kokį varijantą, žmogus paslydo, nukrito, ateis, sutvarkys ir fsio. Ne aš gi tvarkysiu, jis tvarkys. Jis paslydo, jis nukrito ir tegul tvarko“. Iki 22:50:30 vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 22:50:30 vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 47-51).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta 12 vnt. fotonuotraukų, kurios buvo gautos į tarnybinio telefono programėlę ,,Viber“, fotonuotraukos buvo užfiksuotos 2024 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu, po įvykio kuomet (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kameroje buvo pastebėtas sužalotas nuteistasis E. L.. 1-8 fotonuotraukose matoma nuteistojo E. L. užfiksuoti sužalojimai. 9-oje fotonuotraukoje matoma užfiksuota pravertos grotuotos durys, ant sienos matoma rausvos spalvos dėmė. 10-oje fotonuotraukoje matoma užfiksuota lova, po lova matoma nuvirtę du plastikiniai buteliai, šalia lovos matoma juodos ir baltos spalvų šlepetės, šalia vienos šlepetės, ant žemės matoma rausvos spalvos dėmės. 11-oje fotonuotraukoje matoma užfiksuota lova, virš lovos, ant sienos matoma rausvos spalvos dėmė, šalia lovos, ant žemės matoma rausvos spalvos dėmės. 12-oje fotonuotraukoje matoma užfiksuota lova, ant lovos esančios melsvos paklodės matoma dėmės, šalia lovos, ant žemės matoma rausvos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 34-44).

Iš (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus 2024 m. gegužės 27 d. pažymos dėl nuteistųjų atliekančių bausmę (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) patalpoje Nr. RV-22-5116 nustatyta, kad 2024 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamajai patalpai buvo priskirti asmenys E. L., A. S. (t. 1, b. l. 109-110).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kamera (t. 1., b. l. 24-30).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019). Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų medicininius kriterijus apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK 141 straipsnis), jų 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus (atvejai, susiję su psichikos sutrikimo laipsnio ir masto nustatymu), nustato teismo medicinos ekspertai. Šių taisyklių 7 punkte nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ nustatytų padarinių, bet, be kita ko, sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (7.1 punktas).

Nagrinėjamu atveju kaltinimai A. S. pareikšti dėl nesunkaus E. L. sveikatos sutrikdymo. Nors kaltinamasis A. S. proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, vis tik jo kaltė įrodytą liudytojų parodymais, specialisto išvada, tarnybiniu pranešimu, byloje esančiais vaizdo įrašais ir nuotraukomis, o kaltinamojo kaltės neigimas, nurodant, jog sužalojimus nukentėjusysis pasidarė pats sau krisdamas, yra laikytina tik gynybine kaltinamojo versija.

Kaltinamasis A. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad dėl 2024 m. gegužės 18 d. įvykių papasakoti nieko negali, nes jis miegojo, o kai jau pabudo L. jo prašė, kad iškviestų pareigūnus, tam, kad nuvestų jį į medicinos dalį. Tada jis pabaladojo keletą kartų į duris ir atėjusiam pareigūnui nurodė, kad vestų žmogų, nes jam medikų reikia. Kadangi kameroje buvo tamsu jis nematė ant L. kūno sužalojimų Jokio triukšmo negirdėjo, nes buvo garsiai paleistas televizorius, be to jis pats miegojo. Įvykio dieną jis ir L. buvo perkelti į naują kamerą, kuri buvo netvarkinga, iš grindų buvo išlindę varžtai, mano, kad L. galėjo į tuos varžtus susižaloti. Tą dieną, kai juos perkėlė į naują kamerą, prieš einant miegoti ant L. jokių sužalojimų nematė. Kameroje kraujo nematė, matė išverstą uogienę, ant sienos buvo uogienė, bet jis miegojo ir nežino iš kur ant sienos atsirado uogienė. Nieko negirdėjo ir nieko nematė. Kai jį šaukė L., tada jis pabaladojo į duris ir kai atėjo pareigūnas ant jo pradėjo rėkti, kad išvestų žmogų. Gal prieš išvedant nukentėjusįjį iš kameros ir vartojo prieš jį necenzūrinę leksiką, nepamena, buvo pakeltas iš miegų, nesuprato kas vyksta, bet neatsimena ar sudavė nukentėjusiajam, kai atėjo pareigūnai, nes buvo pakeltas iš miegų. Toje kameroje, kur jie buvo su L. iš grindų buvo išlindę varžtai, vinys. Nurodė, kad gal L. žino, kur tie vinys buvo išlindę, kokie 3 cm išlindę. Vis tik, šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip melagingus ir tik kaip kaltinamojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Byloje liudytojais buvo apklausti 2024 m. gegužės 18 d. įkalinimo įstaigoje dirbę pareigūnai G. D., P. A., R. M. ir R. V., dalyvavę įvykyje, kai E. L. buvo išvestas iš kameros, kurioje patyrė sužalojimus. Liudytojas R. V. paaiškino, kad 2024 m. gegužės 18 d. dirbo tame būryje, kuriame bausmę atliko nuteistieji S. ir L.. Jie gyveno vienoje kameroje, vakare išgirdo didelį triukšmą toje kameroje, suprato, kad gali būti muštynės, nes ten buvo bildesys. Apie tai pranešė budinčiai daliai ir atėjo jo kolega, su kuriuo atidarė kameros duris. L. buvo prie durų prie grotų, S. sėdėjo ant lovos. S. pasakė pasiimkit jį iš čia. Ant L. matėsi kraujo, kraujas matėsi kur neatsimena, gali būti, kad galvoje kraujavo ir ant rankų buvo guzai, čia jau eigoje, kai jau buvo budintis. Taigi, šie liudytojo parodymai paneigia kaltinamojo A. S. pateiktą versiją, kad įvykio vakarą jis miegojo, o tik pabudintas beldė į duris, kad ateitų pareigūnas, nes neva tai E. L. prašė juos iškviesti. Pareigūnas R. V. apklaustas teisminio proceso metu aiškiai nurodė, jog išgirdo didelį triukšmą kaltinamojo ir nukentėjusiojo kameroje, kurį įvertino kaip muštynes ir pranešė budinčiai daliai ir su kolega atidarė duris. Liudytojas aiškiai įvardino, jog girdėtą triukšmą identifikavo kaip muštynes, o ne kaip tiesiog beldimą, kurį nurodė kaltinamasis A. S..

Liudytojas P. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. gegužės 18 d. nuo 8.00 val. pradėjo vykdyti tarnybą (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriuje specialisto pareigose. Apie 21.20 val. radijo ryšiu buvo gautas pranešimas iš poste Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybą vykdančio Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto R. V., kad iš (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kameros išgirdo triukšmą, ir kaip jis paaiškino, kad priėjęs prie kameros durų ir jas atidaręs pastebėjo sužalotą nuteistąjį E. L.. Jis nedelsiant nuėjo į (duomenys neskelbtini) būrį. Nuėjęs į (duomenys neskelbtini) būrį pamatė koridoriuje prie sienos tupintį kruviną nuteistąjį E. L., (duomenys neskelbtini) gyvenamoje patalpoje buvo nuteistasis A. S.. Pas nuteistąjį E. L. pasiteiravo kas jam nutiko, jis paaiškino, kad paslydo. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji patalpa buvo netvarkinga, prie įėjimo durų ant žemės matėsi išpiltas maistas, ant sienos matėsi dėmės panašios į maisto likučius. Nuteistasis A. S. buvo pridusęs, pas jį pasiklausė kas nutiko, jis paaiškino, kad L. nukrito, nes slidu kameroje. Jis apžiūrėjo S., ant jo jokių sužalojimų nepastebėjo, ant jo apatinių kelnių matėsi dėmės panašios į kraują. Nuteistasis E. L. buvo nuvestas į budėtojų dalį ir buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. (duomenys neskelbtini) patalpa yra rakinama. Patalpas patikrina tame poste dirbantys pareigūnai, gegužės 18 d. iki 21.20 val. iš pareigūnų apie jokius įvykius ar sužalotus nuteistuosius nebuvo gauta. Nuteistųjų maitinimas vyksta apie 17.30 val., maitinimo metu dalyvauja pareigūnas ir nuteistasis, kuris dalina maistą. Atvykus greitosios medicinos darbuotojams nuteistasis E. L. buvo apžiūrėtas ir buvo nuspręsta jį vežti į Kauno klinikas. Po apžiūros Kauno klinikose E. L. naktį buvo parvežtas atgal į (duomenys neskelbtini). Nuteistasis E. L. buvo patalpintas atgal į (duomenys neskelbtini) gyvenamą patalpą, o nuteistasis A. S. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) gyvenamą patalpą. Nuteistasis E. L. apie sužalojimą daugiau nieko nekomentavo ir neaiškino. Daugiau papildymų neturi (t. 1 b. l. 91-94). Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juo patvirtino ir papildomai paaiškino, kad tą dieną jis vykdė vyriausiojo budinčio specialisto funkcijas, buvo atsakingas nuo 17 val. iki 8 val., ryto už visą kalėjimą. Tuo metu buvo patikrinime uždaros zonos, gavo pranešimą ir iškart sureagavau. Kai jis atėjo nukentėjusysis buvo pritūpęs prie kameros durų, ant jo matėsi sužalojimai, tiksliai kur neatsimena – galva, rankos. Prie lovos mėtėsi kraujo likučiai, ant sienos buvo raudona dėmė, bet ne kraujas arba burokėliai, arba uogienė. Vienintelis įtarimas kur galėjo būti kraujo, tai ant A. S. trumpikių. Nepamena ar kameroje buvo slidu, kameroje nebuvo jokių įrankių, kad būtų panaudota. Iš grindų galėjo būti išlindusių varžtų, nes nuteistieji išlupą iš grindų kėdes, ir varžtai galėjo būti išlindę. Dėl E. L. sužalojimų buvo iškviesti medikai, jie nusprendė, kad reikia L. vežti į gydymo įstaigą, dėl ko L. buvo konvojuotas į Kauno klinikas greitosios automobiliu ir ginkluota palyda. Tą patį vakarą L. grįžo, grįžo sugipsuotomis rankomis. Negali atsakyti ar kameroje buvo uogienės. Drausmės grupėje negalima įsigyti uogienių. Gali įsigyti vaisių, daržovių, ir jei pietums gavo burokėlių, tai nuteistieji galėjo tai pasilikti.

Liudytojas R. V. parodymais paaiškino, kad jis pranešė apie triukšmą, tuo tarpu liudytojas P. A. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog sureagavo į pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kameros sklido triukšmas ir ten nuskubėjo, kur atvykęs jau rado sužalotą nukentėjusįjį E. L.. Liudytojas G. D. teisiamojo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad 2024 m. gegužės 18 d. iš kolegos, kuris dirbo apačioje gavo pranešimą, kad kameroje vyksta triukšmas. Su kolega nuėjęs atidarė kameros duris E. L. buvo prie durų, jam kaktoje buvo kirstinė žaizda, E. L. pasakė, kad nukrito, pasodino jį ant kėdės ir niekas nieko daugiau nesakė. Su E. L. kameroje buvo A. S., kai atidarė kameros duris A. S. stovėjo, iš jo sklido gilus kvėpavimas, jis buvo uždusęs.

Liudytojai G. D. ir P. A. atėjo į kamerą, kurioje buvo kaltinamasis ir nukentėjusysis po to, kai sureagavo į kolegos R. V. pranešimą dėl triukšmo (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kameroje. Tuo tarpu, jei liudytojas R. V., triukšmo nebūtų identifikavęs kaip muštynių garsų, o kaip nurodė kaltinamasis A. S. tik beldimą, jam nebūtų reikėję radijo ryšiu kviesti kolegų, kadangi kaip liudytojas R. V. pats nurodė, jis tą naktį budėjo kur buvo kaltinamojo ir nukentėjusiojo gyvenamoji patalpa, tuo tarpu liudytojui neidentifikavus jokio pavojaus, kolegų pagalba jam nebūtų buvusi reikalinga. Vis tik, ir kaip byloje esančiais vaizdo įrašais nustatyta, liudytojui R. V., su kolega atidarius duris, kameroje iš tiesų buvo agresyviai nusiteikęs kaltinamasis A. S., kuris ne tik aktyviai vartojo necenzūrinę leksiką, tačiau ir trenkė nukentėjusiajam, o prie grotų buvo susmukęs nukentėjusysis E. L., kuris tik atėjus pareigūnams stojosi nuo žemės. Tuo tarpu vaizdo įraše ,,05-18 E. L.“ fiksuota, jog iš kameros, kurioje buvo nukentėjusysis ir kaltinamasis sklinda triukšmas, necenzūrinė leksika, o pareigūnas prieš pilnai atidarant kameros duris be kita ko aiškiai kreipiasi į kaltinamąjį A. S. jį drausmindamas ir nurodydamas ,,a girdit, raminatės. S.“, vėliau vaizdo įraše matyti kaip kaltinamasis necenzūrine leksika plūsta nukentėjusįjį, kuris tuo metu yra ant žemės prie kameros durų, ir jį rankomis agresyviai pastumia link grotuotų durų ir pasako ,,pašol nachui at siuda“, po ko matoma, kaip nukentėjusysis atsitrenkia nugara į grotuotas duris, po ko pareigūnas dar kartą sudrausminą kaltinamąjį, liepdamas jam nusiraminti.

Taigi, tiek liudytojų parodymai, tiek ir byloje esantys vaizdo įrašai paneigia kaltinamojo A. S. versiją, jog jis tik beldė į duris kviesdamas pagalbą, kurios prašėsi pats nukentėjusysis. Priešingai kaip patvirtina vaizdo įrašai, pareigūnams teko net ir raminti kaltinamąjį, o prieš atidarant kameros duris ir po jų atidarymo jis necenzūrine leksika plūdo nukentėjusįjį ir jį agresyviai stūmė. Tokie kaltinamojo veiksmai, jokia prasme negalėtų būti vertinami kaip pagalbos nukentėjusiajam kvietimas, kaip tai jis pats nurodė, o be to triukšmą liudytojas R. V. jau girdėjo anksčiau iki atidarant kameros duris, triukšmas girdisi ir vaizdo įrašuose ir jis nėra atitinkantis beldimui į duris, o pats liudytojas triukšmą identifikavo kaip muštynių garsus, kas akivaizdu, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo kameroje ir vyko, be to smurtiniai kaltinamojo veiksmai, kaip jau minėta fiksuoti ir vaizdo įraše.

Nors kaltinamasis A. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jis apskritai tą vakarą miegojo, o jį jau iš miegų pakėlė nukentėjusysis, kuris prašė jo pagalbos, ši kaltinamojo versija taip pat prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Visų pirma, kaip jau aukščiau minėta, liudytojas R. V. būdamas savo budėjimo poste išgirdo triukšmą sklindantį iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo kameros, dar kuris laikas iki kameros durų atidarymo, ir triukšmą identifikavo kaip muštynes. Todėl teismas vertina, kad kaltinamojo versija, jog jis kameroje miegojo ir nieko negirdėjo, o nukentėjusysis nukrito, paneigia aptarto liudytojo parodymai. Be to, jei nukentėjusysis iš tiesų būtų kritęs kameroje, kaltinamasis neabejotinai tai būtų girdėjęs, o ne tik, ne va tai nukentėjusiojo prašymą pakviesti pagalbą. Iš vaizdo įrašų matyti, kad kamera, kurioje gyveno nukentėjusysis ir kaltinamasis yra nedidelio ploto, jų abiejų lovos buvo viena šalia kitos, todėl kaltinamasis, net ir vertinant jo hipotetinę versiją, kad nukentėjusysis krito ir susižalojo, tokį garsą būtų išgirdęs, tokiu būdu, jo versija, kad pareigūnams atidarius kameros duris jis buvo apsimiegojęs ir nieko nesuprato yra paneigiama. Juo labiau, kad kaip aukščiau aptarta vaizdo įraše, pareigūnams atidarius kameros duris, tačiau dar neatidarius kameros grotų, kaltinamasis buvo itin aktyvus, vartojo necenzūrinę leksiką, stūmė nukentėjusįjį. Liudytojas R. M. duodamas paaiškinimus teismui nurodė, jog kaltinamasis A. S. neatrodė apsimiegojęs, tuo tarpu liudytojas G. D. teisiamojo posėdžio metu apskritai nurodė, kad kai atidarė kameros duris A. S. stovėjo, iš jo sklido gilus kvėpavimas, jis buvo uždusęs. Šiuos liudytojo G. D. parodymus patvirtina ir vaizdo įrašas pavadinimu ,,05-18 E. L.:“, kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis A. S. pareigūnams įėjus į kamerą ir išvedus nukentėjusįjį, iš tiesų yra giliai kvėpuojantis, kaip žmogus ką tik atlikęs fizinius pratimus, o be kita ko vaizdo įraše fiksuota kaip vienas iš pareigūnų sako ,,o kodėl jūs toks uždusęs“, ir vaizdo įraše girdima, kaip kaltinamasis pasako ,,bandžiau pakelt, padėt jam“. Vis tik, aukščiau aptarta, kad vaizdo įrašu fiksuoti kaltinamojo A. S. veiksmai jokia prasme negali būti laikomi pagalba nukentėjusiajam ir tai yra tik jo gynybinė versija. Aptartų duomenų visumoje teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tikėti kaltinamojo A. S. parodymais apie tai, kad įvykio metu jis miegojo.

Byloje esančiuose vaizdo įrašuose aiškiai užfiksuota kaip nukentėjusysis E. L. išvedamas iš kameros, kurioje buvo tik dviese su A. S.. Ant nukentėjusiojo E. L. kūno matomi aiškūs sužalojimai rankose, kojose, kraujuojanti žaizda kairėje kaktos pusėje. Nukentėjusiajam E. L. padaryti sužalojimai buvo įvertinti teismo ekspertų, ko rezultate buvo surašyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1197/2024 (02), kurioje nurodyta, kad E. L. konstatuota pjautinė žaizda kairėje kakta-smilkinio srityje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairio riešo, kairės alkūnės, kairio dilbio srityse, dešinės plaštakos, riešo srityse, kairėje čiurnoje, dešinėje čiurnoje, kairio alkūnkaulio lūžimas, dešinio alkūnkaulio lūžimas. Dešinio alkūnkaulio lūžimas, kairio alkūnkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Pjautinė žaizda kairėje kaktos-smilkinio srityje galėjo būti padaryta aštriu pjaunančiu daiktu. Visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. gegužės 18 d. Kairio alkūnkaulio lūžimas, dešinio alkūnkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Pjautinė žaizda kairėje kaktos-smilkinio srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairio riešo srityje, kairėje alkūnėje, kairio dilbio srityje, dešinės plaštakos, riešo srityje, kairėje čiurnoje, dešinėje čiurnoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti būnant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse. Pjautinė žaizda kairėje kaktos-smilkinio srityje galėjo būti padaryta aštriu pjaunančiu daiktu. Visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai, esantys vienoje kūno pusėje – poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairio riešo srityje, kairės alkūnės srityje, kairio dilbio srityje, kairio alkūnkaulio lūžimas galėjo būti padaryti nugriuvus, ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (t. 1, b. l. 56-58). Kadangi bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis, o ir nukentėjusysis, kurio parodymų patikimumą teismas nuosprendyje aptartas vėliau, kėlė versiją, jog nukentėjusysis E. L. pats kameroje paprasčiausiai nukrito ir pasidarė sau tokius sužalojimus, teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausė ekspertą.

Ekspertas D. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad specialisto išvadą surašė ne jis, o ekspertė Z. M., kuri šiuo metu serga. Tačiau jis yra susipažinęs su specialisto išvada, ją tvirtina. Sužalojimai, kurie nustatyti E. L. nėra būdingi kritimui. Asmeniui nukritus ant vinies tokie sužalojimai nėra padaromi. Dėl pjautinės žaizdos smilkinio srityje negali atmesti, kad negalėjo būti padaryta išsikušusio vinies, jeigu smaigaliu galima prabrozdinti. Jis pats žaizdos nematė, ją aprašė gydytojai, kad žaizda lygiais kraštais. Jeigu kraštai lygūs, tai tikėtina, kad tai galėjo būti pjaunantis daiktus, bet 100 procentų negali garantuoti už gydytojus. Neatmestų, kad galėjo būti ir muštinė žaizda, jeigu kažkokia briauna užtaikysi, tai ji bus lygi. 100 procentų neteiktų, kad ten pjautinė žaizda. Muštinė žaizda, jeigu ji lygi, tai turėtų būti briauna, kaip pvz. stalo kampas, kažkokia briauna. Pagal sužalojimus plaštakos, dilbiai, čiurnos, jis darytų prielaidą, kad buvo kažkoks daiktas panaudotas, nes lūžę abiejų rankų kaulai, tai gali būti stalo ar kėdės konstrukcija. L. kairio ir dešinio alkūnkaulio lūžiai krentant nuo lovos iki žemės negalėjo atsirasti, greičiausiai kažkoks daiktas buvo panaudotas. Neatmestų, kad tuo pačiu daiktu ir į kaktą trenkta, kur žaizda, jeigu kažkokia briauna, stalo kotas yra kvadratinis, tai briauną turintis daiktas. Kėdė jeigu neapvali, o kvadratinė, tai briauna atsiranda. E. L. padaryti lūžimai atitinka nesunkų sveikatos sutrukdymą, o visi kiti – mėlynės, nubrozdinimai tai nežymų, jeigu išskirti bandyti sužalojimus. Pagal bendrą vaizdą tikrai E. L. sužalojimų nepasidarė. Nors specialisto išvadoje 6 punkte nurodyta, kad kairio alkūnkaulio lūžimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą, tai jam kelia abejonių, kodėl kairio, o ne dešinio, eksperto nuomone čia padaryta su pašaliniu daiktu. Jeigu krenta žmogus ir kai susilaužo, tai toks šakutės lūžis būna visai kitoks, skeveldrinis. Atmesti kategoriškai negali, tačiau didesnė tikimybė, kad yra suduoti smūgiai pašaliniu daiktu. Labai mažai tikėtina, kad griūnant, nes visai kitoks lūžimas, krentant pagal literatūrą kitoks lūžimas. Kaktoje pjautinė žaizda – neatmestų tokios galimybės, kad ji galėjo atsirasti atsitrenkus į kampą.

Taigi, ekspertizės išvadoje nurodytą, kad tik sužalojimai, esantys vienoje kūno pusėje – poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairio riešo srityje, kairės alkūnės srityje, kairio dilbio srityje, kairio alkūnkaulio lūžimas galėjo būti padaryti nugriuvus, ir atsitrenkus į kietą buką daiktą, o visi kiti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, kurie be kita ko atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas D. T. paaiškino, kad apskritai visi nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai nėra būdingi kritimui, netgi ir kairio alkūnkaulio lūžis, kadangi jeigu krenta žmogus ir kai susilaužo, tai šakutės lūžis būna visai kitoks, skeveldrinis. Šiuo atveju skeveldrinis lūžis nukentėjusiajam nekonstatuotas. Ekspertas nurodė, jog iš nukentėjusiojo sužalojimų visumos, būtų galima vertinti, kad smūgiai buvo suduoti stalo ar kėdės konstrukcija. Dėl žaizdos kaktoje tiksliai paaiškinti negalėjo, nes žaizda galėjo atsirasti ir trenkiant ir atsitrenkiant į kažkokį kampą, neatmeta, kad galėjo būti ir muštinė žaizda, jeigu kažkokia briauna užtaikysi, tai ji bus lygi.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kėlė versiją, kad nukentėjusysis kaktą susižalojo krisdamas ant žemės ir trenkęs galvą į iš žemės išsikišusį varžtą. Ekspertas, teisiamojo posėdžio metu, apklaustas dėl kaktos sužalojimo į vinį ar varžtą nurodė, kad galėtų pasakyti ar galėjo būti sužalojimai kaktoje nuo varžto reiktų pamatyti varžtą, nes varžtas varžtui nelygus, jei aštresniu kampu, yra galimybė, kad griuvimo metu galėjo susižaloti galvą. Nors liudytojai teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kameroje galėjo būti iš grindų išlindusių varžtų, nes kamerose būna prisukti kai kurie baldai prie žemės, tačiau įvykio vietos apžiūros protokolu, o ir vaizdo įrašuose, nebuvo fiksuota jokių iš kameros grindų išlindusių varžtų, juo labiau prie nukentėjusiojo lovos, kur jis neva tai krito. Be to iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusysis sėdi ant taburetės prie kameros durų, kuri buvo paimta iš pačios kameros, o vaizdo įrašuose girdėti kaip pareigūnai nurodo, kad kameroje yra būtent viena neprisukta kėdė (vaizdo įrašas 05-18 E. L.). Tokiu būdu nėra galimybės spręsti, kad kameroje iš tiesų buvo iš grindų išlindusių vinių, į kuriuos būtų galėjęs susižaloti nukentėjusysis. Taip pat byloje esančiame (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialisto P. A. 2024 m. gegužės 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. SV-22-9822, be kita ko nurodyta, kad jis 2024 m. gegužės 18 d. apie 21.20 val. gavo pranešimą radijo ryšiu iš Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto R. V., vykdančio tarnybą priežiūros poste Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) būriai), kad vykdydamas tarnybą minėtame poste išgirdo triukšmą (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kameroje, priėjus prie minėtos kameros ir atidarius kameros duris, pastebėjo sužalotą nuteistąjį E. L., gim. (duomenys neskelbtini), būrys Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtam nuteistajam buvo sumuštas veidas, rankos, kojos, galvoje matėsi kraujuojanti žaizda. Nedelsiant buvo iškviesta Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, apie 22.10 val. minėtas nuteistasis buvo konvojuotas su greitosios medicinos pagalbos automobiliu į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas (LSMUL Kauno klinikos), kartu su pareigūnų ginkluota palyda ir elektroninio stebėjimo priemone. Po gydytojo konsultacijos ir suteiktos medicininės pagalbos apie 03.30 val. nuteistasis grąžintas į įstaigą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikose (LSMUL Kauno klinikos), medicininės konsultacijos metu, nustatyti atitinkami kūno sužalojimai: abiejų alkūnkaulių lūžiai, blauzdos nubrozdinimai, riešo ir plaštakos dauginiai paviršiniai sužalojimai, kairėje kaktos smilkinio srityje horizontali pjautinė apie 4 cm ilgio žaizda. Siekiant užtikrinti nuteistojo E. L., gim. (duomenys neskelbtini), būrys Nr. (duomenys neskelbtini) saugumą gyvybei ir sveikatai, tuo pačiu siekiant užkardyti kitas naujas galimas nusikalstamas veikas, nuteistasis A. S., gim. (duomenys neskelbtini), būrys Nr. (duomenys neskelbtini), buvo laikinai perkeltas į laisvą (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kamerą, kadangi visos laikino izoliavimo kameros buvo užimtos ir nebuvo galimybių atlaisvinti laisvos vietos. Tuo tarpu nuteistasis E. L., gim. (duomenys neskelbtini), palydėtas į savo gyvenamąją patalpą, (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji patalpa. Minėtas nuteistasis raštu nesugebėjo pasiaiškinti, kadangi negalėjo rašyti, žodžiu paaiškino, kad nugriuvo (t. 1, b. l. 10-23). Apartame (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialisto P. A. tarnybiniame pranešime fiksuota, kad po apžiūros LSMUL Kauno klinikose E. L. be kitų sužalojimų, konstatuota ir kairėje kaktos smilkinio srityje horizontali pjautinė apie 4 cm ilgio žaizda. Racionaliai vertinant 4 cm ilgio žaizdos jokia prasme nukentėjusysis negalėjo pasidaryti net ir svarstant versiją, kad jis krito ant vinies ar varžto. Jei nukentėjusysis iš tiesų būtų krites ant vinies ar varžto, pagal tai kokią versiją kėlė kaltinamasis, tai nukentėjusysis būtų pasidaręs lokalizuotą vinies ar varžto skersmens žaizdą, o ne horizontalią žaizdą, nes tokiu atveju nukritęs nukentėjusysis būtų turėjęs kairia kaktos smilkinio puse užkristi ant vinies ar varžto, kairia kaktos smilkinio puse ant vinies ar varžto užsikabinti ir tempti galvą į vieną ar kita pusę, taip padarant 4 cm ilgio horizontalią pjautinę žaizdą, o tokia veiksmų seka, jau vien įvertinus tai, kad versija buvo kelta, jog vinis ar varžtas styro iš grindų, neatitinka racionalios logikos ir yra vertinama tik kaip gynybinė kaltinamojo versija.

Be to, jei nukentėjusysis būtų susižalojęs į vinį ar varžtą, kuris būtų buvęs išlindęs iš grindų, toje vietoje būtų buvę aiškūs kraujo pėdsakai, tačiau tokie tyrimo metu identifikuoti nebuvo, apžiūros protokolu nefiksuoti, iš byloje esančių vaizdo įrašų nefiksuoti. Apžiūros protokolu apžiūrėtose įvykio vietoje darytose fotonuotraukose nustatyta, kad 10-oje fotonuotraukoje matoma užfiksuota lova, po lova matoma nuvirtę du plastikiniai buteliai, šalia lovos matoma juodos ir baltos spalvų šlepetės, šalia vienos šlepetės, ant žemės matoma rausvos spalvos dėmės. 11-oje fotonuotraukoje matoma užfiksuota lova, virš lovos, ant sienos matoma rausvos spalvos dėmė, šalia lovos, ant žemės matoma rausvos spalvos dėmės. 12-oje fotonuotraukoje matoma užfiksuota lova, ant lovos esančios melsvos paklodės matoma dėmės, šalia lovos, ant žemės matoma rausvos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 34-44), tačiau iš vietų, kur buvo identifikuotos rausvos spalvos dėmės ant žemės, iš grindų išlindusių vinių ar varžtų nėra, kas tik dar labiau paneigia versiją, jog nukentėjusysis susižalojo krisdamas ant vinies ar varžto.

Apibendrinant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1197/2024 (02) duomenis ir eksperto teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, negalėjo būti padaryti jam krentant, padaryti sužalojimai buvo veikiant nukentėjusiojo kūną rankomis, kojomis ir aštriu pjaunančiu daiktus. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančiuose vaizdo įrašuose yra fiksuoti pareigūnų tarpusavio pokalbiai bei pokalbis su medikais, kuriuose pareigūnai nurodo, jog nukentėjusysis yra galimai sumuštas, kas leidžia spręsti, jog net ir pirminis E. L. vaizdas ir pareigūnų situacijos įvertinimas, jiems sukėlė sumušimo, o ne savaiminio susimušimo vaizdą, o atlikus specialisto vertinimą, kurį patvirtino ir ekspertas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo sumušimas pasitvirtino.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jokių kraujo dėmių kameroje nematė, o ant sienų buvo tik uogienė. Vis tik, tokie kaltinamojo argumentai yra paneigti liudytojų G. D. ir P. A. parodymais, kadangi jie teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nuteistiesiems, kurie yra drausmės grupėje yra draudžiama pirkti uogienę, o kamera, kurioje buvo kaltinamasis ir nukentėjusysis ir buvo drausmės grupėje. Nors liudytojai G. D. ir P. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nematė kameroje kraujo dėmių, buvo tik pritaškyta arba uogienės arba burokėlių, tačiau uogienės versija yra paneigta, tuo tarpu, jei būtų buvę pritaškyta burokėlių sriubos, kurią nuteistieji galėjo gauti vakarienės metu ir pasilikti, ant sienų ir grindų būtų buvę ne tik rausvos dėmės, tačiau ir maisto likučiai, kurių nustatyta nebuvo. Todėl teismas sprendžia, kad rausvos dėmės, fiksuotos apžiūros protokolu ir apžiūrėjus foto nuotraukas iš įvykio vietos, įvertinus ir tai, kad nukentėjusysis buvo su kraujo žymėmis, yra būtent kraujo dėmės. Be to ir liudytojas