Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. S. (A. S.) kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius A. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir jį išteisinti, taip pat panaikinti BK 27 straipsnio nuostatų, kuriomis jis pripažintas recidyvistu, taikymą. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmestas jo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, yra šališka, neatitinkanti sąžiningumo kriterijaus. Teismas neišsamiai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, neįvertino faktinių bylos aplinkybių, netinkamai įvertino nukentėjusiojo E. L. parodymus, kad A. S. jo nemušė, o kad jis susižalojo krisdamas. Be to, kasatorius teigia, kad nukentėjusysis E. L. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl negalėjo gerai prisiminti, kad krito ir kiek kartų. Jeigu jis būtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį, tai nukentėjusysis tikrai būtų prisiminęs.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pateiktame kasaciniame skunde kasatorius A. S. nesutinka su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tokie teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kartu pateikiant subjektyvų įrodymų bei situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kaip ne kartą minėta, kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ( ar) proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Nesant teisinių argumentų, kurie teisės taikymo aspektu paneigtų žemesnės instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir patvirtintų esminius BPK pažeidimus bei netinkamai pritaikytas BK nuostatas, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. S. (A. S.) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.