Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. D. paskirta 30 parų arešto bausmė.

P. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintini.

P. D. skirtą nuosavybės teisių apribojimą – nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo, nuosprendį įvykdžius – nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš P. D. 179,96 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. D. nuteistas už tai, kad 2022 m. liepos 21 d. apie 18.33 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimo turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes – 4 vnt. (pakuotes) skutimosi peiliukų „Gillette fusion proglide“, kurių vienos pakuotės vertė 44,99 Eur, bendrai 179,96 Eur sumai, tuo bendrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 179,96 Eur turtinę žalą.

2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina P. D. kaltę, jo veiksmai visiškai atitinka BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Įvertinęs tai, kad apeliantas padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad jis teistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe už smulkias vagystes, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, apylinkės teismas sprendė, kad apeliantui turi būti paskirta arešto bausmė. Konstatavęs, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašoma priteisti 179,96 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų P. D. veiksmų, apylinkės teismas taip pat nusprendė visiškai tenkinti civilinio ieškovo pareikštą ieškinį.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. D. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo – jam paskirtą arešto bausmę pakeisti viešųjų darbų bausme.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišdėstė motyvų, kodėl jis negali būti taisomas paskyrus jam kitos rūšies bausmę, skirdamas bausmę, neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai. Paskirta arešto bausmė yra per griežta, neproporcingai didelė, lyginant su teismų praktika tokio pobūdžio bylose, ji pažeidžia teisingumo principą. Nuteistasis nurodo sutinkantis, kad pasielgė neteisingai ir neteisėtai, tačiau pažymi, jog pripažino klydęs, dėl to gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

3.2. Be to, nuteistasis mano, jog tai, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėtų būti pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi sprendžiant šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės inkriminavimo klausimą būtina įvertinti neblaivumo įtaką, o šiuo konkrečiu atveju neblaivumas netgi turėtų būti atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

3.3. Taip pat skunde P. D. nurodo, jog, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į pagrobto turto vertę, kurios didžiąją dalį sudaro prekybos centro pelnas. Skustuvo galvučių „Gillette fusion proglide“ vieneto savikaina yra apie 13,31 Eur. Taigi, pagrobto turto savikaina tėra apie 53,24 Eur. Anot nuteistojo, jei jis būtų paėmęs skustuvo galvutes iš prekybos centro sandėlio jis net neatsakytų už nusikalstamos veikos padarymą ir turėtų atlyginti civiliniam ieškovui tik sandėliuojamos prekės vertę. Jo nuomone, jau vien dėl to teismas turėjo skirti jam švelniausią bausmę – viešuosius darbus.

3.4. Nuteistojo teigimu, arešto bausmės skyrimas neužtikrins bausmės paskirties, nes dėl izoliavimo nuo visuomenės nutruks jo teigiami socialiniai ryšiai, bus apsunkintas integravimasis į visuomenę, darbo paieškos. Pats procesas bei neigiami padariniai, susiklosčiusios socialinės aplinkos atžvilgiu, yra pakankama bausmė.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo P. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jos kvalifikacijos ar civiliam ieškovui priteistos turtinės žalos dydžio. P. D. nesutinka tik su jam paskirta arešto bausme, prašydamas ją pakeisti viešųjų darbų bausme. Atsižvelgdama į nuteistojo suformuluotą prašymą skirti jam švelnesnę bausmę, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant P. D. bausmę.

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

8. Apylinkės teismas, skirdamas P. D. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (nurodė, jog nuteistasis teistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe už smulkias vagystes, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas). Taip pat teismas pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir nurodė atsižvelgiantis į jas, skiriant nuteistajam bausmę. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė skirti P. D. pačią griežčiausią BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde neformuoja konkretaus prašymo pašalinti iš nuosprendžio jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Tačiau apeliacinio skundo turinys vis tik leidžia spręsti, jog P. D. kvestionuoja šios BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos kaltininko atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo šiuo atveju pagrįstumą.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, savo sprendimo pripažinti apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą aplinkybę apylinkės teismas visiškai nemotyvavo. Nors nuteistasis duodamas parodymus teisme neneigė, jog jis 2022 m. liepos 21 d., dar prieš įvykdydamas vagystę, vartojo alkoholį, tame tarpe ir stiprius alkoholinius gėrimus – degtinę, tačiau pažymėtina, jog jis taip ir nenurodė kiek alkoholio suvartojo, bei, kad apsvaigimo nuo alkoholio būsena turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Šios aplinkybės nenustatytos ir kartu su juo tą dieną ir vakarą leidusio asmens – M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (baudžiamoji byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl teisme liudytojas neapklaustas), ar parodymais, kuriuos apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną davė į įvykio vietą nuteistąjį nuvežęs taksi vairuotojas R. M.. Kadangi nuteistasis nebuvo užkluptas darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai, kad vagystę įvykdė P. D. paaiškėjo tik praėjus keliems mėnesiams nuo šios nusikalstamos veikos padarymo, iš karto po įvykio P. D. neblaivumas taip pat nebuvo patikrintas alkotesteriu ar kuriuo nors kitu būdu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė šiuo atveju konstatuota nepagrįstai. Kartu pastebėtina, kad tokia aplinkybė, kaip sunkinanti P. D. atsakomybę, nebuvo nurodyta ir kaltinamojo akto grafoje, kurioje prokuroras privalo nurodyti kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Ją atitinkantys faktai taip pat nebuvo aprašyti ir kitose kaltinamojo akto dalyse. Nuteistasis apie galimybę pripažinti aptariamą aplinkybę jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nebuvo įspėtas ir bylos nagrinėjimo metu. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti P. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, pripažįstamas nepagrįstu ne tik dėl to, kad byloje nebuvo įrodyta apsvaigimo nuo alkoholio įtaka baudžiamojo nusižengimo įvykdymui, bet ir dėl to, kad tokiu sprendimu, nesilaikant BPK nustatytos tvarkos, buvo išplėstos kaltinimo ribos ir pažeista nuteistojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas. Dėl to teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis) ir šalina iš nuosprendžio motyvų apylinkės teismo pripažintą P. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

11. Nors aukštesnės instancijos teismas nusprendė pašalinti pirmosios instancijos teismo pripažintą P. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, tačiau vien tai, įvertinus kitas byloje esančias bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nesudaro pagrindo švelninti apeliantui paskirtosios bausmės. P. D. skirta 45 parų arešto bausmė, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nei savo rūšimi, nei dydžiu, nelaikytina netinkama, per griežta, neproporcinga bei neteisinga, kaip kad teigia nuteistasis. Taip pat nėra pagrindo tikėtis, kad švelnesnė bausmė šiuo konkrečiu atveju leistų pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Sutiktina su nuteistuoju, jog jo įvykdyta veika iš tiesų nepasižymi ypatingu pavojingumu, kadangi turtas buvo neteisėtai pasisavintas iš parduotuvės jos darbo metu, kai pirkėjų patekimas į prekybos centrą buvo neribojamas, o ne įsibrovus į ją, bei tiesiog paslėpus prekes už drabužių ir praėjus pro kasas už jas nesumokėjus. Be to, buvo pagrobtas nedidelės vertės svetimas turtas – skutimosi peiliukai, kuriuos prekybos centras įsigijo už mažesnę pinigų sumą, nei nurodyta kaltinime. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog pastaroji aplinkybė įtakos apelianto veiksmų teisiniam vertinimui ir civiliniam ieškovui priteistos turtinės žalos dydžiui neturi, kadangi kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnį pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu, jei pagrobiamas turtas iš parduotuvės, vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius. Vis tik nors P. D. padaryta nusikalstama veika priskirtina baudžiamajam nusižengimui ir nėra ypatingai pavojinga, tačiau pažymėtina, jog, skiriant kaltininkui bausmę (nustatant jos dydį bei rūšį), privaloma atsižvelgti ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. O nagrinėjamu atveju jos leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad nuteistajam buvo teisingai paskirta pati griežčiausia – arešto bausmė, jos dydį nustatant maksimalų galimą (pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto).

13. Vertindamas nuteistajam paskirtos bausmės rūšies (o kartu ir dydžio) pagrįstumą, apygardos teismas pažymi, jog vagystę jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pasipelnyti (iš nuteistojo parodymų matyti, kad vėliau vagystės dalyką – skutimosi peiliukus „Gillette fusion proglide“ jis pardavė kitam asmeniui). Vertinant apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis nustatyta kad jis, nors ir yra darbingo amžiaus ir neturi jokių rimtų sveikatos problemų, nuo 2018 m. sausio 2 d. nedirba, Užimtumo tarnyboje taip pat neregistruotas. Taip pat nustatyta, kad iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo P. D. Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas du kartus taip pat už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (viso Lietuvoje jo atžvilgiu šiai dienai yra priimti net šeši apkaltinamieji nuosprendžiai) bei septynis kartus buvo teistas užsienio valstybėse – Didžiojoje Britanijoje bei Prancūzijoje, tame tarpe ir už analogiškas šioje byloje jam inkriminuojamam baudžiamajam nusižengimui veikas – vagystes iš parduotuvių. Nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, matyti, kad vien laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., t. y. vos per vienerius metus, apeliantas daugiau kaip trisdešimt kartų buvo baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių. Nuteistasis sistemingai, bent keletą kartų per mėnesį vykdo vagystes iš prekybos centrų, vagia įvairias prekes, tame tarpe ir analogiškas kaip šioje byloje – skutimosi peiliukus. Paminėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas apeliantui jau buvo skirtos arešto bausmės. Tačiau, kaip galima spręsti, jų atlikimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Būdamas ne kartą teistas, taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, P. D. ir toliau nusikalstamai veikia.

14. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, kas leidžia konstatuoti, jog baudžiamasis nusižengimas, dėl kurio padarymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra jam įprasto elgesio modelio dalis. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, grobdamas jų turtą. Todėl teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo daryti išvadą, kad paskirta švelnesnė nei arešto bausmė, šiuo atveju būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, ar, juo labiau, spręsti, kad vien baudžiamasis procesas galėjo turėti įtakos teigiamiems nuteistojo pokyčiams, kaip deklaratyviai teigia pats P. D..

15. Apygardos teismas taip pat atmeta skundo argumentą, jog arešto bausmės skyrimas šiuo atveju neužtikrins bausmės paskirties, nes dėl P. D. izoliavimo nuo visuomenės nutruks jo teigiami socialiniai ryšiai, bus apsunkintas integravimasis į visuomenę, darbo paieškos. Nuteistasis skunde taip ir nenurodo kokius teigiamus ryšius jis turi laisvėje. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, jog jis, kaip jau minėta, nedirba ir net nesiieško darbo. Nors nuteistasis turi 2012 m. gimusį sūnų, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Be to, paminėtina ir tai, kad nuteistajam paskirta galutinė arešto bausmė yra trumpalaikė – 30 parų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog dėl šios bausmės atlikimo atsirasiančios neigiamos pasekmės P. D., jo bendravimui su sūnumi, galėtų būti neproporcingos tiek jo padarytam baudžiamajam nusižengimui, tiek ir asmenybei.

16. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, yra teisinga, proporcinga, švelninti jos nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

17. 2023 m. vasario 13 d. apygardos teisme taip pat buvo gautas nuteistojo prašymas nagrinėti baudžiamąją bylą jam nedalyvaujant. Šiame prašyme P. D. prašė subendrinti jam paskirtas bausmes, kadangi 2023 m. vasario 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta arešto bausmė. Iš nuteistojo į bylą pateiktos Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio kopijos, taip ir LITEKO sistemoje esančių duomenų, iš tiesų matyti, jog 2023 m. vasario 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo panaikintas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendis, kuriuo P. D. buvo išteisintas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo P. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad tenkinus P. D. prašymą ir subendrinus jam skundžiamu bei Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pasunkintų nuteistojo padėtį, kas, esant tik P. D. apeliaciniam skundui, yra negalima, bei suvaržytų nuteistojo teisę apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka. BPK 347 straipsnyje numatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Su nuosprendžių vykdymu susijusių klausimų sprendimo tvarka numatyta BPK 362 straipsnyje. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą ir siekiant užtikrinti tinkamą apelianto teisių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, įgyvendinimą, P. D. prašymas subendrinti skundžiamu nuosprendžiu ir kitu jam priimtu jau įsiteisėjusiu ir vykdytinu nuosprendžiu paskirtas bausmes netenkintinas. Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti nuosprendžių vykdymo stadijoje BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka.

18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 14 d. pažyma Nr. APD-2023-02833 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį P. D., sudaro 123,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

20. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kurio esminis reikalavimas netenkinamas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. D. nedirba, nemoka jam administracinio nusižengimo bylose paskirtų baudų. Taip pat byloje nėra jokių aktualių duomenų apie jo turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti proceso išlaidų išieškojimą. Įvertinus tai, kad nuteistasis nedirba, jo turimų įsiskolinimų, dėl nesumokėtų baudų administracinio nusižengimo bylose, dydį, taip pat tai, kad P. D. privalės atlyginti šioje byloje jam priteistą civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą – 179,96 Eur, taip pat ir Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu civiliniam ieškovui priteistą turtinę žalą – 196,93 Eur, atsižvelgus ir į tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už P. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad P. D. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jos padarymui.

Kitose dalyse nuosprendį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš P. D. valstybės naudai 123,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 14 d. pažymą Nr. ADP-2023-02833.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.