- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-200-480/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18219-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- F. P.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- M. M., S. S., Kauno miesto savivaldybė, J. M., G. B., N. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. P. (F. P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-211-615/2021 pagal ieškovo F. P. ieškinį atsakovei J. K. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys byloje M. M., S. S., Kauno miesto savivaldybė, J. M., G. B., N. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas F. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę J. K. per 30 kalendorinių dienų terminą atstatyti į pradinę padėtį pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylos, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) (objekto, esančio (duomenys neskelbtini)), planą patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), koridorių „d“ (19,46 kv. m) ir virtuvę „e“ (22,86 kv. m) – pašalinti įrengtas pertvaras patalpoje „d“ atstumu 2,319 m nuo patalpos plane pažymėtos 18-1 bei patalpoje „e“ atstumu 2,449 m nuo įėjimo iš patalpos „d“; pašalinti patalpoje „e“ įrengtą dušą (dušo kabiną, kurios plotis 0,800 m), dušą tveriančią 10 cm pločio sienelę, įrengtą 1,552 m atstumu nuo įėjimo į virtuvės patalpą „e“ iš koridoriaus „d“, įrengtą praustuvą su stalviršiu (stalviršio matmenys 1,552 m x 0,838 m); 2) atsakovei neįvykdžius pirmame punkte nurodytų veiksmų per teismo nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą, skirti atsakovei baudą – 30 Eur per vieną vėlesnę teismo sprendimo įvykdymo dieną ieškovo naudai, o taip pat, jei atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo įpareigojimų, leisti ieškovui savo lėšomis atstatyti į pirmame punkte nurodytą pradinę padėtį ir įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovo turėtas išlaidas pagal pateiktus dokumentus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kambarys 18-1 (18,85 kv. m) su bendro naudojimo patalpomis: tualetu (b, 0,36 kv. m), koridoriumi (d, 2,78 kv. m), virtuve (e, 4,57 kv. m), atsakovei – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kambarys su bendro naudojimo patalpomis: d (1/7 nuo 19,46 kv. m), b (1/7 nuo 2,50 kv. m), c (1/7 nuo 22,86 kv. m). Šiuo metu planuose raide „e“ žymima virtuvės patalpa atsakovės dokumentuose ir sename aukšto plane buvo / yra žymima raide „c“. Ieškovo šeimai apsigyvenus bute, kiti virtuvės patalpos „e“/22,86 kv. m (atsakovės dokumentuose „c“) bendraturčiai nurodė, kuria patalpos dalimi turi naudotis ieškovo šeima – tai buvo vieta tarp įėjimo į patalpą „e“/22,86 kv. m ir šios patalpos praplatėjimo už ventiliacijos angų. Šia virtuvės patalpos dalimi ieškovas su buvusia sutuoktine ir naudojosi, o santuoką nutraukus ir butui Nr. (duomenys neskelbtini) atitekus ieškovui, nuo 2007 m. lapkričio 8 d. šia virtuvės patalpos dalimi naudojosi ieškovas. Nurodytoje patalpos vietoje prie sienos stovėjo ieškovo spinta, skalbimo mašina, ant kurios ieškovas esant poreikiui galėjo pastatyti kompaktišką elektrinę viryklę. Virtuvėje ieškovas turėjo galimybė pasigaminti sau valgyti. Kadangi 2009–2012 m. ieškovo darbas buvo susijęs su dažnomis ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienį, jis ne visada galėjo matyti, kas vyksta jam priskirtoje virtuvės dalyje. 2011 m. grįžus iš komandiruotės, ieškovas pamatė virtuvės „e“/22,86 kv. m ir koridoriaus „d“/19,46 kv. m patalpų perplanavimus, kurie nebuvo suderinti su juo, kaip su šių patalpų bendraturčiu. Koridoriuje „d“/19,46 kv. m įrengta plane nepažymėta pertvara / siena su durimis atstumu 2,319 m nuo ieškovo buto kambario, plane pažymėto šifru 18-1. Virtuvėje „e“/22,86 kv. m įrengta pertvara / siena atstumu 2,449 m nuo durų (iš patalpos „d“), tokiu būdu atitveriant anksčiau ieškovo naudotą virtuvės dalį ir praėjimą į virtuvę, nuo likusios virtuvės patalpos dalies „e“, bei padalinant virtuvės patalpą „e“ į dvi dalis. Pastatytos sienos / pertvaros ilgis nuo sienos iki ventiliacijos angų yra 1,400 m. Ventiliacijos angų sienelių ilgis yra 0,915 m. Plotis prie įėjimo iš virtuvės patalpą 1,758 m. Taip pat savavališkai užimtoje / atitvertoje patalpoje (jos dalyje) atsakovė įrengė dušą (dušo kabiną) – prie pat savavališkai įrengtos pertvaros, ties ventiliacijos anga. Dušo kabinos plotis 0,800 m, dušas atitvertas nuo likusios patalpos dalies sienele apie 10 cm pločio, sienele įrengta 1,552 m nuo įėjimo į virtuvės patalpą iš koridoriaus „d“. Taip pat atsakovė įrengė stalviršį (1,552 m x 0,838 m) su praustuvu nuo pat įėjimo į virtuvės patalpą iki dušo kabinos. Dušą ir praustuvą atsakovė įrengė techniškai neteisingai, neužtikrinus tinkamos hidroizoliacijos, dėl ko drėgmė ir pasikartojantys užpylimai daro neigiamą poveikį virtuvės patalpos sienoms bei apačioje esančioms patalpoms. Tokiu būdu atsakovė savavališkai užėmė ieškovo naudojamą virtuvės dalį ir 3,75 kv. m bendros virtuvės patalpos (apskaičiuota taip: (2,319 m x 1,400 m) + (2,319 m – 0,915 m) x (1,758 m – 1,400 m), tuo tarpu kai atsakovei priklauso tik 3,26 kv. m (1/7 dalis nuo 22,86 kv. m) virtuvės patalpos. Atsakovė pati nesinaudoja butu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jame nuolat gyvena nuomininkai / ar naudotojai, kurie naudojasi užimta virtuvės patalpos dalimi, dėl ko ieškovas negali pateikti į virtuvės dalį, priverstas glaustis tik kambaryje, darant valgyti negali pasinaudoti virtuvės patalpa. Dėl pertvaros koridoriuje pas ieškovą atvykstantys asmenys ar tarnybos negali rasti buto Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis yra už pertvaros. Taip yra pažeidžiamos ieškovo kaip virtuvės patalpos „e“ ir koridoriaus patalpos „d“ bendraturčio teisės. Ieškovas neneigia, kad tarėsi su atsakove dėl jos buto pirkimo–pardavimo, tačiau sandoris neįvyko, nes atsakovė nuolat kėlė buto kainą. Visi darbai buvo atlikti, kuomet ieškovas buvo ilgalaikėje darbo komandiruotėje užsienyje. Grįžęs ir pamatęs pertvarkymus, ieškovas prašė atsakovę juos panaikinti arba parduoti jam jos butą už sutartą kainą, kad pats galėtų atstatyti neteisėtus pertvarkymus. Grįždamas iš komandiruočių ieškovas nuolat negalėdavo patekti į atitvertą koridorių ir virtuvę, kadangi besikeičiant atsakovės buto nuomininkams, nuolat buvo keičiami ir raktai, todėl ieškovas nuolat turėjo prašyti raktų pas kaimynus, kad galėtų patekti tiek į atitvertas patalpas, tiek į savo kambarį. Preliminarioje sutartyje prierašas „su rekonstrukcija sutinku“ atliktas atsakovės ranka, ieškovui nedalyvaujant, jau po to, kai ieškovas šią sutartį pasirašė. Sprendžiant klausimą dėl patalpų „e“/22,86 kv. m ir „d“/19,46 kv. m valdymo, naudojimo ir disponavimo, protokolas yra niekinis, nes namo administratorė negalėjo organizuoti visų namo bendraturčių balsavimo raštu dėl patalpų, kurios nėra visų bendraturčių bendro naudojimo objektai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė J. K. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog nei atsakovės bute, nei bendro naudojimosi patalpose nebuvo jokios vonios ar dušo patalpos, o bendroje virtuvėje (archyvinėje kadastro duomenų byloje esančio pastogės patalpų plano, parengto 2002 m. kovo 25 d., pažymėtoje indeksu „c“, o šiuo metu plane žymima indeksu „e“, buvo tik viena kriauklė, naudojama bendrai ir asmens higienai, ir valgiui gamintis. Kadangi bylos šalys naudojasi ta pačia bendro koridoriaus dalimi, atsakovė ne kartą buvo paraginta paties ieškovo spręsti susidariusią situaciją kartu, t. y. atsitvėrus dalį koridoriaus ir virtuvės įsirengti dušą, kriauklę su stalviršiu, ir šiomis atitvertomis patalpomis naudotis lygiomis dalimis. Visi bendraturčiai pritarė, kad būtų pastatytos sienos patalpų plane niekur nepažymėtose, niekam nepriskirtose, nenaudojamose, apleistose palėpės patalpose, tokiu būdu suformuojant bendro koridoriaus dalį kitiems bendraturčiams patekti į bendrą virtuvę. Bylos šalys taip pat žodžiu susitarė, jog atsakovė savo lėšomis atliks pertvarkymus ir juos įteisins įstatymų nustatyta tvarka, o ieškovas ateityje pirks iš jos butą su atliktais pertvarkymais. Atsakovė, gavusi žodinį bendraturčių pritarimą, taip pat ir paties ieškovo, 2013 m. atliko paprastojo remonto darbus ir įrengė patalpų atitvaras su durimis, vienoje atitvertoje patalpoje įrengė bendrą koridorių, o kitoje atskirą virtuvėlę ir dušo kabiną. Ieškovas ir atsakovė kartu lygiomis dalimis naudojosi ir iki šios dienos turi teisę naudotis atitverta dušo kabina ir virtuvėle. Atitvėrus patalpas tokia bendrojo naudojimosi tvarka ieškovui tiko. Šalys tarėsi, o ieškovas ketino pirkti atsakovės butą. Tuo tikslu jie 2013 m. lapkričio 19 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovas ketino butą iš atsakovės nupirkti iki 2014 m. gruodžio 31 d. Šalių pasirašytoje preliminariojoje sutartyje yra pažymėta, jog ieškovas sutinka su rekonstrukcijomis. Ieškovas iki nurodyto termino sutarta kaina buto nenupirko. Po kurio laiko ieškovas ėmė atsakovei reikšti pretenzijas dėl neva nekokybiškai atliktų pertvarkymų, pats neigdamas duotą savo sutikimą ir pritarimą šiems pertvarkymams. Ieškovas, kaip ir atsakovė, turi raktą patekti į atitvertas patalpas, naudotis virtuvėle, dušo patalpa, tačiau po kurio laiko pastebėta, kad ir kiti bendraturčiai netrukdomai patenka į dušą ir juo naudojasi. Galimai įrengtu dušu naudotis jiems leidžia pats ieškovas. Akivaizdu, jog po dažno naudojimosi dušu, kai absoliučiai nėra valoma ir tvarkoma, drėgmės perteklius pradėjo veržtis į išorę, nors ieškovas nepagrįstai kaltina atsakovę neva neužtikrinus tinkamos hidroizoliacijos. Dėl atliktų pertvarkymų namo administratorė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Žaidas“ suorganizavo bendraturčių balsavimą raštu, kurio metu namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams buvo išsiųsti 18 biuletenių, o gauta 14. Namo administratorė konstatavo, jog balsavimas raštu įvyko ir dauguma gyventojų pritarė, kad namo bendro naudojimosi patalpose liktų atlikti pertvarkymai: naujų atitvarų ir durų įrengimas, atitvertoje patalpoje atskiros virtuvėlės ir dušo kabinos įrengimas. Privalomos atsakovei tvarkos dėl bendro naudojimo patalpų daugiabučiame name nebuvo nustatyta, todėl ieškovas be pagrindo teigia, jog atsakovė, neva užvaldydama patalpų dalį, nepaisė nustatytos bendros virtuvės naudojimosi tvarkos. Kyla pagrįstas klausimas, kaip atsakovė galėjo „nuolat kelti buto kainą“, jei buvo preliminariąja sutartimi įsipareigojusi jį parduoti už sutartą kainą iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atsakovė patvirtino, jog šalims pasirašius preliminariąją sutartį, ji supratusi, jog nėra aptartas atliktų pertvarkymų klausimas, todėl ji nusprendė sutartyje padaryti prierašą „su rekonstrukcijom sutinku“, apie tai informuodama patį ieškovą. Tuo metu ieškovas su prierašu sutiko, nes žodžiu buvo susitarę, jog atsakovė savo lėšomis atliks pertvarkymus ir juos įteisins įstatymų nustatyta tvarka, o ieškovas ateityje pirks iš jos butą su atliktais pertvarkymais.
4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuomos sutartimi Nr. 201-9-443 butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotas S. S., o 2012 m. sausio 30 d. nuomos sutartimi Nr. 25-12-48 butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotas M. M., taigi minėtomis patalpomis Kauno miesto savivaldybė nesinaudoja, yra perleidusi šias patalpas nuomos pagrindais nuomininkams. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybė negali nurodyti, ar atsakovės atlikti statybos darbai buvo teisėti ir nepažeidė Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomininkų teisių.
5. Tretieji asmenys M. M., S. S., J. M., G. B., N. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 212,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 88,52 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.
7. Teismas nustatė, kad jau po to, kai atsakovė atliko bendrų patalpų paprastąjį remontą / pagerinimą, šios bylos šalys (ieškovas ir atsakovė) tarėsi, iš dalies susitarė ir ieškovas nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ketino pirkti atsakovei priklausantį butą, o atsakovei priklausančio buto pirkimo–pardavimo sandoris vėliau neįvyko tik šalims nesutarus dėl parduodamo–perkamo buto galutinės kainos.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė ir į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuo atsakovės atlikto bendrų patalpų paprastojo remonto / pagerinimo iki šalių ketinimų sudaryti atsakovei priklausančio buto pardavimo–pirkimo sandorį pabaigos (šalims nesutarus dėl galutinės kainos), ieškovas kreipėsi į kokias nors valstybės ar savivaldybės institucijas dėl, ieškovo nuomone, pažeistų jo teisių gynimo ar pan.
9. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina buvus atsakovės nurodomą aplinkybę, jog ji bendrų patalpų paprastąjį remontą / pagerinimą atliko turėdama žodinį ieškovo sutikimą, o pretenzijas ieškovas pradėjo reikšti tiktai sandoriui neįvykus 2015 m., nei ieškovo nurodomą aplinkybę, kad jis savo sutikimo nedavė, piktinosi atsakovės padarytu savo teisių pažeidimu, tačiau kartu pakankamai ilgą laiko tarpą vedė draugiškas derybas su ta pačia atsakove dėl atsakovei priklausančio buto pirkimo ir sudarė rašytinę preliminarią atsakovės buto pirkimo–pardavimo sutartį.
10. Teismas nustatė, kad notarine tvarka patvirtinto ir įregistruoto susitarimo dėl naudojimosi bendromis patalpomis nebuvo.
11. Teismas sprendė, kad atsakovės atlikti pertvarkymai ir suformuotos patalpos iš esmės atitinka bendraturčių turimas bendrosios dalinės nuosavybės idealiąsias dalis ir visiems bendraturčiams iš esmės tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys – naudojimasis bendru koridoriumi (patalpų plane pažymėtas raide „d“), patekimas į bendrą virtuvę (patalpų plane pažymėta raide „e“, seniau „c“), tualeto patalpą (patalpų plane pažymėta raide „b“) ir naudojimasis šiomis bendro naudojimosi patalpomis pagal priskirtą plotą.
Šalies argumentai
12. Teismas konstatavo, kad atsakovės atlikti bendrų patalpų pagerinimai – paprastojo remonto darbai – atitinka daugumos bendraturčių valią, o ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, kurie būtų priešingi daugumos bendraturčių valiai.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo pateikti kitų bendraturčių nekilnojamojo turto registro išrašai aiškiai nenurodo, jog jiems priklausytų bendro naudojimo patalpos, pažymėtos patalpų plane raidėmis „d“ ir „e“, taip pat nėra aišku, kokios konkretaus dydžio bendro naudojimo patalpų dalys jiems priklauso, padarė prielaidą, kad galimai bendro naudojimo patalpos, pažymėtos patalpų plane raidėmis „d“ ir „e“, kuriose atlikti pertvarkymai, priklausytų kiekvienam to aukšto bendraturčiui po 1/7 dalį, nes aukšte yra 7 butai, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), ir pažymėjo, jog atsakovės inicijuotame ir namo administratorės UAB „Žaidas“ suorganizuotame bendraturčių balsavime raštu iš septynių šio aukšto butų keturių butų savininkai (dauguma) raštu pareiškė, kad pritaria, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi patalpose liktų atlikti pertvarkymai: naujų atitvarų ir durų įrengimas, atitvertoje patalpoje atskiros virtuvėlės ir dušo kabinos įrengimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas F. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas teisiškai neįvertino ginčo šalių santykių ir nenurodė, kad ieškovas yra pareiškęs negatorinį ieškinį, dėl ko nepagrįstai nenustatinėjo sąlygų, kurias privalo įrodyti negatorinį ieškinį reiškiantis asmuo bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių. Teismas ne tik, kad padarė nepagrįstą išvadą, neva ieškovas sutiko su virtuvės patalpoje atliktais remonto darbais, bet netgi nurodė neva ieškovo sutikimas nebuvo privalomas – pakako daugiabučio pastato bendraturčių arba virtuvės patalpos bendraturčių daugumos sutikimo.
14.2. Teismas pažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuotas šalių įrodinėjimo taisykles negatorinio ieškinio atveju, nes sprendime nenustatinėtas ir visiškai nevertintas ieškovo teisių pažeidimas, t. y. kad dėl atsakovės savavališkai, nederinant su bendraturčiais, atliktų remonto darbų ieškovas patiria nepatogumus – valstybės tarnybos neranda ieškovo buto, nes jį užstoja atsakovės pastatyta pertvara, remontuojant buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų spyną, nesinaudojant jokiu raktu galima patekti į ieškovo butą Nr. (duomenys neskelbtini), kas yra visiškai nesaugu, atsakovės įrengtuose santechnikos prietaisuose vanduo veržiasi į išorę (atsakovė to neginčija), įsiveisė pelėsis, ieškovas pastoviai negali patekti į atitvertą koridorių, į virtuvę, kadangi besikeičiant atsakovės buto nuomininkams nuolat keičiami ir raktai, todėl ieškovas nuolat turi prašyti raktų pas kaimynus, kad galėtų patekti tiek į atitvertas patalpas, tiek į savo kambarį.
14.3. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovui nuosavybės teise priklauso virtuvės „e“ dalis, kurios plotas 4,57 kv. m, tuo tarpu visa atskirta ir naujai suformuotas virtuvės patalpa yra 3,87 kv. m ploto, taigi, jei ieškovas ir atsakovė turėtų naudotis šia patalpa lygiomis dalimis, tai ieškovui tektų tik 1,94 kv. m virtuvės ploto, o likusia 2,63 kv. m dalimi jis turėtų naudotis pertvara atskirtoje patalpoje „e“/22,86 kv. m – kas yra absoliučiai neracionalu ir neprotinga. Be to, naudojimasis tokia atitverta patalpa yra neracionalus dar ir dėl to, jog jeigu atitverta patalpa atsakovės nuomininkai naudojasi kaip higienos kambariu, tai atitinkamu metu į ją negali patekti ieškovas, ir atitinkami negali naudotis joje esančia kriaukle ar virtuvės įranga.
14.4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai nusprendė neva ieškovo sutikimą su rekonstrukcija patvirtina 2013 m. lapkričio 19 d. iki preliminarioji sutartis dėl atsakovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo.
14.5. Patalpos „e“/22,86 kv. m ir „d“/19,46 kv. m, kuriose atsakovė atliko pertvarkymus, nėra visų gyvenamojo namo bendraturčių bendro naudojimo objektai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo prasme, todėl šiems remonto darbams turėjo būti gaunamas ne gyvenamojo namo patalpų savininkų daugumos pritarimas, o absoliučiai visų patalpų „e“/22,86 kv. m ir „d“/19,46 kv. m bendraturčių sutikimas. Šiuo aspektu teismas ginčą privalėjo spręsti vadovaudamasi CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Atsiliepimas
15. Atsakovė J. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
15.1. Ieškovas dirbtinai bando pavaizduoti situaciją, jog neva jo, kaip savininko, teisės yra pažeidžiamos. Paties ieškovo subjektyviai nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Priešingai nei teigia ieškovas apie menamą savo teisių pažeidimą, jam sudarytos sąlygos alternatyviai naudotis tiek bendra virtuve, tiek atitvertoje patalpoje įrengtomis virtuvėle ir dušo kabina.
15.2. Byloje nėra ginčo, jog bendro naudojimo patalpų bendraturčiai nebuvo sudarę notariškai patvirtinto tarpusavio susitarimo dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, juo labiau nebuvo jo įregistravę viešame registre. Privalomos atsakovei tvarkos dėl bendro naudojimo patalpų daugiabučiame name nebuvo nustatyta. Ieškovas be pagrindo teigia, jog atsakovė, neva užvaldydama patalpų dalį, nepaisė nustatytos bendros virtuvės naudojimosi tvarkos.
15.3. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl papildomos virtuvėlės ir dušo kabinos įrengimo, atsakovės sutikimo ir leidimo ieškovui jomis naudotis akivaizdžiai įrodo ieškovo nuosavybės teisių įgyvendinimo pagerinimą, o ne pabloginimą.
15.4. Teismas išsamiai motyvavo sprendimą, visapusiškai įvertino jam pateiktus visus įrodymus, konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos, taip pat nurodė įstatymo normas, kurios turi būti taikomos šioje byloje. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
15.5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
15.6. Ieškovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas šiam ginčo atvejui nepagrįstai taikė CK 4.85 straipsnio nuostatas, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Bendrojo naudojimo patalpų pertvarkymus atsakovė atliko gavusi žodinį bendraturčių, tame tarpe ir paties ieškovo, sutikimą. Joks norminis teisės aktas imperatyviai nenustato, jog būtini absoliučiai visų, o ne daugumos, bendraturčių sutikimai.
16. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad dėl apeliacinio skundo pagrįstumo palieka spręsti teismui. Kauno miesto savivaldybė negali nurodyti, ar šioje byloje atsakovės atlikti statybos darbai buvo teisėti ir ar nepažeidė Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomininkų teisių bei ar nepažeidė ieškovo teisių į jo nuosavybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo F. P. (toliau – ieškovas arba apeliantas), kaip bendro naudojimo patalpų bendraturčio, reikalavimas dėl atsakovės J. K. (toliau – atsakovė) bendro naudojimo patalpose įrengtų atitvarų su durimis, praustuvo su stalviršiu ir dušo kabinos pašalinimo, jo, kaip savininko teisių gynimo pripažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Apeliaciniu skundu akcentuojamas teisiškai neįvertintas ginčo šalių santykis ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimas negatorinio ieškinio atveju. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir visiškai nevertino ieškovo teisių pažeidimo, t. y. kad dėl atsakovės savavališkai, nederinant su bendraturčiais, atliktų remonto darbų ieškovas patiria nepatogumus.
21. Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymas yra gana plačiai išanalizuotas, formuojama praktika, kad tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo procese principas kvalifikuojant ginčo santykius ir atliekant teisinį vertinimą nepriimtinas, nes civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).
22. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.
23. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas atsakovei reiškė iš daiktinės teisės – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo ir naudojimo teisės atsirandantį reikalavimą, t. y. jų teisės naudotis bendro naudojimo patalpomis pažeidimo. Ieškinys byloje kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys, nes savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškinys nebuvo pareikštas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, reikalaujant pašalinti neteisėtos statybos padarinius (CK 4.103 straipsnio 1–2 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog negatorinis ieškinys ir ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo yra savarankiški ir kartu skirtingi pažeistų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019).
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 ir kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę atstatyti į pradinę padėtį pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų (bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planą patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), koridorių „d“/19,46 kv. m ir virtuvę „e“/22,86 kv. m, t. y. pašalinti įrengtas pertvaras patalpoje „d“/19,46 kv. m atstumu 2,319 m nuo patalpos, plane pažymėtos 18-1, bei patalpoje „e“/22,86 kv. m atstumu 2,449 m nuo įėjimo iš patalpos „d“; pašalinti patalpoje „e“/22,86 kv. m įrengtą dušą (dušo kabiną, kurios plotis 0,800 m), dušą tveriančią 10 cm pločio sienelę, įrengta 1,552 m atstumu nuo įėjimo į virtuvės patalpą „e“ iš koridoriaus „d“, įrengtą praustuvą su stalviršiu (stalviršio matmenys 1,552 m x 0,838 m). Toks ieškovo reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą, todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, ieškovas turėjo įrodyti, kad jis yra patalpų, kuriose yra įrengtos pertvaros, dušo kabina, praustuvas su stalviršiu savininkas (bendrasavininkas), taip pat tai, kad minėtų pertvarų, dušo kabinos, praustuvo su stalviršiu buvimas bendro naudojimo patalpose pažeidžia jo teises (CK 4.98 straipsnis).
26. Nustatyta, kad ieškovui F. P. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kambarys 18-1 (18,85 kv. m), su bendro naudojimo patalpomis WC – b (0,36 kv. m, koridoriumi – d (2,78 kv. m), virtuve – e (4,57 kv. m). Atsakovei J. K. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), (16,92 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kambarys su bendro naudojimo patalpomis d (1/7 19,46 kv. m), b (1/7 nuo 2,50 kv. m), c (1/7 nuo 22,86 kv. m). Pažymėtina, šiuo metu planuose raide „e“ žymima virtuvės patalpa seniau buvo žymima raide „c“. Vadinasi, pirmoji būtinoji negatorinio ieškinio patenkinimo sąlyga egzistuoja, ginčo dėl to byloje nekilo. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovės įrengtų atitvarų / pertvarų su durimis, praustuvo su stalviršiu ir dušo kabinos buvimas bendro naudojimo patalpose pažeidžia apelianto teises.
27. Ieškovas savo teisių pažeidimą grindė tuo, kad minėtus pertvarkymus atsakovė atliko neteisėtai, t. y. neturėdama jo ir absoliučiai visų patalpų „e“/22,86 kv. m ir „d“/19,46 kv. m bendraturčių sutikimo, o dėl atsakovės atliktų remonto darbų jis patiria nepatogumus. Nurodė, kad dėl atsakovės savavališkai atlikto remonto valstybės tarnybos neranda ieškovo buto, nes jį užstoja atsakovės pastatyta pertvara, remontuojant buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų spyną, nesinaudojant jokiu raktu galima patekti į ieškovo butą Nr. (duomenys neskelbtini), kas yra visiškai nesaugu, atsakovės įrengtuose santechnikos prietaisuose vanduo veržiasi į išorę (atsakovė to neginčija), įsiveisė pelėsis, ieškovas pastoviai negali patekti į atitvertą koridorių, į virtuvę, kadangi besikeičiant atsakovės buto nuomininkams nuolat keičiami ir raktai, todėl ieškovas nuolat turi prašyti raktų pas kaimynus, kad galėtų patekti tiek į atitvertas patalpas, tiek į savo kambarį.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti apelianto argumentai dėl jo ir visų bendraturčių sutikimo nebuvimo vertintini kritiškai, juos paneigia atsakovės pateikti bei kiti byloje esantys įrodymai, sprendime aptartas teisinis reglamentavimas, kuriuos tinkamai įvertino ir taikė pirmosios instancijos teismas, padarydamas skundžiamame sprendime pagrįstas bei teisėtas išvadas.
29. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teises ir pareigas apibrėžia CK 4.72–4.85 straipsniai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą detalizuoja CK 4.82–4.85 straipsnių normos.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Vadinasi, CK 4.85 straipsnio 1 dalyje daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia išimtis grindžiama tuo, kad tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, kas apsunkina bendro sutarimo pasiekimą. Šiems bendraturčiams skirtingas sprendimų, kuriais įgyvendinama nuosavybės teisė į bendrą turtą, priėmimo būdas nustatytas atsižvelgiant į savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimo padarinius. Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai. CK 4.85 straipsnis, įtvirtindamas išimtį iš bendrosios 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimo priėmimo taisyklės, nurodo du sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimo būdus: 1) bendraturčių balsų daugumą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) ir 2) paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo formą, kai galima priimti sprendimus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų – atitinkamos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-482-1075/2017).
31. Teisinis reguliavimas nepateikia nuosavybės teisės turinį sudarančių savininko teisių grupių – valdymo, naudojimo bei disponavimo – sampratų. Teisės doktrina disponavimą turtu apibrėžia kaip teisę nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę. Kartu teisės doktrinoje yra pripažįstama, kad daikto naudojimo teisė ir disponavimo juo teisė yra labai glaudžiai susijusios ir netgi gali būti įgyvendinamos vienu metu, pvz., kai savininkas sunaikina daiktą. Ginčo situacija apima sprendimą patalpose, priklausančiose bendrosios dalinės nuosavybės teise, įrengti atitvarus su durimis, dušo kabiną, praustuvą su stalviršiu. Nors tokie veiksmai ir turi tam tikrų disponavimu daiktu požymių (sprendimu darant tam tikrą įtaką jo ekonominei būklei), tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie yra nepakankami siekiant tokius veiksmus kvalifikuoti kaip disponavimo teisę apimančius veiksmus, nes šiais veiksmais nėra sprendžiamas daikto teisinis likimas, jo teisinė padėtis. Atsižvelgdama tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantu, jog ginčą pirmosios instancijos privalėjo spręsti vadovaudamasis CK 4.75 straipsnio nuostatomis.
32. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra tai, kad ginčo bendro naudojimo patalpų – virtuvės „e“/22,86 kv. m ir koridoriaus „d“/19,46 kv. m – dalis nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovui („e“ – 4,57 kv. m, „d“ – 2,78 kv. m), bet ir atsakovei („c“ arba „e“ – 1/7 nuo 22,86 kv. m, „d“ – 1/7 nuo 19,46 kv. m) bei tretiesiems asmenims (valstybės įmonės Registrų centro Butų (patalpų) sąrašas pastate). Nustatyta, kad šios patalpos nėra padalintos, atitinkamos jų dalys nėra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat nėra nustatyta bendraturčių naudojimosi patalpomis tvarka, kas reiškia, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma tik tada, kai butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutarties dalyviai arba bendrojo naudojimo objektų administratorius yra sudaręs bendrojo naudojimo objektų aprašą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė atliko statinio paprastojo remonto darbus (ieškovo teigimu 2011 m., atsakovės teigimu 2013 m.). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punktą, statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimą CK nustatytais atvejais ir tvarka.
33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, jog labiau tikėtina buvus atsakovės nurodomą aplinkybę, kad ji bendrų patalpų paprastąjį remontą / pagerinimą atliko turėdama žodinį ieškovo sutikimą, o pretenzijas ieškovas pradėjo reikšti tiktai sandoriui neįvykus 2015 m., nei ieškovo nurodomą aplinkybę, jog jis savo sutikimo nedavė. Bylos medžiaga nustatyta, kad jau po to, kai atsakovė atliko bendrų patalpų paprastąjį remontą / pagerinimą, bylos šalys tarėsi, iš dalies susitarė ir ieškovas nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ketino pirkti atsakovei priklausantį butą. Šalims nesutarus dėl parduodamo–perkamo buto galutinės kainos, pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko ir po to 2015 m. ieškovas pradėjo reikši pretenzijas, kreipėsi į valstybės institucijas dėl, jo nuomone, pažeistų teisių gynimo. Kilus ginčams, atsakovė kreipėsi į namo administratorę, inicijuodama bendraturčių balsavimą, tikslu patikrinti, ar šie pritaria atliktiems pertvarkymams. Ginčo situacijoje butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas buvo priimamas nesušaukus susirinkimo, bet taikant kitą sprendimo priėmimo būdą – balsavimą raštu. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarką nesušaukus susirinkimo, t. y. balsavimo raštu tvarką, detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. D1-251 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. D1-961 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Dėl atliktų pertvarkymų namo administratorė UAB „Žaidas“ suorganizavo bendraturčių balsavimą raštu, kurio metu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams buvo išsiųsti 18 biuletenių, o gauta buvo 14. Namo administratorė konstatavo, jog balsavimas raštu įvyko ir dauguma gyventojų pritarė, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi patalpose liktų atlikti pertvarkymai: naujų atitvarų ir durų įrengimas, atitvertoje patalpoje atskiros virtuvėlės ir dušo kabinos įrengimas. Atsižvelgiant į nutarties 29–32 pastraipose aptartą teisinį reglamentavimą ir byloje nesant duomenų apie sudarytą bendrojo naudojimo objektų sąrašą, kaip tai reglamentuoja CK 4.85 straipsnio 3 dalis, nagrinėjamu atveju reikėjo gauti visų namo patalpų savininkų daugumos, o ne absoliučiai visų patalpų „e“722,86 kv. m ir „d“/19,46 kv. m bendraturčių sutikimas, kaip apeliaciniame skunde argumentuoja ieškovas.
34. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus statybos veiklos trūkumai savaime nesudaro pagrindo tenkinti negatorinį ieškinį. Vien tai, kad padarytas statybos teisės aktų pažeidimas, savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai pažeidžia savininko teises. Savininko teisių pažeidimas yra savarankiškai ir autonomiškai kvalifikuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019). Todėl nagrinėjamu atveju ir konstatavus, kad darbai bendrojo naudojimo patalpose atlikti neturint bendraturčių sutikimo raštu, o jį gavus jau atlikus darbus, savaime nereiškia, jog turi būti tenkinamas negatorinis ieškinys. Minėta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.
35. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).
36. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl negatorinio ieškinio kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą) kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Ar yra bendrojo naudojimo objektų savininko teisių pažeidimas, spręstina pagal tai, ar šiuose objektuose atlikti darbai ir sumontuoti įrenginiai arba jų naudojimas paveikia bendrojo naudojimo objektų savininkų teises, ar daro jų naudojimą ir valdymą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu ir jį valdyti, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia jų daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu. Priklausomai nuo nustatytų aplinkybių gali būti sprendžiama, kokios priemonės konkrečiu atveju pakankamos ir proporcingos pažeidimams pašalinti. Teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).
37. Nagrinėjamu atveju sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių įrodinėjimo taisykles negatorinio ieškinio atveju, nes sprendime nenustatinėjo ir visiškai nevertino ieškovo teisių pažeidimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apelianto skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir sistemiškai vertino byloje esančių įrodymų – tiek pateiktų ieškovo, tiek pateiktų atsakovės – visumą, pasisakė dėl kiekvieno iš jų ir pateikė motyvuotus argumentus, kodėl vienokie ar kitokie įrodymai laikytini pagrindžiančiais nurodomas aplinkybes, o kodėl kiti laikytini nepakankamais ir nepagrindžiančiais nurodomų aplinkybių bei atsikirtimų, todėl iš esmės tinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles ir padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pareiga buvo įrodyti, jog jo teisės pažeidžiamos, tačiau jis to nepadarė. Nors apeliantas nurodo, kad dėl atsakovės atliktų remonto darbų jis patiria nepatogumus (jie detalizuoti nutarties 27 pastraipoje ir nekartojami), tačiau tokių deklaratyvių teiginių objektyviais įrodymais nepagrindė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei pateikdamas apeliacinį skundą. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros. Konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, dušo kabinos ir praustuvo su stalviršiu įrengimas, įrengiant atitvarus, kai iki tol virtuvėje buvo tik viena kriauklė, naudojama bendrai ir asmens higienai, ir valgiui gaminti (kas yra nesuderinama higienos atžvilgiu), tinkamai juos prižiūrint ir naudojant, siekiant užtikrinti tinkamą butų / kambarių paskirtį – nuolatiniam gyvenimui, yra reikalingi, todėl įpareigojimas atsakovę pašalinti jos lėšomis įrengtas pertvaras, dušo kabiną ir praustuvą su stalviršiu, kuriais turi teisę naudotis ir ieškovas, nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė.
39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
40. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
41. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovei (CPK 98 straipsnis). Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo F. P. (F. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.