- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-3238-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01080-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- G. V., A. V., mažosios bendrijos „Turto vystymo sprendimai“
- Atsakovas
- M. S., B. A., F. G., N. G., D. G., L. J., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. V., A. V. ir mažosios bendrijos „Turto vystymo sprendimai“ patikslintą ieškinį atsakovams M. S., B. A., F. G., N. G., D. G., L. J., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės dalies atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. V., A. V. ir mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Turto vystymo sprendimai“ (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1. atidalyti M. S., S. V., F. G. ir J. B. nuosavybės dalis į žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas prijungti prie ieškovų tame pačiame žemės sklype turimos nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovus sumokėti kompensaciją: M. S. – 200 Eur, S. V. – 200 Eur, F. G. – 100 Eur, J. B. – 300 Eur;
1.2. nustatyti į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalį: G. V. ir A. V. jungtinės nuosavybės teise – 990/990;
1.3. nustatyti į žemės sklypą, kurio (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis: G. V. ir A. V. jungtinės nuosavybės teise – 159/1402; MB „Turto vystymo sprendimai“, – 5/1402; Lietuvos Respublikai, – 619/701.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2025 m. sausio 21 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir nurodė, jog neprieštarauja, kad teismas ieškinį tenkintų, tačiau nurodė, kad NŽT šioje byloje neturėtų būti atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė ieškovams G. V. ir A. V. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui duomenis, kad jų nurodomi atsakovai – M. S., B. A., F. G., N. G., D. G., L. J. turi nuosavybės teises į prašomą atidalyti nuosavybę (Žemės sklypą); apsvarstyti, ar trečiasis asmuo MB „Turto vystymo sprendimai“ neturėtų šioje byloje veikti atsakovo statusu.
4. Teisme 2025 m. gegužės 27 d. gautas patikslintas ieškovų ieškinys, kuris buvo priimtas rezoliucija.
Šalies argumentai
5. Ieškovai pateiktu ir teismo 2025 m. birželio 6 d. priimtu patikslintu ieškiniu prašė:
5.1. atidalyti M. S., S. V., F. G. ir J. B. nuosavybės dalis į žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir jas prijungti prie ieškovų G. V. ir A. V. tame pačiame žemės sklype turimos nuosavybės dalies, už tai įpareigojant juos sumokėti kompensaciją: M. S. – 200 Eur, S. V. – 200 Eur, F. G. įpėdiniams (F. G., gim. (duomenys neskelbtini), N. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini)) – 100 Eur, J. B. – 300 Eur;
5.2. nustatyti į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalį: G. V. ir A. V. jungtinės nuosavybės teise – 990/990;
5.3. nustatyti į žemės sklypą, kurio (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis: G. V. ir A. V. jungtinės nuosavybės teise – 159/1402; MB „Turto vystymo sprendimai“, – 5/1402; Lietuvos Respublikai, – 619/701.
6. Pagal patikslintą ieškinį ieškovai MB „Turto vystymo sprendimai“ nurodė kaip ieškovą. Taip pat nurodė, kad atsakovų nuosavybės teisių registracija Nekilnojamojo turto registre jiems naujų nuosavybės (daiktinių) teisių nesukurs, o tik jas išviešins, nes nuosavybės teisės jiems buvo sukurtos būtent civilinėje byloje Nr. e2-322-995/2021 teismui 2021 m. rugpjūčio 30 d. priėmus sprendimą už akių. Tokiu būdu nurodė, kad byloje yra ginčas dėl šių atsakovams suteiktų nuosavybės teisių perėmimo, atidalijant jų dalis iš bendros dalinės nuosavybės ir jas prijungiant prie ieškovų turimų ginčo sklype dalių.
7. Taip pat nurodė, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-322-995/2021 nustatė prejudicinius faktus, kad: 1) B. A. yra S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinė, o M. V., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinis, perleido savo dalį B. A.; 2) F. G., gim. (duomenys neskelbtini), N. G. ir D. G. yra F. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdiniai; 3) L. J. yra J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinė. Būtent todėl šių faktų nagrinėjamoje byloje iš naujo įrodinėti nebereikia, užtenka prijungti prie nagrinėjamos bylos civilinę bylą Nr. e2-322-995/2021.
Žemesnės instancijos teismas
8. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovams buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus nurodytus nutartyje, o būtent – pateikti teismui duomenis (ne paaiškinimus), kad jų nurodomi atsakovai – M. S., B. A., F. G., N. G., D. G., L. J. yra įregistravę savo vardu nuosavybės teises į prašomą atidalyti nuosavybę (Žemės sklypą); bei pateikti duomenis, patvirtinančius, kad būtent ieškovų nurodomi atsakovai perėmė S. V., F. G. ir J. B. teises. Taip pat teismas nutartyje išaiškino ieškovams, kad per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu.
9. Teisme 2025 m. liepos 7 d. buvo gauti ieškovų paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad ieškovai ieškinio nebetikslins, nes, ieškovų teigimu, jie kitokiu būdu neturi galimybės įgyvendinti savo nuosavybės teisių, nes minėti asmenys vengia atlikti savo nuosavybės dalių registraciją Nekilnojamojo turto registre pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo sprendimą, t. y. absoliučiai nesirūpina savo turtu. Todėl ieškovai prašo teismo priimti ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovų patikslintą ieškinį atsakovams M. S., B. A., F. G., N. G., D. G., L. J., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės dalies atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog teismo nustatytu terminu ieškovai nepašalino 2025 m. birželio 30 d. nutartyje nurodytų trūkumų, ieškovų ieškinys laikytinas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
12. Teismas atkreipė ieškovų dėmesį, kad jei atsakovai vengia atlikti savo nuosavybės dalių registraciją Nekilnojamojo turto registre pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo sprendimą, kaip ieškovai nurodė savo 2025 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinimuose, tai ieškovai pirmiausia ir turėtų kreiptis į teismą dėl šių atsakovų nuosavybės dalių registravimo Nekilnojamojo turto registre pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo sprendimą atsakovų vardu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovas G. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai įpareigojo tikslinti ieškinį. Ieškinys buvo paduotas 2024 m. gruodžio 19 d., o 2025 m. sausio 9 d. priimtas jį patikslinus. Jis praktiškai buvo išnagrinėtas, tačiau pasikeitus teismo sudėčiai, 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovai buvo įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus. Išpildžius šį įpareigojimą, patikslintas ieškinys vėl buvo priimtas 2025 m. gegužės 27 d. ir išsiųstas atsiliepimams pateikti, tačiau teismas vėl persigalvojo ir 2025 m. birželio 30 d. nutarė, kad jam nebetinka patikslintame ieškinyje pateikti paaiškinimai ir įpareigojo ieškovus iš naujo tikslinti ieškinį. Apeliantas atsisakė tą daryti, nes teismo reikalavimai nelogiški.
13.2. Ieškovų atstovas 2025 m. liepos 4 d. prašė teismo priimti ieškinį ir nurodė, kad jį nebetikslina, nes teismo nutartyje nurodytos aplinkybės yra bylos išsprendimas iš esmės ir atsisakymas tenkinti ieškinį, o pagal teismų praktiką ieškinio priėmimo stadijoje byla negali būti išnagrinėta galutinai. Taip pat pažymėjo, kad kitokiu būdu ieškovai neturi galimybės įgyvendinti savo nuosavybės teisių, nes minėti asmenys vengia atlikti savo nuosavybės dalių registraciją Nekilnojamojo turto registre pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo sprendimą, t. y. absoliučiai nesirūpina savo turtu.
13.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 2025 m. birželio 30 d. nutartyje ieškinio trūkumus, kaip faktą nurodo tai, jog atsakovai Plungės apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-322-995/2021 jiems priskirtų nuosavybės dalių į žemės sklypą neįsiregistravo Nekilnojamojo turto registre ir motyvuoja tuo, kad tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą ir juridiniai faktai. Nors šis motyvas nebuvo pagrįstas konkrečia teisės norma, tačiau akivaizdu, kad šiuo atveju teismas taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo nebegaliojančias teisės normas.
13.4. Toks teismo motyvas dėl būtinumo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą niekaip nepaaiškina, kodėl apeliantui pagal teismo sprendimą, kuriuo būtų tenkintas patikslintas ieškinys ir jam priskirtos atsakovų nuosavybės dalys, tos dalys negalėtų būti registruojamos Nekilnojamojo turto registre jo vardu.
13.5. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), t. y. jis nerevizuoja teismų sprendimų. Nėra ginčo, jog Palangos rūmų sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-322-995/2021 atsakovams buvo priskirtos nuosavybės dalys į žemės sklypą ir šis nuosavybės įgijimo pagrindas ir faktas egzistuoja nepriklausomai ar jis bus, ar nebus registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovų nuosavybės teisių registracija Nekilnojamojo turto registre jiems naujų nuosavybės (daiktinių) teisių nesukurs, o tik jas išviešins, nes nuosavybės teisės jiems buvo sukurtos būtent civilinėje byloje Nr. e2-322-995/2021 teismui 2021 m. rugpjūčio 30 d. priėmus sprendimą už akių.
13.6. Pagal teismų praktiką, ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos teismo nutarties akivaizdžiai matyti, kad jis ieškinio priėmimo stadijoje išsprendė ir ieškinio pagrįstumo klausimą, be to tai padarė nepakankamai motyvuotai, kad būtų galima suprasti tokio sprendimo priėmimo esmę. Byloje nėra jokių duomenų, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėtų ieškovų vardu jiems priteistų atsakovų nuosavybės dalių, todėl skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai kelia abejonių dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo, nes ji naikintina ne tik kaip nemotyvuota, bet ir kaip netinkamai pritaikius teisės normas.
13.7. Ieškovai suformulavo patikslinto ieškinio dalyką, taip pat įvardijo jo faktinį bei teisinį pagrindą, išsamiai išdėstė savo poziciją bei prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o skundžiama nutartis nepakankamai motyvuota tam, kad būtų galima suprasti joje nurodomus visuomeninius santykius.
Atsiliepimas
14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
14.1. Apeliantas atskirajame skunde nenuosekliai dėsto argumentus, kurių pagrindu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį ir įpareigoti pirmos instancijos teismą spręsti iš naujo ieškinio priėmimo klausimą. Apeliantas nenurodo kokia konkrečiai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostata buvo pažeista, nes skundžiamos nutarties priėmimo pagrindas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos, bet ne Nekilnojamojo turto registro įstatymas.
14.2. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai įpareigojo tikslinti ieškinį, nes teismo reikalavimai nelogiški. Tačiau nėra nurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis būtų galima panaikinti skundžiamą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis).
17. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
18. Iš teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, kad ieškovai 2025 m. gegužės 27 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuris 2025 m. birželio 6 d. buvo priimtas pavaduojančios teisėjos rezoliucija. Teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovams nustatė 7 dienų terminą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, o būtent – pateikti teismui duomenis, kad jų nurodomi atsakovai – M. S., B. A., F. G., N. G., D. G., L. J. yra įregistravę savo vardu nuosavybės teises į prašomą atidalyti nuosavybę bei pateikti duomenis, patvirtinančius, kad būtent ieškovų nurodomi atsakovai perėmė S. V., F. G. ir J. B. teises. Teisme 2025 m. liepos 7 d. buvo gauti ieškovų paaiškinimai (DOK-48042), kuriuose nurodyta, kad ieškovai ieškinio nebetikslins, nes, ieškovų teigimu, jie kitokiu būdu neturi galimybės įgyvendinti savo nuosavybės teisių, nes atsakovai vengia atlikti savo nuosavybės dalių registraciją Nekilnojamojo turto registre pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo sprendimą. Ieškovams per teismo nustatytą terminą nepašalinus 2025 m. birželio 30 d. nutartyje nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams.
19. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo, tačiau, jei tokių trūkumų paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą, yra pagrindas skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šiam teismo nurodymo neįvykdžius yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
20. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 2 dalyje nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti; CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
21. Kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, CPK detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
22. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas iš viso negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).
23. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad pirmosios instancijos teismas nustatė patikslinto ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti jau po to, kai patikslintas ieškinys buvo priimtas ir buvo gautas byloje dalyvaujančio asmens NŽT atsiliepimas (DOK-44632), t. y. pradėjus pasiruošimą bylos nagrinėjimui iš esmės. Pirmosios instancijos teismas patikslinto ieškinio trūkumais laikė aplinkybę, jog ieškovai nepateikė duomenų, kad jų nurodomi atsakovai – M. S., B. A., F. G., N. G., D. G., L. J. yra įregistravę savo vardu nuosavybės teises į prašomą atidalyti nuosavybę bei, kad nėra pateikti duomenis, patvirtinantys, kad būtent ieškovų nurodomi atsakovai perėmė S. V., F. G. ir J. B. teises.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą, tačiau neišnagrinėjęs bylos iš esmės negali vertinti šalių pateiktų įrodymų pakankamumo ir tinkamumo, jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti vertinami. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Todėl įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Teismas, patikslinęs šalių įrodinėjimo pareigą, nagrinėja bylą iš esmės ir sprendimą priima pateiktų įrodymų pagrindu (CPK 179 straipsnio 1 dalis), o ne nustato ieškinio trūkumus. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, o ne įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iškilus neaiškumams, pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui (taip, kaip buvo šioje situacijoje), turi teisę pasiūlyti šalims galutinai suformuluoti ieškinio ir atsikirtimų pagrindą, dalyką, patikslinti jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrindamas civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne trūkumų šalinimo instituto pagalba (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, ieškinio pagrįstumas, t. y. faktinio ieškinio pagrindo atitikimas ieškinyje suformuluotam jo dalykui, įrodymų pakankamumas ir tinkamumas gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo pagrindus bei nepagrįstai laikė ieškinį nepaduotu, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir apelianto patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
28. Šiuo atveju kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto G. V. atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.