Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1683-402/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-04-03
Bylos Nr.: eI3-1683-402/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01978-2024-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Komisijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Šalčininkų rajono medžiotojų klubui
Advokatai: Robertas Klovas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1683-402/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01978-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.1; 14.4.4; 14.4.7; 55.1.3; 57.1.1 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 3 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolgija susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Robertui Klovui,

atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovei Elvyrai Savel,

atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti atstovui komisijos pirmininkui Albertui Gornostajui,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Modestui Važnevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovėms Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Šalčininkų rajono medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus su skundu ir prašė:

1) panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-03-29 įsakymą Nr. DIV-(3.1 E)-230;

2) įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Komisiją medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (toliau – Komisija) iš naujo išnagrinėti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) 2018-08-09 pasiūlymą, laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Medžioklės įstatymas) reikalavimų.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundo reikalavimus ir paaiškino, kad, vadovaujantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ŽŪM turi teisę siūlyti keisti specialiųjų medžioklės plotų vienetų, kuriuose žuvininkystės tvenkinių naudotojai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka reguliuoja žuvilesių paukščių gausą ir medžioja smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus, ribas. Šiuo atveju ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymu keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas kreipėsi į Komisiją. ŽŪM 2018-08-09 siūlė keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas pagal prie minėto siūlymo pridėtą valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 raštą Nr. S-1014. Išnagrinėjusi ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą, Komisija sprendimu, įformintu 2019-03-05 protokolu Nr. 3, atsisakė inicijuoti medžioklės plotų vieneto ribų keitimo projekto (toliau – Projektas) rengimą. Nesutikdama su šiuo Komisijos sprendimu, Pareiškėja 2019-04-02 kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Jis 2019-07-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3098-463/2019 visiškai patenkino Pareiškėjos skundą – panaikino Komisijos sprendimą, įformintą 2019-03-05 protokolu Nr. 3, ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-07-03 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3098-463/2019 Komisija apeliaciniu skundu neskundė. Apeliacinį skundą, nesutikdamas su minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-07-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3098-463/2019, pateikė į tą bylą savo iniciatyva įstojęs Šalčininkų medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini), kuris prašė minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Pareiškėjos skundą atmesti.

Išnagrinėjęs Šalčininkų medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-08-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2509-662/2020 apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-07-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3098-463/2019 nepakeistą.

Kai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-07-03 sprendimas 2020-08-12 įsiteisėjo, Pareiškėja per atstovą advokatą Robertą Klovą 2020-08-19 raštu Nr. S-32 kreipėsi į Komisiją, prašydama informuoti apie teismo sprendimo vykdymą. 2020-11-05 raštu Nr. S-68 Pareiškėja per atstovą advokatą Robertą Klovą pakartotinai kreipėsi į Komisiją, prašydama: 1) pateikti informaciją, dėl kokios priežasties neišnagrinėtas ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymas dėl medžioklės plotų ribų pakeitimų; 2) kuo skubiau išnagrinėti minėtą ŽŪM prašymą; 3) taikyti tarnybinę atsakomybę asmenims, dėl kurių kaltės pažeidžiamas VAĮ, praleidžiant jame nustatytus terminus. 2020-11-20 raštu Nr. S-2020 Komisija (vienu sakiniu) nurodė, kad ji 2020-10-21 priėmė sprendimą atsisakyti inicijuoti Projekto rengimą pagal ŽŪM siūlymą.

Nesutikdama su minėtu Komisijos 2020-10-21 protokolu Nr. 5 įformintu sprendimu, Pareiškėja vėl pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Jis 2021-06-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1558-1047/2021 minėtą Pareiškėjos skundą dėl Komisijos 2020-10-21 protokolo Nr. 5 atmetė. Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-06-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1558-1047/2021, Pareiškėja pateikė LVAT apeliacinį skundą. Jis 2023-04-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-8-520/2023 nusprendė Pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinti – panaikino Komisijos sprendimą, įformintą 2020-10-21 protokolu Nr. 5 ir įpareigojo Komisiją ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą išnagrinėti iš naujo.

Vykdydama LVAT 2023-04-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-8-520/2023, Komisija ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą išnagrinėjo iš naujo ir parengė Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektą, kurį Administracijos direktorius skundžiamu 2024-03-29 įsakymu Nr. DIV-(3.1 E)-230 patvirtino. Palyginus minėtą ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas (ji siūlė keisti ribas pagal prie minėto siūlymo pridėtą VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 raštą Nr. S-1014) ir skundžiamu Administracijos direktoriaus 2024-03-29 įsakymu Nr. DIV-(3.1 E)-230 patvirtintas Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas, yra matyti, kad Administracijos direktorius ŽŪM siūlytų Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribų vėl nenustatė.

Kaip jau minėta, šiuo atveju ŽŪM 2018-08-09 pateikė siūlymą keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas pagal prie minėto siūlymo pridėtą VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 raštą Nr. S-10149. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pasiūlymo sudaryti medžioklės plotų vienetą ar pakeisti jo ribas gavimo parengia preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą, šio projekto dokumentus iškabina viešai prieinamose savivaldybės administracijos patalpose ir apie šio projekto parengimą paskelbia šalies ir vietinėje spaudoje. Suinteresuoti asmenys pastabas dėl parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto pateikia komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskelbimo apie šį projektą šalies ir vietinėje spaudoje dienos. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nustatytam 3 mėnesių terminui, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį išnagrinėja gautus suinteresuotų asmenų pasiūlymus, prireikus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą pakeičia ar patikslina ir pateikia jį tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui; sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto patvirtinimo savivaldybės administracijos direktorius priima ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo projekto gavimo; neatsiejamos tvirtinamo medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto dalys yra medžioklės plotų vieneto planas su pažymėtomis teritorijomis, kuriose medžioti draudžiama pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir priedas, kuriame nustatyti medžioklės plotų dydis ir pasiskirstymas pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, Komisija parengė Projektą ir pateikė jį tvirtinti Administracijos direktoriui, o pastarasis tą Projektą skundžiamu sprendimu patvirtino, tačiau toks sprendimas yra naikintinas. Kaip matyti iš ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymo, jame yra siūloma keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas pagal prie to rašto pridedamą VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 raštą Nr. S-1014, o jame buvo pateikti išsamūs motyvai, pagrindžiantys būtinybę keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas. Į tuos argumentus, kaip matyti iš skundžiamo Administracijos direktoriaus sprendimo ir jame minimų Komisijos protokolų, nėra konkrečiai atsakyta. VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 raštas Nr. S-1014 yra svarbus teisinę reikšmę turintis dokumentas, kurį parengė specialių medžioklėtvarkos žinių turintis specialistas, išmanantis, kaip turėtų būti formuojami medžioklės plotai, siekiant užtikrinti tvarkingą ir saugų medžiojimą, racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą ir kitus svarbius aspektus. Remdamasi šiuo dokumentu, ŽŪM 2018-08-09 raštu siūlė keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas Administracijos direktoriaus sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, o Projektą parengusi Komisija buvo šališka, neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos ir t. t.

Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai (toliau – Nuostatai) yra patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 487/361. Pagal Nuostatų 3 punktą, Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 6 asmenų, vienodu Komisijos narių skaičiumi atstovaujančių šioms savivaldybės teritorijoje veikiančioms įstaigoms ir organizacijoms: savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui, valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, medžiotojų asociacijoms, vienijančioms medžiotojų klubus ir būrelius, ir žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijoms (toliau ? Įstaigos). Komisijos sudėtį savivaldybės administracijos direktorius formuoja apklausos būdu, išsiųsdamas raštiškus paklausimus į visas pirmiau išvardytas savivaldybės teritorijoje veikiančias Įstaigas ir prašydamas skirti po vienodą atstovų į sudaromą Komisiją skaičių.

Kaip matyti iš skundžiamo Administracijos direktoriaus sprendimo preambulėje minimų Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokolo Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 ir Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokolo Nr.7/KPR-(16.4 E)-232020-10-21, Komisijos pirmininku nurodytas Albertas Gornostajus - Administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas. Tuo tarpu Administracijos Žemės ūkio skyriaus (kuriame dirba Komisijos pirmininkas Albertas Gornostajus) vedėjo pareigas eina S. L.. Jis kartu yra ir šios bylos trečiojo suinteresuoto asmens – medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) – vadovas. Būtent medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto dydis sumažėtų, jei Administracijos direktorius patvirtintų ŽŪM siūlytas Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas. Iš pridedamų Komisijos protokolų matyti, kad Komisijos pirmininkas A. Gornostajus Komisijos darbą aktyviai kreipė būtent taip, kad nebūtų patenkintas ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymas, jis darė įtaką kitų Komisijos narių apsisprendimui. Minėtasis S. L. neabejotinai nėra suinteresuotas tuo, kad sumažėtų jo vadovaujamo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto dydis. Šiame kontekste pažymėtina, kad S. L., būdamas Komisijos pirmininko Alberto Gornostajaus tiesioginiu vadovu, turi jo atžvilgiu daug galių – formuoja jo darbo krūvį, vertina jo veiklą, gali inicijuoti jo skatinimą arba tarnybinės atsakomybės taikymą ir t. t. Šiomis aplinkybėmis kyla pagrįstų abejonių, ar Komisijos pirmininkas Albertas Gornostajus galėjo išlikti nešališkas ir priimti tokius sprendimus, kurie pažeistų jo tiesioginio vadovo S. L. vadovaujamo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) interesus.

Šiuo atveju Komisijos pirmininko Alberto Gornostajaus pavaldumo minėtam medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) (kurio medžioklės plotų vieneto dydis sumažėtų, jei Administracijos direktorius patvirtintų ŽŪM siūlytas Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas) vadovui S. L. santykiai akivaizdžiai kelia pagrįstų abejonių dėl Komisijos nešališkumo. Taigi nagrinėjamu atveju Komisija buvo šališka, jos parengtas Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektas laikytinas neteisėtu, o skundžiamas Administracijos direktoriaus sprendimas, kuriuo tas projektas buvo patvirtintas, vadovaujantis teisės principu ex injuria jus non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda), taip pat yra neteisėtas ir naikintinas (pvz., LVAT 2018-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-806-438/2018).

Atkreipė dėmesį į viešai paskelbtą informaciją apie tai, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) vadovybė, siekdama skaidrinti institucijos veiklą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, nuo 2021-01-04 priėmė sprendimą atšaukti visus iki šiol į savivaldybių komisijas medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti deleguotus AAD atstovus ir rotacijos principu paskirti naujus institucijos atstovus, kartu nustatant, kad AAD pareigūnai dalyvaus ne jų aptarnaujamose savivaldybėse veikiančiose komisijose. Šiuo atveju, kaip matyti iš pridedamų Komisijos posėdžio 2023-06-26 protokolo Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 ir Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokolo Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23, Komisijos narys yra R. K. – AAD Gyvosios gamtos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyresnysis specialistas. Kaip matyti iš pridedamų minėto AAD Gyvosios gamtos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus, kuriame dirba Komisijos narys R. K., nuostatų 1 punkto, tas skyrius vykdo aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę Elektrėnų, Šalčininkų r., Širvintų r., Švenčionių r., Trakų r., Ukmergės r., Vilniaus m., Vilniaus r. savivaldybių teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, kad Komisijos narys R. K. dalyvavo jo aptarnaujamoje Šalčininkų r. savivaldybėje veikiančioje Komisijoje, o tai, kaip kad prieš tai pripažino pats AAD, neatitinka skaidrumo principo reikalavimų. Taigi Komisija buvo sudaryta pažeidžiant skaidrumo principą, jos parengtas Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektas laikytinas neteisėtu, o skundžiamas Administracijos direktoriaus sprendimas, kuriuo tas projektas buvo patvirtintas, vadovaujantis teisės principu ex injuria jus non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda), taip pat yra neteisėtas ir naikintinas.

Administracijos direktorius skundžiamu sprendimu ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymo keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas netenkino, tačiau iš skundžiamo Administracijos direktoriaus sprendimo matyti, kad jame nėra pateikti jokie tokį neigiamą sprendimą pagrindžiantys motyvai.

Skundžiamo Administracijos direktoriaus sprendimo preambulėje yra minimi Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokolas Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 ir 2024-01-09 posėdžio protokolas Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23. Šiame kontekste pažymėtina, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, taip pat dėl informacinio pobūdžio raštų, kuriuose nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, todėl savaime toks raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostatas, yra akivaizdu, kad Komisijos veikla skirta sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą – ji parengia medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektą ir pateikia jį tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui. Galutinį (asmeniui teisines pasekmes sukeliantį) sprendimą priima savivaldybės administracijos direktorius, kuris medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektus tvirtina. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Komisija 2023-06-26 posėdžio protokolu Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 ir 2024-01-09 posėdžio protokolu Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 neatsisakė pradėti Projekto rengimo. Priešingai, iš Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokolo Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 ir 2024-01-09 posėdžio protokolo Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 matyti, kad Komisija vykdė Projekto rengimo procedūrą – vertino tam projektui pateiktas pastabas, sprendė dėl pritarimo preliminariam ribų planui / svarstymo atidėjimo ir pan. Tuo tarpu procedūrą užbaigė Administracijos direktorius, kuris Pareiškėjos prašomo panaikinti 2024-03-29 įsakymo Nr. DIV-(3.1 E)-230 1 ir 2 punktuose nurodė, kad tvirtina Komisijos parengtus medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektus. Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokolas Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 ir 2024-01-09 posėdžio protokolas Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 yra tarpiniai (asmeniui teisinių pasekmių nesukeliantys) dokumentai, kurie negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Kaip jau minėta, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, administracinis teismas gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo (šiuo atveju – Administracijos direktoriaus 2024-03-29 įsakymo Nr. DIV-(3.1 E)-230) teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdama į tai, toliau Pareiškėja pasisako ir dėl minėtų tarpinių dokumentų – Komisijos protokolų.

Kaip jau minėta, iš Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokolo Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 matyti, kad vyko diskusija vienu klausimu – Komisijos narė I. V. nepritarė ribai teigdama, kad ji neleistinai nustatyta pakrante. Komisijos pirmininkas A. Gornostajus tvirtino, kad riba nustatyta ne pakrante, o keliu. Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokole Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 nurodyta: „Albertas Gornostajus perskaitė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio dalies 2 punktą, kuriame yra MPV plane esančio kelio sąvoka: „2) vidaus kelias. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams.“ Taigi Komisijos pirmininkas A. Gornostajus tiesiog abstrakčiai pacitavo vidaus kelio sąvoką, tačiau nepateikė jokių motyvų, pagrindžiančių tai, kad šiuo atveju yra kelias Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies prasme (kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta ir t. t.). Be to, kelias turi būti teisės aktų nustatyta tvarka įteisintas. Tuo tarpu Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokole Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 nėra nurodyta, kad Komisijos pirmininko A. Gornostajaus minimas „vidaus kelias“ yra įteisintas. Visa tai tik patvirtina, kad minėtas Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokolas Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 yra nemotyvuotas.

Skundžiamo Administracijos direktoriaus sprendimo preambulėje taip pat nurodyta, kad yra atsižvelgiama į Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokolą Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23. Dėl Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokolo Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 yra pažymėtina, kad jis yra itin lakoniškas. Šiame posėdžio protokole tėra nurodyta: „Komisijos narys R. L. paklausė, ar laikom Medžioklės ploto vieneto UAB (duomenys neskelbtini) ribą miško pamiške, ar keliu, ar tvenkinio pakrante. Visi komisijos nariai pasisakė, kad, kaip komisija nutarė 2023-06-26, medžioklės ploto vieneto UAB (duomenys neskelbtini) nustatoma keliu“. Iš tokių nerišlių ir padrikų teiginių (pvz. teiginyje „medžioklės ploto vieneto UAB (duomenys neskelbtini) nustatoma keliu“ akivaizdžiai trūksta teksto dalies; riba ir turi būti laikoma riba, todėl apskritai nesuprantamas minėtas protokole užfiksuotas klausimas, kuo laikyti ribą – miško pamiške ar keliu, ar tvenkinio pakrante ir t. t.) apskritai sunku suvokti, apie ką (juolab – kokie to motyvai) yra kalbama Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokole Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23. Visa tai tik patvirtina, kad Komisijos protokoluose užfiksuota informacija yra neaiški, prieštaringa, o šiuo atveju Komisijoje vykęs procesas neatitinka elementarių gero administravimo principo reikalavimų. Iš Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokolo Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 matyti, kad darbotvarkėje buvo numatytas Pareiškėjos 2023-10-26 rašto, kuriuo buvo pateiktos pastabos projektui, svarstymas. Tame 2023-10-26 rašte Pareiškėja pažymėjo, kad Komisija turėjo rengti Projektą vadovaudamasi būtent ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymu, kad nėra aišku, kodėl keitėsi ŽŪM pasiūlyme nustatytos ribos ir t. t. Į minėtame Pareiškėjos 2023-10-26 rašte pateiktas pastabas Komisija neatsižvelgė, tačiau nėra aišku, kodėl tai nebuvo padaryta – šiuo klausimu Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokole Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 nėra pateikti jokie motyvai. Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokole Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 nėra atlikta minėtojo VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 rašto Nr. S-1014 analizė ir konkrečiai nepagrįsta, kodėl su jame nurodytais išsamiais argumentais Komisija nesutinka.

Atsiliepimas

Atsakovės Komisijos atstovas su skundu nesutinka. Teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad tarp Komisijos ir Pareiškėjos iš esmės analogišku klausimu jau buvo ne vieną kartą nagrinėta administracinė byla.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija, vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, parengė Projektą ir pateikė jį tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui. Direktorius tą Projektą 2024-03-29 įsakymu Nr. DĮV-(3.1 E)-230 patvirtino.

Priimdama sprendimą, Komisija atsižvelgė tiek į vieną, tiek į kitą LVAT sprendimą. Komisijos narių daugumos nuomone, ŽŪM pateiktame 2018-08-09 siūlyme UAB (duomenys neskelbtini) specialaus medžioklės ploto ribos tikrai yra nepagrįstai, atsižvelgiant į specialaus medžioklės ploto vieneto naudotojo funkcijų įgyvendinimą, padidintos ir niekaip nesusijusios su žuvų veisimu ir auginimu, o tai prieštarauja Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatom. ŽŪM pasiūlymas padidinti UAB (duomenys neskelbtini) specialaus medžioklės ploto ribas daugiau kaip 700 ha nėra nei teisėtas, nei teisingas. (duomenys neskelbtini) veikla nėra ir negali būti susijusi su beveik 500 ha miško ir žemės ūkio paskirties teritorija, kurioje jokia su žuvininkyste susijusi veikla nėra ir negali būti vykdoma. Visi Komisijos nariai, išskyrus vieną, pritarė minėtam Komisijos sprendimui pritarti reikšmingam argumentui. Pažymėtina, kad Komisija parengė Projektą, kuris buvo paremtas medžioklėtvarkos žinių turinčio specialisto, išmanančio, kokie plotai turi būti, kad būtų užtikrintas tvarkingas ir saugus medžiojimas, racionalus medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymas ir t. t., padarytu projektu.

Kompleksiškai aiškinant Medžioklės įstatymo nuostatas, medžioklės plotų vienetų ribas nustato Komisija, o minėto įstatymo 5 straipsnyje nurodyti subjektai turi teisę tik teikti pasiūlymus. Tai reiškia, kad subjekto pasiūlymai nėra privalomi Komisijos sprendimui, nes priešingu atveju Komisijos sprendimas iš esmės taptų tik formaliu subjekto pasiūlymo įforminimu, o tai prieštarautų pagrindiniam Komisijos, sudarytos iš 6 skirtingų sričių institucijų atstovų, veiklos uždaviniui.

Pasisakant dėl esą tam tikrų Komisijos narių šališkumo, pastebėtina, kad Pareiškėja nurodo tik savo svarstymus, esą dėl, jos manymu, tam tikrų priežasčių galimas tam tikrų Komisijos narių šališkumas, tačiau tokiems argumentams pagrįsti nepateikia jokių objektyvių įrodymų.

Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 487/361. Pagal Nuostatų 3 punktą, Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 6 asmenų, vienodu Komisijos narių skaičiumi atstovaujančių šioms savivaldybės teritorijoje veikiančioms įstaigoms ir organizacijoms: savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui, valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, medžiotojų asociacijoms, vienijančioms medžiotojų klubus ir būrelius, ir žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijoms (toliau – Įstaigos). Komisijos sudėtį savivaldybės administracijos direktorius formuoja apklausos būdu, išsiųsdamas raštiškus paklausimus į visas pirmiau išvardytas savivaldybės teritorijoje veikiančias Įstaigas ir prašydamas skirti po vienodą atstovų į sudaromą Komisiją skaičių. Komisija buvo sudaryta nepažeidžiant anksčiau minėto įsakymo reikalavimų.

Nėra objektyvių požymių, nekalbant apie įrodymus, dėl Komisijos pirmininko ir jos narių šališkumo. Be to, objektyviai vertinant Komisijos šališkumo aspektą, pabrėžtina, kad, pagal Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriaus patvirtintus Komisijos parengtus UAB (duomenys neskelbtini) ir medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienetų projektus, UAB (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto plotas padidėja apie 300 ha būtent medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto ploto sąskaita.

Komisijos narių nuomonė atsispindi balsavimo rezultate. Dauguma Komisijos narių atmetė galimybę nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto ribas pagal 2018-08-09 ŽŪM pasiūlymą, nes jis prieštarauja LVAT 2018-01-25 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-567-624/2018 argumentui, kad „specialaus medžioklės plotų vieneto ribos nepagrįstai išplėstos už žuvininkystės tvenkinių“. Komisijos posėdžio metu vyko diskusija, ar medžioklės plotų riba gali būti nustatyta keliu, taip pat, ar ribos atkarpa laikytina keliu. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai, kuriais vadovaujamasi nustatant medžioklės plotų vienetų ribas. Minėto straipsnio 2 punktas kelią, kaip galimą medžioklės plotų ribą, nurodo pirmoje vietoje, kadangi ši dirbtina riba labiausiai atitinka straipsnio 1 punkte nustatytus aiškumo ir gero matomumo reikalavimus. Komisijos nariai, kurie pageidavo, peržiūrėjo vaizdo įrašą, susipažino su Šalčininkų rajono savivaldybės kelių gatvių schemos fragmentu, kuriame yra atvaizduotas kelias, kuriuo nustatyta medžioklės plotų vieneto riba. Klausimų Komisijos nariams nekilo. Jie sutiko, kad kelias natūroje yra aiškiai matomas, todėl medžioklės plotų ribos gali būti nustatytos šiuo keliu.

Visiškai nesutinka su Pareiškėjos skundo teiginiais, kad Administracijos direktoriaus sprendimo turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi Administracijos direktoriaus sprendimo protokole aiškiai išdėstyti motyvai, nustatytos faktinės aplinkybės. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2022-08-31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022).

Priimti aktai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus, kadangi, priešingai nei teigė pareiškėjas, jie pagrįsti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir taikomomis teisės aktų nuostatomis, motyvuoti, motyvų išdėstymas yra pakankamas ir adekvatus.

Atsiliepimas

Atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad tarp atsakovės ir Pareiškėjos jau ne vieną kartą buvo nagrinėta administracinė byla iš esmės analogišku klausimu.

Kaip jau minėta, Komisija, vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, parengė Projektą ir pateikė jį tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui. Direktorius tą Projektą 2024-03-29 įsakymu Nr. DĮV-(3.1 E)-230 patvirtino.

Komisija, nagrinėdama ŽŪM siūlymą, kaip buvo minėta, rėmėsi Medžioklės įstatymo 8 straipsniu: žuvininkystės tvenkiniams, kuriuose medžioklė plėtojama ribotai, priskiriami pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, kurių teritorijų sąrašą bei plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat kiti žuvininkystės tvenkiniai, kurių vientisas plotas ne mažesnis kaip 150 ha. Šiose teritorijose ŽŪM siūlymu gali būti sudaromi specialūs medžioklės plotų vienetai, kuriuose žuvininkystės tvenkinių naudotojai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka reguliuoja žuvilesių paukščių gausą ir medžioja smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus. Taip pat išanalizavo LVAT 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-567-624/2018 ir LVAT 2023-04-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-8-520/2023. Priimdama sprendimą, Komisija atsižvelgė į abu LVAT sprendimus.

Komisijos narių daugumos nuomone, ŽŪM pateiktame 2018-08-09 siūlyme UAB (duomenys neskelbtini) specialaus medžioklės ploto ribos tikrai yra nepagrįstai, atsižvelgiant į specialaus medžioklės ploto vieneto naudotojo funkcijų įgyvendinimą, padidintos ir niekaip nesusijusios su žuvų veisimu ir auginimu. O tai prieštarauja Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatoms. ŽŪM pasiūlymas padidinti UAB (duomenys neskelbtini) specialaus medžioklės ploto ribas daugiau kaip 700 ha nėra nei teisėtas, nei teisingas. UAB (duomenys neskelbtini) veikla nėra ir negali būti susijusi su beveik 500 ha miško ir žemės ūkio paskirties teritorija, kurioje jokia su žuvininkyste susijusi veikla nėra ir negali būti vykdoma. Visi Komisijos nariai, išskyrus vieną, pritarė minėtam Komisijos sprendimui pritarti reikšmingam argumentui. Pažymėtina, kad Komisija parengė Projektą, kuris buvo paremtas medžioklėtvarkos žinių turinčio specialisto, išmanančio, kokie plotai turi būti, kad būtų užtikrintas tvarkingas ir saugus medžiojimas, racionalus medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymas ir t. t., padarytu projektu.

ŽŪM ginčo metu ne vieną kartą sakydavo: „Ministerijos nuomone, Komisija, gavusi ministerijos teikimą, turėjo pradėti plotų ribų peržiūros procesą taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, t. y. pasiūlymo medžioklės plotų vienetui sudaryti ar jo riboms pakeisti pateikimas; teisinės informacijos surinkimas ir grafinių bei ekologinių duomenų apie siūlomą sudaryti arba pakeisti medžioklės plotų vienetą parengimas; informacijos apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą paskelbimas šalies bei vietinėje spaudoje; medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto tvirtinimas.“ Ministerija palikdavo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Pasisakant dėl esą tam tikrų Komisijos narių šališkumo, pastebėtina, kad Pareiškėja nurodo tik savo svarstymus, kad, jos manymu, dėl tam tikrų priežasčių galimas tam tikrų Komisijos narių šališkumas, tačiau tokiems argumentams pagrįsti nepateikia jokių objektyvių įrodymų.

Nėra objektyvių požymių, nekalbant apie įrodymus, dėl Komisijos pirmininko ir jos narių šališkumo. Be to, objektyviai vertinant Komisijos šališkumo aspektą, pabrėžtina, kad, pagal Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriaus patvirtintus Komisijos parengtus UAB (duomenys neskelbtini) ir medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienetų projektus, UAB (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vieneto plotas padidėja apie 300 ha būtent medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vieneto ploto sąskaita.

Komisijos narių nuomonė atsispinti balsavimo rezultate. Dauguma Komisijos narių atmetė galimybę nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vieneto ribas pagal 2018-08-09 ŽŪM pasiūlymą, nes jis prieštarauja LVAT 2018-01-25 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-567-624/2018 argumentui, kad „specialaus medžioklės plotų vieneto ribos nepagrįstai išplėstos už žuvininkystės tvenkinių“.

Visiškai nesutiktina su Pareiškėjos skundo teiginiais, kad Administracijos direktoriaus sprendimo turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi Administracijos direktoriaus sprendimo protokole aiškiai išdėstyti motyvai, nustatytos faktinės aplinkybės. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2022-08-31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022).

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens ŽŪM atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad Pareiškėja 2018-08-03 raštu Nr. S-66 kreipėsi į ministeriją dėl pasiūlymo pateikimo medžioklės plotų vieneto žuvininkystės tvenkinių teritorijoje riboms pakeisti. Išnagrinėję minėtą raštą ir vadovaudamiesi Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 8 dalimi, 2018-08-09 raštu Nr. 3JA-226(8.14E) pateikė atsakovei siūlymą pakeisti UAB (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto ribas pagal VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 raštą Nr. S-1014.

Atsakovė privalėjo išnagrinėti ministerijos pateiktą pasiūlymą pakeisti UABmedžioklės plotų vieneto ribas ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą. Atsakovė, išnagrinėjusi ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą, Komisijos įformintu 2019-03-05 protokolu Nr. 3, atsisakė inicijuoti Projekto rengimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2019-04-02 kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Komisijos sprendimą, įformintą 2019-03-05 protokolu Nr. 3, kuriuo Komisija atsisakė inicijuoti Projekto rengimą.

Pažymėtina, kad, išnagrinėjęs bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-07-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3098-463/2019 visiškai patenkino Pareiškėjos skundą – panaikino Komisijos sprendimą, įformintą 2019-03-05 protokolu Nr. 3, ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti ministerijos 2018-08-09 pasiūlymą.

Iš patikslinto skundo išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovė, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-07-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3098-463/2019, priėmė sprendimą, įformintą Komisijos 2020-10-21 protokolu Nr. 5.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-06-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1558-1047/2021 minėtą Pareiškėjos skundą dėl Komisijos 2020-10-21 protokolo Nr. 5, kuriuo įformintas sprendimas atsisakyti inicijuoti Projekto rengimą, atmetė. Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-06-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1558-1047/2021, Pareiškėja pateikė LVAT apeliacinį skundą. Jis 2023-04-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-8-520/2023 nusprendė Pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinti – panaikino Komisijos sprendimą, įformintą 2020-10-21 protokolu Nr. 5, ir įpareigojo Komisiją ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą išnagrinėti iš naujo. Vykdydama LVAT 2023-04-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-8-520/2023, Komisija ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą išnagrinėjo iš naujo ir parengė Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektą, kurį Administracijos direktorius skundžiamu 2024-03-29 įsakymu Nr. DIV-(3.1 E)-230 patvirtino.

Ministerijos nuomone, Komisija, gavusi ministerijos teikimą, turėjo pradėti plotų ribų peržiūros procesą taip, kaip numatyta Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, t. y. pasiūlymo medžioklės plotų vienetui sudaryti ar jo riboms pakeisti pateikimas; teisinės informacijos surinkimas ir grafinių bei ekologinių duomenų apie siūlomą sudaryti arba pakeisti medžioklės plotų vienetą parengimas; informacijos apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą paskelbimas šalies bei vietinėje spaudoje; medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto tvirtinimas.

Komisijai nutarus neinicijuoti plotų ribų peržiūros proceso, mano, kad taip ji pažeidė Medžioklės įstatymo, VAĮ nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, darytinos išvados, kad ginčas šioje byloje yra tarp Pareiškėjos ir atsakovės ir jis nėra susijęs su ministerijos teisėmis bei pareigomis. Todėl ŽŪM prašo teismą sprendimus dėl ginčo priimti savo nuožiūra.

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Pareiškėja prašo:

1) panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-03-29 įsakymą Nr. DIV-(3.1 E)-230;

2) įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Komisiją medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti iš naujo išnagrinėti ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą, laikantis VAĮ ir Medžioklės įstatymo reikalavimų.

Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Administracijos direktoriaus 2024-03-29 įsakymo Nr. DIV-(3.1E)-230 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymu Nr. 514 patvirtintų Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijų ir reikalavimų medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti nuostatos.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-07-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3098-463/2019 visiškai patenkino Pareiškėjos skundą – panaikino Komisijos sprendimą, įformintą 2019-03-05 protokolu Nr. 3, ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą. Teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas be teisinio pagrindo, todėl teismine tvarka neįmanoma įvertinti Komisijos atlikto teisinio vertinimo teisėtumo ir pasisakyti, ar buvo Medžioklės įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant Komisija galėjo neinicijuoti Projekto rengimo.

Žemesnės instancijos teismas

Minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-07-03 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3098-463/2019 Komisija apeliaciniu skundu neskundė. Apeliacinį skundą, nesutikdamas su minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-07-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3098-463/2019, pateikė į tą bylą savo iniciatyva įstojęs Šalčininkų medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini), kuris prašė minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Pareiškėjos skundą atmesti. Išnagrinėjęs visiškai nepagrįstą Šalčininkų medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, LVAT 2020-08-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2509-662/2020 apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-07-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3098-463/2019 nepakeistą. LVAT pripažino, kad Komisijos 2019-03-05 sprendimas, įformintas protokolu Nr. 3, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Iš protokolo matyti, jog ginčijamas sprendimas buvo grindžiamas vien tik Komisijos posėdyje dalyvavusių atskirų narių pasisakymais, tačiau jame visiškai neaptartas ginčo situacijos teisinis reguliavimas. Be to, iš 2019-03-05 posėdžio protokolo turinio nėra aišku, kodėl buvo atmestas ŽŪM siūlymas – nėra pagrįsto ir tinkamai motyvuoto sprendimo dėl nepritarimo. Protokole nepateikiamos akivaizdžios aplinkybės, dėl kurių Projekto rengimas būtų netikslingas ar beprasmis, todėl neaišku, kodėl nebuvo pritarta ŽŪM iniciatyvai keisti medžioklės plotų vieneto ribas.

Kai minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-07-03 sprendimas 2020-08-12 įsiteisėjo, Pareiškėja per atstovą advokatą Robertą Klovą 2020-08-19 raštu Nr.S-32 kreipėsi į Komisiją, prašydama informuoti apie teismo įpareigojimo (iš naujo išnagrinėti ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą, laikantis VAĮ ir Medžioklės įstatymo reikalavimų) vykdymą. 2020-11-05 raštu Nr. S-68 Pareiškėja per atstovą advokatą Robertą Klovą pakartotinai kreipėsi į Komisiją, prašydama: 1) pateikti informaciją, dėl kokios priežasties neišnagrinėtas ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymas dėl medžioklės plotų ribų pakeitimų; 2) kuo skubiau išnagrinėti minėtą ŽŪM prašymą; 3) taikyti tarnybinę atsakomybę asmenims, dėl kurių kaltės pažeidžiamas VAĮ, praleidžiant jame nustatytus terminus. 2020-11-20 raštu Nr. S-2020 Komisija lakoniškai (vienu sakiniu) nurodė, kad ji 2020-10-21 priėmė sprendimą atsisakyti inicijuoti Projekto rengimą pagal ŽŪM siūlymą. Paties 2020-10-21 sprendimo, kuris buvo paminėtas 2020-11-20 rašte Nr. S-2020, Komisija prie to rašto nepridėjo. 2020-11-23 raštu Nr. S-74 Pareiškėja per atstovą advokatą Robertą Klovą kreipėsi į Komisiją, prašydama pateikti Komisijos 2020-11-20 rašte Nr. S-2020 minimą 2020-10-21 sprendimą. 2020-12-04 raštu Nr. S-2129 Komisija pateikė savo 2020-10-21 protokolą Nr. 5, kuriuo įformintas sprendimas atsisakyti inicijuoti Projekto rengimą. Nesutikdama su minėtu Komisijos 2020-10-21 protokolu Nr. 5 įformintu sprendimu, Pareiškėja vėl pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Jis 2021-06-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1558-1047/2021 minėtą Pareiškėjos skundą dėl Komisijos 2020-10-21 protokolo Nr. 5, kuriuo įformintas sprendimas atsisakyti inicijuoti Projekto rengimą, atmetė. Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-06-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1558-1047/2021, Pareiškėja pateikė LVAT apeliacinį skundą. LVAT 2023-04-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-8-520/2023 nusprendė Pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinti – panaikino Komisijos sprendimą, įformintą 2020-10-21 protokolu Nr. 5, ir įpareigojo Komisiją ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą išnagrinėti iš naujo. Vykdydama LVAT 2023-04-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-8-520/2023, Komisija ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą išnagrinėjo iš naujo ir parengė Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektą, kurį Administracijos direktorius skundžiamu 2024-03-29 įsakymu Nr. DIV-(3.1 E)-230 patvirtino. Palyginus minėtą ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas (ji siūlė keisti ribas pagal prie minėto siūlymo pridėtą VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 raštą Nr. S-1014) ir skundžiamu Administracijos direktoriaus 2024-03-29 įsakymu Nr. DIV-(3.1 E)-230 patvirtintas Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas, yra matyti, kad Administracijos direktorius ŽŪM siūlytų Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribų vėl nenustatė.

Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ŽŪM turi teisę siūlyti keisti specialiųjų medžioklės plotų vienetų, kuriuose žuvininkystės tvenkinių naudotojai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka reguliuoja žuvilesių paukščių gausą ir medžioja smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus, ribas. Šiuo atveju ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymu keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas kaip tik ir pasikreipė į Komisiją. ŽŪM 2018-08-09 siūlė keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas pagal prie minėto siūlymo pridėtą VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 raštą Nr. S-1014. Išnagrinėjusi ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą, Komisija sprendimu, įformintu 2019-03-05 protokolu Nr. 3, atsisakė inicijuoti Projekto rengimą. Nesutikdama su Komisijos sprendimu, įformintu 2019-03-05 protokolu Nr. 3, kuriuo Komisija atsisakė inicijuoti Projekto rengimą, Pareiškėja 2019-04-02 kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Nagrinėjamu atveju ŽŪM 2018-08-09 pateikė siūlymą keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas pagal prie minėto siūlymo pridėtą VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 raštą Nr. S-10149. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pasiūlymo sudaryti medžioklės plotų vienetą ar pakeisti jo ribas gavimo parengia preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą, šio projekto dokumentus iškabina viešai prieinamose savivaldybės administracijos patalpose ir apie šio projekto parengimą paskelbia šalies ir vietinėje spaudoje. Suinteresuoti asmenys pastabas dėl parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto pateikia komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskelbimo apie šį projektą šalies ir vietinėje spaudoje dienos. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nustatytam 3 mėnesių terminui, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį išnagrinėja gautus suinteresuotų asmenų pasiūlymus, prireikus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą pakeičia ar patikslina ir pateikia jį tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui; sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto patvirtinimo savivaldybės administracijos direktorius priima ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo projekto gavimo; neatsiejamos tvirtinamo medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto dalys yra medžioklės plotų vieneto planas su pažymėtomis teritorijomis, kuriose medžioti draudžiama pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir priedas, kuriame nustatyti medžioklės plotų dydis ir pasiskirstymas pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis.

Komisija parengė Projektą ir pateikė jį tvirtinti Administracijos direktoriui, o pastarasis tą Projektą skundžiamu įsakymu patvirtino.

Kaip matyti iš ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymo, jame yra siūloma keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas pagal prie to rašto pridedamą VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 raštą Nr. S-1014, o jame buvo pateikti išsamūs motyvai, pagrindžiantys būtinybę keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas. Į tuos argumentus, kaip matyti iš skundžiamo Administracijos direktoriaus sprendimo ir jame minimų Komisijos protokolų, nėra konkrečiai atsakyta. VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 raštas Nr. S-1014 yra svarbus teisinę reikšmę turintis dokumentas, kurį parengė specialių medžioklėtvarkos žinių turintis specialistas, išmanantis, kaip turėtų būti formuojami medžioklės plotai, siekiant užtikrinti tvarkingą ir saugų medžiojimą, racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą ir kitus svarbius aspektus. Remdamasi šiuo dokumentu, ŽŪM 2018-08-09 raštu siūlė keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas. Skundžiamas Administracijos direktoriaus sprendimas yra nemotyvuotas.

Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti; ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų; komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina aplinkos ir žemės ūkio ministrai. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 487/361. Pagal Nuostatų 3 punktą, Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 6 asmenų, vienodu Komisijos narių skaičiumi atstovaujančių šioms savivaldybės teritorijoje veikiančioms įstaigoms ir organizacijoms: savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui, valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, medžiotojų asociacijoms, vienijančioms medžiotojų klubus ir būrelius, ir žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijoms. Komisijos sudėtį savivaldybės administracijos direktorius formuoja apklausos būdu, išsiųsdamas raštiškus paklausimus į visas pirmiau išvardytas savivaldybės teritorijoje veikiančias Įstaigas ir prašydamas skirti po vienodą atstovų į sudaromą Komisiją skaičių. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja teigia, jog Komisija buvo šališka.

Pagal Nuostatų 20.1 papunktį, Komisija privalo objektyviai ir nešališkai vykdyti šiuose nuostatuose nurodytas funkcijas. Remiantis VAĮ 3 straipsnio 9 punktu, viešojo administravimo subjektų veikla grindžiama, be kita ko, objektyvumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Nešališkumo reikalavimas apima du elementus: pirma, subjektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad neturi būti išankstinio nusistatymo ar asmeninio palankumo, ir, antra, objektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad turi būti suteikta pakankamai garantijų, kad neliktų jokių teisėtų abejonių dėl galimo neobjektyvumo. Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių nustatymu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005-12-15 sprendimą byloje Kyprianou prieš Kiprą (peticijos Nr. 73797/01). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, jei jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėja nurodo, jog Komisijos pirmininkas yra Albertas Gornostajus – Administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas. Tuo tarpu Administracijos Žemės ūkio skyriaus (kuriame dirba Komisijos pirmininkas Albertas Gornostajus) vedėjo pareigas eina S. L.. Jis kartu yra ir šios bylos trečiojo suinteresuoto asmens – medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini)– vadovas. Būtent medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto dydis sumažėtų, jei Administracijos direktorius patvirtintų ŽŪM siūlytas Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas. Iš pridedamų Komisijos protokolų matyti, kad Komisijos pirmininkas A. Gornostajus Komisijos darbą aktyviai kreipė būtent taip, kad nebūtų patenkintas ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymas, jis darė įtaką kitų Komisijos narių apsisprendimui. Minėtasis S. L. neabejotinai nėra suinteresuotas tuo, kad sumažėtų jo vadovaujamo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto dydis. Šiame kontekste pažymėtina, kad S. L., būdamas Komisijos pirmininko Alberto Gornostajaus tiesioginiu vadovu, turi jo atžvilgiu daug galių – formuoja jo darbo krūvį, vertina jo veiklą, gali inicijuoti jo skatinimą arba tarnybinės atsakomybės taikymą ir t. t. Šiomis aplinkybėmis kyla pagrįstų abejonių, ar Komisijos pirmininkas Albertas Gornostajus galėjo išlikti nešališkas ir priimti tokius sprendimus, kurie pažeistų jo tiesioginio vadovo S. L. vadovaujamo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija pažymi, kad šios Pareiškėjos abejonės dėl Komisijos galimo šališkumo byloje liko nepaneigtos. Teismas sutinka su Pareiškėjos padarytomis išvadomis, kad, sprendžiant dėl nešališkumo, yra taikomas objektyvaus stebėtojo vertinimo standartas – vertinama, ar susiklosčiusi situacija objektyviam stebėtojui keltų pagrįstų abejonių dėl galimos nešališkumo stokos. Šiuo atveju Komisijos pirmininko Alberto Gornostajaus pavaldumo minėtam medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) (kurio medžioklės plotų vieneto dydis sumažėtų, jei Administracijos direktorius patvirtintų ŽŪM siūlytas Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas) vadovui S. L. santykiai akivaizdžiai kelia pagrįstų abejonių dėl Komisijos nešališkumo. Su asmenų pavaldumu susiję klausimai nešališkumo aspektu jau yra nagrinėti ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007 yra nustatęs, kad katedros vedėją (advokatą) ir katedros darbuotoją (bylą nagrinėjusį teisėją) sieja subordinacijos (pavaldumo) santykiai, konstatavo, jog tokia situacija objektyviai sukelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taigi nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog galimai Komisija buvo šališka, jos parengtas Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektas laikytinas neteisėtu, o skundžiamas Administracijos direktoriaus sprendimas, kuriuo tas projektas buvo patvirtintas, vadovaujantis teisės principu ex injuria jus non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda), taip pat yra neteisėtas ir naikintinas (pvz., LVAT 2018-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-806-438/2018).

Be to, vykdant viešąjį administravimą, yra itin svarbu užtikrinti skaidrumą, kuris yra ir konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 2008-01-22 nutarimas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į viešai paskelbtą informaciją apie tai, kad AAD vadovybė, siekdama skaidrinti institucijos veiklą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, nuo 2021-01-04 priėmė sprendimą atšaukti visus iki šiol į savivaldybių komisijas medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti deleguotus AAD atstovus ir rotacijos principu paskirti naujus institucijos atstovus, kartu nustatant, kad AAD pareigūnai dalyvaus ne jų aptarnaujamose savivaldybėse veikiančiose komisijose. Šiuo atveju, kaip matyti iš pridedamų Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokolo Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 ir Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokolo Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23, Komisijos narys yra R. K. – AAD Gyvosios gamtos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyresnysis specialistas. Kaip matyti iš pridedamų minėto AAD Gyvosios gamtos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus, kuriame dirba Komisijos narys R. K., nuostatų 1 punkto, tas skyrius vykdo aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę Elektrėnų, Šalčininkų r., Širvintų r., Švenčionių r., Trakų r., Ukmergės r., Vilniaus m., Vilniaus r. savivaldybių teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, kad Komisijos narys R. K. dalyvavo jo aptarnaujamoje Šalčininkų r. savivaldybėje veikiančioje Komisijoje, o tai, kaip kad prieš tai pripažino pats AAD, neatitinka skaidrumo principo reikalavimų. Taigi Komisija buvo sudaryta pažeidžiant skaidrumo principą, jos parengtas Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektas laikytinas neteisėtu, o skundžiamas Administracijos direktoriaus sprendimas, kuriuo tas projektas buvo patvirtintas, vadovaujantis teisės principu ex injuria jus non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda), taip pat yra neteisėtas ir naikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą ir t. t. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte (šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje – 3 straipsnio 4 punktas) buvo nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Be to, VAĮ 3 straipsnio 13 punkte (šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje – 3 straipsnio 5 punktas) buvo nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi išsamumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ (redakcija iki 2020-11-01) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir VAĮ (redakcija nuo 2020-11-01) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose – administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.

LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2022-02-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-948-492/2022). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Šiuo atveju skundžiamas Administracijos direktoriaus sprendimas VAĮ nurodytų reikalavimų akivaizdžiai neatitinka.

Iš skundžiamo Administracijos direktoriaus sprendimo matyti, kad jame tėra nurodyta: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 10 dalimi bei atsižvelgdamas į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisijos posėdžio 2023-06-26 protokolą Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 ir Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokolą Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23: 1. Tvirtinu Šalčininkų rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos parengtą UAB (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimo projektą. 2. Tvirtinu Šalčininkų rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos parengtą medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimo projektą. 3. Paskelbti šį įsakymą Šalčininkų rajono savivaldybės interneto svetainėje www.salcininkai.lt. Šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

Palyginus minėtą ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymą keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas (ji siūlė keisti ribas pagal prie minėto siūlymo pridėtą VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 raštą Nr. S-1014) ir skundžiamu Administracijos direktoriaus 2024-03-29 įsakymu Nr. DIV-(3.1 E)-230 patvirtintas Pareiškėjos medžioklės ploto vieneto ribas, yra matyti, kad Administracijos direktorius ŽŪM siūlytų Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribų nenustatė. Taigi Administracijos direktorius skundžiamu sprendimu ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymo keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas netenkino, tačiau iš skundžiamo Administracijos direktoriaus sprendimo matyti, kad jame nėra pateikti tokį neigiamą sprendimą pagrindžiantys motyvai.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostatas, yra akivaizdu, kad Komisijos veikla skirta sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą – ji parengia Projektą ir pateikia jį tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui. Galutinį (asmeniui teisines pasekmes sukeliantį) sprendimą priima savivaldybės administracijos direktorius, kuris medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektus tvirtina. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Komisija 2023-06-26 posėdžio protokolu Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 ir 2024-01-09 posėdžio protokolu Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 neatsisakė pradėti Projekto rengimo. Priešingai, iš Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokolo Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 ir 2024-01-09 posėdžio protokolo Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 matyti, kad ji vykdė Projekto rengimo procedūrą – vertino tam projektui pateiktas pastabas, sprendė dėl pritarimo preliminariam ribų planui / svarstymo atidėjimo ir pan. Tuo tarpu procedūrą užbaigė Administracijos direktorius, kuris Pareiškėjos prašomo panaikinti 2024-03-29 įsakymo Nr. DIV-(3.1 E)-230 1 ir 2 punktuose nurodė, kad tvirtina Komisijos parengtus medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektus. Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokolas Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 ir 2024-01-09 posėdžio protokolas Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 yra tarpiniai (asmeniui teisinių pasekmių nesukeliantys) dokumentai, kurie negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Kaip jau minėta, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, administracinis teismas gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo (šiuo atveju – Administracijos direktoriaus 2024-03-29 įsakymo Nr. DIV-(3.1 E)-230) teisėtumui ir pagrįstumui.

Nors skundžiamo Administracijos direktoriaus sprendimo preambulėje nurodyta, kad yra atsižvelgiama į Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokolą Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24, tačiau jame irgi nėra pateikti konkretūs motyvai, iš kurių būtų aišku, kodėl ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymas keisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas netenkinamas. Iš Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokolo Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 matyti, kad vyko diskusija vienu klausimu – Komisijos narė I. V. nepritarė ribai teigdama, kad ji neleistinai nustatyta pakrante, tačiau Komisijos pirmininkas A. Gornostajus tvirtino, kad riba nustatyta ne pakrante, o keliu. Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokole Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 užfiksuota, kad buvo nuspręsta, jog Komisijos pirmininkas A. Gornostajus padarys kelio vaizdo įrašą ir atsiųs jį Komisijos nariams elektroniniu paštu. Iš tokių protokolo nuostatų matyti, kad Komisijos nariams dar turėjo būti pateiktas kelio vaizdo įrašas, ir tik tada Komisijos nariai turėjo apsispręsti dėl Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribų. Nepaisant to, kad dar nebuvo gautas minėtas kelio vaizdo įrašas, Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokole Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 užfiksuota, kad Komisija jau balsuoja dėl ribų plano tvirtinimo. Akivaizdu, kad Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokole Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 užfiksuotas sprendimas balsuoti dėl ribų plano, kai prieš tai buvo nuspręsta, jog dar reikalinga papildoma informacija (kelio vaizdo įrašas), apskritai yra nelogiškas ir byloja apie sprendimo priėmimą išsamiai ir visapusiškai neįvertinus atitinkamų aplinkybių. ŽŪM 2018-08-09 siūlė pakeisti Pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas pagal prie minėto siūlymo pridėtą VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 raštą Nr. S-1014, tačiau Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokolas Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 yra nemotyvuotas – jame neatlikta minėto VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 rašto Nr. S-1014 analizė ir konkrečiai nepagrįsta, kodėl su jame nurodytais išsamiais argumentais nesutinkama.

Kaip jau minėta, iš Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokolo Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 matyti, kad vyko diskusija vienu klausimu – Komisijos narė I. V. nepritarė ribai teigdama, kad ji neleistinai nustatyta pakrante, tačiau Komisijos pirmininkas A. Gornostajus tvirtino, kad riba nustatyta ne pakrante, o keliu. Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokole Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 nurodyta: „Albertas Gornostajus perskaitė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio dalies 2 punktą, kuriame yra MPV plane esančio kelio sąvoka: „2) vidaus kelias. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams.“ Taigi Komisijos pirmininkas A. Gornostajus tiesiog abstrakčiai pacitavo vidaus kelio sąvoką, tačiau nepateikė jokių motyvų, pagrindžiančių tai, kad šiuo atveju yra kelias Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies prasme (kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta ir t. t.). Be to, kelias turi būti teisės aktų nustatyta tvarka įteisintas. Tuo tarpu Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokole Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 nėra nurodyta, kad Komisijos pirmininko A. Gornostajaus minimas „vidaus kelias“ yra įteisintas. Visa tai tik patvirtina, kad minėtas Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokolas Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 yra nemotyvuotas.

Skundžiamo Administracijos direktoriaus sprendimo preambulėje taip pat nurodyta, kad yra atsižvelgiama į Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokolą Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23. Dėl Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokolo Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 pažymėtina, kad jis yra itin lakoniškas. Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokole Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 tėra nurodyta: „Komisijos narys R. L. paklausė, ar laikom Medžioklės ploto vieneto UAB (duomenys neskelbtini) ribą miško pamiške, ar keliu, ar tvenkinio pakrante. Visi komisijos nariai pasisakė, kad kaip komisija nutarė 2023-06-26, medžioklės ploto vieneto UAB (duomenys neskelbtini) nustatoma keliu.“ Iš tokių nerišlių ir padrikų teiginių (pvz. teiginyje „medžioklės ploto vieneto UAB (duomenys neskelbtini) nustatoma keliu“ akivaizdžiai trūksta teksto dalies; riba ir turi būti laikoma riba, todėl apskritai nesuprantamas minėtas protokole užfiksuotas klausimas, kuo laikyti ribą – miško pamiške ar keliu, ar tvenkinio pakrante ir t. t.) apskritai sunku suvokti, apie ką (juolab – kokie to motyvai) yra kalbama Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokole Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23. Visa tai tik patvirtina, kad Komisijos protokoluose užfiksuota informacija yra neaiški, prieštaringa, o šiuo atveju Komisijoje vykęs procesas neatitinka elementarių gero administravimo principo reikalavimų. Iš Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokolo Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 matyti, kad darbotvarkėje buvo numatytas Pareiškėjos 2023-10-26 rašto, kuriuo buvo pateiktos pastabos Projektui, svarstymas. Tame 2023-10-26 rašte Pareiškėja pažymėjo, kad Komisija turėjo rengti Projektą vadovaudamasi būtent ŽŪM 2018-08-09 pasiūlymu, kad nėra aišku, kodėl keitėsi ŽŪM pasiūlyme nustatytos ribos ir t. t. Į minėtame Pareiškėjos 2023-10-26 rašte pateiktas pastabas Komisija neatsižvelgė, tačiau nėra aišku, kodėl tai nebuvo padaryta – šiuo klausimu Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokole Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 nėra pateikti jokie motyvai. Komisijos 2024-01-09 posėdžio protokole Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 nėra atlikta minėtojo VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018-08-02 rašto Nr. S-1014 analizė ir konkrečiai nepagrįsta, kodėl su jame nurodytais išsamiais argumentais Komisija nesutinka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-07-03 sprendime Nr. eI-3098-463/2019 pažymėjo:

„Įvertinus Sprendimo turinį, aptartą teisinį reguliavimą ir administracinių teismų praktiką, darytina išvada, kad Sprendimas, kuriuo atsisakyta rengti pareiškėjos medžioklės plotų ribų pakeitimo projektą, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Įstatymo nuostatų. Sprendimu įformintas atsisakymas pradėti rengti pareiškėjos medžioklės ploto vienetų ribų pakeitimo projektą yra nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis. Vadinasi, Sprendimas priimtas be teisinio pagrindo, dėl ko, teismine tvarka neįmanoma įvertinti Komisijos atlikto teisinio vertinimo teisėtumo ir pasisakyti dėl to, ar buvo Įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant Komisija galėjo neinicijuoti medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimo projekto rengimo. Kaip matyti, Sprendime iš esmės atsispindi tik Komisijos narių, kalbėjusių Komisijos posėdžiuose, pasisakymai, nuomonės, tačiau nėra pateiktas galutinis vertinimas ir apibendrinta Komisijos narių pozicija nagrinėjamu atveju. Sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai, neatliktas nustatytų faktinių aplinkybių savarankiškas vertinimas, nepateikti argumentai. Sprendime nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas Sprendimą, nenurodyti jokie Komisijos argumentai ir motyvai, iš kurių būtų galima suprasti, kodėl, gavus Pasiūlymą, negalima pradėti rengti pareiškėjos medžioklės ploto vienetų ribų pakeitimo projekto. Skundžiamame Sprendime nenurodyta, kam konkrečiai Pasiūlymu teikiamas pareiškėjos medžioklės ploto vieneto ribų siūlomas keitimas prieštarauja ir kuo remiantis yra priimamas sprendimas nevykdyti Įstatymo 8 straipsnio 9 ir 10 dalyse įtvirtintos procedūros, pagal Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje išdėstytus medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo etapus.“

Iš Komisijos 2023-06-26 posėdžio protokolo Nr. 5/KPR-(16.4 E)-24 ir 2024-01-09 posėdžio protokolo Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 matyti, kad juose iš esmės atsispindi tik Komisijos narių, kalbėjusių Komisijos posėdžiuose, pasisakymai, nuomonės, bet neatliktas nustatytų faktinių aplinkybių savarankiškas vertinimas, nepateikti motyvai. Komisijos protokoluose iš esmės nenurodytos jokios medžioklės plotų vienetų ribų nustatymą reglamentuojančios teisės normos, nenurodyta, kam konkrečiai prieštarauja ŽŪM pasiūlymu teikiamas Pareiškėjos medžioklės ploto vieneto ribų siūlomas keitimas.

LVAT 2020-08-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2509-662/2020, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ankstesnį Komisijos sprendimą, pažymėjo: „Teisėjų kolegijos vertinimu, iš 2019-03-05 posėdžio protokolo turinio nėra aišku, kodėl netenkinamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos siūlymas, t. y. nepriimtas pagrįstas ir tinkamai motyvuotas sprendimas dėl nepritarimo.“ Nepaisant to, šiuo atveju ir vėl buvo nepriimtas pagrįstas ir tinkamai motyvuotas sprendimas dėl nepritarimo. Pažymėtina, kad atsakovo atsiliepime ar kituose procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai negali būti vertinami kaip skundžiamo akto motyvuojamoji dalis ir negali daryti įtakos nemotyvuoto ginčijamo akto pripažinimui teisėtu (žr., pvz., LVAT 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, jį priėmęs subjektas ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje ir (ar) teisme negali nurodyti priimto akto motyvų (jei aktas buvo be motyvų), papildyti ar pakeisti akte nurodytus motyvus (žr., pvz., LVAT 2016-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016). Atsakovo bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pateiktos bei apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo išdėstytos skundžiamame akto turinyje, negali būti pripažintos ginčijamo akto sudėtine dalimi. Šiuo aspektu LVAT nuolat akcentuoja, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., LVAT 2011-11-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011). Teisminio proceso metu teikiami sprendimo priėmimo motyvai, pagal LVAT praktiką, apskritai nevertinami (2007-11-05 nutartis byloje Nr. A-502-990-07). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Pareiškėjos skundas tenkintinas visa apimtimi, t. y. Administracijos direktoriaus 2024-03-29 įsakymas Nr. DIV-(3.1 E)-230 naikintinas, Administracijos direktorius įpareigojamas atlikti veiksmus.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundui atmesti (patenkinti). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT jurisprudencijoje, aiškinant ABTĮ normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš 2024-04-22 mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį.

2025-03-04 pateiktas Pareiškėjos atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų. Prašo atlyginti turėtas advokato pagalbai išlaidas, kurios sudarė 3 902,25 Eur. Iš byloje pateiktų sąskaitų Nr. INV-2024-05-03-01050 ir Nr. INV-2025-03-03-01192 bei 2024-08-26, 2024-05-20 ir 2025-03-04 mokėjimų nurodymų matyti, kad pareiškėja šią sumą advokatui sumokėjo. Pareiškėja pateikė 2018-05-23 atstovavimo sutartį. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-460/2009, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-63-49/2012, 2016-12-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Prašomas priteisti 3 176,25 Eur dydis už procesinio dokumento surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Tačiau, vadovaujantis LVAT praktika, aplinkybė, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, pati savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas patenkinti proceso šalies pateiktą prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo visiškai. Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas konkretų priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus (t. y. į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes) (žr., pvz., LVAT 2017-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-158-146/2017, 2018-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-822/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Pareiškėjos vardu parengtus procesinius dokumentus advokato suteiktų teisinių paslaugų turinio bei apimties požiūriu, sprendžia, kad jų parengimas nereikalavo ypatingų pastangų ir didelių organizacinės veiklos sąnaudų, šioje byloje nebuvo sprendžiami nauji ar itin sudėtingi teisiniai klausimai. Atkreiptinas dėmesys, kad surašant skundą nereikėjo naudoti tarptautinės praktikos, o tai rodo, kad skundo surašymas, dokumentų rinkimas nebuvo sudėtingas procesas. Įvertinusi minėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Pareiškėjos atstovo prašomas priteisti 3 176,25 Eur atlyginimas už skundo parengimą turi būti mažinamas. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašoma suma mažintina ir priteistina 2 176,25 Eur suma pareiškėjai už skundo surašymą.

Pareiškėjos atstovo prašymas priteisti 726,00 Eur išlaidas už atskirojo skundo administracinėje byloje parengimą bei pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijų 8.15, 8.19, 8.20 papunkčiuose nustatytų koeficientų, todėl nagrinėjamoje byloje tenkintinas. Pareiškėjos advokatas atstovavo Pareiškėjos interesus 2025-03-06 teismo posėdyje, kuris vyko 1 val. 32 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu ir 9 punktu, už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose gali būti priteista maksimali suma – 447,58 Eur (0,1 x 2 x 2237,9) tuo metu galiojęs vidutinis darbo užmokestis). Už atskirojo skundo surašymą, vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 papunkčiu, taikomas 0,4 koeficientas, todėl priteistina maksimali suma yra 211,03 Eur (0,1 x 2110,3). Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Pareiškėjos atstovas teikė dokumentus prieš posėdį, todėl įvertinus visas aplinkybes laikytina, kad bendra prašoma priteisti 726,00 Eur suma už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, ji yra priteistina Pareiškėjai.

Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas iš dalies. Iš atsakovės Pareiškėjai priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: 22,50 Eur žyminio mokesčio, 2 176,25 Eur už skundo surašymą ir 726,00 Eur už atskirojo skundo administracinėje byloje parengimą, pasirengimą bei dalyvavimą teismo posėdyje. Iš viso – 2 934,75 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą patenkinti.

Panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-03-29 įsakymą Nr. DIV-(3.1 E)-230.

Įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Komisiją medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti iš naujo išnagrinėti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018-08-09 pasiūlymą, laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimų.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2 934,75 Eur. Pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė