- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- eI-3098-463/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01301-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“
- Atsakovas
- Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Komisijos
- Trečiasis asmuo
- Šalčininkų medžiotojų klubas „Suopis“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
- Advokatai
- Rytis Rudzinskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atstovui R. K.,
atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Komisijos medžioklės plotų vienetams bei riboms pakeisti atstovei V. J.,
trečiojo suinteresuoto asmens Šalčininkų medžiotojų klubas „Suopis“ atstovui advokatui Ryčiui Rudzinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ skundą atsakovei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Komisijai medžioklės plotų vienetams bei riboms pakeisti (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Šalčininkų medžiotojų klubas „Suopis“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (toliau – Komisija) sprendimą, įformintą 2019 m. kovo 5 d. protokolu Nr. 3 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. pasiūlymą (toliau – Pasiūlymas) išnagrinėti iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Su skundu pateiktas procesinis prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visiškai.
2. Atsakovė Komisija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagristą. Nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad Komisija neturi teisės atsisakyti rengti medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimo projektą, kadangi tokia teisė net ir esant Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatytų subjektų siūlymams yra pripažinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2020-556/2015, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3773-602/2016). Komisija, net jei negalėtų atsisakyti keisti medžioklės plotų vieneto ribų pagal Įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, nesant tam tikrų pagrindų, ji visgi galėtų inicijuoti medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektą, manydama, kad projektas netenkins Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų sąlygų. Šiuo atveju darytina prielaida, kad Komisija atsisakė inicijuoti medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektą, įžvelgusi Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų sąlygų neatitikimą, būtent dėl to, kad siūlomas pakeitimo projektas neužtikrins racionalaus medžiojamų gyvūnų populiacijų valdymo ir sukurs Įstatyme nenumatytos rūšies medžioklės ploto vienetą. Kadangi Sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1 17 nustatytus dokumentų rengimo reikalavimus, pareiškėjos skundo argumentas, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų yra nepagrįstas.
Teismo posėdyje Komisijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepimu prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Žemės ūkio ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šalčininkų medžiotojų klubas „Suopis“ (toliau – Suopis) atsiliepimu į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Su atsiliepimu pateiktas procesinis prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad Komisijai suteikta teisė atsisakyti inicijuoti medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo procesą, pareiškėjos skundo teiginiai dėl Komisijos veikimo ultra vires yra paneigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Komisija pagrįstai atsisakė inicijuoti medžioklės plotų ribų pakeitimą, įvertinus, kad pareiškėjos reikalaujamas įvykdyti ribų pakeitimas yra nesuderinamas su imperatyvių teisės normų reikalavimais, t. y. Įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi. Remiantis prejudicinę galią turinčio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pareiškėjos medžioklės ploto vieneto ribos negali būti išplečiamos už Vyriausybės patvirtintų žuvininkystės tvenkinių teritorijų ribų, kadangi tokiu būdu būtų suformuojamas Įstatymo nenumatytos rūšies medžioklės ploto vienetas. Be to, pareiškėjos siūlomas ribų pakeitimo projektas yra neperspektyvus ir pasmerktas vėlesniam panaikinimui. Pareiškėjos ir Suopio medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo klausimas jau buvo spręstas administraciniame teisme ir nustatyta, kad pareiškėjos medžioklės ploto vieneto ribos apskritai negali būti keičiamos tokiu būdu, kad būtų išplėstos už žuvininkystės tvenkinių teritorijos ribų. Pareiškėja tokiais savo veiksmais siekia neteisėtų tikslų – suformuoti teisės aktais neapibrėžtos rūšies medžioklės ploto vienetą, prijungiant prie pareiškėjos medžioklės ploto vieneto pareiškėjos direktoriaus ir akcininko nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Skundžiamas Sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, yra pagrįstas ir motyvuotas. Nėra užfiksuota jokių pareiškėjai gyvūnų daromos žalos atvejų, todėl skundo argumentai dėl tariamai daromos žalos pareiškėjos turtui yra nepagrįsti. Gyvūnų populiacija hidrotechninių įrenginių zonose yra kontroliuojama Suopio. Pareiškėjos nurodoma žala neįrodyta jokiais objektyviais įrodymais. Be to, pareiškėja nė karto nesikreipė teisės aktų nustatyta tvarka dėl pareiškėjos turtui gyvūnų padaryta žala į Suopį, kuris atsakingas už hidrotechninių įrenginių kontrolę, dėl žalos hidrotechniniams įrenginiams atlyginimo.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Suopio atstovas advokatas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Byloje ginčas kilęs dėl Sprendimo, kuriuo Komisija atsisakė inicijuoti pareiškėjos medžioklės plotų vienetų keitimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Įvertinus rašytinę bylos medžiagą laikoma, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnio 1 dalies prasme nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės.
Pareiškėja kreipėsi į VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ su 2018 m. birželio 1 d. prašymu Nr. 06/01 „Dėl UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės plotų vieneto ribų projekto rengimo“, kuriuo prašė parengti pareiškėjos medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektą, nes dabartinės ribos yra nustatytos pažeidžiant Kriterijų ir reikalavimų reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti. VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. S-1014 „Dėl UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės plotų vieneto ribų tikslinimo“ (toliau – Raštas) parengė medžioklėtvarkos projektų rengėjo siūlymą, kuriuo siūloma atitinkamai pakeisti pareiškėjos medžioklės plotų vienetų ribas. Pareiškėją atstovaujanti advokatų profesinė bendrija „Greenlex“ kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. S-66 „Dėl pasiūlymo pateikimo medžioklės plotų vieneto žuvininkystės tvenkinių teritorijoje riboms pakeisti“, kuriuo prašo įvertinti teikiamus dokumentus ir teikti pasiūlymą pareiškėjos medžioklės plotų vienetų riboms pakeisti Komisijai pagal Rašte siūlomą medžioklės plotų ribų projektą. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi šį prašymą, su Pasiūlymu kreipėsi, be kita ko, į Komisiją, siūlydama pakeisti pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribas, vadovaujantis Rašte išdėstytais argumentais.
Komisijos posėdyje, kuris įvyko 2019 m. sausio 17 d., buvo pradėta svarstyti Pasiūlymą. Komisijos nariai vienbalsiai nutarė dėl kitos Komisijos posėdžio datos tam, kad Komisijos nariai susipažintų su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7179-811/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-567-624/2018 ir galėtų spręsti dėl to, ar inicijuoti prašomą procesą. Kitas posėdis numatytas 2019 m. vasario 1 d. 13.00 val.
Komisijos posėdyje, kuris įvyko 2019 m. vasario 11 d., buvo tęsiamas Pasiūlymo svarstymas. Komisijos nariai vienbalsiai sutiko su pasiūlymu suteikti galimybę suinteresuotiems asmenims tarpusavyje patikslinti ribas ir sprendimą pateikti Komisijai iki 2019 m. kovo 20 d. 14.00 val.
Komisijos posėdyje, kuris įvyko 2019 m. kovo 5 d., buvo tęsiamas Pasiūlymo svarstymas. Posėdyje pranešta, kad suinteresuoti asmenys (pareiškėja ir Suopis) dėl pareiškėjos medžioklės plotų ribų keitimo nesusitarė. Įvyko balsavimas dėl pareiškėjos medžioklės plotų ribų pakeitimo inicijavimo ir rezultatu „už“ – 1, „prieš“ – 3, „susilaikė“ – 2 nuspręsta neinicijuoti pareiškėjos medžioklės plotų vienetų keitimo.
7. Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Įstatymo 8 straipsnis „Medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas“ (2017 m. lapkričio 21 d. redakcija). Pagal šio straipsnio 1 dalį, medžioklės plotų vienetų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1 000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais principais: 1) medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis arba dirbtinėmis ribomis, gerai matomomis vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške; 2) keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos, natūralūs bei dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ar įrenginiai juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių medžioklės plotų vieneto dalių. Medžioklės plotų vienetų ribos keičiamos šiais atvejais: 1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti; 2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais; 3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas; 4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas; 5) kai šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju pateikiamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai prašymas sudaryti naują medžioklės plotų vienetą (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, kad medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetų riboms pakeisti. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinti medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo etapai: 1) pasiūlymo medžioklės plotų vieneto riboms pakeisti pateikimas; 2) teisinės informacijos surinkimas ir grafinių bei ekologinių duomenų apie siūlomą pakeisti medžioklės plotų vienetą parengimas; 3) informacijos apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektą paskelbimas šalies bei vietinėje spaudoje; 4) medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projekto tvirtinimas. Kaip nurodyta aptariamo straipsnio 5 dalies 2 punkte, pasiūlymus medžioklės plotų vieneto riboms pakeisti šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai dėl medžioklės plotų vienetų žuvininkystės tvenkinių teritorijoje teikia Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliotos institucijos. Aptariamo straipsnio 9 dalis numato, kad Komisija medžioklės plotų vieneto riboms pakeisti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pasiūlymo pakeisti medžioklės plotų vieneto ribas gavimo parengia preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą, šio projekto dokumentus iškabina viešai prieinamose savivaldybės administracijos patalpose ir apie šio projekto parengimą paskelbia šalies ir vietinėje spaudoje. Suinteresuoti asmenys pastabas dėl parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projekto pateikia komisijai medžioklės plotų vienetų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskelbimo apie šį projektą šalies ir vietinėje spaudoje dienos. Visiems privačios žemės sklypų, kurie patenka į sudaromą medžioklės plotų vienetą, bet nepatenka į šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas, savininkams komisija medžioklės plotų vienetų riboms pakeisti registruotais laiškais išsiunčia informacinius pranešimus apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektą. Informaciniame pranešime privačios žemės sklypo savininkui taip pat nurodomos šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos jo, kaip žemės sklypo savininko, teisės uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas, kuriomis jis gali pasinaudoti medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projekto rengimo metu arba bet kuriuo metu vėliau, ir pasekmės, kurios pagal šį Įstatymą atsirastų nepasinaudojus šiomis žemės sklypo savininko teisėmis ir jomis pasinaudojus. Žemės sklypo savininkui siunčiamo informacinio pranešimo ir žemės sklypo savininko rašytinio sprendimo pasinaudoti šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytomis teisėmis pavyzdinės formos nustatomos Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatuose. Jeigu žemės sklypo savininko rašytinio sprendimo pasinaudoti šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis komisija medžioklės plotų vienetų riboms pakeisti negauna, laikoma, kad žemės sklypo savininkas neprieštarauja, kad jam priklausančiame žemės sklype bus laikinai medžiojama, ir nepageidauja nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas. Žemės sklypo, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, plotas įskaitomas į medžioklės plotų, patenkančių į medžioklės plotų vienetą, bendrą plotą. Žemės sklypo savininko nustatytas draudimas medžioti jam priklausančiame žemės sklype neturi įtakos medžioklės plotų vieneto vientisumui. Pagal aptariamo straipsnio 10 dalį, pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nustatytam 3 mėnesių terminui, komisija medžioklės plotų vienetų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį išnagrinėja gautus suinteresuotų asmenų pasiūlymus, prireikus medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektą pakeičia ar patikslina ir pateikia jį tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui.
8. Teisinis reguliavimas atskleidžia, kad Komisijai pavesta atlikti konkrečias viešojo administravimo funkcijas, susijusias su medžioklės plotų vienetų ribų keitimu, bei savo kompetencijos ribose priimti administracinius sprendimus dėl medžioklės plotų vienetų ribų keitimo, vadovaujantis aptartu specialiu teisiniu reguliavimu. Be specialaus teisinio reguliavimo Komisija, priimdama administracinius aktus, sukeliančius teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims, turi laikytis ir bendrųjų VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų individualiems administraciniams aktams taikomų reikalavimų. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte taip pat turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.).
9. Pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą grindžia iš esmės tuo, kad Komisija neteisėtai ir nepagrįstai, gavusi Pasiūlymą, atsisakė rengti medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektą, tokio savo Sprendimo nemotyvavo nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis. Atsakovė su tokiais skundo argumentais nesutinka, atsiliepime nurodydama, kad Komisijai suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga atsisakyti inicijuoti medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projekto rengimą, nustačius, kad jis savo ruožtu nebūtų atitikęs Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir būtų sukūręs Įstatyme nenumatytos rūšies medžioklės plotų vienetą. Argumentai dėl Sprendimo trūkumų, atsakovės teigimu, atmestini, nes Sprendimas atitinka dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo Suopis nesutikimą su pareiškėjos skundu iš esmės grindžia tuo, kad: Komisija turi teisę atsisakyti inicijuoti medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo procesą; Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, nes pareiškėjos reikalaujamas įvykdyti ribų pakeitimas yra nesuderinamas su imperatyvių teisės normų reikalavimais; pareiškėja nėra sąžininga ir siekia neteisėtų tikslų; Sprendimo formos trūkumai yra formalūs ir neturi esminės reikšmės Sprendimo teisėtumui turiningąja prasme; pareiškėjos teiginiai apie tariamai daromą žalą jo turtui ir negalėjimą kontroliuoti gyvūnų populiacijos hidrotechninių įrenginių zonose yra nepagrįsti. Kaip matyti nagrinėjamu atveju, procedūra, nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 9 ir 10 dalyse, nėra įvykdyta, nes Komisija Sprendimu atsisakė pradėti rengti pareiškėjos medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektą, gavusi Pasiūlymą. Įvertinus aptartus proceso dalyvių procesinių dokumentuose išdėstytus argumentus ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje pirmiausia turi būti atsakyta, ar Komisija, gavusi Pasiūlymą, teisėtai ir pagrįstai atsisakė rengti medžioklės ploto vienetų ribų pakeitimo projektą.
12. Įvertinus Sprendimo turinį, aptartą teisinį reguliavimą ir administracinių teismų praktiką, darytina išvada, kad Sprendimas, kuriuo atsisakyta rengti pareiškėjos medžioklės plotų ribų pakeitimo projektą, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Įstatymo nuostatų.
Sprendimu įformintas atsisakymas pradėti rengti pareiškėjos medžioklės ploto vienetų ribų pakeitimo projektą yra nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis. Vadinasi, Sprendimas priimtas be teisinio pagrindo, dėl ko, teismine tvarka neįmanoma įvertinti Komisijos atlikto teisinio vertinimo teisėtumo ir pasisakyti dėl to, ar buvo Įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant Komisija galėjo neinicijuoti medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimo projekto rengimo. Kaip matyti, Sprendime iš esmės atsispindi tik Komisijos narių, kalbėjusių Komisijos posėdžiuose, pasisakymai, nuomonės, tačiau nėra pateiktas galutinis vertinimas ir apibendrinta Komisijos narių pozicija nagrinėjamu atveju. Sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai, neatliktas nustatytų faktinių aplinkybių savarankiškas vertinimas, nepateikti argumentai. Sprendime nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas Sprendimą, nenurodyti jokie Komisijos argumentai ir motyvai, iš kurių būtų galima suprasti, kodėl, gavus Pasiūlymą, negalima pradėti rengti pareiškėjos medžioklės ploto vienetų ribų pakeitimo projekto. Skundžiamame Sprendime nenurodyta, kam konkrečiai Pasiūlymu teikiamas pareiškėjos medžioklės ploto vieneto ribų siūlomas keitimas prieštarauja ir kuo remiantis yra priimamas sprendimas nevykdyti Įstatymo 8 straipsnio 9 ir 10 dalyse įtvirtintos procedūros, pagal Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje išdėstytus medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo etapus. Komisijos pirmininkės teiginys, kad Pasiūlyme nurodyta žala neįrodyta, nepagrįsta jokiu teisiniu ar faktiniu vertinimu, t. y. nėra tinkamų motyvų dėl atsisakymo rengti pareiškėjos medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimo projekto rengimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisijos posėdžiuose aptarinėti ankstesni pareiškėjos medžioklės ploto vieneto ribų keitimo atvejai yra teisiškai nesusiję su Pasiūlymo keisti pareiškėjos medžioklės ploto vieneto ribas nagrinėjimu, kadangi nebuvo nustatyta, kad Pasiūlymu buvo teikiamas analogiškas kreipimasis kaip ir ankstesniais atvejais dėl medžioklės ploto vieneto ribų keitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepime pateikta išsami argumentacija dėl Komisijos Sprendimo turinio, t. y. kad iš jo galima daryti prielaidą, jog Komisija galimai atsisakė inicijuoti medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektą, įžvelgusi Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų sąlygų neatitikimą, būtent dėl to, kad siūlomas pakeitimo projektas neužtikrins racionalaus medžiojamų gyvūnų populiacijų valdymo ir sukurs Įstatyme nenumatytos rūšies medžioklės ploto vienetą, negali ir nepakeičia priimto ir ginčijamo Sprendimo trūkumų ir tokie argumentai nagrinėjant administracinę bylą nevertinami atskirai, ar kaip skundžiamo Sprendimo sudedamoji dalis. Teisme nėra atliekama prielaidų teisėtumo kontrolė.
13. Konstatuotina, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012 ir kt.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą ir įpareigoti Komisiją Pasiūlymą išnagrinėti iš naujo, laikantis VAĮ ir Įstatymo reikalavimų. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai. Pareiškėjos skundą tenkinus visiškai, trečiojo suinteresuoto asmens Suopio prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Teisėjų kolegija vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sprendimą, įformintą 2019 m. kovo 5 d. protokolu Nr. 3.
Įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Komisiją medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti iš naujo išnagrinėti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. pasiūlymą, laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimų.
Sprendimas per vieną 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus apygardos administraciniam teismui.