Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-3773-602/2016

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-07-08
Bylos Nr.: eA-3773-602/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01418-2014-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Arūnas Dirvonas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Anatolijus Baranovas
Atsakovas: Šilalės rajono savivaldybės administracijai, Komisijai, Šilalės rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms keisti
Trečiasis asmuo: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“
Advokatai: Donatas Petrauskas, Kęstutis Virketis

Kategorijos

2.3.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eA-3773-602/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01418-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ skundą atsakovams Šilalės rajono savivaldybės administracijai, Komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, sudarytai Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas medžiotojų klubas „Medžiotojų ragas“ (toliau – ir MK „Medžiotojų ragas“, pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti, sudarytos Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, (toliau – ir Komisija) 2014 m. rugsėjo 30 d. protokolinį sprendimą (protokolo Nr. 3) (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo nutarta 2014 m. rugpjūčio 28 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijoje (toliau – ir Administracija) gautą pareiškėjo prašymą „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir ribų pakeitimo“ sudaryti medžioklės plotų vienetą (toliau – ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymas) pripažinti neatitinkančiu imperatyvių Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų; 2) įpareigoti Komisiją bei Administraciją pradėti iš naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą, suformuoti ir patvirtinti naują medžioklės plotų vienetą bei teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą ne konkurso tvarka pareiškėjui išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymu prašė pradėti naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą, sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pagal siūlomą kartografinę schemą ir kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl leidimo jame naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius išdavimo pareiškėjui ne konkurso tvarka. Dalies miško ir žemės ūkio paskirties žemės, kuri patenka į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio (toliau – ir „Medvėgalio“ MB) naudojamą medžioklės plotų vienetą pagal valstybės suteiktą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, savininkai ir teisėti naudotojai, būdami ir „Medvėgalio“ MB nariais, 2010 metų birželio mėnesį įkūrė naują juridinį asmenį – MK „Medžiotojų ragas“. MK „Medžiotojų ragas“ steigėjų konfliktai su „Medvėgalio“ MB dėl narystės bei dėl medžioklės organizavimo tvarkos tęsiasi jau daugiau nei penkerius metus. MK „Medžiotojų ragas“ nariai buvo pašalinti iš „Medvėgalio“ MB narių, dėl to vyko teisminis ginčas ir šis pašalinimas buvo pripažintas neteisėtu. Kol ginčas buvo nagrinėjamas kasaciniame teisme, MK „Medžiotojų ragas“ nariai vėl buvo pašalinti iš „Medvėgalio“ MB medžiotojų kolektyvo narių. Tokie veiksmai užkerta kelią žemės ir miško savininkams teisėtai tapti ir būti „Medvėgalio“ MB kolektyvo nariais. „Medvėgalio“ MB nesutinka geranoriškai padalinti dabar jo naudojamą medžioklės plotų vienetą. Tokiu būdu yra susidariusi faktinė ir teisinė situacija, kai „Medvėgalio“ MB naudojamame medžioklės plotų vienete esančiuose žemės ir miškų plotuose šių žemių ir miškų savininkai ir valdytojai, turintys medžiotojų bilietus, jokiu būdu negali realizuoti teisės medžioti savo nuosavybės teise priklausančiuose ar kitaip teisėtai valdomuose privačiuose miškuose ir žemėse. Tokiu būdu apribojant ar paneigiant žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkų ir valdytojų teisę medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose miškuose ir žemėse yra pažeidžiama jų ir „Medvėgalio“ MB teisių pusiausvyra bei teisiškai nepagrįstai, neproporcingai siekiamiems tikslams yra apribojamos ir apskritai paneigiamos MK „Medžiotojų ragas“ narių žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkų ir valdytojų teisės. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas pradėti naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą. Visos kitos, išskyrus atskiro medžioklės ploto vieneto suformavimą, teisėtos priemonės tokiam tikslui pasiekti yra išnaudotos. Vadovaujantis Medžioklės įstatymu, pareiškėjo MK „Medžiotojų ragas“ nariai, žemės ūkio ir miško ūkio paskirties savininkai, dėl ilgalaikių ir nuolatinių konfliktų su trečiuoju suinteresuotu asmeniu „Medvėgalio“ MB, iš kurio medžiotojų kolektyvo narių jie neteisėtai buvo pašalinti, dalyje savo žemės sklypų yra uždraudę medžioti ir nustatę papildomas sąlygas medžioklės plotų, kuriems yra priskirti žemės sklypai, naudotojui „Medvėgalio“ MB. Pareiškėjo MK „Medžiotojų ragas“ nariams uždraudus ar nustačius papildomas sąlygas medžioti savininkų žemės sklypuose, dėl to „Medvėgalio“ MB nebegalės įgyvendinti Medžioklės įstatymo tikslo, įtvirtinto šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Todėl atsakovui Komisijai atsiranda pareiga, numatyta Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos (atsakovo) iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. atsakovui Komisijai atsiranda pareiga sudaryti naują medžioklės plotų vienetą vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat, kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Pareiškėjo manymu, naujai sudaromo medžioklės plotų vieneto naudojimo teisė gali būti suteikta tik pareiškėjo medžiotojų kolektyvo nariams, kadangi jie visiems kitiems galimiems medžioklės plotų naudotojams yra uždraudę medžioti.

Atsiliepimas

Atsakovai Administracija ir Komisija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose atsakovai paaiškino, kad pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnį, medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos tik šio įstatymo 2 dalyje nustatytais atvejais, todėl nagrinėjamu atveju medžioklės plotų vienetai gali būti sudaryti ir jų ribos gali būti keičiamos tik egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu. Pagal Medžioklės įstatyme įtvirtintą medžioklės teisinį reguliavimą, medžioklės ploto vieneto sumažinimas be „Medvėgalio“ MB sutikimo nėra galimas. Komisija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir, remdamasi galiojančiais teisės aktais, priėmė skundžiamą sprendimą. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo MK „Medžiotojų ragas“ nariai nustatė papildomas sąlygas medžioklės plotų naudotojui „Medvėgalio“ MB, kuriems yra priskirti jų žemės sklypai, neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui, kadangi medžioklės plotai, kuriuose uždrausta medžioti, yra itin maži – sudaro tik kelis ar keliolika hektarų. Pagal Medžioklės įstatymo nuostatas, negali būti formuojamas medžioklės plotų vienetas, kurio dydis (plotas) būtų mažesnis kaip 1 000 ha. Komisija, vertindama su pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 24 d. prašymu pateiktus dokumentus, nustatė, kad nė vienas iš prašyme nurodytų asmenų nėra didesnio kaip 1 000 ha dydžio žemės ploto savininkas. Be to, pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 24 d. prašyme nurodyti žemės sklypai yra išsidėstę ne vientisai ir tarpusavyje nesusisiekia. Pareiškėjo prašomo medžioklės plotų vieneto suformavimas pažeistų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsakmiai nustatančias, kad medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1 000 ha vientisų medžioklės plotų. Pareiškėjo nurodyta Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta „medžioklės“ sąvoka nėra susijusi su laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, todėl nesuprantama dėl kokių priežasčių, uždraudus pareiškėjo nariams medžioti savininkų žemės sklypuose, trečiasis suinteresuotas asmuo „Medvėgalio“ MB nebegalės įgyvendinti Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodė, kad tais atvejais, kurie akivaizdžiai neatitinka sąlygų, apibrėžtų Medžioklės įstatymo 8 straipsnyje, Komisija turėtų įgalinimus nepradėti rengti medžioklės plotų vieneto projekto, nes visiškai nesant aplinkybių, įtvirtintų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, medžioklės plotų vieneto projekto rengimas greičiausiai būtų teisiškai beprasmiškas ir neturėtų būti pradėtas rengti. Atsakovų teigimu, tokia Lietuvos vyriausiojo administravimo teismo išvada suponuoja Komisijos teisę bei pareigą, nustačius Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagrindus, iš karto atsisakyti rengti bet kokį, net ir preliminarų, medžioklės plotų vieneto projektą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo „Medvėgalio“ MB prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose „Medvėgalio“ MB iš esmės sutiko su atsakovų argumentais, papildomai paaiškino, kad dėl plotų padalinimo „Medvėgalio“ MB valdyba buvo susirinkusi ir šis klausimas buvo svarstytas, tačiau visi susirinkime dalyvavę valdybos nariai pasisakė prieš medžioklės plotų padalinimą. Kiekvienais metais „Medvėgalio“ MB organizuoja draugiškas medžiokles, į kurias kviečiami žemės savininkai, turintys medžiotojo bilietą ir kuriems nuosavybės teise „Medvėgalio“ MB medžioklės plotų vienete priklauso miško arba žemės ūkio paskirties žemė. MK „Medžiotojų ragas“ nariai, kurie teismo nutartimi pripažinti neteisėtai pašalintais iš „Medvėgalio“ MB narių, gali vėl jais tapti ir medžioti. Pareiškėjo nariams uždraudus „Medvėgalio“ MB medžioti jiems priklausančiuose žemės sklypuose, medžioklės plotų naudotojas apskritai nebėra atsakingas ir neprivalo atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės sklypų savininkams. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su tuo, kad „Medvėgalio“ MB nebegali įgyvendinti Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto tikslo – medžiojamųjų gyvūnų apsaugos ir racionalaus naudojimo, teigė, kad tai tėra nepagrįsta pareiškėjo nuomonė, neatitinkanti faktinių aplinkybių. Pagal Medžioklės 8 straipsnio 1 dalį, tam, kad medžioklės plotų vienetai būtų sudaromi ir jų ribos keičiamos, reikia, kad medžioklės plotų vienetas apimtų ne mažiau kaip 1 000 ha vientisų medžioklės plotų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 11 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo MK „Medžiotojų ragas“ skundą, t. y.: panaikino Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti sprendimą, įformintą 2014 m. rugsėjo 30 d. posėdžio protokolu Nr. 3; įpareigojo Komisiją medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo MK „Medžiotojų ragas“ 2014 m. rugpjūčio 24 d. (gautas 2014 m. rugpjūčio 28 d.) prašymą „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir ribų pakeitimo“; netenkino trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ MB prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovų Administracijos ir Komisijos apeliacinį skundą, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti taikytinas teisės normas interpretavo netinkamai, 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsakovų apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo MK „Medžiotojų ragas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui „Medvėgalio“ MB iš pareiškėjo MK „Medžiotojų ragas“ 1 217,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmetė kaip nepagrįstą; prašymą dėl 968 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteisimo paliko nenagrinėtą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti, sudarytos Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, 2014 m. rugsėjo 30 d. protokolinio sprendimo (protokolo Nr. 3), kuriuo nutarta 2014 m. rugpjūčio 28 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijoje gautą pareiškėjo prašymą „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir ribų pakeitimo“ sudaryti medžioklės plotų vienetą pripažinti neatitinkančiu imperatyvių Medžioklės įstatymo 8 straipsnio ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovus Komisiją ir Administraciją pradėti iš naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą, suformuoti ir patvirtinti naują medžioklės plotų vienetą bei teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą ne konkurso tvarka pareiškėjui išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete.

Pasisakydamas dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo teismas atsižvelgė į Medžioklės įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) nuostatas. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos šiais atvejais: 1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti; 2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais; 3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas; 4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. LV1-91 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Medvėgalis“, esančiame Šilalės ir Telšių rajonų savivaldybėse išdavimo“ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui išdavė leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Medvėgalis“, esančiame Šilalės ir Telšių rajono savivaldybėse. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas MK „Medžiotojų ragas“ siekia suformuoti medžioklės plotų vienetą „Medvėgalio“ MB priklausančioje medžioklės ploto vieneto teritorijoje. Remiantis bylos medžiaga ir proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad „Medvėgalio“ MB nesutiko padalinti medžioklės plotų vienetą. Minėtų aplinkybių bylos proceso šalys neginčijo.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, negalima sudaryti medžiotojų klubui „Medžiotojų ragas“ medžioklės plotų vienetą, kadangi jį norima sudaryti „Medvėgalio“ MB priklausančioje medžioklės plotų vieneto teritorijoje, kurios jis neatsisakė bei nesutiko jos perleisti ar kitaip padalinti. Be to, nėra būtinybės medžioklės plotų vieneto ribas ir teritorijas patikslinti pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, kadangi byloje nenustatyta, jog pagal Saugomų teritorijų įstatymą yra įsteigta nauja saugoma teritorija ar pasikeitusios esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribos. Iš pareiškėjo pateiktų papildomų dokumentų teismas nustatė, kad A. G., A. B., R. G., A. L., A. V. bei T. Š. nustatė papildomas medžioklės sąlygas, o R. B. uždraudė medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Liudytojai R. B., A. L. bei M. E. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypai, esantys „Medvėgalio“ MB medžioklės plotų vienete; nurodė, kad jie negali tinkamai įgyvendinti teisės medžioti dėl nuolatinių konfliktų su „Medvėgalio“ MB; negalėdami įgyvendinti teisės medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, o „Medvėgalio“ MB jų žemės sklypuose iš esmės nemedžiojant, jie patiria medžiojamųjų gyvūnų jų sklypams padaromą žalą, kuri iš esmės nėra atlyginama.

Teismas atsižvelgė į Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą medžioklės sąvokos definiciją, taip pat į Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat, kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1 000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais principais: 1) medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis arba dirbtinėmis ribomis, gerai matomomis vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške; 2) keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos, natūralūs bei dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ar įrenginiai juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių medžioklės plotų vieneto dalių. Be to, Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalis leidžia medžioklės plotų vienetus sudaryti ir jų ribos pakeisti Komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia, jei medžioklės plotų vieneto plotas neatitinka šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto minimalaus dydžio arba medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijų. Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 6 dalis numato, kad mažesnių kaip 1 000 ha medžioklės plotų naudotojai su gretimų medžioklės plotų naudotojais gali susitarti dėl medžioklės plotų padidinimo iki 1 000 ha arba šių plotų sujungimo, tai įformindami šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu dokumentu ir šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytai komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti pateikdami bendrą prašymą dėl medžioklės plotų pripažinimo medžioklės plotų vienetu.

Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas priėjo prie išvados, kad medžioklės plotų vienetas turi būti vientisas ir ne mažesnis nei 1 000 ha ploto. Iš Šilalės rajono klubo „Medžiotojų ragas“ pateiktų žemės / miško sklypų išdėstymo plano 2014 m. bei medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ formuojamo medžioklės ploto vieneto žemėlapio M1:1500 teismas nustatė, kad MK „Medžiotojų ragas“ narių žemės sklypai yra išsidėstę ne vientisai, tarpusavyje nesusisiekia. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nė vienas iš pareiškėjo MK „Medžiotojų ragas“ narių nuosavybės teise nevaldo didesnio kaip 1 000 ha dydžio žemės ploto. Remdamasis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 22 straipsnio 6 dalimi bei nustatęs, kad nė vienas iš pareiškėjo narių neturi vientiso 1 000 ha žemės sklypo, be to, daugelis šių žemės sklypų nėra tarpusavyje susijungę, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomo medžioklės plotų vieneto suformavimas pažeistų imperatyvias Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

Taip pat teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog „Medvėgalio“ MB negalės įgyvendinti medžioklės tikslo bei medžiojamųjų gyvūnų apsaugos ir racionalus jų naudojimo, kadangi pareiškėjo nariai yra uždraudę ar kitaip apriboję medžioti „Medvėgalio“ MB jų nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad medžioklės plotai, kuriuose uždrausta medžioti, yra itin maži palyginus su „Medvėgalio“ MB medžioklės plotų teritorija. Vadinasi, uždraudimas medžioti nedidelėje medžioklės plotų vieneto dalyje „Medvėgalio“ MB nesutrukdys pasiekti vieną iš medžioklės tikslų ir užtikrinti medžiojamųjų gyvūnų apsaugą bei jų racionalų naudojimą visame medžioklės plotų vienete. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, Komisijai nekyla pareigos savo iniciatyva sudaryti naują medžioklės plotų vienetą siekiant užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą ir kt. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama, jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkas šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka uždraudė medžioti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nariams uždraudus ar nustačius papildomas sąlygas medžioti jiems nuosavybe teise priklausančiose teritorijose, už gyvūnų padarytą žalą „Medvėgalio“ MB neprivalės atsakyti. Toks uždraudimas neturi įtakos „Medvėgalio“ MB priklausančio medžioklės plotų vieneto vientisumui (Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalis). Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014 konstatavo, kad pareiškėjo MK „Medžiotojų ragas“ nariai iš „Medvėgalio“ MB buvo pašalinti neteisėtai, todėl nariai, turintys medžiotojų bilietus, gali vėl tapti „Medvėgalio“ MB nariais ir realizuoti teisę medžioti.

Atsižvelgęs į nustatytas teisines bei faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas medžioklės plotų vieneto projektas, remiantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 bei 2 dalimis, negali būti patvirtintas, nes medžioklės plotų vieneto projekto rengimas būtų teisiškai beprasmis ir dėl to jis neturėtų būti pradėtas rengti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2020-556/2015). Komisija 2014 m. rugsėjo 30 d. priimtame protokoliniame sprendime (protokolo Nr. 3) aiškiai nurodė teisės aktus ir priežastis, dėl kurių pareiškėjo prašymas nėra tenkinamas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas nenustatė pagrindo jį naikinti.

Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo reikalavimo, teismas nusprendė netenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovus Komisiją ir Administraciją pradėti naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą, suformuoti ir patvirtinti naują medžioklės plotų vienetą bei teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą ne konkurso tvarka pareiškėjui išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete.

Trečiasis suinteresuotas asmuo „Medvėgalio“ MB prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Spręsdamas dėl šio trečiojo suinteresuoto asmens prašymo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių bei 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nurodė, kad netenkinus pareiškėjo skundo, trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo visiškai apgintos ir dėl to jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui pagal 2014 m. gruodžio 19 d. atstovavimo sutartį surašant atsiliepimą ir atliekant kitus procesinius veiksmus atstovavo advokatas Kęstutis Virketis, o pagal 2015 m. sausio 22 d. atstovavimo sutartį administracinę bylą nagrinėjant 2015 m. sausio 22 d., 2016 m. vasario 9 d. bei 2016 m. kovo 22 d. teismo posėdžiuose atstovavo advokatas Donatas Petrauskas. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Bylai aktualiu laikotarpiu 2014 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 972 nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. patvirtinta mėnesinė alga buvo 300 Eur (nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1 035 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 Eur). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, kad jos įeina į atskirų paslaugų, išvardytų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Iš 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros (serija KV Nr. 14/063) teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo už bylos dokumentų analizę, aptarimą su klientu, atsiliepimo į patikslintą skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui parengimą sumokėjo 1 121,41 Eur. Minėtos sąskaitos apmokėjimą patvirtina 2014 m. gruodžio 22 d. sąskaitos bei mokėjimo išrašai. Teismas vertino, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 1 121,41 Eur suma už atsiliepimo parengimą viršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytą maksimalų dydį (900 Eur), todėl teismas šią sumą nusprendė sumažinti iki 900 Eur. Iš 2015 m. sausio 13 d. sąskaitos faktūros (serija DP Nr. 15/01-4) teismas nustatė, kad už atstovavimą 2015 m. sausio 22 d. teismo posėdyje sumokėta 700 Eur. 2015 m. sausio 22 d. prašyme „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“ šios išlaidos detalizuotos nurodant, kad jas sudaro kelionės sąnaudos Vilnius–Klaipėda–Vilnius ir sugaištas laikas atstovaujant teismo posėdyje. Sąskaitos apmokėjimą patvirtina 2015 m. sausio 15 d. mokėjimo kvitas. Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,15 MMA, taigi maksimali galima priteistina suma yra 45 Eur už valandą. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad teismo posėdis truko 1 val. ir 58 min. Vadovaudamasis Rekomendacijų 9 punktu, teismas sprendė, kad pagrįsta priteistina suma už atstovavimą 2015 m. sausio 22 d. teismo posėdyje laikytina 90 Eur.

Taip pat teismas pažymėjo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojo nauja Rekomendacijų redakcija, kuri nustatė naują bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarką. Rekomendacijų (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 756,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1, taigi maksimali galima priteistina suma yra 75,69 Eur už valandą. Iš 2016 m. sausio 15 d. sąskaitos faktūros (serija DP Nr. 16/01-3) bei 2016 m. kovo 15 d. sąskaitos faktūros (serija DP Nr. 16/03-3) teismas nustatė, kad už pasiruošimą ir atstovavimą 2016 m. vasario 9 d. ir 2016 m. kovo 22 d. teismo posėdžiuose sumokėta 1 400 Eur. 2016 m. vasario 9 d. ir 2016 m. kovo 21 d. prašymuose „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“ šios išlaidos detalizuotos nurodant, kad jas sudaro kelionės sąnaudos Vilnius–Klaipėda–Vilnius ir sugaištas laikas atstovaujant. Sąskaitos apmokėjimą patvirtina 2016 m. sausio 19 d. bei 2016 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymai. Remdamasis teismo posėdžių informacinėmis pažymomis, teismas nustatė, kad iš viso 2016 m. sausio 19 d. ir 2016 m. kovo 18 d. teismo posėdžiai truko 3 val. 15 min, todėl pagrįsta priteistina suma už atstovavimą šiuose posėdžiuose laikytina 227,07 Eur.

Spręsdamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymo atlyginti transporto išlaidas (advokato išlaidas degalams), sugaištą laiką kelionei Vilnius–Klaipėda–Vilnius bei pasiruošiant 2016 m. sausio 19 d. bei 2016 m. kovo 18 d. teismo posėdžiams, teismas atsižvelgė į Rekomendacijų (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 ir 3 punktų nuostatas bei pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti dar kartą, pareiškėjas svarbių naujų faktinių aplinkybių nebepateikė, be to, trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, įrodančių, kad advokato iš Vilniaus miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas, kad reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje, t. y. Klaipėdos ar Šilalės mieste, nėra. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-566/2012, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-693/2014). Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo tinkamai nepagrindė minėtų išlaidų ir nepateikė teismui dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas netenkino prašymo priteisti transporto išlaidas (advokato išlaidas degalams), išlaidas už sugaištą laiką bei pasiruošimo bylos nagrinėjimui išlaidas. Taip pat teismas paliko nenagrinėtą trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (968 Eur), pažymėdamas, kad tokį prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę pateikti apeliaciniam teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

III.

Pareiškėjas MK „Medžiotojų ragas“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąrašas pagrindų, kuriems esant (kuriuos nustačius) gali būti sudaromi medžioklės plotų vienetai ir / ar keičiamos jų ribos. Teismo sprendime nepagrįstai tvirtinama, kad apeliantas siekia suformuoti medžioklės plotų vienetą „Medvėgalio“ MB priklausančio medžioklės plotų vieneto teritorijoje. Tačiau „Medvėgalio“ MB nepriklauso ir negali priklausyti joks medžioklės plotų vienetas, nes jis nėra žemės savininkas, o tik medžioklės plotų vieneto naudotojas, kuriam yra laikinai išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Taip pat teismo sprendime nepagrįstai tvirtinama, kad Komisija neturi kompetencijos sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, vadovaujantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi. Toks tvirtinimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (administracinė byla Nr. A502-1985/2013) pateikto Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies išaiškinimo, pagal kurį Komisija yra tas subjektas, kuris, remiantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teikia medžioklėtvarkos projektus, kurie yra pagrindas sudaryti medžioklės plotų vienetus ir keisti jų ribas. Be to, Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta Komisijos iniciatyvos teisė, kuri reiškia, kad medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų ribos keičiamos Komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Komisija, vadovaudamasi atsakingo valdymo principu, privalo užtikrinti miško ir žemės ūkio paskirties žemės savininkų (MK „Medžiotojų ragas“) teises, užtikrinti jų galimybę medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiose ir patikėjimo teise valdomose žemėse. Komisijos atsisakymas patenkinti MK „Medžiotojų ragas“ prašymą pradėti naujo medžioklės ploto sudarymo procedūrą, suformuoti naują medžioklės plotų vienetą ir teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos siūlymą išnuomoti šį medžioklės ploto vienetą apeliantui prieštarauja su medžiokle susijusių santykių teisiniam reguliavimui.Teismas netinkamai taikė medžioklę reglamentuojančias materialinės teisės normas (Medžioklės įstatymo 8 str., 13 str.), nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad medžioklę Lietuvos Respublikoje reglamentuojantys teisės aktai turi būti aiškinami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnį (teisės į nuosavybę apsauga) ir šio straipsnio taikymo Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – ir EŽTT) praktiką. Apeliantas pažymi, kad ginčo atveju „Medvėgalio“ MB, pašalindamas žemės ūkio ir miško paskirties savininkus iš medžiotojų kolektyvo narių, paneigė jų teisę į nuosavybę, kurią gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymai, dėl to šiandien MK „Medžiotojų ragas“ steigėjai, žemės ūkio ir miško žemės savininkai ir valdytojai, negali jokiais būdais įgyvendinti savo teisės medžioti jiems priklausančiose žemėse ir miškuose. Miško ir žemės ūkio žemės paskirties savininkų teisinė padėtis nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies novelai, kuri leidžia tik ne mažiau kaip 100 ha nuosavybės teise valdančiam miško ir žemės ūkio paskirties žemės savininkui tapti medžiotojų kolektyvo nariu, labai pablogėjo. Kitų miško ir žemės ūkio paskirties žemės savininkų, valdančių mažiau kaip 100 ha žemės nuosavybę, teisės Medžioklės įstatyme yra visiškai paneigtos, nes miško ir žemės ūkio paskirties žemes medžioklės tikslams naudojantys medžiotojų būreliai neturi pareigos į savo medžiotojų kolektyvus priimti miško ir žemės ūkio paskirties žemių savininkus, valdančius nuosavybės teise mažiau nei 100 ha miško ir žemės ūkio paskirties žemių. Teisės tapti medžiotojų kolektyvo nariais tik tiems savininkams, kurie turi ne mažiau kaip 100 ha nuosavybę, įtvirtinimas nuo 2014 m. sausio 1 d. Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies noveloje prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, taip pat Konvencijos 1 protokolo 1 straipsniui (žr. EŽTT 2012 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Chabauty prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 57412/08; 2012 m. birželio 6 d. sprendimas byloje Hermann prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 9300/07).Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo motyvu, kad medžioklės plotų vienetas negali būti sudaromas, nes klubo nariams priklausantys žemės sklypai yra išsidėstę ne vientisai, tarpusavyje nesusisiekia. Šiuo aspektu apeliantas pabrėžia, kad MK „Medžiotojų ragas“ yra pateikęs savo preliminarų pasiūlymą, kaip gali būti formuojamas naujas medžioklės plotų vienetas. Apelianto siūlomas naujas medžioklės plotų vienetas atitinka visus teisės aktų nustatytus reikalavimus medžioklės plotų vienetams ir nesuardo „Medvėgalio“ MB naudojamo medžioklės ploto vieneto vientisumo, kaip to reikalauja Medžioklės įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 514 „Dėl medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijų ir reikalavimų medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti patvirtinimo“. Apelianto siūlomas kartografinis medžioklės plotų vienetas yra tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau medžioklės ploto dydis ir jo ribos gali būti nustatytos Šilalės rajono savivaldybės administracijos Komisijos ex officio, jai įgyvendinant Medžioklės įstatymo 8 straipsnyje numatytą kompetenciją, teisę ir pareigą rengti medžioklėtvarkos projektą naujų medžioklės plotų vieneto sudarymui, suformuojant naują medžioklės plotų vienetą ir tokiu būdu užtikrinant MK „Medžiotojų ragas“ narių, miško ir žemės ūkio paskirties žemės savininkų, teises. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad MK „Medžiotojų ragas“ nariai dėl nuolatinių konfliktų yra uždraudę medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose plotuose „Medvėgalio“ MB nariams ir nuolat patiria žalą, daromą jų žemės ūkio pasėliams, kurios pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytą žalos atlyginimo teisinį reguliavimą niekas neatlygina. Tokiu būdu apelianto nariai patiria žalą ir pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį bei 8 straipsnio 6 dalį. Komisijai kyla pareiga taip sudaryti naujus medžioklės plotų vienetus, kad tokia žala nekiltų.Apelianto teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį Klaipėdos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nepagrįstai užvilkino teismo procesą atstatant pažeistas MK „Medžiotojų ragas“ narių, žemės savininkų, teises, taip pat galimai pažeidė pareiškėjo MK „Medžiotojų ragas“ teisę į teisingą teismą (Konvencijos 6 str.), nes LVAT nutartyje nėra nurodyti konkretūs tokios nutarties motyvai, kaip yra numatyta ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 142 straipsnio 2 dalyje.

Atsiliepimas

Atsakovai Administracija ir Komisija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad:

Apeliaciniame skunde dėstoma pareiškėjo subjektyvi nuomonė, pagrįsta deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija teismo atlikto įrodymų vertinimo. Atsakovų nuomone, teismas skundžiamame sprendime tinkamai ištyrė esminę reikšmę bylos nagrinėjimui turinčius įrodymus. Pareiškėjas ginčija teismo sprendimą nurodydamas tas pačias aplinkybes, kaip ir kituose savo procesiniuose dokumentuose. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas priimtame sprendime išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies taikymo.Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad „Medvėgalio“ MB nepriklauso ir negali priklausyti joks medžioklės plotų vienetas, nes jis nėra žemės savininkas, o tik medžiokles plotų vieneto naudotojas, kuriam yra laikinai išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Remdamiesi Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 5, 14, 15 dalių, 10 straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, atsakovai pažymi, kad medžioklės plotų vienetas, kurio ribų pakeitimo (ploto sumažinimo) siekia pareiškėjas, sudarytas vadovaujantis medžioklės tvarkos principais Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo metu esamo medžioklės plotų vieneto naudotojas yra „Medvėgalio“ MB, kuriam 2014 m. spalio 6 d. naujam 10 metų laikotarpiui buvo išduotas Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete Nr. LG2-93. „Medvėgalio“ MB, turintis jam teisėtai išduotą leidimą, turi teisę visame medžioklės plotų vienete medžioti ir naudotis kitomis su tuo susijusiomis įstatymuose medžioklės plotų naudotojams suteikiamomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, „Medvėgalio“ MB plotų padalijimas iš esmės pažeistų „Medvėgalio“ MB narių teises laisvai medžioti visame medžioklės plotų vienete bei įgyvendinti kitas įstatymų nustatytas teises bei pareigas.Atsakovai pabrėžia, kad Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl minimalaus medžioklės plotų vieneto ploto (ne mažiau kaip 1 000 ha) nėra savitikslis. Šis reikalavimas grindžiamas Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje išvardytais tikslais, taip pat siejasi su Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatomis, tiesiogiai susijęs ir su Medžioklės įstatymo 11 straipsnio, kuris reglamentuoja leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimo pabaigą, 1 dalies 4 punktu. Sistemiškai aiškinant bei vertinant Medžioklės įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad ne tik leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius nustoja teisinės galios, jeigu medžioklės plotų vieneto plotas (dydis) tampa mažesnis kaip 1 000 ha, bet ir tai, kad negali būti formuojamas medžioklės plotų vienetas, kurio dydis (plotas) būtų mažesnis kaip 1 000 ha (Medžiokles įstatymo 8 str. 1 d., 2 d. 2 p.). Medžioklės plotų vieneto vientisumo sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 514 patvirtintų Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijų ir reikalavimų medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti 3 punkte. Komisija, vertindama kartu su pareiškėjo prašymu pateiktus dokumentus, nustatė, kad nė vienas iš prašyme nurodytų asmenų nėra didesnio kaip 1 000 ha dydžio žemės ploto savininkas. Komisija taip pat nustatė, kad pareiškėjo prašyme nurodyti žemės sklypai yra išsidėstę nevientisai ir tarpusavyje nesusisiekia. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomo medžioklės plotų vieneto suformavimas pažeistų tiek Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto, tiek ir Įstatymo 1 dalies nuostatas, imperatyviai nustatančias, kad medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1 000 ha vientisų medžioklės plotų. Pareiškėjo į administracinę bylą pateikta kartografinė schema tik patvirtina, kad pareiškėjo siūlomas sudaryti medžioklės plotų vienetas apima mažiau kaip 1 000 ha medžioklės plotų, o nurodyti žemės sklypai faktiškai yra išsidėstę nevientisai ir tarpusavyje nesusisiekia.Teismas sprendime teisingai nurodė, kad Komisija turi teisę bei pareigą, nustačiusi Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagrindus, iš karto atsisakyti rengti bet kokį, net ir preliminarų, medžioklės plotų vieneto projektą.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo „Medvėgalio“ MB su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą nepakeistą, taip pat prašo priteisti jam iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime „Medvėgalio“ MB atkreipia dėmesį į tai, kad:

Pareiškėjo teiginiai, esą „Medvėgalio“ MB laukinės gyvūnijos populiaciją reguliuoja neracionaliai, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Kadangi „Medvėgalio“ MB medžioklės plotai yra dideli, o žvėrių tankis buvo mažas, todėl imtasi priemonių medžiojamai faunai saugoti ir gausinti. Jeigu būtų neteisėtai padalintas „Medvėgalio“ MB valdomas plotas ir šiuose plotuose medžiotų 2 skirtingi medžiotojų būrelio nariai, būtų sutrikdyta gyvūnų populiacija, migracija, o žvėrys neturėtų jokios ramybės.Aplinkybė, kad pareiškėjo MK „Medžiotojų ragas“ nariams nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys „Medvėgalio“ MB naudojamuose medžioklės plotuose, nepaneigia tos aplinkybės, kad „Medvėgalio“ MB yra teisėtai ir pagrįstai išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame konkrečiame medžioklės plotų vienete. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis „Medvėgalio“ MB naudojamų plotų nepriklauso MK „Medžiotojų ragas“ nariams. Priešingai, beveik visi „Medvėgalio“ MB nariai yra žemės savininkai. Pareiškėjo nuomone, „Medvėgalio“ MB nebegali įgyvendinti Medžioklės įstatymo tikslo, įtvirtinto Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, dėl to Komisijai atsiranda pareiga, numatyta Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje numatyta tvraka, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Nesutikdamas su tokiais pareiškėjo teiginiais, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjo MK „Medžiotojų ragas“ nariai nustatė papildomas sąlygas medžioklės plotų naudotojui „Medvėgalio“ MB, kuriam yra priskirti jų žemės sklypai, neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui, kadangi medžioklės plotai, kuriuose uždrausta medžioti, yra itin maži – t. y. sudaro tik kelis ar keliolika hektarų. Be to, pareiškėjo nurodyta Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta medžioklės sąvoka nėra susijusi su laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, todėl nesuprantama dėl kokių priežasčių, uždraudus pareiškėjo nariams medžioti savininkų žemės sklypuose, „Medvėgalio“ MB nebegalės įgyvendinti Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatos.Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde remiasi 2015 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, kuris yra panaikintas, todėl visi pareiškėjo teiginiai, susiję su šio teismo sprendimo vertinimu, neturi jokios teisinės reikšmės.„Medvėgalio“ MB nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai pritaikė materialines teisės normas, taip pat tinkamai ištyrė visas bylos faktines aplinkybes, dėl to teisingai konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas medžioklės plotų vieneto projektas, remiantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, negali būti patvirtintas, todėl tokio medžioklės plotų vieneto projekto rengimas būtų teisiškai beprasmis ir jis neturėtų būti pradėtas rengti.

Pareiškėjas MK „Medžiotojų ragas“ 2016 m. birželio 20 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

Ar Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 17 straipsnis turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad žemės ūkio ir miško paskirties sklypų savininkams nacionaliniuose teisės aktuose turi būti suteikta teisė naudoti savo nuosavybę su medžiokle susijusiai ūkinei veiklai ar gauti iš šios veiklos pajamas savo nuosavybę naudoti medžioklės plotų vienetų formavimui (pavieniui ar kooperuojantis su kitais žemės sklypų savininkais) ar juos išnuomoti su medžiokle susijusiai veiklai;Ar Chartijos 17 straipsnis (teisė į nuosavybę) turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad žemės sklypų savininkai turi teisę tapti nuo sovietmečio laikų veikiančių medžiotojų kolektyvų, kurie neatlygintinai (neatlygindami už tai žemės savininkui) naudoja žemės savininkų nuosavybę medžioklei, nariais;Ar Chartijos 17 straipsnis (teisė į nuosavybę) turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme (13 straipsnio 3 dalis), kuriame nenumatyta teisinė galimybė žemės savininkams, kurių žemės sklypų nuosavybė yra mažesnė nei 1000 ha ir nėra susisiekiantys, galėtų tapti medžiotojų kolektyvų nariais arba patys kooperacijos pagrindu galėtų formuoti medžioklės plotų vienetus ir juos naudoti arba išnuomoti ūkinei veiklai, susijusiai su medžiokle;Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 106 straipsnis (EB sutarties 86 straipsnis) turėtų būti aiškinamas taip, kad valstybės įmonėms bei įmonėms, kurioms valstybės narės suteikia specialias arba išimtines teises, valstybės narės nepriima naujų teisės aktų ir nepalieka galiojančių, prieštaraujančių Sutartyse nurodytoms taisyklėms, tuo aspektu, kad 2002 m. priėmus Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą, jame buvo įtvirtinta išimtinė teisė naudoti žemės savininkų žemės sklypus sovietmečiu sukurtiems medžiotojų būreliams, kuriems nebuvo nustatyta pareiga į savo gretas priimti žemės sklypų savininkus ar leisti jiems patiems suformuoti medžioklės plotų vienetus ir juos naudoti su medžiokle susijusiai ūkinei veiklai;Ar Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintos konkurencijos taisyklės turi būti aiškinamos taip, kad žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų savininkams pagal nacionalinę teisę turi būti suteikta galimybė gauti pajamas iš savo nuosavybės naudojimo su medžiokle susijusiai ūkinei veiklai;Ar Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintos konkurencijos taisyklės turi būti aiškinamos taip, kad žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypai pagal nacionalinę teisę negalintys gauti pajamų savo nuosavybę naudojant medžioklei yra diskriminuojami kitų ES valstybių narių žemdirbių atžvilgiu ir todėl jų produkcija yra aukštesnės savikainos, todėl jie yra diskriminuojami kitų ES valstybių narių, kuriose nėra paneigta žemės savininkų teisė medžioti ir gauti pajamų iš su medžiokle susijusios ūkinės veiklos, žemdirbių atžvilgiu;Ar Chartijos 16 ir 17 straipsniai laisvai užsiimti pasirinkta profesija ar veikla turi būti aiškinami taip, kad žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų savininkai ir naudotojai, turintys teisę medžioti, turi teisę patys ar kooperacijos pagrindais naudoti savo nuosavybę su medžiokle susijusiai ūkinei veiklai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. protokolinio sprendimo, kuriuo nutarta pareiškėjo prašymą „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir ribų pakeitimo“ pripažinti neatitinkančiu imperatyvių Medžioklės įstatymo reikalavimų, teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas MK „Medžiotojų ragas“ yra 2010 m. birželio 3 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Dalies miško ir žemės ūkio paskirties žemės, kuri patenka į „Medvėgalio“ MB naudojamą medžioklės plotų vienetą pagal valstybės suteiktą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, savininkai ir teisėti naudotojai, būdami ir „Medvėgalio“ MB nariais, įkūrė naują juridinį asmenį – MK „Medžiotojų ragas“. MK „Medžiotojų ragas“ nariai buvo pašalinti iš „Medvėgalio“ MB narių, dėl to vyko teisminis ginčas ir šis pašalinimas buvo pripažintas neteisėtu. „Medvėgalio“ MB nesutiko geranoriškai padalinti jo naudojamą medžioklės plotų vienetą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas manė, jog yra pagrindas pradėti naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą.

Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 24 d. (Administracijoje gautas 2014 m. rugpjūčio 28 d.) prašymu „Dėl medžioklės plotų sudarymo ir ribų pakeitimo“ kreipėsi į Komisiją, prašydamas: 1) pradėti naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą pagal pareiškėjo pateikiamą kartografinį pasiūlymą; 2) suformuoti ir patvirtinti naują medžioklės plotų vienetą; 3) teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoti ne konkurso tvarka leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete MK „Medžiotojų ragas“. Iš kartu su pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymu pateikto kartografinio pasiūlymo matyti, kad pareiškėjo prašomas suformuoti naujas medžioklės plotų vienetas yra „Medvėgalio“ MB medžioklės ploto dalyje. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą motyvavo tuo, kad: žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkų ir valdytojų, MK „Medžiotojų ragas“ steigėjų konfliktai su „Medvėgalio“ MB dėl narystės medžiotojų kolektyve bei dėl medžioklės organizavimo tvarkos tęsiasi jau daugiau nei penkerius metus; žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkai ir valdytojai, turintys medžiotojų bilietus, negali įgyvendinti savo teisės pilnai naudoti savo nuosavybę, t. y. medžioti jiems priklausančiuose miškuose ir žemėse, laikantis visų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų, yra išnaudoję visas kitas (išskyrus atskiro medžioklės ploto vieneto suformavimą) teisėtas priemones tokiam tikslui pasiekti; tokios žemės ir miškų savininkų ir valdytojų teisės įgyvendinimui trukdo „Medvėgalio“ MB, kuris nesutinka geranoriškai padalinti dabar naudojamą medžioklės plotų vienetą, be to, žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkai ir valdytojai yra neteisėtai pašalinti iš „Medvėgalio“ MB; tokiu būdu buvo apribota ir paneigta žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkų ir valdytojų teisė medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose miškuose ir žemėse.

Skundžiamu sprendimu Komisija pripažino, kad pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymas neatitinka imperatyvių Medžioklės įstatymo 8 straipsnio ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi: 1) nepateiktas Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sudaryto medžioklės ploto naudotojo – „Medvėgalio“ MB atsisakymas juo naudotis; 2) nepateiktas Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas susitarimas su „Medvėgalis“ MB dėl egzistuojančio medžioklės ploto vieneto padalijimo ir nėra kitų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų; 3) nė vienas iš MK „Medžiotojų ragas“ prašyme nurodytų asmenų nėra didesnio kaip 1 000 ha žemės ploto savininkas ir nurodyti žemės sklypai faktiškai yra išsidėstę ne vientisai ir tarpusavyje nesusisiekia, todėl naujo medžioklės ploto vieneto sudarymas galimai suardytų egzistuojantį kitą medžioklės plotų vienetą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti Komisiją bei Administraciją pradėti naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą, suformuoti ir patvirtinti naują medžioklės plotų vienetą bei teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą ne konkurso tvarka pareiškėjui išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 11 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą: panaikino Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą bei įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo MK „Medžiotojų ragas“ 2014 m. rugpjūčio 24 d. prašymą „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir ribų pakeitimo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 8 ir 22 straipsnių bei Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361, 5 ir 7.1 punktų nuostatas, konstatavo, kad nors pagal teisinį reguliavimą Komisijai tiesiogiai ir nėra numatyta teisė atsisakyti rengti medžioklės plotų vieneto projektą, tačiau tais atvejais, kurie akivaizdžiai neatitinka sąlygų, apibrėžtų Medžioklės įstatymo 8 straipsnyje, Komisija turėtų įgalinimus nepradėti rengti medžioklės plotų vieneto projekto, nes visiškai nesant aplinkybių, įtvirtintų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, medžioklės plotų vieneto projekto rengimas greičiausiai būtų teisiškai beprasmis ir neturėtų būti pradėtas rengti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo MK „Medžiotojų ragas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatinėjo, ar nėra akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių medžioklės plotų vieneto projektas, net jeigu jis ir būtų pradėtas rengti savivaldybės administracijos direktoriaus, vis tiek nebūtų patvirtintas.

V.

Medžioklės įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1 000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, be kita ko įtvirtinta, jog žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad šie sklypai būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atvejai, kada sudaromi medžioklės plotų vienetai ir keičiamos jų ribos: 1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti; 2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais; 3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas; 4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas.

Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad medžioklės plotų, naudotų iki šio Įstatymo įsigaliojimo pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus ir atitinkančių šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, ribos yra nekeistinos, išskyrus atvejus, kai besiribojančių medžioklės plotų vienetų naudotojai rašytiniu medžioklės plotų ribų suderinimo protokolu prašo nustatyti kitokias ribas, siekdami šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. LV1-91 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui išdavė leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Medvėgalis“, esančiame Šilalės ir Telšių rajono savivaldybėse. Pareiškėjas MK „Medžiotojų ragas“ siekia suformuoti medžioklės plotų vienetą „Medvėgalio“ MB, kaip medžioklės plotų vieneto naudotojui, priklausančioje medžioklės ploto vieneto teritorijoje. Remiantis bylos medžiaga ir proceso šalių paaiškinimais, nustatyta, kad „Medvėgalio“ MB nesutiko padalinti medžioklės ploto vienetą. Taip pat nustatyta, jog Komisija, vertindama su pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 24 d. prašymu pateiktus dokumentus, nustatė, kad nė vienas iš prašyme nurodytų asmenų nėra didesnio kaip 1 000 ha dydžio žemės ploto savininkas. Be to, pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 24 d. prašyme nurodyti žemės sklypai yra išsidėstę ne vientisai ir tarpusavyje nesusisiekia.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Komisija turėjo pagrindą priimti protokolinį sprendimą pripažinti pareiškėjo prašymą neatitinkančiu imperatyvių Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimų ir atsisakyti pradėti rengti medžioklės plotų vieneto projektą. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas akivaizdžiai neatitiko imperatyvių sąlygų, apibrėžtų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, – siūlomas medžioklės plotų vienetas neapėmė ne mažiau kaip 1 000 ha vientisų medžioklės plotų, o buvo sudarytas iš tarpusavyje nesusisiekiančių žemės sklypų. Išvadą, jog nebuvo pagrindo pradėti rengti medžioklės plotų vieneto projektą patvirtina ir tai, kad, pagal aptartą teisinį reguliavimą, jau suformuoto medžioklės ploto vieneto sumažinimui ar padalijimui reikalingas „Medvėgalio“ MB sutikimas, kuris nebuvo gautas. Todėl Komisija nagrinėjamu klausimu priėmė teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ inter alia tyrė, ar Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata „Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1 000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose“ neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad minimalaus medžioklės ploto vieneto dydžio, kaip vienos iš priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą (t. y. reguliavimą ir kontroliavimą), nustatymas įstatymu savaime nepažeidžia privačių žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkų nuosavybės teisių, jų ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos, kurias gina inter alia pareiškėjo nurodyta Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalis.

Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, jog „Medvėgalio“ MB, pašalindamas žemės ūkio ir miško paskirties savininkus iš medžiotojų kolektyvo narių, paneigė jų teisę į nuosavybę, yra nesusijęs su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku. Nagrinėjamu atveju administracinis teismas vertina atsakovo priimto sprendimo teisėtumą, tuo tarpu klausimas dėl savininkų pašalinimo iš „Medvėgalio“ MB narių yra civilinio teisinio pobūdžio ir spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Minėtos civilinės bylos baigtis administracinio ginčo išsprendimui nėra aktuali, nes pareiškėjas nagrinėjamoje byloje yra ne žemės sklypų savininkas, o kitas juridinis asmuo – MK „Medžiotojų ragas“, kuris kreipėsi į teismą dėl, jo manymu, neteisėto viešojo administravimo subjekto jo atžvilgiu priimto sprendimo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde abejoja Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje numatyta, kad privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos, konstitucingumu. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog minėtos įstatymo nuostatos konstitucingumo klausimas nagrinėjamu atveju nespręstinas, nes nuostata nėra susijusi su nagrinėjama byla ir joje netaikytina. Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis reglamentuoja privačios žemės sklypo savininko teisę tapti medžiotojų kolektyvo nariu, tuo tarpu šis klausimas, kaip minėta, nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad MK „Medžiotojų ragas“ nariai dėl nuolatinių konfliktų yra uždraudę medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose plotuose „Medvėgalio“ MB nariams ir nuolat patiria žalą, daromą jų žemės ūkio pasėliams. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama, jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkas šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka uždraudė medžioti. Taigi žemės sklypų savininkai, uždrausdami medžioti jiems priklausančiuose sklypuose, prisiima riziką dėl galimos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, jog MK „Medžiotojų ragas“ nariai uždraudė medžioti jiems priklausančiuose sklypuose, niekaip nekeičia atsakovo priimto sprendimo teisėtumo vertinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į jį neatsižvelgė.

Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovus Komisiją ir Administraciją pradėti iš naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą, suformuoti ir patvirtinti naują medžioklės plotų vienetą bei teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą ne konkurso tvarka pareiškėjui išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete. Visi šie reikalavimai laikytini išvestiniais iš pagrindinio reikalavimo panaikinti atsakovo sprendimą, todėl atmetus šį reikalavimą, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, suformuodamas klausimus, susijusius su Chartijos 16 ir 17 straipsnių ir SESV 106 straipsnio aiškinimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Chartijos 51 straipsnyje yra apibrėžta jos taikymo sritis – Chartijos nuostatos taikomos tada, kai yra įgyvendinama ES teisė. Taigi, kai valstybės institucija veikia už ES teisės ribų, jai pareiga remtis minėtomis nuostatomis nekyla. ESTT yra pažymėjęs, jog Sąjungos teisės sistemoje užtikrinamos pagrindinės teisės gali būti taikomos visose situacijose, kurias reglamentuoja Sąjungos teisė, tačiau negali išeiti už šių situacijų ribų (ESTT sprendimas Åkerberg, C-617/10, 19 par.). ESTT taip pat yra pabrėžęs, kad kai teisinė situacija nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, Teisingumo Teismas neturi kompetencijos priimti dėl jos sprendimo, ir nurodytos Chartijos nuostatos per se negali pagrįsti šios kompetencijos (ESTT sprendimas Åkerberg, C-617/10, 22 par.). Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas yra susijęs su medžioklės plotų vienetų formavimu, t. y. sritimi, kuri yra reglamentuota nacionalinės teisės. Taigi Chartijos nuostatos šiems teisiniams santykiams netaikytinos.

Pažymėtina, kad SESV 106 straipsnis (esantis SESV VII antraštinės dalies Konkurencijos, mokesčių ir teisės aktų derinimo bendrosios taisyklės 1 skyriuje Konkurencijos teisė) yra skirtas reglamentuoti teisinius santykius, susijusius su konkrečiais išvardintais subjektais: valstybės įmonėmis; įmonėmis, kurioms valstybės narės suteikia specialias ar išimtines teises; įmonėmis, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas; pajamų gaunančioms monopolinėms įmonėms. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje yra medžiotojų klubas, t. y. nėra nė vienas iš išvardintų subjektų, todėl SESV 106 straipsnis nagrinėjamu atveju nėra aktualus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo svarstyti kreipimosi į ESTT dėl atitinkamų Chartijos ir SESV nuostatų išaiškinimo.

VI.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, paliktas nepakeistas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo „Medvėgalio“ MB atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, be kita ko, prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 750 Eur.

Vertinant trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, t. y. kad priimtu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės.

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą trečiasis suinteresuotas asmuo „Medvėgalio“ MB advokatui sumokėjo 750 Eur. Prie atsiliepimo pridėta 2016 m. balandžio 29 d. sąskaitos faktūros Nr. 16/04-3 kopija ir 2016 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymo kopija. Šios teisinės paslaugos buvo teikiamos advokato Donato Petrausko. Atsižvelgiant į Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktą ir į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma – 750 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, trečiajam suinteresuotam asmeniui „Medvėgalio“ MB priteistina 750 Eur suma.

Be to, pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą trečiojo suinteresuoto asmens „Medvėgalio“ MB prašymą dėl 968 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteisimo, pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Prie minėto prašymo buvo pridėti išlaidas patvirtinantys dokumentai: 2015 m. kovo 9 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 15/007 kopija, 2015 m. kovo 10 d. mokėjimų sąrašo kopija. Atsižvelgiant į Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktą ir į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma – 968 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą, trečiajam suinteresuotam asmeniui „Medvėgalio“ MB priteistina 450 Eur suma. Todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui „Medvėgalio“ MB iš pareiškėjo iš viso priteistina 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą du kartus nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui priteisti iš pareiškėjo medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ 1 200 Eur (tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArūnas DirvonasVeslava Ruskan