Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas A. J. (A. I.) (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 24U-22 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. I.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Nr. LT7388007 (toliau – ir Leidimas). Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis gimė (duomenys neskelbtini), baigė (duomenys neskelbtini) klases. Jis visą laiką gyveno ir gyvena Lietuvoje, tačiau Lietuvos pilietybės nebuvo įgijęs. Iki 2014 m. pareiškėjas buvo be pilietybės, tačiau, jam dirbant tolimųjų reisų vairuotoju ir vežiojant krovinius į (duomenys neskelbtini), ši (duomenys neskelbtini) uždraudė į šalį atvykti asmenims be pilietybės, todėl pareiškėjas formaliai įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Pareiškėją su (duomenys neskelbtini) siejo ir sieja tik darbiniai klausimai. Pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Lietuvoje pirmą kartą buvo išduotas 1997 m. vasario 18 d. ir nuolat atnaujinamas iki pat 2021 m. balandžio 7 d. Pareiškėjas 2012 m. kovo 22 d. kreipėsi su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka, tačiau Pilietybės reikalų komisija 2013 m. sausio 14 d. sprendimu šio prašymo netenkino. Pareiškėjas yra išlaikęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų bei valstybinį lietuvių kalbos egzaminus. Jis nuo 2002 m. su pertraukomis dirbo Lietuvos darbovietėse, nuo 2012 m. iki 2020 m. su pertraukomis dirbo vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Auksida“. Darbdavys apie pareiškėją atsiliepia tik teigiamai. Nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki šiol pareiškėjas dirba UAB „Imprekas“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Esamas darbdavys pareiškėją charakterizuoja tik teigiamai, kaip darbštų, kompetentingą, atsakingą ir pareigingą darbuotoją, padedantį ir paslaugų. Nuo 2021 m. kovo 16 d. pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur su savo motina nuomojasi butą. Pareiškėjo motinai (Lietuvos Respublikos pilietei) yra (duomenys neskelbtini), ji sunkiai vaikšto, jai reikalinga priežiūra, nupirkti, pagaminti maisto, nuprausti, pareiškėjas ją slaugo, kaip tai fiksuota gyd. A. R. pažymoje. Pareiškėjas taip pat bendrauja su savo sūnumi S. J., Lietuvos Respublikos piliečiu, jis apie abiejų su tėvu santykius atsiliepia teigiamai.

2.2. Baigiantis galioti leidimui nuolat gyventi, pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo išdavimo, tačiau Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 6 dalimi, 54 straipsnio 1 dalies 21 punktu, 55 straipsnio 2 dalimi, t. y. nustatęs, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir dėl to jo leidimas nuolat gyventi turi būti panaikintas, Sprendimu nutraukė pareiškėjo prašymo pakeisti Leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą ir panaikino pareiškėjo Leidimą.

2.3. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai ir netinkamai įvertino, jog pareiškėjas kelia realią ir akivaizdžią grėsmę viešajai tvarkai bei kad ši grėsmė yra tokia reikšminga, kad būtų proporcinga pareiškėjui panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, įvertinus pareiškėjo ilgalaikius šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius su Lietuva. Pareiškėjas pripažįsta, jog antrą kartą padarė nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, tačiau Sprendime neįvertinta, kad tarp nusikaltimų praėjo ilgas laiko tarpas, t. y. 19 metų. Pareiškėjas nėra recidyvistas kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 27 straipsnio 1 dalyje, todėl nepagrįstas atsakovo vertinimas, kad pareiškėjas „sistemingai“ darė nusikaltimus, nepasimokė po bausmių atlikimo ir yra linkęs daryti analogiškus nusikaltimus ateityje. Po bausmės atlikimo jau praėjo 3,5 metų ir per šį laikotarpį pareiškėjas nepadarė jokių kitų nusikaltimų, taigi galima spręsti, kad pareiškėjas savo elgesį pakoregavo, bausmės atlikimas pasiekė savo tikslus. Po bausmės atlikimo pareiškėjas sėkmingai integravosi į visuomenę, t. y. dirba Lietuvos įmonėse, tiek buvęs, tiek ir esamas darbdavys pareiškėją charakterizuoja teigiamai. Pareiškėjas padeda savo (duomenys neskelbtini) amžiaus motinai, kartu su ja gyvena, ją slaugo. Be to, pareiškėjas bendrauja bei palaiko gerus santykius su sūnumi. Todėl nėra objektyvių duomenų, kad jis ateityje darys nusikaltimus ar kels grėsmę viešai tvarkai ar visuomenei.

2.4. Nesutinka su Sprendimo argumentais, jog jis nėra integravęsis į Lietuvos Respubliką tiek, kad galėtų naudotis ilgalaikio gyventojo statusu ir kad pareiškėją su Lietuva siejantys ilgalaikiai ryšiai yra mažiau svarbūs negu jo keliama grėsmė viešajai tvarkai. Pareiškėjas nurodo, kad yra gimęs, užaugęs bei mokęsis Lietuvoje. Visą gyvenimą pareiškėjas taip pat gyvena bei dirba Lietuvoje, laisvės atėmimo bausmes jis atliko Lietuvoje. Su jokia kita užsienio valstybe pareiškėjo nesieja jokie ryšiai, su (duomenys neskelbtini) jį sieja tik darbo santykiai. Lietuvoje pareiškėjas buvo sudaręs santuoką, čia gyvena jo sūnus ir pareiškėjo mama. Lietuvos Respublikoje pareiškėjas vykdo savo finansines prievoles, kurios liktų neįvykdytos, jei pareiškėjas turėtų išvykti iš Lietuvos. Pareiškėjas de facto (faktiškai) ir de jure (teisiškai) turėjo ir, jei ne Sprendimas, ateityje turėtų teisę bei galimybę įgyti Lietuvos pilietybę natūralizacijos tvarka, nes atitinka (gali įvykdyti) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio sąlygas. Sprendime nepagrįstai pareiškėjas kaltinamas 2011 m. rugpjūčio 23 d. Gyventojų registro tarnybos pažymos suklastojimu ar suklastotos pažymos panaudojimu, nes tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, pareiškėjas nebuvo nubaustas dėl dokumento suklastojimo ar žinomai suklastoto dokumento panaudojimo.

2.5. Sprendimas nepagrįstas ir dėl to, kad jis priimtas pažeidžiant gero administravimo principą, taip pat principą, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Sprendimas buvo grindžiamas pareiškėjui nežinomomis ir neatskleistomis aplinkybėmis, nurodytomis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2021 m. kovo 29 d. rašte Nr. 5-S-5119 (toliau – ir 2021 m. kovo 29 d. raštas), kuriame, remiantis įvairiais duomenimis buvo vertinama pareiškėjo grėsmė visuomenei bei viešajai tvarkai. Taigi, skundžiamas Sprendimas – individualus administracinis aktas, iš esmės grindžiamas išvestiniais dokumentais, kurie nuo pareiškėjo buvo nuslėpti, pareiškėjui nesudarant galimybės su tokiais dokumentais susipažinti, pateikti dėl jų nuomonę prieš priimant Sprendimą. Tokios aplinkybės nepagrįstai riboja ir pareiškėjo teisę Sprendimą skųsti teismui, visapusiškai pagrindžiant tokio Sprendimo bei su juo susijusių išvestinių dokumentų nepagrįstumą.