Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. G. ir G. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. G. ir D. G. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelpa“ dėl savininko teisės išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo ir sutarties sąlygų pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad nesutinka su teismo argumentu, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tapačios vienam iš ieškinio reikalavimų. Teigia, kad byla yra dėl sutarties sąlygų pripažinimo, nes atsakovė vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas ir neteisėtai sulaikė automobilį. Pažymi, jog nors teismas nurodo, kad preliminariai vertinant atsakovės reikalavimų pagrįstumą, nėra pagrindo spręsti, jog pareikštas patikslintas ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau ieškovų nuomone, teismas nepagrįstai atsisako tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreipia dėmesį, jog ieškovai pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad ieškovė atsiskaitė už paslaugas, todėl automobilis sulaikytas neteisėtai. Mano, jog yra akivaizdu, kad ginčas vyksta dėl atsakovės be pagrindo pakeistų sutarties sąlygų, kuriuo reikalaujama dar papildomai sumokėti 210 Eur.

6.2. Teigia, kad ieškovai pateikė atsakovės atsiųstą pranešimą, jog automobilį ketina parduoti, tačiau teismas nesiima jokių priemonių, kad būtų užkirstas kelias savavaldžiavimui. Pažymi, jog taip pat nurodė, kad neeksploatuojant automobilio, vyksta negrįžtami procesai, tokie kaip: rūdija stabdžių diskai, rūdija pats automobilis, o viduje esantys daiktai gavę drėgmės gali nebeveikti, (kompiuteris, monitorius, klaviatūra, sintezatorius, ausinės, garso kolonėlės, DJ pultas, mašininis šaldiklis), o rūbai, patalynė – supelyti. t. y. automobilis rūdija ir genda. Mano, jog yra neginamos žmogaus teisės, o bandymas kovoti su „šešėliu“ ir atsisakymas mokėti grynais pinigais yra net žalinga patiems ieškovas, kurių negina įstatymai. Mano, jog dėl to, kad ieškovai reikalavo sąskaitos faktūros ar kvito patyrė didelių nuostolių, žalos ir nepatogumų, nes atsakovė nepagrįstai padidino sutartą kainą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).

10. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).

11. Atskiruoju skundu apeliantai iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tapačios vienam iš ieškinio reikalavimų. Teigia, kad byla yra dėl sutarties sąlygų pripažinimo, nes atsakovė vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas ir neteisėtai sulaikė automobilį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu. Akcentuotina, jog patikslintu ieškiniu ieškovai suformulavo du savarankiškus reikalavimus, t. y. įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei priklausantį automobilį VW Passat (išreikalauti daiktą iš atsakovės neteisėto valdymo) bei pripažinti, jog tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta žodinė sutartis, kuria susitarta, jog suma (kaina) už suteiktas automobilio pargabenimo paslaugas yra 1 000 Eur įskaitant PVM. Tuo tarpu reiškiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovai prašė įpareigoti skubiai grąžinti automobilį VW Passat. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku, tačiau šiuo atveju, tiek ieškinio pirmasis reikalavimas, tiek prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra visiškai tapatūs, o tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės reikštų ieškinio reikalavimo patenkinimą.

12. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).

13. Nors atskiruoju skundu yra teigiama, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovai yra atsiskaitę už suteiktą paslaugą, todėl jų nuomone automobilis sulaikytas neteisėtai, tačiau apeliacinės instancijos teismas, daryti tokios išvados šioje proceso stadijoje neturi pagrindo. Pažymėtina, jog tinkamo atsiskaitymo bei automobilio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas yra bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bylos iš esmės nenagrinėja, o tik preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, ar yra pagrindas pripažinti grėsmės būsimo, galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

14. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad neeksploatuojant automobilio, vyksta negrįžtami procesai, tokie kaip: rūdija stabdžių diskai, rūdija pats automobilis, o viduje esantys daiktai gavę drėgmės gali nebeveikti, (kompiuteris, monitorius, klaviatūra, sintezatorius, ausinės, garso kolonėlės, DJ pultas, mašininis šaldiklis), o rūbai, patalynė – supelyti. t. y. automobilis rūdija ir genda, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie argumentai nėra pakankami, jog sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nurodyti atskirojo skundo argumentai galėtų būti aktualūs sprendžiant ginčą dėl žalos ieškovams atlyginimo, t. y. jei teismas išnagrinėjęs šią bylą ieškinį tenkintu, o dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovams būtų padaryta žala (pvz. automobilis būtų pažeistas mechaniškai, ar dėl nepagrįstai ilgo jo nenaudojimo atsirastų kitokio pobūdžio žala), tokiu būdu ieškovai įgytų teisę reikalauti atsakovės žalos atlyginimo.

15. Be to, nors atskiruoju skundu yra teigiama, kad sulaikius automobilį, ieškovai negali atgauti automobilyje paliktų daiktų, tačiau į bylą nepateikia jokių tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų, t. y. ieškovai į bylą nėra pateikę įrodymų, jog kreipėsi į atsakovę bei prašė grąžinti automobilyje paliktus daiktus, o atsakovė tokį jų prašymą atsisakė tenkinti, todėl darytina išvada, kad šis skundo argumentas yra nepagrįstas.

16. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog byloje nėra nurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti grėsmė būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

17. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir nepagrįsta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Ieškovai apeliaciniu skundu be kita ko prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

20. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytas CPK teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, todėl spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.