- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2-4487-965/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02274-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- G. G., D. G.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kelpa“
- Kategorijos
- 2.6.18pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. G. ir D. G. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kelpa“ dėl savininko teisės išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo ir žodinės sutarties sąlygų pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašo įpareigoti atsakovę UAB „Kelpa“ grąžinti ieškovei G. G. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra išreikalauti daiktą iš atsakovės neteisėto valdymo; pripažinti, kad tarp ieškovo D. G. ir atsakovės UAB „Kelpa“ sudaryta žodinė sutartis, kuria susitarta, kad suma (kaina) už suteiktas paslaugas yra 1 000 Eur, įskaitant PVM, automobilio pristatymo vieta – Vilnius; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad tarp ieškovų ir UAB „Kelpa“ buvo sudaryta žodinė sutartis, susitarta dėl ieškovei priklausančio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervežimo iš Norvegijos į Vilnių. Automobilyje buvo ir ieškovo D. G. asmeniniai daiktai, o pats automobilis sugedęs ir nevažiuojantis. Raštu su UAB „Kelpa“ buvo aptarta paslaugos kaina – už pervežimą G. G. turės sumokėti iš viso 1 000 Eur. Ieškovė sumokėjo 400 Eur avansą, o likusius 600 Eur turėjo sumokėti automobilio atsiėmimo metu. 2023-03-26 automobilis buvo pristatytas sutartu adresu Vilniuje, tačiau sutartoje vietoje tarp ieškovo D. G. ir UAB „Kelpa“ vairuotojo įvyko konfliktas. Ieškovų teigimu, vairuotojas atsisakė pateikti sąskaitą apmokėjimui ir reikalavo atsiskaityti grynaisiais pinigais, priešingu atveju, nurodė, kad paslaugos kaina bus didesnė. Ieškovai nurodo ir tai, kad į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, tačiau vairuotojas, jų nesulaukęs, pasišalino kartu su kroviniu. Tą pačią dieną į atsakovės sąskaitą ieškovė pervedė likusią sutartą 600 Eur sumą, tačiau atsakovė iki šiol automobilio ir jame esančių daiktų negrąžina, reikalauja apmokėti didesnę paslaugų kainą, t. y. apskaičiuotą PVM bei mokestį už daikto saugojimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad su ieškovais už automobilio pargabenimą buvo sutarta 1000 Eur plius PVM kaina. Automobilis buvo pargabentas sekmadienį, vairuotojas, turėjęs perduoti automobilį, sąskaitų neišrašinėja, tai būtų padariusi buhalterė kitą darbo dieną. Kadangi ieškovai automobilio pristatymo metu nesumokėjo likusios 810 Eur paslaugos kainos, automobilis nebuvo grąžintas, o šiuo metu skaičiuojamas mokestis už turto saugojimą.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė be teisinio pagrindo negrąžina automobilio, nes ieškovai už automobilio pargabenimą visiškai atsiskaitė. Pagal internete apie atsakovės paslaugas rašomus atsiliepimus ieškovams susidarė įspūdis, kad ieškovai ne vieni nukentėję nuo atsakovės, kai reikalaujama didesnė paslaugos kaina nei buvo sutarta.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Patvirtino, kad su ieškovais buvo sudaryta žodinė sutartis dėl automobilio pargabenimo iš Norvegijos. Sutarė, kad automobilis bus pristatytas į Vilnių, o kaina – 1 000 Eur plius PVM. Ieškovams neatsiskaičius už suteiktą paslaugą, automobilis nėra grąžinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė su ieškovu D. G. sudarytos pervežimo sutarties pagrindu atsakovės krovininiu automobiliu vežė krovinį (ieškovei G. G. priklausantį automobilį) iš Norvegijos į Lietuvą.
7. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CK pateiktas krovinio vežimo sutarties apibrėžimas suponuoja, kad krovinio vežimo sutartis bus laikoma sudaryta, kai šalys susitars dėl esminių šios sutarties sąlygų, t. y. tai konsensualinė, o ne realinė sutartis. Esminė krovinio vežimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. siuntėjo perduoto krovinio nugabenimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti, kokį konkrečiai krovinį šalis įsipareigoja nugabenti į paskirties punktą. Šių sutarčių specifika lemia, kad krovinio perdavimas vežėjui nugabenti į paskirties punktą neabejotinai patvirtina šalių valią dėl krovinio vežimo sutarties sudarymo. Atlygintinumas yra vienas vežimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos vežimo sutartį, išreikštų valią – susitartų ir dėl paties siuntėjo (gavėjo) įsipareigojimo atlyginti už suteiktą paslaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43/2022).
8. Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų matyti, kad ikisutartinės derybos vyko tarp ieškovo D. G. ir atsakovės UAB „Kelpa“ vadovo. Nustatyta, jog šalys sudarė krovinio vežimo sutartį-užsakymą, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atgabenti automobilį iš Norvegijos į Lietuvos Respubliką (krovinio iškrovimo vieta – Vilnius), o ieškovai įsipareigojo sumokėti 1 000 Eur kainą. Šis užsakymas buvo šalių akceptuotas, apsikeičiant SMS žinutėmis. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas patvirtino, kad telefono numeris, iš kurio buvo siųstos SMS žinutės ieškovui D. G., priklauso jam, be to, patvirtino, kad ginčo dėl krovinio iškrovimo vietos (Vilniuje) tarp šalių nėra, taip pat nėra ginčo, kad krovinys iki šiol neperduotas gavėjui.
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė G. G. 400 Eur avansą ieškovei sumokėjo pavedimu 2023-02-23, o 600 Eur – 2023-03-26 pavedimu krovinio pristatymo dieną. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad teisėtai ir pagrįstai neperdavė krovinio, nes ieškovai atsisakė įvykdyti savo prievolę – sumokėti už krovinio atgabenimą PVM, t. y. papildomai 210 Eur.
10. Kadangi rašytinės krovinio pervežimo sutarties sudarymo atsakovė, būdama savo paslaugų teikimo srities profesionalė, neinicijavo, todėl, tikėtina, ją tenkino toks santykių neapibrėžimas viską išdėstant raštu. Vertinant šalių ikisutartines derybas SMS žinutėmis, nustatyta, kad 2023-02-23 14.46 val. atsakovės vadovas SMS žinute nurodė ieškovui, kad pagal jo nurodytą užsakymą paslaugos kaina būtų 1 000 Eur. Atsakovei pareikalavus, ieškovė G. G. pavedimu sumokėjo 400 Eur avansą, o ieškovui D. G. SMS žinute pasiteiravus, ar liks sumokėti 600 Eur, atsakovės vadovas SMS žinute patvirtino, kad taip. Jokių kitų susitarimų ar susirašinėjimo, iš kurių būtų galima spręsti, kad šalys tarėsi dėl kitos kainos ar papildomo mokesčio, atsakovė į bylą nepateikė. Ieškovai nesutinka mokėti papildomai 210 Eur, nes atsakovė nenurodė, kad papildomai bus skaičiuojamas PVM.
11. Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.228⁴ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai jų turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – vežėjui.
12. Prieš sudarydamas sutartį, verslininkas turi gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno papildomo mokesčio, numatyto prie kainos (CK 6.228⁵ straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, sutiktina su ieškovų pozicija, jog atsakovės reikalavimas papildomai sumokėti 210 Eur dydžio PVM yra, pirmiausia, nepagrįstas, nes nurodyta suma neatitinka šalių susitarimo. Ikisutartiniame susirašinėjime nurodyta 1 000 Eur kaina, neišskiriant PVM mokesčio, todėl ieškovai galėjo pagrįstai tikėtis, kad šis mokestis jau įskaičiuotas į nurodytą kainą, taigi tik ši suma galėjo būti įtraukta į galutinę kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie atskirai mokėtiną PVM mokestį atsakovė ieškovų niekaip neinformavo, jų sutikimo negavo, todėl ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad sutarta 1 000 Eur suma yra teisinga, apima visus mokesčius bei išlaidas ir ateityje nebus keičiama. Pagal vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą kainos už paslaugas turi būti nurodomos su visais mokesčiais ir be užsakovo sutikimo jos negali būti didinamos, o visos abejonės turi būti aiškinamos vartotojų naudai (CK 6.228⁵ straipsnio 3 dalis, CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju, yra pagrindas teismui daryti išvadą ir konstatuoti, kad pagal šalių žodinį susitarimą šalys susitarė dėl automobilio pargabenimo iš Norvegijos į Vilnių už 1 000 Eur, įkaitant PVM, kainą (CPK 178–185 straipsniai).
14. Kaip minėta, CK 6.808 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Nors užsakyme-susitarime nėra detalizuotas atsiskaitymo su vežėju terminas, vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei CK 6.808 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad ieškovų prievolė atsiskaityti su vežėju kyla tik šiam tinkamai įvykdžius iš vežimo sutarties kylančias prievoles – atgabenus krovinį į vežimo sutartyje nurodytą vietą ir perdavus gavėjui. Juolab, kad šalių sudarytame užsakyme-sutartyje nėra nustatyta, kad atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovų išankstinio apmokėjimo ar kitų krovinio vežimo išlaidų apmokėjimo.
15. CK 6.813 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas turi teisę sulaikyti jam perduodamus krovinius ir bagažą, kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo mokestis ir kitos sumos, jeigu įstatymas ar vežimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.69 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Sulaikymo teisė realizavimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos (CK 6.69 straipsnio 2 dalis). CK 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jei nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas (CK 4.229 straipsnio 2 dalis).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog, nors vežėjas vežimo sutarties iki galo neįvykdė (neperdavė krovinio gavėjui), ieškovai savo prievolę atsiskaityti už automobilio pargabenimą įvykdė ir sumokėjo 1 000 Eur už vežimo paslaugą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovės įgyvendintas krovinio sulaikymas, ieškovams įvykdžius prievolę, yra neteisėtas (CK 4.229 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neįvykdė iš vežimo sutarties kylančios prievolės – krovinys neperduotas ieškovams, o ieškovams atsiskaičius pagal vežimo sutartį atsakovė neturėjo pagrindo sulaikyti krovinį dėl tariamos ieškovės neįvykdytos prievolės atlyginti atsakovės patirtus nuostolius (CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, atsakovė įpareigotina grąžinti daikto savininkei ieškovei jos perduotą krovinį – automobilį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis).
18. Ieškovė pateikė duomenis, kad už ieškinio reikalavimus sumokėjo 214 Eur žyminio mokesčio, o už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 54 Eur žyminio mokesčio.
19. Patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistina 214 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi prašymas dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo buvo atmestas, todėl žyminio mokesčio išlaidos, patirtos teikiant šį prašymą, ieškovei iš atsakovės neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1–3 dalys).
20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Kelpa“ grąžinti ieškovei G. G. jai priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti, kad žodinė sutartis, sudaryta tarp ieškovo D. G. ir atsakovės UAB „Kelpa“, dėl automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pargabenimo buvo sudaryta tokiomis sąlygomis: sutarties kaina – 1 000 Eur, įskaitant PVM; automobilio pristatymo vieta – Vilnius.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelpa“ 214 Eur (du šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. G. naudai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelpa“ valstybės naudai 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.