- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2S-432-440/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02318-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- S. Č.
- Ieškovas
- M. Č.
- Trečiasis asmuo
- B. Č., uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.5Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Č. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-152-715/2022 pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovui S. Č. dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, servituto panaikinimo ir servituto nustatymo, tretieji asmenys B. Č., uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. Č. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė: 1) Įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai pastatytus pastatus: a) 2020 m. rugpjūčio 4 d. VTPSI Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) 9 punkte nurodytus pastatus paukštidę ir stoginę, 10 punkte nurodytą pagalbinio ūkio paskirties pastatą – paukštidę, 11(a) punkte nurodytą pagalbinio ūkio paskirties pastatą – rūsį, 11(b) metalinę tvorą aplink servituto plotą ir tvoros vartus, 12 punkte nurodytą tvorą – aptvarą vištoms, voljerą; b) Sklypo servituto brėžinyje. Statiniai. žymenimis 5, 6, 7 pažymėtus šiltnamius ir žymeniu 25 pažymėtą nuotekų valymo įrenginį bei sutvarkyti žemės sklypą; c) Garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); d) Nuo elektros pastotės iki servituto ribos po žeme įkastą elektros kabelį; 2) Panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimu c. b. Nr. e2-58-636/2018 nustatytą servitutą; 3) Nustatyti M. Č. 3.6209 ha asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) neterminuotą 0,0962 ha bendro ploto servitutą aplink S. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius): šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir biologinį nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); neterminuotą 0,0413 ha bendro ploto servitutą (5 metrų pločio) privažiavimui prie S. Č., asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių (inžinerinių): šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2021-10-15 matininko S. C. parengtą servituto planą, kuris laikomas neatskiriama teismo sprendimo dalimi; 4) Priteisti iš M. Č. 135,63 Eur S. Č. sumokėtos kompensacijos atlyginimo sumažėjus servituto dydžiui; 5) Priteisti M. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas S. Č. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Trečiasis asmuo B. Č. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį patenkinti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“ atsiliepime į ieškinį prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2022 m. sausio 6 d. teisme gautas ieškovo M. Č. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovo M. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą S. Č. netrukdyti ieškovui M. Č. patekti į žemės sklypą perduodant vartų raktus ar nerakinant vartų bei uždrausti atsakovui S. Č. vykdyti bet kokius statybos darbus M. Č. priklausančiame žemės sklype.
7. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
8. Ieškovas M. Č. 2022 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas įpareigoti S. Č. netrukdyti ir užtikrinti galimybę M. Č. patekti į 3.6209 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini), ir jame esančius ir ieškovui priklausančius pastatus per servitutu apsunkintą žemės sklypo dalį keliu, vedančiu per esamus vartus žemės sklypo servitutiniame brėžinyje M 1:500 pažymėtus žymenimis A ir B, ir per tvoros (buvusių vartų) dalį, brėžinyje pažymėtą žymenimis C ir D, bei uždrausti S. Č. vykdyti bet kokius statybos darbus ieškovui M. Č. priklausančiame žemės sklype.
9. Nurodė, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovo tyčinių veiksmų negali užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių vieno iš tikslų – galimybės ieškovui patekti į jam priklausančius statinius, esančius už servitutu apsunkintos žemės sklypo dalies per jam priklausantį žemės sklypą, nes atsakovas išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo klausimą jam naudingu būdu panaikinęs vienus iš dviejų vartų ir toje dalyje uždėjęs segmentinę tvorą. Ieškovo prašoma patikslinti laikinoji apsaugos priemonė, priskirtina prie prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių, nes negalėjimas naudotis savo turtu pagal paskirtį daro to turto savininkui žalą ir yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi ( 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo) teismas ieškovo M. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinto. Pakeitė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant S. Č. netrukdyti ir užtikrinti galimybę M. Č. patekti į 3.6209 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini), ir jame esančius ir ieškovui priklausančius pastatus per servitutu apsunkintą žemės sklypo dalį keliu, vedančiu per esamus vartus žemės sklypo servitutiniame brėžinyje M 1:500 pažymėtus žymenimis A ir B, ir per tvoros (buvusių vartų) dalį, brėžinyje pažymėtą žymenimis C ir D, bei uždrausti S. Č. vykdyti bet kokius statybos darbus ieškovui M. Č. priklausančiame žemės sklype.
11. Teismas pagal ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes įvertinęs, kad atsakovas ignoruoja ankstesne teismo nutartimi atsakovo atžvilgiu paskirtus įpareigojimus, dėl ko ieškovas negali tinkamai naudotis savo turtu, siekiant įgyvendinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus bei atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendė, kad pakeitus (patikslinus) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ir/arba nepasidarys nebeįmanomu ir atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas S. Č. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-152-715/2022 dalį, kuria ieškovo M. Č. prašymu yra pakeistos to paties teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir perduoti šį prašymą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovo M. Č. atsakovui S. Č. dėl šio atskirojo skundo pateikimo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-58-636/2018 ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytu servitutu atsakovui yra suteikta teisė kiek tai yra reikalinga netrukdomai naudotis ieškovo žemės sklypu, tuo pačiu iš ieškovo yra atimta naudojimosi šia žemės sklypo dalimi teisė. Atsakovas, kol teismas nėra pakeitęs servituto, tiek aptverdamas nustatytą servituto teritoriją tvora, tiek statydamas šioje teritorijoje ūkiui reikalingus statinius, elgiasi teisėtai.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovas iš esmės teikia tokį pat prašymą, kokį teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi jau yra patenkinęs. Ieškovas nepagrindė, kad jau esančios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepakankamos, kad egzistuoja kokia nors jų priverstinio įvykdymo problema ir pan. Atsakovas vykdo teismo įpareigojimą netrukdyti ieškovui patekti į žemės sklypą, ir ieškovas turi galimybę patekti į savo sklypą, tačiau tik dėl tam tikrų detalių tarp šalių vis vien kyla ginčai, todėl nėra būtinybės galiojančias laikinosios apsaugos priemones keisti bei tokiu būdu dar labiau riboti atsakovo teises.
7.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 straipsnio 1 dalyje taip pat yra nustatyta, jog gavęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, apie jį atsakovui nepranešė. Teismas, pažeisdamas CPK 42 straipsnio 1 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, išsprendė ieškovo prašymą neišklausęs ir neįvertinęs priešingos šalies – atsakovo, nesuteikęs jam galimybės pateikti savo paaiškinimo, dėl ieškovo pateikto prašymo, taip pat pateikti šiuo klausimu pagrindžiančius atitinkamus įrodymus. Teismas pažeidęs minėtas proceso normas, vertino vien tik ieškovo poziciją ir tik jo pateiktus įrodymus ir nebuvo objektyvus ir nešališkas, todėl neteisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą.
7.4. Teismo nutartyje išdėstyti motyvai yra nepakankami ir jų negalima suprasti. Skundžiamoje nutartyje teismas išvardino tik ieškovo nurodytas aplinkybes, jo prašymo esmę bei teismų praktikoje nurodomas laikinųjų apsaugos priemonių keitimo sąlygas, o savo motyvus dėl tokio prašymo tenkinimo teismas išdėstė tik vos viename sakinyje. Teismas nenurodė ir jokio teisinio pagrindo, t. y. įstatymo, kuriuo šiuo atveju jis rėmėsi. Teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas M. Č. prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:
8.1. Apeliantas nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusią Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartį. Apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų, kad teismo taikytos pakeistos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržytų jo teises. Paties laikinųjų apsaugos priemonių masto atsakovas neskundžia.
8.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, įvertino, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tik patikslino 2022 m. sausio 10 d. nutarties dėl vykdomų laikinųjų apsaugos priemonių rezoliucinę dalį, bet taikomų apelianto suvaržymų esmės nekeitė. Įsiteisėjusia Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartimi ir skundžiama nutartimi yra užtikrinimas nevaržomas ieškovo patekimas į jam priklausantį žemės sklypą. Nelikus vienų vartų, kuriuos apeliantas jau buvo įpareigotas palikti atrakintus arba perduoti raktus nuo jų, patekimas į žemės sklypą yra užtikrinamas įpareigojant apeliantą netrukdyti ir užtikrinti ieškovui patekti į jo žemės sklypą per tvoros (buvusių vartų) dalį. Apeliantas nenurodė, kuo skundžiama nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės daugiau suvaržo jo teises nei iki tol įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytosios, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį.
8.3. Nesutinka, kad buvo pažeista apelianto procesinė teisė teikti paaiškinimus. Apeliantas procesinę teisę teikti savo paaiškinimus yra užtikrinta atskirojo skundo institutu, kuriuo šis pasinaudojo. Apeliantas naujų argumentų bei teisinių pagrindų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė nei buvo pateikęs 2022 m. sausio 14 d. atskirajame skunde, kuriame išdėstytus argumentus įvertino Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartyje. Todėl teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, o tai kad teismas, apelianto vertinimu, nesilaikė proceso teisės normose nustatytos pareigos informuoti, nesudaro pagrindo panaikinti taikytas pakeistas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismui nustačius apelianto teisės būti išklausytam pažeidimą, šis galimas pažeidimas yra jau ištaisytas atskirajame skunde išsakytais motyvais bei šių motyvų vertinimu apeliacinėje instancijoje.
8.4. Nesutinka su apelianto argumentais, kad skundžiama nutartis nėra motyvuota. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentavo pagrindą patikslinti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė teisės aktus, kuriais vadovavosi. Tai, kad teismo motyvai yra išdėstyti glaustai, nėra pagrindas teigti, kad nutartis yra nemotyvuota.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
10. Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis (rūšis), bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-628-464/2021).
11. Apeliantas teigia, kad iš esmės teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi jau yra patenkinęs analogišką apelianto prašymą, o apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog esamos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepakankamos, priešingai apeliantas turi galimybę patekti į jam priklausantį sklypą.
12. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartimi teismas įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovui patekti į žemės sklypą, perduodant vartų raktus ar nerakinant vartų, bei uždraudė atsakovui vykdyti bet kokius statybos darbus ieškovui priklausančiame žemės sklype. Ieškovas prašyme pakeisti minėta nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog apeliantas anksčiau buvusius vienus iš dviejų vartų panaikino, užtverdamas segmentine tvora, todėl dėl atsakovo veiksmų ieškovui yra apsunkinta galimybė patekti į jam priklausančius statinius, esančius už servitutu apsunkintos žemės sklypo dalies per jam priklausantį žemės sklypą.
13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovo argumentus, jog apeliantas trukdo neleidžia jam naudotis savo turtu, skundžiama nutartimi pakeitė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ( šios nutarties 10 punktas) ir įvertinus nutartimi pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių turinį yra pagrindo spręsti, kad laikinųjų priemonių turinys, esmė, taikyti suvaržymai iš esmės nepasikeitė. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones sukonkretino, nurodydamas apeliantui netrukdyti ir užtikrinti ieškovui galimybę patekti į jam priklausantį žemės sklypą ir pastatus per servitutu apsunkintą žemės sklypo dalį keliu, vedančiu per esamus vartus žemės sklypo servitutiniame brėžinyje M 1:500 pažymėtus žymenimis A ir B, ir per tvoros (buvusių vartų) dalį, brėžinyje pažymėtą žymenimis C ir D.
14. Iš kartu su prašymu pateiktų įrodymų (fotonuotraukų – „buvę vartai“, „tvora vietoje vartų“, „žemės sklypas“, vaizdo medžiaga), yra pagrindo spręsti, kad ieškovui yra apsunkinta galimybė naudotis jam priklausančiu turtu – varteliai, servitutiniame brėžinyje M 1:500 pažymėti C ir D yra panaikinti ir aptverti tvora, o pro vartus, pažymėtus brėžinyje A ir B, pravažiavimas yra galimas, tačiau pro juos ieškovui praėjus pėsčiomis gali būti sudėtinga patekti prie jam priklausančios nuosavybės, kadangi servitutinio keliuko dalyje vaikšto palaidi šunys. Apeliacinio teismo vertinimu, esant ieškovo nurodytoms aplinkybėms, minėtiems rašytiniams įrodymams, yra pagrindo išvadai, kad ieškovui yra apsunkinta galimybė naudotis jam priklausančiu turtu, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sukonkretino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, ginčo esmę, taikytas laikinąsias apsaugos priemones apeliantui yra privalomos vykdyti teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 18 straipsnis), todėl jis aptvėręs žemės sklypą, kuriam nustatytas servitutas, turi sudaryti tinkamas sąlygas ieškovui patekti ir naudotis jam priklausančia nuosavybe. Kad laikinosios apsaugos priemonės yra reikalingos akcentavo ir Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi palikdamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartį nepakeistą ( civilinė byla Nr. e2S-162-368/2022).
Dėl apelianto teisės pateikti paaiškinimus
16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pažeisdamas CPK 42 straipsnio 1 dalies, ir 148 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepranešęs apeliantui ir nesudaręs galimybę pateikti paaiškinimus dėl ieškovo prašymo.
17. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos šalių teisės, tarp kurių duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams. CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių proceso teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kadangi proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas procesiniam sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Be to, nepranešimas apeliantui apie laikinųjų apsaugos priemonių keitimo klausimo nagrinėjimą nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti atitinkamą procesinį teismo sprendimą negaliojančiu, nes apeliantas turėjo visas sąlygas būti išklausytas ir pateikti savo argumentus dėl pareikšto prašymo atskirajame skunde, o pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, galėjo su juo sutikti ir panaikinti nutartį (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo atskirojo skundo argumentus, tačiau su jais nesutiko ir bylą apeliacine tvarka perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Šios nutarties 19 punkte konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino (pakeitė) laikinąsias apsaugos priemones, jas sukonkretindamas, todėl vien nepranešimas apeliantui apie laikinųjų apsaugos priemonių keitimo klausimo nagrinėjimą nesudaro pakankamo pagrindo naikinti pagrįstos ir teisėtos skundžiamos nutarties. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 2-1308/2012, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-852-407/2015).
Dėl CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti jos priėmimo motyvai arba jie yra nepakankami ir jų neįmanoma suprasti.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo tinkamai. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kokiais rašytiniais įrodymais (faktiniais duomenimis) ir teisiniais argumentais remiantis buvo padarytos tam tikros teismo išvados, t. y. pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsižvelgė, kad apeliantas kliudo ieškovui naudotis jam priklausančiu turtu. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas reikalavimas motyvuoti sprendimą, skirtingai nei nurodo apeliantas, neturėtų būti suprantamas kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalies (šalių) išdėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų.
21. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).
22. Atsižvelgiant į esantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje glaustai motyvavo ieškovo nurodytus argumentus dėl būtinybės patikslinti (pakeisti) taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei išvadas dėl reikalingumo jas keisti, tikslinti, savaime nereiškia, jog teismas pažeidė motyvavimo pareigą bei priėmė nepagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino ginčo esmę, faktines aplinkybes, ieškovo pateiktus kartu su prašymu įrodymus, tikslingumą pakeisti, patikslinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pakankamai motyvavo išvadas susijusias su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo pateikti motyvai yra suprantami ir aiškūs.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (tikslinimo) būtinybės, siekio laikinai užtikrinti ieškovo teisę nekliudomai patekti į jam priklausantį žemės sklypą ir pastatus. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
24. Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, priteisimo. Atsakovas pateikė argumentus dėl per didelės prašomos priteisti sumos. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018). Nagrinėjamu atveju byla nėra išnagrinėta iš esmės ir dėl ginčo esmės teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsakovo pateikto atskirojo skundo, paskirstymo šalims klausimas šiuo atveju nėra sprendžiamas. Išlaidos šalims bus paskirstytos pirmosios instancijos teismo galutiniu procesiniu sprendimu, priklausomai nuo išnagrinėjimo rezultato.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.