- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-162-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02318-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. Č. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-152-715/2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. Č. civilinėje byloje pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovui S. Č. dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, servituto panaikinimo ir servituto nustatymo teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė įpareigoti atsakovą S. Č. netrukdyti ieškovui M. Č. patekti į 3.6209 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perduodant vartų raktus arba nerakinant vartų ir uždrausti atsakovui S. Č. vykdyti bet kokius statybos darbus M. Č. priklausančiame 3.6209 ha žemės sklype (unikalus numeris(duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad 2021 m. birželio 29 d. antstolė V. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr.0004/21/F-1290 konstatavo, kad ieškovui, žemės sklypo savininkui, nebuvo leista nei privažiuoti, nei prieiti prie šiam priklausančių pastatų. Servituto turėtojas – atsakovas, šiam priskirtą servitutinę žemės sklypo dalį apsitvėrė tvora visu perimetru, sklype lakstė palaidi šunys. Privažiavimas prie ieškovui priklausančių statinių eina per ieškovui priklausančią žemę, kuriai nustatytas servitutas, taip pat šioje žemės sklypo dalyje stovi ir ieškovui priklausantys statiniai, pažymėti plane 9,10. Ieškovo teisių pažeidimas yra susijęs su sklype esančiais statiniais – sandėlio (Nr. 9), sandėlio (Nr. 10), garažo (Nr. 11), ūkinio pastato (Nr. 12) valdymo netekimu bei valdymo netekimu kitų pastatų, esančių už servitutinio sklypo dalies, nes negalima į juos patekti dėl atsakovo aptvertos teritorijos, per kuria eina kelias į šiuos statinius, todėl prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą S. Č. netrukdyti ieškovui M. Č. patekti į žemės sklypą perduodant vartų raktus ar nerakinant vartų bei uždrausti atsakovui S. Č. vykdyti bet kokius statybos darbus M. Č. priklausančiame žemės sklype.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nurodė, kad, atsižvelgiant į reiškiamo reikalavimo pobūdį, pateiktus duomenis ir paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas negali patekti į nuosavybes teise jam priklausantį žemės sklypą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones įpareigojant atsakovą S. Č. netrukdyti ieškovui M. Č. patekti į žemės sklypą perduodant vartų raktus ar nerakinant vartų bei uždraudžiant atsakovui S. Č. vykdyti bet kokius statybos darbus M. Č. priklausančiame žemės sklype (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 12 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Skųsdamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) S. Č. prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo M. Č. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti arba perduoti šį prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
3.1. atsakovas su ieškovo reikalavimais dėl esą neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, nustatyto servituto panaikinimo bei naujo servituto nustatymo nesutinka, nes teisę statyti statinius be ieškovo sutikimo jam suteikia teismo sprendimu nustatyta servituto teritorija, o aplinkybės, dėl kurių yra nustatytas šis servitutas, nėra išnykusios ar pasikeitusios. Teismas neanalizavo, preliminariai neįsitikino bei nepasisakė, ar ieškovo ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. nepasisakė ir nenustatė, ar Ieškovas yra aiškiai suformulavęs savo ieškinio pagrindą bei išdėstęs faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus, ar yra pateikęs pakankamai įrodymų, kurie tikėtinai pagrindžia jo ieškinio reikalavimus.
3.2. Nebuvo pakankamo pagrindo ir išvadai, kad dėl kokių nors teismo sprendimu nustatyto servituto teritorijoje jo atliekamų veiksmų kyla reali grėsmė būsimo galimai Ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Šalies argumentai
3.3. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl jo galimai atliekamų neteisėtų veiksmų nėra akivaizdžios, o iš esmės yra ginčytinos. Ieškovo žemės sklype Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-58-636/2018 Atsakovui yra nustatytas neterminuotas 0,2733 ha bendro ploto servitutas aplink jam priklausančius pastatus, taip pat neterminuotas 0,0313 ha bendro ploto kelio servitutas (5 metrų pločio) privažiuoti prie minėtų Atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastatų. Servitutas aplink Atsakovui priklausančius pastatus duotuoju atveju yra nustatytas tam tikram plotui, teritorijai, be to, servitutas nustatytas būtent tam, kad Atsakovas galėtų tinkamai naudotis jam priklausančiais statiniais, taip pat esančiais šiuo metu Ieškovui priklausančiame žemės sklype. Atsakovas įsitikinęs, jog tiek aptverdamas nustatytą servituto teritoriją tvora, tiek statydamas šioje teritorijoje statinius, jis elgiasi teisėtai, nes teisinis pagrindas tam būtent jau minėtas teismo sprendimas bei juo Atsakovui nustatytas servitutas.
3.4. Ieškovo prašymas įpareigoti Atsakovą netrukdyti jam patekti į savo žemės sklypą, perduodant vartų raktus arba nerakinant vartų, savo turiniu yra iš esmės ne prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atskiras ieškinio reikalavimas, kuris turėjo būti reiškiamas tikslinant ar pildant ieškinį, bei dėl jo tenkinimo Teismas turėjo nuspręsti teismo sprendimu, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje iš esmės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apelianto (atsakovo) S. Č. atskirąjį skundą, ieškovas M. Č. prašo jį atmesti, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Ieškinio reikalavimas Nr. 1 yra įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai pastatytus pastatus: paukštidę ir stoginę, pagalbinio ūkio paskirties pastatą - paukštidę, pagalbinio ūkio paskirties pastatą - rūsį, metalinę tvorą aplink servituto plotą ir tvoros vartus, tvorą - aptvarą vištoms, voljerą, šiltnamius, nuotekų valymo įrenginį, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo elektros pastotės iki servituto ribos po žeme įkastą elektros kabelį. Ieškovui priklausančiame sklype neteisėtai pristatytų savavališkų pastatų pašalinimas jau yra sunkiai vykdytinas. Nepaisant šios aplinkybės, apeliantas toliau vykdo ieškovo sklypo užstatymo darbus ir nuo ieškinio pateikimo teismui savavališkai įsirengė kiemo aikštelę. Yra didelė tikimybė, kad apeliantas statys dar kokius statinius ieškovo sklype, nes tai akivaizdu iš apelianto pozicijos ir įsitikinimo, jog jam servitutu yra suteiktos visos statytojo teisės. Todėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos siekiui išvengti sunkiai įvykdomo teismo sprendimo.
4.2. Ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, nes servitutas nesuteikia teisės atsakovui didinti sklypo užstatymo tankio, pristatant neaiškios paskirties pastatų. Kitų pagrindų, apart apelianto įsitikinimo, kad teismo sprendimas nustatantis servitutą Ieškovo Sklype ir suteikiantis teisę naudotis Atsakovui jam priklausančiais pastatais ir pravažiuoti Sklypu, suteikia Apeliantui statytojo teisę, nei atsiliepime į ieškinį, nei atskirajame skunde Apeliantas nepateikė.
4.3. Ieškovo teisių pažeidimas akivaizdus ir susijęs su Sklypu bei jame esančių statinių sandėlio (Nr. 9), sandėlio (Nr. 10), garažo (Nr. 11), ūkinio pastato (Nr. 12) valdymo netekimu bei valdymo netekimu kitų pastatų, esančių už servitutinio sklypo dalies, nes negalima į juos patekti dėka Atsakovo aptvertos teritorijos, per kuria eina kelias į šiuos statinius. Ieškovas negali patekti į jam priklausantį Sklypą, kurio servitutu nustatyta teritorija yra aptverta tvora. Servitutu pažymėtoje ir aptvertoje Sklypo dalyje yra Ieškovui priklausantys pastatai: sandėlis (Nr. 9), sandėlis (Nr. 10), garažas (Nr. 11), ūkinis pastatas (Nr. 12). Per servitutu pažymėtą ir aptvertą Sklypo dalį eina kelias, kuriuo Ieškovas pasiekia kitus Sklype Ieškovui priklausančius pastatus: gyvenamąjį namą (Nr. 17), tvartą (Nr. 16), daržinę (Nr. 15), malkinę (Nr. 14), kiemo rūsį (Nr. 17) ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės skirtos išvengti akivaizdžios žalos atsiradimo ir /ar padidėjimo dėl Ieškovo nuo 2020 m. birželio 7 d. Teismo sprendimo įsiteisėjimo iki šios dienos negalėjimo naudotis pastatais ir Sklypu, o Atsakovo nesąžiningumas akivaizdus iš jo paties elgesio įregistruojant Ieškovui priklausančius pastatus VĮ Registrų centras bei servitutinės Ieškovo Sklypo dalies - Ieškovo nuosavybės pasiėmimo savo poreikiams.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1547-180/2018).
8. Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 178 straipsnį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes.
9. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t. y. jos turėtų būti parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017).
10. Grįsdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo, apeliantas nurodo, kad ieškovo reikalavimus laiko nepagrįstais, nes servituto nustatymas apeliantui suteikia teisę servituto teritorijoje statyti statinius be ieškovo sutikimo.
11. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018, 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019).
12. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, turi būti tik patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015). Vadinasi, pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau suformuota taisyklė, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018).
14. Vien tik aplinkybė, kad atsakovas iš esmės nesutinka su ieškinio reikalavimais, nereiškia, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad pareikšto ieškinio forma ir turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų ar kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną arba objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Priešingai, ieškovas ieškinyje nurodė faktinį pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimą dėl servituto panaikinimo, servituto nustatymo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, teisinį pagrindą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.112, 4.130, 4.135 ir 4.136 straipsnius. Taip pat pateikė įrodymus, kurie, jo manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
15. Apeliantas taip pat nurodo, kad nebuvo pakankamo pagrindo išvadai, kad dėl kokių nors teismo sprendimu nustatyto servituto teritorijoje atsakovo (apelianto) atliekamų veiksmų kyla reali grėsmė būsimo galimai Ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
16. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, negali būti taikomos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-135-186/2017).
17. Vienas iš ieškovo ieškinio reikalavimų yra pašalinti savavališkai atsakovo pastatytus statinius. Pats atsakovas atskirajame skunde neneigia statąs ginčo žemės sklype statinius ir servitutu nustatytą teritoriją apsitvėręs tvora. Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip atsakovo įpareigojimas netrukdyti patekti į ieškovui priklausantį ginčo sklypą ir uždrausti atsakovui vykdyti statybos darbus ieškovui priklausančiame sklype, dėl kurio naudojimo ir inicijuotas ginčas, laikytinas prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą).
18. Ieškovas pateikė rašytinius duomenis, pagrindžiančius kad atsakovas toliau vykdo statybos darbus ginčo žemės sklype ir atsakovas to neneigia. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovui toliau galimai statant statinius, ir galimai priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, ieškovo reikalavimo pašalinti pastatytus statinius vykdymas taptų dar labiau apsunkintas, tad darytina išvada, kad egzistuoja ir kita būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
19. Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad prašymas įpareigoti atsakovą netrukdyti jam patekti į savo žemės sklypą, perduodant vartų raktus arba nerakinant vartų, savo turiniu yra atskiras ieškinio reikalavimas. Kaip jau minėta, pats atsakovas neneigia, kad servituto teritoriją yra aptvėręs tvora ir taip sudaromi trukdžiai ieškovui patekti į jam nuosavybės teisę priklausantį sklypą. Tad laikinųjų apsaugos priemonių prašymas įpareigot atsakovą netrukdyti patekti į žemės sklypą skirtas siekiant ginčo nagrinėjimo metu užtikrinti ieškovo, kaip ginčo sklypo savininko, galimybes naudotis jam priklausančiu turtu ir tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimais. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistavo visos privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, pagrįstai byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Iki bylos nagrinėjimo ieškovas M. Č. pateikė rašytinius duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto S. Č. atskirasis skundas netenkintas, M. Č. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo S. Č. ieškovo M. Č. naudai.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.