- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2-1547-180/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01316-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rinvest“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinvest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4341-567/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rinvest“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS Invest“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rinvest“ 57 871,09 Eur, susidedančią iš 35 101,95 Eur skolos, 10 132,44 Eur sutartinių palūkanų ir 12 636,70 Eur delspinigių, 8 proc. mokėjimo funkciją atliekančių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiškos paskolos grąžinimo dienos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Rinvest“ turto areštą 57 871,09 Eur sumai.
2. Ieškovės argumentai: bankrutavusi kredito unija (toliau – BKU) „Vilniaus kredito unija“ 2012 m. gruodžio 11 d. paskolos sutartimi suteikė UAB „Rinvest“ 311 341,52 Eur paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. lapkričio 25 d. ir mokėti už paskolą 8 proc. metines sutartines palūkanas. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „STR statyba“ laidavimu ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iki paskolos gavimo atsakovė taip pat įvykdė paskolos sutarties suteikimo sąlygą, t. y. perdavė kredito unijai 35 101,95 Eur papildomą pajinį įnašą, kurį šaliu susitarimu kredito unija galėjo panaudoti paskolai grąžinti (paskolos sutarties 5.10 p.).
3. 2013 m. spalio 24 d. BKU „Vilniaus kredito unija“ pateikė Hipotekos registrui prašymą išregistruoti hipoteką atsakovo turtui, kuris buvo įkeistas paskolos sutarčiai užtikrinti, tačiau tuo metu atsakovo prievolė dar nebuvo visiškai įvykdyta – liko negrąžinta pajinio įnašo dydį atitinkanti 35 101,95 Eur grąžintinos paskolos suma. Hipotekos išregistravimas atliktas, vadovaujantis kredito unijos paskolų komiteto 2013 m. spalio 23 d. sprendimu, pagal kurį užtikrinimo priemonių atsisakyta, planuojant, kad suteikta paskola galutinai bus grąžinta paskolos termino pabaigoje (2014 m. lapkričio 25 d.), panaudojant 35 101,95 Eur dydžio papildomą pajinį įnašą. 2014 m. sausio 17 d. kredito unijos veikla buvo sustabdyta, Lietuvos bankui priėmus sprendimą atšaukti kredito unijai išduotą licenciją. 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 kredito unijai iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Suėjus paskolos sutartyje nustatytiems terminams, atsakovas neįvykdė pareigos grąžinti likusią paskolos sumą (35 101,95 Eur). Kredito unijos 2014 m. gruodžio 29 d. reikalavimu ir 2015 m. lapkričio 27 d. įspėjimu atsakovas ir laiduotojas buvo paraginti įvykdyti paskolos sutartį, tačiau paskolos iki šiol negrąžino. 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, įvykdyta 2018 m. kovo 27 d., BKU „Vilniaus kredito unija“ perleido UAB „EDS Invest“ visas reikalavimo teises į atsakovo UAB „Rinvest“ skolinius įsipareigojimus pagal BKU „Vilniaus kredito unija“ ir UAB „Rinvest“ 2012 m. gruodžio 11 d. sudarytą paskolos sutartį. Apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareigą grąžinti skolą atsakovas buvo informuotas 2018 m. balandžio 3 d. pranešimu, tačiau iki šiol skolos negrąžino.
5. Ieškinys, kurio suma yra didelė, tikėtinai pagrįstas, todėl egzistuoja grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas arba bus apsunkintas. Atsakovas yra nesąžiningas, nes negrąžina skolos ir nebendradarbiauja su ieškovu. Taip besielgdamas jis gali perleisti savo turtą tretiems asmenims, o tai apsunkintų tikėtina ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovės UAB „EDS Invest“ trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti areštavo bendrai 57 871,09 Eur sumai atsakovei UAB „Rinvest“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis. Nesant, ar nepakankant ieškinio reikalavimams užtikrinti, atsakovės nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, areštavo atsakovės UAB „Rinvest“ lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 57 871,09 Eur sumos, leidžiant UAB „Rinvest“ mokėti darbo užmokestį, privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, Sodrai, atsiskaityti su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, su ieškove UAB „EDS Invest“.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
8. Teismas sprendė, kad ieškinys pareikštas atsakovui, kurio dabartinis mokumas ir turtinė padėtis nėra žinomi. 57 871,09 Eur ieškinio suma yra didelė atsakovui kaip juridiniam asmeniui, todėl, siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, jų nesiėmus, ieškovui tikėtinai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas sprendė, kad atsakovė negrąžina skolos ir nebendradarbiauja su ieškove, tuo patvirtindama savo tikėtina nesąžiningą elgesį, dėl ko gali imtis turto perleidimo tretiesiems asmenims veiksmų.
10. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemonės taikė nepranešus atsakovui, nes manė, kad yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Rinvest“ pateikė atskirąjį skundą prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai priėmė nutartį, neturėdamas duomenų apie tikrąją atsakovo turtinę padėtį. Atsakovė su skundu pateikia dokumentus, iš kurių matosi, kad šiuo atveju nėra nei vienos iš CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų bei nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.
11.2. Teismas klaidingai sprendė, kad ieškinio sumos dydis sudaro pagrindą spręsti, kad yra sprendimo neįvykdymo rizika, nes ieškinio suma atsakovei tikėtinai didelė. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kurie įrodo, kad ieškinio suma atsakovei nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Atsakovės turimo viso turto vertė 164 kartus viršija ieškinio sumą, atsakovė 2017 metais gavo 456 968 Eur grynojo pelno, o tai daugiau nei 7 kartus viršija ieškinio sumą. Papildomai pateikiami duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, Turto areštų registro bei rekvizitai.vz.lt, iš kurių matosi, kad atsakovė turi daug nekilnojamojo turto, atsakovės atžvilgiu nėra taikomi jokie areštai, išskyrus areštus šioje byloje bei atsakovė neturi jokių įsiskolinimų valstybės biudžetui. Aplinkybė, patvirtinanti, kad atsakovės atžvilgiu nėra taikyti jokie areštai, išskyrus šioje byloje, parodo atsakovės sąžiningumą.
11.3. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindė vieninteliu argumentu – nebendradarbiavimu atsakovės su ieškove bei skolos negrąžinimu. Atsakovė skolos negrąžina, kadangi su ja nesutinka. Tai, jog atsakovė vengia sumokėti ieškovės reikalaujamos pinigų sumos yra ieškovei pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
11.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai pažeidžia atsakovės interesus, o ieškovės interesai panaikinus laikinąsias apsaugos priemones nė kiek nenukentėtų. Atsakovės pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto projektų vystymas ir plėtra, todėl atsakovės nekilnojamojo turto areštas ypatingai pažeidžia atsakovės interesus. Atsakovė negali sudaryti pirkimo-pardavimo sandorių su pirkėjais, dėl to trikdoma atsakovės pagrindinė ūkinė veikla, o kartu sukeliami ir didžiuliai nuostoliai. Pateikiamos teismui 14 preliminarių nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis atsakovė iki 2018 m. liepos 31 d. yra įsipareigojusi sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, o priešingu atveju yra įsipareigojusi pirkėjams grąžinti iš viso 168 870 Eur avansus bei sumokėti tokio paties dydžio baudą. Dėl to laikinosios apsaugos priemonės daro neproporcinga žalą atsakovei ir ne didina, o mažina teismo sprendimo įvykdymo tikimybę.
Atsiliepimas
12. Ieškovė UAB ,,EDS Invest“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atmesti UAB ,,Rinvest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarties, ją paliekant nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Tiek buvęs kreditorius BKU ,,Vilniaus kredito unija“ net keletą kartų suteikdamas ilgą laiko tarpą kreipėsi į atsakovą ir į jo laiduotoją su raginimu dėl skolos grąžinimo ir paskolos sutarties įvykdymo, tiek ieškovas 2018 m. balandžio 3 d. pranešimu atsakovui taip pat siūlė geruoju įvykdyti pradelstus įsipareigojimus, tačiau visais atvejais atsakovas nereagavo į minėtus raginimus. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo nesąžiningumą, kadangi tokia keletą metų besitęsiantis apatija į geranoriškus raginimus įvykdyti įsiskolinimą nėra toleruotinas.
12.2. Atsakovės vykdoma nekilnojamojo turto projektų vystymo ir plėtojimo ūkinė komercinė veikla, vertinant dabartines tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra profesionalus nekilnojamojo turto pardavėjas, disponuojantis nemažu nekilnojamojo turto kiekiu, negarantuoja šio turto egzistavimą teismui išsprendus kilusį ginčą.
Atsiliepimas
12.3. Pridedama UAB ,,Creditinfo Lietuva“ ataskaita įrodo, kad atsakovui sutekta aukšta vėlavimo atsiskaityti su kreditoriais rizika, be to, nustatyta vidutinė bankrutavimo rizika.
12.4. Tik dėl atsakovo kaltės (jo nesąžiningumo) buvo inicijuotas teisminis procesas bei areštuotas jo turtas, todėl pats atsakovas turi prisiimti galinčius atsirasti nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
14. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus: 2017 m. balanso kopiją; pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją; nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis; turto arešto registro duomenis; rekvizitai.vz.lt duomenis; įstatų kopiją; interneto svetainės nuorašą; preliminarių nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių kopijas.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
16. Apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai nebuvo patiekti pirmosios instancijos teismui, tačiau jie tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl jai (apeliantei) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir gali turėti reikšmės sprendžiant ginčijamą klausimą. Be to, apeliantė neturėjo galimybės pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teismui, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos apie tai apeliantei nepranešus. Siekiant užtikrinti visapusišką ginčo klausimo nagrinėjimą., šalies (apeliantės) teisę atsikirsti į ieškovės ir skundžiamo teismo sprendimo teiginius, apeliacinės instancijos teismas pateiktus dokumentus priima, prideda prie bylos ir vertina (CPK 42, 302 ir 314 str.).
17. Ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą naują įrodymą atsisakoma priimti, nes tokį dokumentą ji turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių šis įrodymas nebuvo ar negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, o taip pat būtinybės teikti tokį įrodymą (CPK 314 str.).
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Atsakovė atskirajame skunde nekvestionuoja teismo išvados dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisako.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė iš esmės vieninteliu pagrindu, pasitelkęs prezumpciją, kad didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nors vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visgi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.).
20. Iš atsakovės pateikto 2017 m. balanso duomenų sprendžiama, kad atsakovės turimas turtas sudaro 9 493 414 Eur, iš kurių 4 545 463 Eur – ilgalaikis turtas, 4 934 535 – trumpalaikis turtas, per vienerius metus mokėtinos skolos – 4 154 959 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita įrodo, kad atsakovė 2017 m. gavo 456 968 Eur grynojo pelno. Iš teismui pateiktų Nekilnojamo turto registro ir Turto areštų aktų registro sprendžiama, kad atsakovė turi daug nekilnojamo turto, kurio atžvilgiu nėra taikomi areštai, išskyrus skundžiama nutartimi pritaikytus areštus. Be to apeliantė paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad jos pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto projektų vystymas ir plėtra, nekilnojamojo turto areštas ypatingai pažeidžia jos (atsakovės) interesus, nes apeliantė negali sudaryti pirkimo – pardavimo sandorių su pirkėjais.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, sprendžia, kad apeliantė UAB „Rinvest“ paneigė pirmosios instancijos teismo taikytą didelės ieškinio sumos prezumpciją. Be to, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas galėtų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016 ir kt.).
22. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
23. Tokios aplinkybės nagrinėjimu atveju nėra nustatytos, o aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumo. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.), o ieškovė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent jai (ieškovei), kaip prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitų ginčo šalių interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie jų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), todėl apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismas, neanalizavęs ir tinkamai nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir taip nukrypęs nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą.
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Rinvest“ netenkinamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei UAB „Rinvest“, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „EDS Invest“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Rinvest“ atmesti.