- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2-1308/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Gintaras Pečiulis, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- E. V., R. V., V. V., uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“, uždarosios akcinės bendrovės „Elminta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Langvirus“
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. V., R. V., V. V., uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“, uždarosios akcinės bendrovės „Elminta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1425-258/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams E. V., R. V., V. V., uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių technika“, uždarajai akcinei bendrovei „Elminta“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Langvirus“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai, susiję su skolos priteisimu.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Medicinos bankas” kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų E. V., R. V., V. V., UAB „Šiaulių technika“, UAB „Elminta“, solidariai priteisti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ 3 079 504,97 EUR skolos, sutartines mokėjimo funkciją atliekančias 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo negrąžinto kredito likučio (2 604 334,35 EUR) nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bei įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo visos išieškotinos sumos (3 079 504,97 EUR) nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo nutarties įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 4 500 864,76 Lt sumai – areštą atsakovų kilnojamajam, nekilnojamajam turtui, lėšoms ir turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovams ir esančioms pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, pavedant tai vykdyti ieškovo pasirinktam antstoliui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - 4 500 864,76 Lt sumai areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, nurodė areštuoti atsakovų lėšas ar/ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 4 500 864,76 Lt sumos, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškovu.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų E. V., R. V., V. V., UAB „Šiaulių technika“, UAB „Elminta“ 3 079 504,97 EUR skolos, sutartines mokėjimo funkciją atliekančias 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo negrąžinto kredito likučio (2 604 334,35 EUR) nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bei įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo visos išieškotinos sumos (3079504,97 EUR) nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo nutarties įvykdymo bei 15 000 Lt dydžio žyminį mokestį.
Suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nurodant, kad apribojimai nėra taikomi valstybei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), kad Vilniaus apygardos teismui 2011 m. kovo 17 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo taikytas aukščiau nurodyto žemės sklypo areštas, todėl buvo atimta galimybė sudaryti naujas žemės sklypo nuomos sutartis, apribotos UAB „Swedbank lizingas“ teisės netrukdomai naudotis nuosavu pastatu bei buvo pažeisti teisėti UAB „Swedbank lizingas“ interesai. Nurodė, kad UAB „Šiaulių technika“ neturi jokių teisių į žemės sklypą, jis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o vienintelė įregistruota žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta su UAB „Dangė“, nei žemės sklypas, nei turtinės teisės į jį negali būti areštuotos taikant laikinąsias apsaugos priemones UAB „Šiaulių technika“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinant areštą žemės sklypui, esančiam Taikos g. 18, Neringoje. Nurodė, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį antstolis aprašė 0,1487 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį valstybei. Pažymėjo, jog šis žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai nepriklauso nei vienam atsakovui, todėl areštas minėtam sklypui turi būti panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ prašymą tenkino ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai nurodant, kad apribojimai nėra taikomi valstybei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymėjo, kad ne tik suinteresuotas asmuo AB „Swedbank lizingas“, bet ir pats ieškovas, kurio ieškinio reikalavimams užtikrinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, prašo panaikinti šios nutarties pagrindu taikytą 0,1487 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), areštą. Nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog minėtas žemės sklypas priklauso valstybei, o ne UAB „Šiaulių technika“, šiame sklype esantis pastatas priklauso UAB „Swedbank lizingas“, kuriam naudojimosi pastatu galimybės dėl žemės sklypo arešto yra apribotos. Atsižvelgiant į tai, kad 0,1487 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), areštas taikytas nepagrįstai, teismas sprendė, kad jis yra naikintinas, pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį bei papildomai nurodant, kad apribojimai nėra taikomi valstybei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai E. V., R. V., Vidmantas Virbickas, UAB „Šiaulių technika“, UAB „Elminta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Skundžiama nutartimi buvo pakeistos 2011 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau atsakovai apie tai sužinojo tik gavę skundžiamą teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ prašymą, galimai turėdamas išankstinę nuomonę bei būdamas galimai šališkas, atsakovų apie gautą prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones neinformavo, taip atimdamas galimybę pateikti savo paaiškinimus, taip pat užkirto bet kokią galimybę sekti posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas suinteresuoto asmens prašymo pagrįstumas, datą.
2. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad buvo gautas ieškovo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimas į suinteresuoto asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taigi apie teisme gautą suinteresuoto asmens prašymą ieškovas buvo informuotas, persiunčiant jam prašymo kopiją, todėl ieškovui priešingai nei atsakovams buvo suteikta galimybė pasisakyti.
Atsiliepimas
3. Atsakovams, kaip šios civilinės bylos šalims, turėjo būti garantuotos lygios galimybės pateikti paaiškinimus dėl suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ prašymo pagrįstumo ir būtinumo, kadangi atsakovai, būdami bylos šalimi, yra suinteresuoti bet kokių procesinių sprendimų šioje civilinėje byloje priėmimu. Pirmosios instancijos teismui pažeidžiant rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo, taip pat bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir apie gautą suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo informavus tik vieną proceso šalį, suteikiant teises bei galimybes pasisakyti tik jai, buvo atsakovų diskriminavimas ieškovo atžvilgiu, atsakovų teisių bei teisėtų interesų pažeidimas.
Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovai atskirajame skunde nurodo, jog iš jų buvo atimta galimybė pateikti savo poziciją dėl UAB „Swedbank lizingas“ prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šia galimybe atsakovai galėjo pasinaudoti teikdami tuos pačius argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė.
2. Atsakovai visiškai nepasisako dėl skundžiamos nutarties teisingumo, nenurodo, kaip turėjo būti išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nenurodo argumentų, kodėl būtent taip šis klausimas turėjo būti išspręstas. Taigi nėra galima nustatyti, kodėl, atsakovų nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta ir kokiu būdu ji pažeidžia atsakovų teises. Taip pat nėra galima nustatyti, ar atsakovų argumentai būtų galėję turėti įtakos pirmosios instancijos teismo pozicijai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti nutartį, nes atsakovai neįrodė, jog dėl tariamo procesinės teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas.
3. Atsakovas UAB „Šiaulių technika“ neturi jokių teisių į minėtą žemės sklypą, nes nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai, o vienintelė įregistruota žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta su UAB „Dangė“, todėl nei žemės sklypas, nei turtinės teisės į jį negali būti areštuotos taikant laikinąsias apsaugos priemones UAB „Šiaulių technika“, taigi Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ta apimti, kuria apribojimai buvo taikomi valstybei nuosavybės teise priklausančiam sklypui, pažeidžia teisingumo, proporcingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.
4. Atsakovai pasinaudojo teise būti išklausytiems pateikdami atskirąjį skundą, kuriame galėjo išdėstyti visus savo argumentus, atsikirtimus ir pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi teisingai išsprendė laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo klausimą, ginčijama teismo nutartis nepažeidė ir negalėjo pažeisti atsakovų teisių. Pažymi, kad atsakovai atskirajame skunde nenurodė jokių motyvų dėl UAB „Swedbank lizingas” prašymo pagrįstumo ir ginčijamos nutarties įtakos atsakovų teisėms, o tik formaliais pagrindais skundė ginčijamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, papildomai nurodant, kad apribojimai nėra taikomi valstybei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, (duomenys neskelbtini).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-82/2012).
Vadovaujantis CPK 148 str. 1 d. bei 149 str. 1 d. ir 3 d., į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinimo gali kreiptis tiek dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti suinteresuoti asmenys bei byloje nedalyvaujantys asmenys, kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - 4 500 864,76 Lt sumai areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, nurodė areštuoti atsakovų lėšas ar/ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 4 500 864,76 Lt sumos, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškovu. Suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nurodant, kad apribojimai nėra taikomi valstybei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, (duomenys neskelbtini). Teismas prašymą tenkino, ieškovas UAB „Medicinos bankas“ tam neprieštaravo. Taigi, pagal prašymo turinį suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ prašė pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, panaikinant areštą vienam iš objektų - valstybei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, (duomenys neskelbtini). Toks prašymas neprieštarauja CPK 148 str. 1 d. bei 149 str. 1 d. ir 3 d. normoms. Atsakovai atskiruosiuose skunduose įrodinėja, kad teismas apie suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų neinformavo, taip atimdamas galimybę atsakovams pateikti savo paaiškinimus, pažeidė rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo, taip pat bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, nesuteikė teisės bei galimybės pasisakyti, pažeidė atsakovų teises bei teisėtus interesus.
CPK 148 str. 1 dalyje numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Įstatymas tiesiogiai nenumato, jog teismui sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, taip pat būtina pranešti apie tokį prašymą dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims (CPK 149 str.). Kaip minėta, pareikštu suinteresuoto asmens prašymu buvo prašoma pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, panaikinant areštą daliai turto, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad teismas, neinformuodamas jų apie suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pažeidė CPK 148 str. 1 d. normas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad teismas, nesuteikdamas atsakovams teisės pasisakyti, pateikti atsiliepimą ir jame išdėstyti savo paaiškinimus, esminį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėjo pažeisdamas proceso teisės normas, ko pasekoje neteisingai išsprendė nagrinėjamą klausimą. Apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad nebuvo sudarytos sąlygos pareikšti prieštaravimus dėl suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kas pažeidė lygiateisiškumo ir rungimosi principus, nepagrįstas. Nepranešimas kitai šaliai apie laikinųjų apsaugos priemonių keitimo klausimo nagrinėjimą nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti atitinkamą procesinį teismo sprendimą negaliojančiu, nes ši šalis turėjo visas sąlygas būti išklausyta ir pateikti savo argumentus dėl pareikšto prašymo atskirajame skunde, o pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, gali su juo sutikti ir panaikinti nutartį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas išklausė atsakovų atskirojo skundo argumentus, tačiau su jais nesutiko ir bylą apeliacine tvarka perdavė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Pažymėtina, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes, konstatuota, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normą (CPK 148 str. 1 d.), kuria remiantis turėjo informuoti apeliantus apie gautą prašymą pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, panaikinant areštą vienam iš objektų, tačiau šis proceso teisės pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 328 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai atskirajame skunde nenurodė ir nepagrindė, kodėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria buvo pakeistas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, pažeidė jų teises ir teisėtus interesus, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos, t.y. netaikomi apribojimai, valstybei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, o ne atsakovams priklausančiam turtui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškiniui, kuris pareikštas konkrečių atsakovų atžvilgiu, užtikrinti. Taigi, ieškinio reikalavimo užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos atsakovų, kuriems ir pareikšti ieškinio reikalavimai turto atžvilgiu ir jomis negali būti suvaržytas su ieškinio reikalavimu nesusijusių asmenų turtas ar turtinės teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį, antstolis areštavo ne atsakovams, bet valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriame yra suinteresuotam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ priklausantys pastatai (t. 2, b.l. 3-5). Pažymėtina, kad šių aplinkybių neginčija nei ieškovas, nei atsakovai – apeliantai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne atsakovams priklausančiam turtui, neatitinka pareikštų ieškinio reikalavimų (valstybei ieškinys nepareikštas) bei laikinųjų apsaugos priemonių esmės bei paskirties. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ prašymą tenkino ir pakeitė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, panaikindamas areštą vienam iš objektų - valstybei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą.