- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- e2-640-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00428-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Officeday“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laukesta“ (toliau – ir ieškovė) pareiškė ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė) dėl jos vykdyto atviro konkurso „Atvežtinės daržovės ir vaisiai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (toliau – Pirkimas), Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovės 2023 m. sausio 20 d. sprendimas, kurio UAB „Officeday“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, yra neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti Pirkimo „Atvežtinės daržovės ir vaisiai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Teisme gautas pakartotinis ieškovės prašymas ieškinio reikalavimui užtikrinti, prašant taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y. sustabdyti 2023 m. balandžio 6 d. sudarytos viešojo pirkimo preliminariosios sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir preliminari sutartis) vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jos teisių ir teisėtų interesų gynybą. Ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad būtų užtikrintos realios galimybės sudaryti Pirkimo sutartį. Be to, jei sudarytos preliminarios sutarties vykdymas nebus sustabdytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 106 straipsnio 2 dalimi, teismas galėtų nepripažinti preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal VPĮ 106 straipsnio 3 dalį, nors preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, tačiau prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, t. y. preliminarios sutarties vykdymo sustabdymas, neužtikrintų galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo. Net priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą ir atsakovės 2023 m. sausio 20 d. Pirkimo sprendimą pripažinus neteisėtu, toks sprendimas nereikalauja specialaus vykdymo, kadangi jis būtų realizuojamas savaime, t. y. atsakovės priimtas sprendimas šiame pirkime, kurio pagrindu jau yra sudaryta preliminarioji sutartis, ir be atskiro vykdymo taptų negaliojančiu.
6. Ieškovė šiame Pirkime, atsakovei su trečiuoju asmeniu jau sudarius preliminarią sutartį, nebegali būti pripažinta laimėtoja ir su atsakove sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, kurio pasekmės galėtų reikšti sudarytos preliminariosios viešojo pirkimo sutarties nutraukimą, net ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių – nurodytos preliminariosios viešojo pirkimo sutarties vykdymo stabdymo, ieškovė galėtų dalyvauti naujame atsakovės vykdomame tokių pat prekių (paslaugų) pirkime.
7. Nustatė, kad ieškovė dėl to paties viešojo pirkimo atsakovei reiškia jau trečią ieškinį. Ankstesnių bylų, kuriose ieškovės ieškiniai buvo atmesti, iškėlimas ir šiose bylose teismų taikytos laikinosios apsaugos priemonės jau ir taip užvilkino šį pirkimą ir atitolino faktinį sutarties vykdymą. Atsižvelgiant ir į tai, teismo vertinimu, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, o jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį, kuria nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas nurodytais argumentais:
8.1. Jei sudarytos preliminarios sutarties vykdymas nebus sustabdytas, vadovaujantis VPĮ 106 straipsnio 2 dalimi, teismas galėtų nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal VPĮ 106 straipsnio 3 dalį. Tokiu atveju, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, neskelbiant naujo pirkimo, ieškovei galėtų būti užkirstas kelias sudaryti sutartį.
8.2. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurioms vykdant ginčijamą pirkimą siekiama centralizuotai įgyti atvežtinius vaisius ir daržoves, šiuo metu nėra sudariusios sutarčių dėl pirmiau minėtų maisto produktų įgijimo ir kad skubiai neužbaigus pirkimo objektyviai nebūtų galimybės užtikrinti šias įstaigas lankantiems vaikams pilnaverčio maitinimo. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos, iki tol, kol bus užbaigtos vykdyti centralizuotos pirkimo procedūros, gali savarankiškai sudaryti laikinas sutartis dėl atvežtinių vaisių ir daržovių tiekimo.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo UAB „Officeday“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas nurodytais argumentais:
9.1. Ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Teisme yra įsiteisėjęs sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovė, pažeisdama VPĮ 103 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepagrįstai atsakovei pateikė pakartotinę pretenziją, o pats ginčas jau buvo išspręstas teismo civilinėje byloje Nr. e2-1787-936/2023, todėl naujai pradėta civilinė byla apskritai turi būti nutraukta. Ieškovė šioje civilinėje byloje nurodo tokius pačius argumentus, kurie jau buvo spręsti minėtoje nutartyje.
9.2. Ieškovė neįrodė, kad, atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Ieškovės nurodomi Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai šiuo atveju nėra aktualūs, kadangi nutartyje pasisakoma dėl situacijų, kuomet viešojo pirkimo sutartis dar nėra sudaryta. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sutartis jau yra sudaryta ir vykdoma. Net ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą dėl Pirkimo pripažinimo neteisėtu, toks sprendimas būtų realizuojamas savaime, Pirkimo sutartis, sudaryta sprendimo Pirkime pagrindu, ir be atskiro vykdymo taptų negaliojančia.
9.3. Tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, kurio pasekmės galėtų reikšti Pirkimo sutarties nutraukimą, net ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių – nurodytos preliminariosios viešojo pirkimo sutarties vykdymo stabdymo, ieškovė galėtų dalyvauti naujame atsakovės vykdomame tokių pačių prekių pirkime.
9.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų. Sustabdžius preliminarios sutarties vykdymą, maisto prekių tiekimas bus sustabdytas, ikimokyklinio ugdymo įstaigos turės spręsti dėl naujų tiekėjų paieškos, laikinų maisto prekių tiekimo sutarčių sudarymo ir pan., t. y. patirs nebūtiną ir neproporcingą administracinę naštą.
10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas nurodytais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė savo prašyme objektyviais argumentais nepagrindė, kokią įtaką jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali turėti priimto teismo sprendimo įvykdymui. Net ir priėmus ieškovei UAB „Laukesta“ palankų teismo sprendimą ir atsakovės ginčijamą Pirkimo sprendimą pripažinus neteisėtu, toks teismo sprendimas nereikalautų specialaus vykdymo, nes jis būtų realizuojamas savaime, t. y. atsakovės priimtas sprendimas šiame Pirkime, kurio pagrindu jau yra sudaryta viešojo pirkimo preliminarioji sutartis, be atskiro vykdymo taptų negaliojančiu.
10.2. VPĮ nenumato galimybės pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, jų atnaujinti ir iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus, nustatant kitą pirkimo laimėtoją. Nustačius tiekėjų pasiūlymų vertinimo ar kitus viešųjų pirkimų procedūros trūkumus, viešojo pirkimo sutartis gali būti nutraukiama, o dėl pirkimo objekto turėtų būti skelbiamas naujas konkursas. Atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos preliminariosios sutarties faktinio įvykdymo apimtis iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo, net vėliau šią sutartį nutraukus, neturėtų jokios reikšmės atsakovės ateityje skelbtiniems naujiems konkursams perkamų prekių (paslaugų) apimties kontekste, o tai paneigia bet kokius ieškovės nuogąstavimus apie jos galimybę ateityje atsakovei parduoti (pasiūlyti) analogiškas prekes (paslaugas).
10.3. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis stabdant preliminariosios viešojo pirkimo sutarties vykdymą, Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos tiesiogiai bus priverstos pirkti šias prekes (paslaugas) iš kitų tiekėjų, taikydamos alternatyvius, brangiau kainuojančius pirkimo būdus, kadangi poreikis aprūpinti ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir jų auklėtinius daržovėmis ir vaisiais vien dėl vykstančių, ieškovės inicijuotų, teisminių ginčų neišnyksta.
10.4. Atskirajame skunde ieškovė nepagrįstai nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali daryti įtaką bylą iš esmės nagrinėjančio teismo galutiniam sprendimui dėl viešojo pirkimo sutarties (ne)pripažinimo negaliojančia ir alternatyvių sankcijų atsakovei (ne)taikymo, o tai tariamai patvirtina būsimą ieškovės teisių pažeidimą (grėsmę palankaus teismo sprendimo įvykdymui). Ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar netaikymas sudaro pagrindą teismui konstatuoti viešojo pirkimo sutarties negaliojimo faktą ir spręsti dėl alternatyvių sankcijų (ne)taikymo, o perkančiosios organizacijos padarytų pažeidimų, vykdant viešuosius pirkimus, pobūdis ir mastas, taip pat viešojo intereso konkrečiajame pirkime reikšmė.
10.5. Ieškovės inicijuotoje byloje pareikštas ieškinys yra grindžiamas net ne esminiais viešojo pirkimo principų pažeidimais, o formaliais trūkumais (rašymo apsirikimais), buvusiais pirkimo laimėtojos dokumentuose. Toks ieškinio pagrindas (turinys) savaime paneigia tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kaip viešojo pirkimo sutarties vykdymo stabdymas, taikymą, kadangi byloje net nekeliamas klausimas dėl esminių viešojo pirkimo principų pažeidimo ir pirkimo laimėtojos UAB „Officeday“ realių galimybių vykdyti viešojo pirkimo sutartį.
10.6. Pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenės pažeidžiamai grupei (ikimokyklinio amžiaus vaikams) būtinų prekių (paslaugų) įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenim ir konstitucinėms vertybėms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliantė atskirąjį skundą padavė dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria teismas netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo preliminariosios sutarties vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Todėl šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimo tikėtinas pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Be to, viešųjų pirkimų bylose, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu – teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinoji sąlygą – ieškinio reikalavimo prima facie pagrįstumas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei apibrėžtas apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-516/2020).
16. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-516/2020).
17. Ieškovė, grįsdama grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, didės tikimybė, kad teismas, vadovaudamasis VPĮ 106 straipsnio 2 dalimi, gali nepripažinti preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal VPĮ 106 straipsnio 3 dalį. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nebus neproporcingas esant galimybei sudaryti laikinas sutartis dėl Pirkimo objekto. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
18. Pirma, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė pareiškė byloje dėl atsakovės sprendimo, kuriuo UAB „Officeday“ pasiūlymas Pirkime pripažintas laimėjusiu, pripažinimo neteisėtu. Kadangi atsakovė su Pirkimo laimėtoju sudariusi sutartį, viešojo pirkimo procedūros Pirkime yra pasibaigusios (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad VPĮ nenumato galimybės pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, jų atnaujinti ir iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus, nustatant kitą pirkimo laimėtoją. Nustačius tiekėjų pasiūlymų vertinimo ar kitus viešųjų pirkimų procedūros trūkumus, viešojo pirkimo sutartis gali būti nutraukiama, tačiau dėl pirkimo objekto turėtų būti skelbiamas naujas konkursas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-480-370/2022).
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad priėmus ieškovei palankų sprendimą ir pripažinus minėtą sprendimą Pirkime neteisėtu, toks teismo sprendimas nereikalautų vykdymo ir būtų realizuojamas savaime. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatliktų ieškovės galimai pažeistų teisių bei teisėtų interesų apsaugos funkcijos. Pripažinus atsakovės sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo neteisėtu ir sutartį su UAB „Officeday“ nutraukus, ieškovė turėtų galimybę dalyvauti iš naujo paskelbtose viešojo pirkimo procedūrose ir siekti laimėti pirkimą bei sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
20. Antra, sutiktina su atsakovės argumentais, kad ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar netaikymas sudaro pagrindą teismui konstatuoti viešojo pirkimo sutarties negaliojimo faktą ir spręsti dėl alternatyvių sankcijų (ne)taikymo, o perkančiosios organizacijos padarytų pažeidimų, vykdant viešuosius pirkimus, pobūdis ir mastas, taip pat viešojo intereso konkrečiajame pirkime reikšmė. Minėta (žr. šios nutarties 14 punktą), nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios.
21. Trečia, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti, ar tam tikros rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju pirkimo objektas susijęs su poreikiu užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikams (itin socialiai pažeidžiamai asmenų grupei) būtinų maisto prekių (produktų) įsigijimą, kuris turi būti tiekiamas nepertraukiamai. Preliminari sutartis sudaryta ir vykdoma. Atsižvelgiant į pirkimo objektą, neabejotina, kad jis susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu. Todėl pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų sudarytos prielaidos pažeisti viešąjį interesą, kuris, šiuo atveju, svarbesnis nei apeliantės privatus interesas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą bei neatitiktų proporcingumo reikalavimų (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
23. Šiame kontekste paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo kontekste pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė dėl to paties viešojo pirkimo atsakovei reiškia jau trečią ieškinį. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai ieškovas tą patį viešąjį pirkimą ginčija keletą kartų, vis inicijuodamas naujas bylas, tokiu būdu sudarydamas prielaidas atitolinti pirkimo objektu esančių prekių (paslaugų) įsigijimą, tokios aplinkybės savaime įgalina teismą konstatuoti, kad pakartotinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas viešajame pirkime pažeistų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, o jų (laikinųjų apsaugos priemonių) neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-162-790/2022).
24. Ketvirta, nesutiktina su apeliantės argumentais, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-204-302/2023, pagrindžia pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą. Nors nurodomoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tame pačiame Pirkime Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo atveju skiriasi faktinės aplinkybės. Šioje byloje prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateiktas visai kitoje viešojo pirkimo stadijoje – po pirkimo laimėtojo paskelbimo ir preliminariosios viešojo pirkimo sutarties sudarymo, be to, prašoma kitų laikinųjų apsaugos priemonių – sutarties vykdymo, o ne pirkimo procedūrų sustabdymo.
25. Taigi, aptartų aplinkybių visuma, priešingai nurodė apeliantė, įrodo, kad nagrinėjamu atveju pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų sudarytos prielaidos pažeisti proporcingumo reikalavimus bei būtų padaryta didesnė žala visuomenei nei privataus asmens (ieškovo) interesams ir jo apsaugai (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Be to, ieškovė nepagrindė, kaip sudarytos sutarties vykdymo sustabdymas užtikrintų ieškovės ieškinio reikalavimą.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.