Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.6; 3.1.18.7; 3.3.2.3

2022 m. birželio 2 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijos verslui“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijos verslui“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-227-544/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijos verslui“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Go Vilnius“ dėl sprendimo atmesti pretenziją panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo vertinti pasiūlymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Konsultacijos verslui“ (toliau – ir ieškovė) prašė panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Go Vilnius“ (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir įpareigoti ją iš naujo išnagrinėti ieškovės ir UAB „Adverum“ A dalies techninį pasiūlymą.

2. Nurodė, kad ginčijamas sprendimas priimtas atviro konkurso būdu vykdomame tarptautinės vertės pirkime „Vilnius 700 programos Lietuvos koncepcijos sukūrimo ir įgyvendinimo paslauga“. Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, išnagrinėjusi ieškovės ir UAB „Adverum“ pasiūlymą, nustatė, kad A dalies techninis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymo pateikimo reikalavimus, tačiau jis surinko tik 4.80 vertinimo balą. Ieškovės įsitikinimu, pasiūlymui turėjo būti suteiktas aukštesnis įvertinimas. Ieškovė perkančiajai organizacijai 2022 m. kovo 2 d. pateikė pretenziją, kuria prašė iš naujo įvertinti techninį pasiūlymą. Sprendimu pretenzija, kiek tai susiję su pasiūlymo vertinimu, atmesta, o kiek tai susijusi su pirkimo sąlygomis, palikta nenagrinėta.

3. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčo pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties, iki bus išspręstas teisminis ginčas galutiniu ir įsiteisėjusiu sprendimu, o jeigu sutartis yra sudaryta, sustabdyti šios sutarties vykdymą.

4. Nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės suteiktų naudą viešajam interesui. Atsižvelgus į numatomą projekto trukmę, sutarties galiojimo terminą ir programos koncepcijos sukūrimo bei įgyvendinimo priemonių derinimo neapibrėžtą laiką, neegzistuoja skuba įgyvendinti pirkimo objektą, nesulaukus teisminio ginčo baigties. Ginčijamas sprendimas neteisėtas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintiems skaidrumo ir lygiateisiškumo principams. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistas viešasis interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba taps nebeįvykdomu. Pirkimo procedūras tęsiant toliau ieškovės teisės siekti laimėjimo pirkime ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį bus paneigtos, o teisė į žalos atlyginimą nebus efektyvi pažeistų teisių gynybos priemonė. Sudarius pirkimo sutartį grįžimas į pirkimo procedūras iš esmės neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

3. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad šie reikalavimai negalėtų būti patenkinti, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės ieškinio reikalavimai nėra preliminariai pagrįsti.

4. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Subjektyvus ieškovės vertinimas, kad pirkimo dokumentų nuostatos liudija nesant neatidėliotinos skubos įgyvendinti pirkimo objektą, teismo vertinimu, būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindžia. Pirkimu siekiama įsigyti „Vilnius 700“ programos Lietuvos koncepcijos sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugas. Nors pirkimas tęstinio pobūdžio, tačiau jis susijęs su konkrečiu laikotarpiu, t. y. 2023 m., rengiamu sostinės 700 m. jubiliejumi, tad pirkimo procedūrų stabdymas tik vienos šalies interesais, neįrodžius grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, laikytinas nesuderinamu su VPĮ tikslais ir neatitiktų visuomenės poreikių bei pažeistų viešąjį interesą.

5. Neužtikrinus programos įgyvendinimo laiku, galėtų būti sutrikdyta visa projekto eiga. Būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos. Laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Jeigu tiekėjos pateikto techninio pasiūlymo vertinimas taptų priežastimi dėl ko ji nelaimėjo pirkimo, o ieškinys būtų tenkintas, ji turėtų galimybę savo pažeistas teises ar teisėtus interesus apginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, paduodama ieškinį dėl žalos atlyginimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Ieškovė UAB „Konsultacijos verslui“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizika ir kad šios rizikos egzistavimo ieškovė neįrodė. Atsakovė 2022 m. kovo 24 d. patvirtino pirkime pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka ir priėmė sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. atsakovė laimėjusiu pirkimą pripažino VšĮ „Pilietinė medija“ ir UAB „Nord Play“ pateiktą pasiūlymą, su kuriais praėjus 10 d. nuo pranešimo išsiuntimo dienos bus sudaryta sutartis (2022 m. balandžio 4 d.). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė praras galimybę laimėti pirkimą ir vykdyti viešojo pirkimo sutartį, taip pat ir pasiekti tikslą, dėl kurio ir yra vykdomas teisminis ginčas.

9.2. Teismo vertinimas, kad grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nepagrindžia aplinkybė, jog tęsiant pirkimo procedūras ieškovė gali prarasti galimybę laimėti pirkimą ir vykdyti viešojo pirkimo sutartį, o tokią sutartį sudarius su kitu tiekėju grįžimas į pirkimo procedūras taptų neįmanomas, yra nepagrįstas. Minėta aplinkybė pakankama siekiant konstatuoti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Reikia vengti perkančiųjų organizacijų rizikos dėl dvigubo mokėjimo už tą pačią sutartį, t. y. ir pareigos mokėti tiekėjui, su kuriuo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir pareigos atlyginti žalą neteisėtai pašalintam iš pirkimo tiekėjui. Ši rizika turi būti valdoma teismams taikant laikinąsias apsaugos priemones.

9.3. Jeigu bus tenkinami ieškovės reikalavimai, gali atsirasti poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Ieškovei būtų apsunkinta galimybė veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant palankaus teismo sprendimo, ieškovė neturėtų galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį su atsakove ir turėtų reikšti papildomą ieškinį dėl žalos atlyginimo ir pradėti dar vieną teisminį procesą.

9.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, ir kad laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Prioritetas turi būti teikiamas sąžiningai tiekėjų konkurencijai, kurios užtikrinimas suteiktų didesnę naudą viešajam interesui. Neegzistuoja neatidėliotina skuba įgyvendinti pirkimo objektą, nesulaukus teisminio ginčo baigties. Atsakovei priimtina ir visuomenės interesas pirkimo objektu nebus pažeistas, jeigu paslaugos bus suteiktas ilgalaikiu periodu, t. y. per 2022 –2023 m. Pagal techninės specifikacijos 5.1 punktą, sutartis galios iki 2024 m. sausio 1 d. Techninės specifikacijos 5.8 punkte nustatyta, kad programos koncepcijos sukūrimo ir įgyvendinimo priemonių derinimas ir koregavimas gali užtrukti tiek, kiek pirkėjui atrodo reikalinga. Šios pirkimo sąlygų nuostatos suponuoja tai, kad nėra ypatingos skubos. Priešingai nei sprendė teismas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistas viešasis interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi.

2. Atsakovė VšĮ „Go Vilnius“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas ir ieškovės atžvilgiu negali būti priimtas palankus sprendimas. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimą, nes ieškiniu nekvestionuoja pirkimo rezultatų ir kitų tiekėjų pasiūlymų vertinimų, nepateikia įrodymų dėl galimybės būti pripažinta pirkimo laimėtoja. Ieškiniu nesistengiama įrodinėti ieškovės subjektinių teisių pažeidimo. Ieškinyje pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai dėl nepakankamo sprendimo motyvavimo ir subjektyviai ieškovei netinkamo techninio pasiūlymo įvertinimo, bet ne argumentai, kaip sprendimas pažeidžia ieškovės teises ir interesus ar ją diskriminuoja. Nėra aišku, kaip ginčijamas sprendimas pažeidė ieškovės teisėtus interesus ir apribojo galimybę dalyvauti pirkime.

10.2. Ieškovė, kurios pasiūlymas užėmė penktą vietą pasiūlymų eilėje, neginčija atsakovės sprendimo dėl VšĮ „Pilietinė medija“ ir UAB „Nord Play“ pasiūlymo pripažinimo laimėtoju, nekvestionuoja antroje – ketvirtoje eilės vietose likusių pasiūlymų vertinimo. Ieškovė savo pozicijos negrindė realiomis galimybėmis tapti pirkimo laimėtoja, tai leidžia teigti, jog ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti sprendimą. Neaišku, kaip atsakovės sprendimas pažeidė ieškovės teises ir sudarė sąlygas, kad jos pasiūlymas negalėtų būti pripažintas ekonomiškai naudingiausiu.

10.3. Ieškovė nepateikė argumentų ar įrodymų, kodėl ieškovės pasiūlymas turėjo būti įvertintas aukštesniu balu. Ieškovė kaip pažeidimą įrodinėja VPĮ 19 straipsnyje įtvirtintą viešųjų pirkimų komisijos teisę remtis ekspertiniu vertinimu, tai vertintina kaip akivaizdžiai nepagrįsta aplinkybė. Nors ieškovė teigia, kad jos pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas ir turėjo būti įvertintas didesniu balu, tačiau nei pretenzijoje, nei ieškinyje nenurodė motyvų ir argumentų, kuriais paneigtų jos pasiūlymo vertinimą ar pagrįstų pasiūlymo tinkamumą.

10.4. Ieškovė nepagrįstai ieškinyje kvestionuoja komisijos sprendimo motyvus ir jo trūkumus, nors to neminėjo pretenzijoje. Ieškinys papildytas naujais argumentais dėl komisijos sprendimo motyvų trūkumo, nors pateikdama pretenziją ieškovė minėtų pažeidimų komisijos veikloje neįžvelgė. Teismas negalės įvertinti tokio pobūdžio pažeidimo, nes jis tėra ieškovės nuomonė, kuri nėra grindžiama objektyviais įrodymais.

10.5. Ieškovė nei pretenzijoje, nei ieškinyje neginčija ekspertų vertinimo. Ieškovė kvestionuoja komisijos teisę remtis ekspertų pateiktomis išvadomis dėl pasiūlymo atitikties pirkimo reikalavimams ir teigia, jog toks elgesys neatitinka viešųjų pirkimų praktikos. Akivaizdu, kad ieškovės pozicija kelia abejones net nesigilinus į ieškinio detales, nes nepagrįstai referuojama į atsakovei įstatymo suteiktą teisę.

10.6. Ieškovė neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. Ieškovė ignoruoja VPĮ įtvirtintą ieškovės galimybę išsiieškoti galbūt patirtą žalą iš atsakovės, jei jos teisėti interesai būtų pažeisti, net tada, kai pirkimo sutartis būtų sudaryta ir pradėta įgyvendinti.

10.7. Ieškovė neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturės ypač didelių neigiamų pasekmių viešajam interesui. Taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė ir Vilniaus bei kitų miestų gyventojai patirtų ypač didelių neigiamų pasekmių. Atsakovė vykdo pirkimą, siekdama įsigyti „Vilnius 700“ programos Lietuvoje koncepcijos sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugas, kurios skatintų įvairių miestų gyventojus atvykti į Vilnių ir jį pažinti, suteiktų edukacinę ir įtraukiančią programą. Pirkimo sustabdymas gali turėti neigiamų pasekmių net tik atsakovei, bet Vilniaus ir kitų miestų gyventojams, į kuriuos orientuojama šventė, bei Lietuvos sostinės vardui. Tiek Vilniaus, tiek kitų miestų, kuriuose planuojama įgyventi programas, gyventojai, bei jų lankytojai prarastų galimybę praplėsti savo akiratį kultūros srityje, naujai pažinti Lietuvos sostinę ir pamatyti bei sudalyvauti įstabiame renginyje. Renginio nauda įvairių miestų gyventojams yra didelė, siekiant netradicinėmis priemonėmis žmonėms suteikti galimybę atsipalaiduoti bei pasisemti žinių. Būtų pažeistas Vilniaus miesto prestižas. Miesto gimtadienio šventės kiekvienais metais vyksta daugelyje Lietuvos miestų ir Vilniuje. Šis gimtadienis Vilniui yra jubiliejinis, visuomenė tikisi, kad šventė bus paminėta ypatingai. Nepavykus suorganizuoti renginio, Lietuvos gyventojai galėtų prarasti susidomėjimą sostine. Tai lemtų ir mažesnį miesto lankytojų skaičių bei naujų gyventojų atvykimą, neigiamai paveiktų miesto ekonomiką ir plėtrą. Pirkimas orientuotas į žmonių gerovę bei naudą visuomenei, o tai suponuoja viešojo intereso egzistavimą pirkime, kuriam turi būti teikiamas prioritetas lyginant su ieškovės neapibrėžtais interesais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

4. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Šio apeliacinio proceso dalykas – Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

5. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimo tikėtinas pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

6. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

7. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-824-370/2021).

8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinoji sąlygą – ieškinio reikalavimo prima facie (preliminarus, iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu ir viešuoju interesu.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui

9. Ieškovė, grįsdama grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teigia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei būtų apsunkinta galimybė veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant palankaus teismo sprendimo, ieškovė neturėtų galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį su atsakove ir turėtų reikšti papildomą ieškinį dėl žalos atlyginimo ir pradėti dar vieną teisminį procesą.

10. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-414-790/2022).

11. Tačiau, kaip matyti iš atsakovės tripliko, pateikto pirmosios instancijos teismui, atsakovė 2022 m. balandžio 5 d. su pirkimo laimėtojais sudarė paslaugų viešojo pirkimo sutartį. Sutarties sudarymo data leidžia teigti, kad šios nutarties priėmimo dieną (2022 m. birželio 2 d.) sutartis galioja jau beveik du mėnesius ir tikėtina, kad yra pradėta vykdyti (byloje nėra duomenų apie faktiškai įvykdytą sutarties dalį).

12. VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su pirkimo laimėtojais jau sudarė viešojo pirkimo sutartį, pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą, laikytina, kad ginčo viešojo pirkimo procedūros baigėsi. VPĮ nenumato galimybės pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, jų atnaujinti ir iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus, nustatant kitą pirkimo laimėtoją. Nustačius tiekėjų pasiūlymų vertinimo ar kitus viešųjų pirkimų procedūros trūkumus, viešojo pirkimo sutartis gali būti nutraukiama, tačiau dėl pirkimo objekto turėtų būti skelbiamas naujas konkursas.

13. Taigi, nagrinėjamu atveju, šios nutarties priėmimo dieną, ieškovė jau nebeturi galimybės ginčo viešajame pirkime būti nustatyta pirkimo laimėtoja ir pretenduoti į ginčo viešojo pirkimo sutarties sudarymą, kadangi viešojo pirkimo procedūros baigėsi. Patenkinus ieškovės ieškinį – nustačius ginčijamo atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pretenziją dėl ieškovės ir UAB „Adverum“ pasiūlymo vertinimo neteisėtumą, ieškovės ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovės ir UAB „Adverum“ A dalies techninį pasiūlymą dėl pasibaigusių procedūrų objektyviai nebegalėtų būti įgyvendintas šiame viešajame pirkime. Todėl sprendžiant dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, neegzistuoja ir rizika, kad ieškovei palankus teismo sprendimas ateityje galėtų būti neįvykdytas, kadangi tokio sprendimo vykdymas jau šiuo metu dėl anksčiau netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra neįmanomas.

Dėl viešojo intereso

14. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad neegzistuoja neatidėliotina skuba įgyvendinti pirkimo objektą, nesulaukus teisminio ginčo baigties, mano, jog priešingai nei sprendė teismas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistas viešasis interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

16. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

17. Ginčo pirkimo objektas – „Vilnius 700“ programos Lietuvoje koncepcijos sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė ir Vilniaus bei kitų miestų gyventojai galėtų patirti neigiamų pasekmių dėl vėluojančių viešojo pirkimo procedūrų rezultato. Sudarytos pirkimo sutarties sustabdymas ir vėluojamas vykdymas gali turėti neigiamų pasekmių net tik atsakovei, bet ir Vilniaus ir kitų miestų gyventojams, į kuriuos orientuojama šventė, bei Lietuvos sostinės vardui. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad nepavykus suorganizuoti renginio, Lietuvos gyventojai galėtų prarasti susidomėjimą sostine, tai lemtų ir mažesnį miesto lankytojų skaičių bei naujų gyventojų atvykimą, tai neigiamai paveiktų miesto ekonomiką ir plėtrą.

18. Vertinant tai, kad ieškovė, nustačius, jog ieškovės ginčijamas atsakovės sprendimas dėl ieškovės pretenzijos dėl ieškovės ir UAB „Adverum“ pasiūlymo vertinimo yra neteisėtas, galėtų reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės (perkančiosios organizacijos), svarbi ginčo pirkimo suma. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 5 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties (prieiga internete http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vptpublic&task=sutartys&Itemid=109&filter_show=1&filter_limit=10&filter_authority=go+Vilnius&filter_contractdate_from=2022-03-01&limitstart=10), maksimali sutarties kaina yra 617 100 Eur su PVM. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jei ieškovė įgytų teisė reikalauti iš atsakovės žalos (negautų pajamų) atlyginimo (VPĮ 107 straipsnio 2 dalis), ši suma būtų nereikšminga, lyginant ją su Lietuvos sostinės 700 metų jubiliejaus programos pavėluotu ar netinkamu organizavimu. Dėl to vertintina, kad laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje netaikymas labiau atitiktų viešąjį interesą nei jų netaikymas.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.