Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Stebulė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, nustatytos CPK 423⁷ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

12. Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

14. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismų praktikoje nurodyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

15. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė vykdo Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų pirkimą, o ieškovė dalyvauja šiame pirkime. 2022 m. sausio 27 d. atsakovė informavo ieškovę apie pirkimo 1–4, 6 ir 7 dalyse sudarytas pasiūlymų eiles, nurodydama, kad laimėtoju visose šiose pirkimo dalyse buvo išrinktas trečiasis asmuo UAB „Stebulė“. Iš šio atsakovės rašo turinio matyti, kad ieškovės pasiūlymai 1, 3, 4, 6 ir 7 pirkimo dalyse užėmė antrą vietą, 2 pirkimo dalyje – trečią vietą. Ieškovė nesutinka su tokiais atsakovės sprendimais ir ieškinyje nurodo, kad trečiojo asmens pasiūlymai nurodytoms pirkimo dalims neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų, trečiajam asmeniui nepagrįstai buvo skirti ekonominio naudingumo balai už 2 kriterijų, trečiojo asmens kvalifikacija neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, atsakovė neteisėtai leido trečiajam asmeniui pasitelkti naują pasiūlyme neišviešintą ūkio subjektą, kurio pajėgumais remiamasi, trečiasis asmuo nepateikė tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė prašo teismo panaikinti atsakovės sprendimus, kuriais trečiojo asmens pasiūlymai nurodytose pirkimo dalyse buvo pripažinti atitinkančiais pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, taip pat jos sprendimus dėl pasiūlymų vertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo nustatymo ir sprendimus sudaryti su trečiuoju asmeniu pirkimo sutartis.

16. Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu byloje pateiktus įrodymus matyti, kad ginčydama sprendimus, priimtus atsakovės vykdomame pirkime, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą ir ieškinyje nurodė išsamius teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė ir įrodymus, kurie, jos manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytą poziciją dėl ginčijamų sprendimų neteisėtumo. Preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, akivaizdžiai pagrindžiančių, kad šie reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti ir ieškinys, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, negalės būti patenkintas. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad ieškovės argumentai yra neteisingi ir nepagrįsti tinkamais įrodymais, yra susiję su kilusio ginčo esme, todėl jie nevertinami šioje proceso stadijoje. Išvados dėl šių argumentų turės būti padarytos išnagrinėjus byloje kilusį ginčą iš esmės ir išsamiai įvertinus visus byloje esančius įrodymus, o ne sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

17. Kita vertus, šioje nutartyje jau minėta, kad ieškovė ginčija ir atsakovės sprendimą, priimtą 2 pirkimo dalyje, kurioje, kitaip nei likusiose pirkimo dalyse, ieškovės pasiūlymas užėmė ne antrą, o trečią vietą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip ieškovo (užėmusio trečią ar žemesnę vietą, ar pašalinto iš pirkimo procedūrų) subjektinių teisių teisėtas įgyvendinimas (gynimas), todėl teismo atskirai neginamas. Tik laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio ieškovams negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių (pavyzdžiui, galimybės siekti savo teisių įgyvendinimo kituose procesuose), nelaikytinas jų pažeistų teisių – vieno iš privalomo teisinio suinteresuotumo elementų – gynimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020). Todėl tokioje situacijoje paprastai (ieškovui neįrodžius kitaip) yra vertinama, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.

18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė, ginčydama 2 pirkimo dalyje priimtus sprendimus, nekvestionuoja atsakovės sprendimų dėl antroje vietoje esančios tiekėjos pasiūlymo vertinimo. Grįsdama savo suinteresuotumą ginčyti 2 pirkimo dalyje priimtą sprendimą ieškovė nurodo, kad tik teismui patenkinus jos reikalavimus ji sieks įvertinti, ar antroje vietoje esančios tiekėjo pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas. Taigi, ieškovė faktiškai pripažįsta, kad šių jos reikalavimų patenkinimas iš esmės nesukurs jai jokių realių materialinių teisinių padarinių, o savo suinteresuotumą dėl šioje pirkimo dalyje priimto sprendimo panaikinimo ji grindžia jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis, kad antroje vietoje esantis pasiūlymas galėjo būti parengtas ar įvertintas netinkamai. Esant tokioms aplinkybėms, tik preliminariai įvertinus ieškovės reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimus dėl šioje pirkimo dalyje priimtų sprendimų panaikinimo, todėl šis reikalavimas nėra preliminariai pagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad išvada dėl tikėtino reikalavimo nepagrįstumo yra padaryta tik prima facie jį įvertinus ir neturi prejudicinės galios. Aplinkybė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas pripažino reikalavimą preliminariai nepagrįstu, pati savaime nereiškia, kad šis reikalavimas negalės būti patenkintas teismui išnagrinėjus jį iš esmės.

19. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodo, kad šiuo atveju nėra ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba negalimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, ši situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą, piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

20. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

21. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

22. Atsakovė, kaip minėta, vykdo Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų pirkimą. Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad šiuo pirkimu siekiamų įgyti sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų objektais yra Naujamiesčio, Senamiesčio, Žvėryno, Šnipiškių ir Žirmūnų (nuo Rinktinės iki Tuskulėnų g.) seniūnijų gatvės ir kiemai. Atsakovė paaiškino, kad pirkimo laimėtojas turės suteikti susisiekimo komunikacijų, aikščių, skverų, žaliųjų plotų, parkų, krantinių ir kitų miesto bendrojo naudojimo teritorijų tvarkymo ir priežiūros paslaugas, taip pat šaligatvių ir dviračių takų, gatvių važiuojamosios dalies, automobilių stovėjimo aikštelių valymo paslaugas, vejų, šiukšlių dėžių ir kt. priežiūros paslaugas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šios pirkimo objektą sudarančios paslaugos yra reikšmingos didelei visuomenės daliai ir yra skirtos užtikrinti viešąjį interesą. Vis dėlto, vadovaujantis šios nutarties 20–21 punktuose aptarta kasacinio teismo praktika, tokios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, suteikti prioritetą viešajam interesui, susijusiam su pirkimo objektu, o atsakovė šioje byloje neįrodė, kad susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti itin skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti šio viešojo intereso įgyvendinimą.

23. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad poreikis skubiai užbaigti vykdyti pirkimą yra susijęs su jos pareiga užtikrinti švarą ir želdinių priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir kad šiuos interesus galima užtikrinti tik laiku įsigyjant pirkimo objektą. Atsakovė taip pat nurodo, kad neužbaigus pirkimo laiku būtų sutrikdyta tinkama sanitarinė miesto priežiūra ir susisiekimas, o tinkamai ir laiku netvarkant ir neprižiūrint želdinių būtų ignoruojama aplinkos, kaip konstitucinio gėrio, svarba. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog šiuo metu visuomenės interesas, susijęs su pirkimo objektu, yra tinkamai užtikrinamas – atsakovė pirkimų laikotarpiui yra pratęsusi anksčiau sudarytas pirkimo sutartis, kurių pagrindu yra nepertraukiamai teikiamos pirkimo objektu esančios paslaugos. Todėl atsakovės argumentai apie egzistuojantį neatidėliotiną poreikį užbaigti pirkimą ir įgyti jo objektu esančias paslaugas vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

24. Šiame kontekste pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti naudingiausi, geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, kad viešojo pirkimo metu valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą. Teismui nustačius, kad atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys užtikrinti viešojo intereso, susijusio su pirkimo objekto teikiama nauda, nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

25. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei atsižvelgė į teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Tačiau teismas neįvertino to, kad ieškovės reikalavimai panaikinti atsakovės sprendimus, priimtus 2 pirkimo dalyje, nėra preliminariai pagrįsti, nes ieškovės pateikti argumentai neįrodo teisinio suinteresuotumo reikšti tokius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant, kad iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas byloje, yra stabdomos atsakovės vykdomo pirkimo 1, 3, 4, 6 ir 7 dalių procedūros, įskaitant viešojo pirkimo sutarčių sudarymą, o jeigu šiose pirkimo dalyse jau yra sudarytos sutartys, stabdomas jų vykdymas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį pakeisti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies.

Iki tol, kol bus išnagrinėta byla, sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atviro konkurso būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 548516) 1, 3, 4, 6 ir 7 pirkimo objekto dalių procedūras, įskaitant viešojo pirkimo sutarčių sudarymą, o jeigu viešojo pirkimo sutartys jau sudarytos, sustabdyti jų vykdymą.