Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovės A. A. (toliau – ir atsakovė) 1 192,21 Eur nesumokėtas nuomos įmokas ir išpirkimo mokestį, 536,49 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 281 Eur bylinėjimosi išlaidas (39 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur už teisines paslaugas).

2. Atsakovei adresuoti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2023 m. spalio 24 d. asmeniškai. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Be kredito“ su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad jis teikia nuomos, o ne vartojimo kredito paslaugas, atitinkamai nėra įtrauktas į vartojimo kredito davėjų sąrašą. Ieškinio dalykas kildinamas iš nuomos sutarties, kurios pagrindinis tikslas yra kilnojamojo daikto nuoma, kurį nuomininkas turi teisę, bet ne pareigą už išpirkimo mokestį įsigyti, tinkamai sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas ginčo atveju neturi būti taikomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 900,60 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 165,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (toliau – ir trečiasis asmuo, pradinė kreditorė) su atsakove 2022 m. lapkričio 16 d. sudarė Vartojimo nuomos sutartį Nr. BK-034908 (toliau – ir Sutartis), kuria pradinė kreditorė išnuomojo atsakovei kilnojamąjį daiktą (nešiojamą kompiuterį Samsung NP750XDA Galaxy Book 15.6-KNJF99YR500701D) (toliau – turtas arba prekė) 12 mėnesių laikotarpiui, prekės būklė – nauja, o atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 81,41 Eur nuomos mokestį. Prekės vertė Sutarties sudarymo metu nurodyta 989 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM). Prekė atsakovei buvo perduota 2022 m. lapkričio 17 d. turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. BK-034908. Sutarties pasibaigimo ar nutraukimo atveju atsakovė įsipareigojo grąžinti daiktą arba sumokėti išpirkimo kainą – 296,70 Eur. Atsakovei tinkamai įsipareigojimų pagal sutartį nevykdant pradinė kreditorė 2023 m. kovo 2 d. išsiuntė pretenziją dėl įsiskolinimo ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, jei pradelsti mokėjimai nebus įvykdyti. Sutartis tarp pradinės kreditorės ir atsakovės nutraukta 2023 m. kovo 12 d. Pradinė kreditorė 2022 m. lapkričio 24 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2022-11/01 ir jos priedo pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota pranešimu.

6. Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti, ar trečiojo asmens ir atsakovės sudaryta sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, nepatenkanti į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) taikymo apimtį, ar vartojimo kredito sutartis, reikalinga įvertinti, koks buvo šalių tikslas sudarant sutartį. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuomos sutartimi nuomininkas siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

7. Teismas vertino, kad sutarties sąlyga dėl nuomininkei suteikiamos teisės už 296,70 Eur įsigyti prekę tinkamu sutarties įvykdymo (visų 976,92 Eur įmokų sumokėjimo) atveju į sutartį įtraukta formaliai, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, todėl padarė išvadą, kad nepriklausomai nuo to, kad sutartyje atsakovei nėra tiesiogiai numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, o pagal sutarties 14.2 punktą atsakovei vėluojant ilgiau kaip 60 dienų atsiskaityti sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, teismo vertinimu, sutarčiai, kurioje turto įsigijimas iš esmės siejamas su visų periodinių įmokų sumokėjimu, taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog sutartyje numatytos apsunkintos sutarties objekto grąžinimo sąlygos vertintinos kaip siekis įpareigoti vartotoją įsigyti sutarties objektą. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė perduoto daikto negrąžino, tačiau reikalavimo atsakovei grąžinti jai perduotą daiktą byloje nereiškia. Toks ieškovės elgesys po sutarties nutraukimo – siekis prisiteisti nesumokėtas nuomos įmokas už daiktą, o ne daiktą susigrąžinti, taip pat sudaro pagrindą manyti, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo suteikti atsakovei finansavimą sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomotis. Teismas atkreipė dėmesį į sutarties dalį „Sutarties nutraukimas“, kurios sąlygos apibrėžia, kad nuomininkui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, ji yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Sutartimi jos šalys sulygo, kad tinkamu sutarties įvykdymo atveju atsakovė už prekę būtų sumokėjusi iš viso 976,92 Eur sumą, kuri yra 12,08 Eur mažesnė už prekės kainą (989 Eur). Taigi, netinkamo sutarties vykdymo atveju nuomotojas turi teisę rinktis tarp daikto, kurio vertė sutarties sudarymo metu buvo 989 Eur, susigrąžinimo arba 976,92 Eur sumos išreikalavimo. Teismas vertino, kad nuomotojo pirminis tikslas yra ne pagal sutartį perduoto daikto susigrąžinimas, tačiau jo įsigijimui skirtų mokėtinų įmokų gavimas. Tokią teismo išvadą patvirtino ir paties ieškinio reikalavimas, kuriuo, nepaisant to, kad ieškovė nurodo, jog atsakovė jam perduoto daikto negrąžino, yra prašoma ne jo sugrąžinimo, tačiau kasmėnesinių įmokų priteisimo. Teismas padarė išvadą, kad sutarties sudarymo tikslas yra ne atsakovės pasirinkto daikto nuoma, bet finansavimo sąlygų jam įsigyti sudarymas, todėl ginčo sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kuriai turi būti taikomos VKĮ nuostatos.

9. Teismas laikė, kad pradinė kreditorė, sudariusi su atsakove sutartį, nebūdama įrašyta į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrinusi jos kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovės atgauti tik pagal sutartį ir perdavimo - priėmimo aktą perduoto daikto kainą, iš jos atėmus atsakovės sumokėtas įmokas. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovė yra skolinga 1 192,21 Eur. Bendra įmokų suma pagal sutartį, įskaitant išpirkimo ir pristatymo mokesčius – 1 280,61 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė yra sumokėjusi 88,40 Eur (1 280,61 Eur – 1 192,21 Eur). Taigi vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė), yra 900,60 Eur (989 Eur – 88,40 Eur). Teismui nustačius, kad pradinė kreditorė neturėjo teisės pagal sutartį reikalauti iš atsakovės nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris viršija atsakovei perduotos prekės kainą, ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo, todėl iš dalies tenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo ir iš atsakovės ieškovei priteisė 900,60 Eur skolą. Likusią ieškinio reikalavimų dalį dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovei neįvykdžius piniginės prievolės, jai kyla prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad, patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Tenkinama reikalavimų dalis sudaro 52,09 procentus, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistos 165,06 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti: Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį dėl skolos ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1 192,21 Eur nesumokėtų nuomos įmokų ir išpirkimo mokestį; sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovės 536,49 Eur delspinigių; sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 281 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti ieškovei iš atsakovės 22 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas nepagrįstai ginčo atveju taikė VKĮ nuostatas, nes šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutartyje Nr. BK-034908 įtvirtinta nuostata, jog šalys susitaria, kad nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 296,7 Eur. Taigi, pradinė kreditorė ir atsakovė Sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjus visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovė Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Išpirkimo kaina sudarė 30 proc. nuomos sutarties objekto kainos. Sutartyje apie pareigą įsigyti turtą neužsimenama, tai patvirtina, jog VKĮ nuostatos netaikytinos.

11.2. Nesutiktina su teismo išvada, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, ir išaiškinimu, kad nuomotojas neturi intereso susigrąžinti išnuomotą daiktą (turtą), kadangi sąlyga, kad nuomininkas pagal Sutarties 8.1 punktą, pasibaigus Sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto Sutartyje numatyta tvarka, ar nutraukus Sutartį prieš terminą bet kurios iš šalių iniciatyva, turtas grąžinamas nuomotojui, parodo, kad pirmiausia turi įvykdyti sąlygas grąžinti turtą ir tik po to, neįvykdžius grąžinimo sąlygų, remiantis Sutarties 10.6 punktu, nuomininkas nuomotojui turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius.

11.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-8313-1150/2023 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei Lietuvos bankas teikė išvadas pasisakydami analogiškos sutarties aiškinimo klausimais bei pasisakė, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas – daikto nuoma ir kad šiai sutarčiai nėra taikomos VKĮ nuostatos.

11.4. Nesutiktina su teismo išvada, kad pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytai sutarčiai taikytinos VKĮ nuostatos, todėl pradinė kreditorė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės delspinigių, todėl delspinigių nepriteisė iš viso. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai. Sutiktina, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-247-280/2018).

11.5. Teismas, vertindamas prašomas priteisti netesybas, vadovavosi VKĮ nuostatomis, pagal kurias būtina būti įrašytam į vartojimo kredito davėjų sąrašą bei privalu įvertinti atsakovės kreditingumą, tačiau pradinė kreditorė su atsakove sudarė išperkamosios nuomos sutartį, todėl teismas turėjo tenkinti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

11.6. Atsakovė tinkamai nevykdė sutarties, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal Sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartį būtent su ieškove, atsakovė susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, įskaitant ir joje numatytą delspinigių normą.

11.7. Nesutiktina su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas, atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, proporcingai sumažino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 281 Eur iki 165,06 Eur. Nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visiškai, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista nurodant, jog ieškovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

12. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą sutinka su ieškovės apeliaciniu skundu. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Trečiasis asmuo su atsakove 2022 m. lapkričio 16 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-034908, kuria susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkei (atsakovei) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 296,7 Eur. Pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma ir ne visos siūlomos nuomai prekės yra naujos, trečiasis asmuo visuomet informuoja nuomininką, jei pasirinkta prekė jau buvo nuomota.

12.2. Trečiasis asmuo teikia nuomos paslaugas, o ne vartojimo kredito, atsižvelgiant į tai jam nėra taikomi VKĮ ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatų reikalavimai. Jis nėra įtrauktas į vartojimo kredito davėjų sąrašą.

12.3. VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį įsigyti daiktą. Kadangi sutartyje nėra nuostatos, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti daiktą, todėl neturi būti taikomas VKĮ.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl dalies nuomos įmokų, išpirkimo mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė su pradine kreditore UAB „Be kredito“ 2022 m. lapkričio 16 d. sudarė Vartojimo nuomos sutartį Nr. BK-034908, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – naujas Samsung nešiojamasis kompiuteris NP750XDA, serijos Nr. KNJF99YR500701D, 12 mėnesių terminui, ši įsipareigojo visą sutarties laikotarpį, t. y. 12 mėn., mokėti 81,41 Eur mėnesinį nuomos mokestį, nustatant, kad turto vertė paskutinę sutarties dieną (išpirkimo kaina) – 296,7 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė skolą būtų sumokėjusi. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2022 m. lapkričio 24 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2022-11/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal sutartį.

Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (ne)taikymo ir skolos dydžio

16. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo atveju taikė VKĮ nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

17. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą, įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.

18. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

19. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

21. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms) (Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-318-413/2024; 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-64-343/2023; 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1477-343/2022; 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1473-480/2022).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties tikslas yra ne atsakovės pasirinkto daikto nuoma, bet finansavimo sąlygų jam įsigyti sudarymas, todėl ginčo sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kuriai turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutarties 10.6 punkte yra numatyta, jog tuo atveju, jei nuomininkas negrąžins daikto kaip tai numatyta Sutarties 8.1 punkte, t. y. pasibaigus Sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro Daiktą įsigyti Sutartyje numatyta tvarka ar nutraukus Sutartį prieš terminą, nuomininkas nuomotojui turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki Sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada būtų nutraukta Sutartis, atsakovei vis tiek būtų tekę sumokėti visas Sutartyje numatytas įmokas, t. y. ir visą nuomos mokestį, ir Daikto išpirkimo mokestį.

24. Minėta, kad aiškinant sutartį pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovė jai perduoto Daikto negrąžino, tačiau tokio reikalavimo (grąžinti daiktą) ieškovė, kaip ir pradinė kreditorė, nereiškė ir nereiškia. Todėl toks kreditorių (ieškovės, trečiojo asmens) elgesys po Sutarties nutraukimo, kai siekiama tik prisiteisti įmokas už Daiktą, o ne jį susigrąžinti, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad Sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo suteikti atsakovei finansavimą Sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomoti.

25. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartimi kreditorė ir atsakovė iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi daiktu, o dėl jo finansavimo sąlygų, t. y. daikto įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu, atsakovei mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.

26. Nors apeliantė apeliaciniame skunde remiasi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kuri buvo pateikta Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-8313-1150/2023 ir kurioje buvo įvertinta, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas buvo daikto nuoma, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teikė išvadą dėl konkretaus atvejo, konkrečios sutarties ir konkretaus asmens, t. y., būtent Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje, todėl tokia išvada vadovautis šioje byloje nėra teisinio pagrindo.

Dėl delspinigių (ne)priteisimo

27. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų pagrįstumo klausimą, nepagrįstai vadovavosi VKĮ nuostatomis, nes tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, be to, jos prašoma priteisti delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, nėra didelė ir atsakovė turi prisiimti dėl netinkamai vykdytos prievolės iš to kilusias pasekmes.

28. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, apeliantei nepriteisdamas delspinigių, vadovavosi VKĮ 8 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų, arba sąžiningumo kontrolės, aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228-4 straipsnio 2 dalį ir joje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

30. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

31. Nagrinėjamu atveju sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną šalių Sutartyje nustatyta bendrosios Sutarties sąlygų dalies 10.4 punkte. Šios sąlygos buvimas bendrųjų Sutarties sąlygų dalyje patvirtina, kad ji yra standartinių sąlygų rinkinio dalis, todėl nėra prielaidų išvadai, kad dėl delspinigių dydžio ir mokėjimo tvarkos su atsakove buvo individualiai derėtasi. Byloje nėra duomenų, kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su ieškove suderinta atsakovės valia ar kad atsakovė turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti (dėl jos prieštarauti), tačiau ja nesinaudojo. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Sutarties sąlyga dėl delspinigių nebuvo individualiai aptarta, todėl jai taikytina sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolė.

32. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, preziumuojama kaip nesąžininga. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Vienas tokių įstatymų yra VKĮ, kurio 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali būti taikomi. Atsižvelgtina ir į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensuojamųjų palūkanų už pradelstas pinigines prievoles, kurios iš esmės atlieka panašią kaip netesybos funkciją, dydį – 5 proc. per metus. Palyginus šalių Sutartyje nustatytą netesybų dydį su nurodytuose įstatymuose nustatytais netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) dydžiais, akivaizdu, kad šalių Sutartyje nustatytos 0,5 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, yra nepagrįstai didelės, todėl vertintinos kaip nustatančios neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą.

33. Ieškovė ieškiniu prašė taikyti šią sąlygą ir priteisti jai netesybas (nors ir sumažintas iki 0,25 proc. ir tik už 180 dienų), tačiau ieškinyje nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti pirmiau nurodytoje CK normoje nustatytą šalių sutarties sąlygos, nustatančios 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nesąžiningumo prezumpciją. Priešingai, iš ieškinio argumentų spręstina, kad ieškovė šią sąlygą vertina kaip nepažeidžiančią sąžiningumo principo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, tokius ieškovės argumentus vertina kaip neturinčius teisinio ir faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas Sutarties sąlygą, numatančią 0,5 proc. delspinigių dydį, turėjo pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei delspinigių nepriteisė kitu teisiniu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą, tačiau papildyti jo rezoliucinę dalį nurodant, kad ginčo Sutarties sąlyga, numatanti 0,5 proc. dydžio delspinigius, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, o prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkintinas (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą.

Papildyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, nurodant: „Pripažinti nesąžininga ir negaliojančią ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2022 m. lapkričio 16 d. Vartojimo nuomos sutarties Nr. BK-034908 Bendrųjų sąlygų 10.6 punkte įtvirtintą nuostatą „Nuomininkui laiku nevykdant Sutartyje ir jos prieduose numatytų atsiskaitymų, Nuomininkas Nuomotojui įsipareigoja mokėti 0,5 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo pažeidimo dienos iki tinkamo įsipareigojimo įvykdymo“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.