Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui M. R. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad abu vaikai lanko darželį, ieškovė pateikė prašymą socialinei pašalpai gauti, sutiktų, jog atsakovas teiktų išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį nors po 175 Eur. Pripažino, jog gyvenant atskirai, atsakovas nupirko vaikams rūbų ir higienos priemonių už 150 Eur, sutiko šią sumą išskaičiuoti iš išlaikymo įsiskolinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

14. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstųjų teismo sprendimo dalių, jų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

15. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaikų poreikių, įvertinęs vaikų amžių (dveji ir treji metai), konstatavo, jog vaikų poreikius užtikrina 340 Eur suma per mėnesį. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaikų amžių ir poreikius, iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisė periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad, būdamas darbingas, negali daugiau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir teikti didesnį nei siūlomą 150 Eur išlaikymą.

16. Apeliantas, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, netinkamai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.

17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos motyvų nekartoja, pasisakydama dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

18. Nustatyta, jog ieškovė A. P. ir atsakovas M. R. yra T. D. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp šalių įregistruota nebuvo. Vaikai gyvena su ieškove ir dėl to ginčo byloje nėra.

19. Pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.).

20. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

21. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžiu. Nurodė, jog teismas nevertino ieškovės pajamų. Apeliantas skunde taip pat nurodė, jog vykdo individualią veiklą, tačiau jo uždarbis priklauso nuo sezoniškumo, nuo konkurencijos, kad uždirbti pinigus jis turi keliauti į kitus miestus. Toks darbo pobūdis yra susijęs su kelionės išlaidomis. Teigia, jog nevengia savo prievolės vaikams, tačiau jo pajamos neleidžia mokėti kiekvieną mėnesį po 340 Eur (t. y. po 170 Eur kiekvienam vaikui) išlaikymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

22. Byloje vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, jos pajamas sudaro tik 103,74 Eur gaunama valstybės parama vaikams ir socialinė pašalpa. Ieškovei, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, priklauso ½ gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais Džiuginėnų k., Telšių r., transporto priemonių nėra įgijusi. Vertinant atsakovo tutinę padėtį pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovas taip pat nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, t. y. likusią ½ gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, transporto priemonių neturi, dirba pagal verslo liudijimą, jo pajamos iš individualios veiklos per 2017 m. siekė 3115 Eur, o 2016 m. – 2236 Eur.

23. Visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog duomenų, kad apelianto turtinė padėtis būtų blogesnė negu apeliantės, nėra, apelianto nurodomos aplinkybės neįrodo, dėl ko jis negalėtų mokėti nepilnamečiams vaikams 340 Eur (t. y. po 170 Eur kiekvienam vaikui) išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius duomenis, leidžiančius spręsti apie šalių finansinę padėtį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog lyginant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, matyti, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Sutiktina su tuo, ką nurodė pirmosios instancijos teismas, kad pareiga teikti išlaikymą vaikams yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vertinant byloje esančius duomenis, kad apeliantas yra jaunas darbingo amžiaus vyras, turinti savo verslą, iš atsakovo veiksmų bei gaunamų pajamų nematyti jo pastangų gauti didesnes pajamas ir daugiau lėšų skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Todėl apelianto argumentas, kad jo pajamos neleidžia mokėti kiekvieną mėnesį teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams, atmestinas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas vykdo individualią veiklą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių gauti didesnes pajamas, byloje esantys faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas neturi pakankamai pajamų dėl objektyvių priežasčių.

24. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nevertino ieškovės per mėnesį patiriamų išlaidų vaikų išlaikymui. Apeliantas nesutinka su ieškovės teigimu, kad vaikams kiekvieną mėnesį reikalinga po 420 Eur išlaikymo. Apelianto manymu, atsižvelgiant į vaikų poreikius išlaikymo suma per mėnesį neviršija 250 Eur, todėl atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, jis gali prisiimti didesnę išlaikymo naštą – 130 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pažymėjo, jog ieškovė jokių pajamų neturi, gauna socialinę paramą, gyvena su tėvais, neturi komunalinių paslaugų išlaidų. Atsakovas visiškai išlaiko šalių būstą, moka mokesčius, prižiūri namą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė išsamią išlaidų detalizaciją (b. t. I, b. l 4), pagal kurią nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams kiekvienam vaikui reikalinga 428 Eur suma, kurią sudaro išlaidos: mokesčiams; higienos prekėms; vitaminams; rūbams; maistui; lavinimo įstaigai; daiktams, kurių nereikia kasdien, o vaikui pagal amžių ir poreikius; laisvalaikiui; kitoms nesuplanuotoms išlaidoms, kelionėms. Ieškovė nurodydama kasdienius dukters poreikius į išlaidas (428 Eur) įtraukė sauskelnes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dirbti ir gauti pastovias ir didesnes pajamas, taip pat ir ieškovės teiktus apskaičiavimus dėl vaikų išlaikymo, šalių poziciją dėl šio reikalavimo, šalių 2 ir 3 metų amžiaus vaikų būtinuosius poreikius, nusprendė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra būtina 340 Eur dydžio suma, ir iš atsakovo priteisė nepilnamečių vaikų išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantas, nurodydamas, kad vaikų poreikiams per mėnesį patenkinti pakanka 250 Eur sumos, nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, pagrindžiančių nurodytas faktines aplinkybes. Atsakovas nedetalizavo vaikų išlaikymui būtinų išlaidų pobūdžio ir dydžių, taip pat nenurodė, kokiems vaikų poreikiams pagal ieškovės pateiktą ir teismo sumažintą išlaidų detalizaciją yra išleidžiama per daug. Nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2 ir 3 metų amžiaus šalių nepilnamečiams vaikams pakaktų apelianto siūlomo teikti 130 Eur išlaikymo per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepilnamečių vaikų išlaikymui siūlė teikti po 150 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vaiko minimaliems poreikiams patenkinti per mėnesį yra būtina 340 Eur suma.

26. Teisėjų kolegija kritiškai vertintina ir laiko teisiškai nereikšmingus apelianto argumentus, kad ieškovė gyvena su tėvais bei nepatiria komunalinių paslaugų išlaidų. Tai, kad ieškovė gyvena su savo tėvais, negali sudaryti pagrindo nukrypti nuo bendrųjų principų sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio vertinant šalių turtinę padėtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

27. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog, jo manymu, ieškovė veikė nesąžiningai, turi pajamų ir sąmoningai slepia savo pajamas, tačiau šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jie laikytini deklaratyviais ir atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išanalizavusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasi CPK 185 straipsnyje numatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, netinkamai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas surinko visus reikšmingus bylai įrodymus, juos ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK nuostatų.

29. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo priimta nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą, nenukrypstant nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl paliekama nepakeista.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

31. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismo prašo priteisti iš M. R. 535 Eur išlaikymo įsiskolinimą A. P.. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo M. R. priteisti 782 Eur išlaikymo įsiskolinimo A. P.. Analizuojant apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog tokiu reikalavimu apeliantas prašo sumažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą, tačiau apeliaciniame skunde nėra šį prašymą pagrindžiančių motyvų. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 23 d. vaikų išlaikymui pinigų nemokėjo, paramą suteikė rūbais ir higienos prekėmis, kurių vertė 150 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo galimybes teikti išlaikymą ir vaikų poreikius pagal amžių, nusprendė, jog vaikų poreikiams per mėnesį pakako 340 Eur, ieškovei pripažinus, jog iš atsakovo gavo 150 Eur vertės paramą, iš atsakovo priteisė 782 Eur įsiskolinimo sumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, todėl šis apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

32. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog nagrinėjamojoje byloje vaiko teisių apsaugos tarnyba nebuvo informuota apie šalių ginčą dėl išlaikymo dydžio bei nebuvo išklausyta vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonė šiuo klausimu. Apelianto manymu, šis procesinės teisės normos pažeidimas laikytinas esminiu ir gali būti pagrindu pripažinti teismo sprendimą neteisėtu.

33. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog šioje byloje nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, todėl vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas nėra būtinas.

34. Nagrinėjant šeimos bylas daugeliu atveju būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, pavyzdžiui, bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (CK 3.184 straipsnis), bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.178 straipsnis) ir kt. CK 3.178 straipsnis įtvirtina, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, pagal CK 3 knygos ketvirtojo skirsnio nuostatas – dėl vaiko vardo ir pavardės, gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su vaiku, dėl vaiko bendravimo su artimais giminaičiais ir pan., būtinai privalo dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nei Civilinio kodekso, nei Civilinio proceso kodekso normos nenumato privalomo vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimo tokio pobūdžio bylose. Įvertinus byloje esančius duomenis, ginčo pobūdį bei teisinį reglamentavimą, priešingai nei nurodo apeliantas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas šioje byloje nėra būtinas, todėl apelianto argumentas, kad nagrinėjant šalių ginčą vaiko teisių apsaugos institucijos nedalyvavimas yra procesinės teisės normos pažeidimas ir gali būti pagrindu pripažinti teismo sprendimą neteisėtu, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

35. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jam Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta 3500 Eur bauda, kurią atsakovas turi sumokėti į Valstybės biudžetą. Atsakovas kelis kartus kreipėsi į teismą dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus, tačiau jo prašymas atmestas. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovei aplinkybės, susijusios su minėtu nuosprendžiu, nėra žinomos, apie tai bylos nagrinėjimo metu nebuvo kalbama, todėl atsiliepime apie tai nepasisakytina.

36. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą (CPK 312, 314 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2005). Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas šių faktinių aplinkybių nebuvo nurodęs, nesirėmė jomis įrodinėdamas savo atsiliepime į ieškinį išdėstytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis CPK 312 straipsniu dėl jų nepasisako.

37. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, reguliuojančias išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai aptarti ir detalizuotai reglamentuoti CPK normų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis.

40. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis, ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. sausio 31 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 91 Eur.

41. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, o ieškovė buvo atstovaujama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto atstovo, valstybei iš apelianto priteistinos antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieškovei apeliacinės instancijos teisme, išlaidos – 91 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis), kurias patvirtina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta pažyma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. R. 91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.