Šiaulių apylinkės teismo nutartis

ROIK: 25270479535 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.10.1; 21.10.2; 21.10.4; 21.11.3;

2025 m. birželio 11 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. M. 2025 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-4329-2025 priimto administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja (toliau ir Šiaulių AVPK) J. M. 2025 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. G. skirta nuobauda už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 488 straipsnio 2 dalyje padarymą. A. G. skirta galutinė nuobauda – 200 Eur bauda.

4. Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. savo skundą palaikė visiškai, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad televizoriaus žiūrėjimas negali užtraukti atsakomybės. Paaiškino, kad vakare buvo namuose, žiūrėjo televizorių prieš miegą. Sekančią dieną jam pareiškė, kad jis per garsiai žiūrėjo. Viskas galėjo būti 2025 m. balandžio 12 d. Jis žiūrėjo televizorių, nežiūrėjo garsiai, nesklido garsas per visą daugiabutį. Ne pirmą kartą baudžiamas, pirmą kartą baudą sumokėjo. Pirmą kartą atvažiavo pareigūnai, viską užfiksavo, jis sumokėjo ir suprato, kad neverta garsiai žiūrėti televizorių. Dabar net pareigūnai atvažiavę nebuvo. Viskas buvo pagal kaimynės pareiškimą. Kaimynė sugalvojo ir parašė ant jo pareiškimą. Šiais metais balandžio 16 d. jis neatsimena už ką surašė protokolą, tą vakarą galėjo švęsti gimtadienį. Apie kitus nusižengimus nieko nežino. Pareigūnai jį išsikvietė. Jis bandė paaiškinti, kad žiūrėjo tik televizorių, kad nebuvo atvykusių pareigūnų. Jo televizorius yra jo miegamajame, ten yra televizorius. Miegamasis yra per tris kambarius nuo kaimynės. Televizorius yra miegamajame kambaryje. Gali būti, kad žiūrėjo muzikinę laidą, negalėjo televizoriaus paleisti garsiau, nes to neleidžia televizoriaus dinamika. Jokio staigaus televizoriaus paleidimo nebuvo, nepasigarsino. Kaimynai yra tokie žmonės, kurie prie jo kabinėjasi, nežino, kodėl nesutaria. Namuose jis turi muzikines kolonėles, vakaro metu per jas muzikos nesiklauso.

5. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė E. Š. teismo posėdžio metu nesutiko su skundo reikalavimais ir prašė priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Pareigūnai tą dieną nebuvo atvykę, pranešimas buvo gautas, fiksuotas, dėl didelio užimtumo tą vakarą nevyko, tyrimą perėmė kitas pareigūnas. Yra suskirstyti iškvietimai į įvykius pagal kategorijas A, B, C. Šiuo atveju buvo C kategorijos, t. y. mažiau pavojingas įvykis. Pirmiausia vyksta į tokius įvykius kur yra smurtas artimoje aplinkoje, muštynės, eismo įvykiai su nukentėjusiaisiais, o į tokius kaip garsi muzika vyksta tik esant galimybei. Kai negresia pavojus žmogaus gyvybei, tada skirstoma pagal prioritetus. A. G. buvo kviestas šaukimu papildomai apklausai, buvo kviečiamas žodiniam nagrinėjimui, kur jis pateikė visus paaiškinimus, buvo apklausiama pareiškėja. Priimant nutarimą buvo atsižvelgta į asmens pateiktas pastabas, kad jis tuo metu garsiai muzikos nesiklausė. Pareiškimą asmuo pateikė skambindama, po to buvo apklausta, nurodė, kad A. G. ji bijo. Policijos pareigūnai gali neatvykti gavę iškvietimą, atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą bei turimus kitus iškvietimus. Kai pareigūnai atsilaisvina, tai nebėra tikslinga vykti po kelių valandų. Galima bausti kai nėra fiksuotas triukšmas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 6 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje administracinių nusižengimų bylose, nurodoma, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-33-976/2024).

Dėl atsakomybės pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį

15. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).

16. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022, 2AT-81-594/2022). Taigi, administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime).

17. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė, pasireiškianti tyčia ar neatsargumu, yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis – nesant asmens kaltės, negalima jo administracinė atsakomybė. Teismų praktika pažymi, kad kaltės forma ir rūšis atskleidžiami ne tik išsiaiškinant, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-511/2024).

21. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. 2025 m. balandžio 22 d. apklausos metu nurodė, kad jis tą naktį miegojo, jokios muzikos neleido, galbūt muzikos klausėsi kitas kaimynas. Tuo tarpu teismo posėdžio metu nubaustojo A. G. parodymai keitėsi. Jis nurodė, kad tą naktį žiūrėjo muzikinę laidą per televizorių, tačiau jo televizoriaus garso kaimynė niekaip negalėjo girdėti, nes televizorius yra miegamajame, kuris yra nutolęs nuo pranešėjos miegamojo, kambariai sienomis nesiliečia, jis televizoriaus negarsino. Nurodė, kad jis turi kolonėles, tačiau jos nėra pajungtos prie televizoriaus.

22. Iš byloje esančių duomenų teismas daro išvadą, kad nubaustam asmeniui A. G. nakties metu, t. y. apie 00.04 val. staiga pagarsinus muziką pabudo kaimynės, pabudo ir su jomis buvę vaikai, asmenys negalėjo ilsėtis ir miegoti, J. G. prasidėjo panikos ataka. Tokie duomenys patvirtina, kad nubaustojo bute nakties metu staiga buvo sukeltas triukšmas, t. y. pagarsinta muzika, kas sutrikdė visuomenės rimtį ir poilsį.

23. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

24. Teismo posėdžio metu nubaustas asmuo nurodė, kad tą naktį policijos pareigūnai nebuvo atvykę, nebuvo fiksuotas leidžiamos garsios muzikos faktas, todėl byloje nėra jokių įrodymų, kurie tai patvirtintų. Teismas neturi pagrindo sutikti su šia A. G. nuomone. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai, gavę pranešimą, neatvyko tik dėl to, kad tuo metu buvo prioritetinių iškvietimų, į kuriuos policijos pareigūnai privalo reaguoti greičiau. Teismo posėdžio metu apklausta policijos institucijos atstovė nurodė, kad šiuo atveju įvykis buvo fiksuotas, informacija perduota atsakingam darbuotojui, buvo kviesti ir apklausti liudytojai, apklaustas nusižengimą padaręs asmuo A. G..

25. Byloje nėra duomenų, kad garsi muzika iš nubaustojo A. G. buto būtų sklidusi ilgą laiką. Apklaustos liudytojos D. Č. ir J. G. patvirtino, kad muzika sklido apie 10-15 minučių. Teismo vertinimu, net ir tuoj pat policijos pareigūnams vykstant dėl gauto pranešimo labiau tikėtina, kad garsi muzika jau galėjo būti ir išjungta ir šis faktas, net ir atvykus policijos pareigūnams, galėjo būti nefiksuojamas.

26. Jei būtų laikomasi nuostatos, kad asmuo gali būti baudžiamas pagal ANK 488 straipsnį tik specialiais prietaisais fiksavus garso lygį, susidarytų nebaudžiamumo įspūdis. Tokiu atveju staiga ir trumpam sukėlus triukšmą niekas negalėtų būti baudžiamas už viešosios tvarkos pažeidimą, nes jis nebūtų fiksuojamas. Šiuo atveju nusižengimo faktas, t. y. staigus garsios muzikos paleidimas fiksuotas ne išmatavus garsą decibelais, bet liudytojų parodymais. Tai, kad muzikos garsas buvo labai didelis patvirtina ta aplinkybė, kurią nurodė liudytoja J. G. Ji paaiškino, kad garsią muziką girdėjusi D. Č. gyvena po ja, vadinasi jos butas apskritai nesiriboja su A. G. butu. Teismas vertina, kad vien tas faktas, kad nuo garsios muzikos pabudo asmenys gyvenantys aukštu žemiau ir esantys šone nei nubaustojo A. G. butas, įrodo, kad leidžiamos muzikos garsas buvo tikrai didelis.

27. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios, be kitų įrodinėjimo priemonių, gali būti įrodomos ne tik garso matavimo lygio rodmenimis, bet ir nustačius, jog asmuo ANK 488 straipsnio 1 dalyje nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį.

28. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

29. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog A. G. veiksmai buvo tyčiniai (būtent tokia kaltės forma gali būti padaromas analizuojamas pažeidimas), tikslingai nukreipti į viešosios rimties trikdymą, nubaustasis jau ne pirmą kartą baudžiamas už analogiško nusižengimo padarymą. Vertinant bylos aplinkybes, pažymėtina, jog aptariamas įvykis vyko naktį, nustatyta, jog triukšmo kėlimui buvo naudojamos mechaninės priemonės, triukšmauta piktybiškai (tai įrodo byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administraciniu nusižengimus).

30. Teismas įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, konstatuoja, kad tenkinti A. G. skundą ir panaikinti ar keisti jam paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. A. G. skundas netenkintinas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-4329-2025 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 640 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. G. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-4329-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.