Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Žydrūnui Kumpiui, atsakovei J. M. ir jos atstovui advokatui G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei J. M. dėl įpareigojimo atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013-04-019 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015 ir kt.).

Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs ir tai, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė vykdydama teisės aktais priskirtas funkcijas 2019 m. birželio 14 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 35ŽN-70-(14.35.78.), kuriame nustatė, kad sklypo savininkė J. M., vykdydama ūkinę ir kitą veiklą savo nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privatizuotas sklypo plotas 1,642 ha), esančiame(duomenys neskelbtini), yra pažeidusi privatizuotas, valstybės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapyje įbraižytas ir įregistruotas, sklypo ribas. Tvora aptvertas ir ūkinei veiklai vykdyti naudojamas apie 0,2292 ha žemės plotas, kurį patenka apie 0,0676 ha laisvos valstybinės žemės.

2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovei J. M. surašytas administracinių nusižengimų protokolas bei paskirta bauda, kurią atsakovė yra sumokėjusi.

2019 m. spalio 18 d. atlikus pakartotinį patikrinimą nustatyta, kad sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), savininkė yra atlaisvinusi buvusią užimtą valstybinę žemę prie šiaurinės sklypo dalies – tvora perkelta į privatizuotas sklypo ribas, tačiau tvora prie S.g. juostos ir pravažiavimo ties rytine sklypo dalimi nėra atstatyta į privatizuotas sklypo ribas, ir iš valstybinės žemės nepašalinta tvora, todėl yra pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatos bei užimtas apie 26 m² ploto laisvos valstybinės žemės ruožas.

Atsakovė jai priklausančią žemę yra apjuosusi tvora, kuri stovėjo nuo senų laikų, tačiau ją pakeitė bei pastatė į tą pačią vietą, todėl nemano, kad yra užėmusi valstybinę žemę. Nurodė, kad tvoros prie Smėlio gatvės neperkėlė, kadangi neužtenka lėšų ir tikėjosi, tą žemę išsinuomoti.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244) (toliau - Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo Tarnyba. Nuostatų 16 punkte nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1-11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną.

Žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir administracinių nusižengimų teisenos vykdymo procedūros aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. lP-303-(1.3.) 17 punkte nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimo proceso etapų aprašymas, kurio 2 papunktyje nurodyta, kad teritorinio skyriaus teisininkui, gavus pakartotinį patikrinimo aktą, apie nepašalintą pažeidimą ne vėliau kaip per 2 mėnesius ir 2 savaites rengiamas ieškinys teismui dėl pažeistų teisių gynimo, įpareigojant pažeidėją pašalinti padarytą pažeidimą. Šiuo atveju pakartotinis patikrinimas, ar pažeidimas valstybinės žemės dalyje pašalintas, atliktas 2019 m. spalio 18 d., todėl 2 mėnesių, 2 savaičių terminas ieškiniui pateikti, dėl pažeistų teisių gynimo, nepraleistas.

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad ieškovė atliko patikrinimus, nustatė žemės naudojimosi tvarkos pažeidimus ir asmenį, pažeidusį valstybinės žemės naudojimosi tvarką, įvykdė administracinio nusižengimo teisenos procedūrą, tačiau administracine tvarka pažeidimas nepašalintas, todėl ieškovė turi teisę ginti savo pažeistas teises ir teisėtai bei pagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovę J. M. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavališkai užimtą apie 26 m² ploto valstybinę žemę, esančią šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti iš jos pastatytus statinius – tvorą su stulpais.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas yra prevencinio pobūdžio, jo tikslas yra paskatinti atsakovą kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą jame numatytomis sąlygomis, kad pastarasis neturėtų intereso piktybiškai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Atstovės advokatas Gintaras Gricius teismo posėdžio metu prašė teismui ieškinį tenkinus skirti maksimalų terminą įpareigojimams įvykdyti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašė skirti 6 mėnesių terminą įpareigojimas įvykdyti, o atstovės advokatas Gintaras Gricius prašė skirti maksimalų terminą, sprendžia, kad devynių mėnesių terminas bus protingas, pakankamas laiko tarpas, per kurį atsakovė galės pašalinti savavališkai užimtos žemės padarinius.

Atsakovei neįvykdžius sprendimo per devynis mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos leisti šiuos veiksmus atlikti ieškovei, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 270, 285-287 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę J. M., (duomenys neskelbtini) per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavališkai užimtą apie 26 m² ploto valstybinę žemę, esančią šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pašalinti iš jos pastatytus statinius: tvorą su stulpais.

Atsakovei neįvykdžius sprendimo per devynis mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos leisti šiuos veiksmus atlikti ieškovei, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Priteisti iš atsakovės J. M., (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Išaiškinti atsakovei, jog žyminį mokestį turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.