- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- e2-3979-1032/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03394-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- T. G.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų esmė
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 750 Eur skolos, 570 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas 2016 m. liepos 1 d. išdavė ieškovui paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2017 m. kovo 1 d. sumokėti ieškovui 2000 Eur dydžio sumą ir 2016 m. liepos 5 d. išdavė ieškovui paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2017 m. birželio 1 d. sumokėti ieškovui 1750 Eur dydžio sumą. Šių įsipareigojimų atsakovas neįvykdė. Ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir neteko galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselius apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) nustatyta tvarka, todėl kreipėsi į teismą dėl skolos pritesimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo T. G. 3 750 Eur skolos, 570 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 320 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 499 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo S. B. naudai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas T. G., nepraleidęs įstatyme numatytų terminų, pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad ieškovą ir atsakovą siejo darbiniai santykiai, atsakovas dirbo ieškovo valdomoje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Siekiant taupyti įmonės lėšas, ieškovo prašymu, darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta nuo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas faktiškai toliau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas (duomenys neskelbtini) mėnesį apsisprendė nelegalių darbo santykių nebetęsti. Atsakovas, kaip (duomenys neskelbtini), pagal ieškovo nurodymus, vykdė nekilnojamojo turto objekto formavimo darbus, kadastrinius matavimus ir kitas (duomenys neskelbtini) nustatytas funkcijas. Kadangi tam tikri atsakovo pradėti darbai turėjo būti vykdomi toliau, ieškovas teigdamas, kad jei ateityje paaiškės, kad atsakovas netinkamai atliko jam pavestus darbus ir dėl trūkumų pašalinimo bus patiriamos išlaidos, dėl to ieškovas pareikalavo, kad atsakovas išduotų du vekselius pagal ieškovo nurodytą 3750 Eur sumą nurodant skirtingas vekselių išdavimo datas t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini. Ieškovas patikino atsakovą, kad dėl jo atliktų darbų ateityje nesant pretenzijų, vekselius sunaikins. Atsakovas nenorėdamas konfliktuoti su ieškovu bei žinodamas, kad jam pavestus darbus atliko tinkamai, sutiko su ieškovo reikalavimu ir (duomenys neskelbtini) išdavė abu vekselius. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo vykdyti individualią veiklą. Atsakovo teigimu, vekseliuose nurodyta suma atsakovui niekada nebuvo perduota, dėl to negalima teigti, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis. Pažymėjo, kad dėl skolos pagal vekselį priteisimo ieškovas kreipėsi į teismą tik po beveik trijų metų. Pažymėjo, kad ieškovo pateiktų paskolinių dokumentų turinys nepatvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp ieškovo ir atsakovo bei nurodė, kad ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl skolos grąžinimo. Atkreipė dėmesį, kad teismui pateikta ieškovo telefono žinutė, kuria ieškovas ragina grąžinti skolą, nepatvirtina, kad ji buvo išsiųsta ir atsakovas ją gavo.
4. Ieškovas atsiliepimu į prieštaravimus nurodė, kad atsakovas prieštaravimuose nurodo neįtikėtiną vekselių išdavimo pagrindą, teigdamas, kad neva ieškovas pareikalavo, jog atsakovas išduotų du vekselius dėl to, kad: „tam tikri atsakovo pradėti darbai turėjo būti vykdomi toliau, ieškovas teigdamas, kad jei ateityje paaiškės, kad atsakovas netinkamai atliko jam pavestus, šie darbai bus taisomi, ko pasėkoje, bus patiriamos tam tikros išlaidos <...>atsakovas nenorėdamas konfliktuoti su ieškovu bei žinodamas, kad jam pavestus darbus atliko tinkamai, sutiko su ieškovo reikalavimu“. Tačiau atsakovas savo nurodytoms išgalvotoms aplinkybėms pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Atsakovas nepaaiškina kodėl pasirašė du vekselius būtent 3750 Eur, o ne kitai sumai. Byloje pateiktas Sodros išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovas nedirbo ir jam buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, o nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo individualią veiklą. Šie duomenys leidžia manyti, kad atsakovui iki pradedant vykdyti individualią veiklą reikėjo pinigų. Atsakovas buvo užsiminęs, jog ieškovo skolinti pinigai jam reikalingi automobilio pirkimui ir/ar automobilio remonto darbams, padangoms ir t.t.
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. galutiniu sprendimu paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 15 d. preliminarus sprendimas. Ieškovui S. B. iš atsakovo T. G. priteista 3 750 Eur skola, 570 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 320 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 049 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Žemesnės instancijos teismas
6. 2021 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos teismas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos priteisimo ir nutarė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. galutinį sprendimą, o civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas T. G. (duomenys neskelbtini) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2000 Eur sumai (toliau –Vekselis 1), kuriame, be kita ko, įrašyta „Pagal šį paprastąjį vekselį (duomenys neskelbtini) be sąlygų įsipareigoju sumokėti S. B. du tūkstančiai eurų 00 cnt. Mokėjimo vieta: adresas kuriame bus sumokama (duomenys neskelbtini). Vekselio davėjas atleidžia vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neapmokėjimo. T. G. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyta ir tai, kad atsakovas T. G. (duomenys neskelbtini) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1750 Eur sumai (toliau – Vekselis 2), kuriame, be kita ko, įrašyta „ Pagal šį paprastąjį vekselį (duomenys neskelbtini) be sąlygų įsipareigoju sumokėti S. B. du tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt eurų. Mokėjimo vieta: adresas kuriame bus sumokama (duomenys neskelbtini). Vekselio davėjas atleidžia vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neapmokėjimo. T. G. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad suėjus apmokėjimo terminui šie dokumentai apmokėti nebuvo. Be to, dokumentai, pavadinti vekseliais, taip pat nebuvo pateikti notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kaip tą reglamentuoja ĮPVĮ nuostatos.
8. Minėta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neprotestuotinais paprastaisiais vekseliais atsakovas T. G. (vekselio davėjas) įsipareigojo pagal Vekselį 1 iki (duomenys neskelbtini) ir pagal Vekselį 2 iki (duomenys neskelbtini), sumokėti ieškovui S. B. (vekselių turėtojui) bendrą 3750 Eur sumą. Byloje nustatyta, kad, suėjus neprotestuotinuose paprastuosiuose vekseliuose nurodytam mokėjimo terminui, vekseliai nebuvo pateikti notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo.
9. Nagrinėjamu atveju ieškovas (vekselio gavėjas) įrodinėjo, kad vekseliuose nurodytą sumą atsakovui (vekselio davėjui) paskolino. Atsakovas pinigų skolinimo faktą neigė, teigdamas, kad vekseliai buvo parengti ieškovo ofise, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui diktuojant atsakovas surašė abu vekselius vieną ir tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas įrašė skirtingas vekselio išdavimo datas ir grąžinimo terminus ir abu vekseliai buvo pasirašyti ieškovo prašymu, nes ieškovui reikėjo garantijos, jog atsiradus nuostolių dėl atsakovo netinkamai atliktų darbinių funkcijų, kurias jis atliko po (duomenys neskelbtini), kuomet išėjo iš ieškovo valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo (duomenys neskelbtini), ieškovas nepatirtų nuostolių. Atsakovo teigimu, pagal vekselio turinį negalima teigti, kad tarp šalių susiklostė paskolos santykiai, nes ieškovas, tokiu atveju turintis pareigą įrodyti pinigų perdavimo faktą, to nepadarė.
10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti), piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), taip pat prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymui užtikrinti, suteikiant kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino, kad iš tikrųjų pats (duomenys neskelbtini) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo (duomenys neskelbtini) besąlygiškai sumokėti S. B. 2 000 Eur, ir (duomenys neskelbtini) pasirašė antrą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo (duomenys neskelbtini) besąlygiškai sumokėti S. B. 1 750 Eur. Tačiau atsakovas neigia, kad tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai, neigia gavęs pinigus iš ieškovo ir nurodo, kad abu vekseliai iš tikrųjų pasirašyti tą pačią dieną – (duomenys neskelbtini) ir skirti garantuoti, kad jis, išėjęs iš darbo ((duomenys neskelbtini) pareigų) ieškovo įmonėje, pabaigs vykdyti užsakymus (atlikti darbus) arba padengs nuostolius, jeigu dėl jo atlikto darbo kiltų nesklandumų. Teigia, jog dėl to ir vekselių mokėjimo vieta nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose – (duomenys neskelbtini).
11. Vekselis yra abstrakti prievolė, jo abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai tas pagrindas išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/201; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018).
12. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ir 79 straipsnio 1 dalies 3 punktą vekselio, kuris apmokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Ginčo vekseliai, pasibaigus jų apmokėjimo terminui, nebuvo pateikti apmokėti, ieškovas nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo, t. y. vekselių nerealizavo, priešingai, dėl skolos sumokėjimo ieškovas į atsakovą kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) trumpąja žinute, t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo vekselių pateikimo apmokėti termino pabaigos. Pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir jam nebetaikytinos Įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos ir įsipareigojusių pagal vekselį asmenų teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013, 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 20 punktas, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 34 punktas).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019 suvienodino iki tol buvusią teismų praktiką ir suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Įstatymo nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų įstatymų normos. Sprendžiant klausimą dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, o dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (minėtos nutarties 32 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).
14. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Todėl vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso dėl to, kad buvo praleisti įstatyme nustatyti jo pateikimo apmokėti terminai ar reikalavimų pagal jį pateikimo terminai, ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019, 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020). Taigi, kai vekselis nėra realizuojamas Įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, egzistavimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą. Teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų bendrųjų įrodymų įvertinimo taisyklių ir įvertinęs vekselį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali pripažinti vekselyje nurodytus duomenis įrodytais arba, priešingai, neįrodytais.
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, suformuluodamas bylos nagrinėjimo dalyką, kuris tuo pačiu lėmė ir bylos nagrinėjimo ribas, nurodė, kad jo reikalavimas pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo yra grindžiant tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais.
16. Jeigu vekselis buvo išduotas paskolos teisiniams santykiams patvirtinti, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad nerealizuotas Įstatymo tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šiuo atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos sutartimi (paskolos rašteliu) sulygtų pinigų perdavimo atsakovui faktą. Sprendžiant klausimą dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, 2020 m. birželio 12 d.nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020).
17. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi būti paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, jų nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Taigi būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimo atsakovui faktą, nes vekselio turinys savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių faktinį susiklostymą. Nagrinėjamu atveju vekseliai gali būti įrodinėjimo priemonė ieškovui įrodinėjant atitinkamų prievolinių teisinių santykių, kuriems įforminti surašyti vekseliai, egzistavimą, tačiau patys savaime, nesant kitų duomenų ir įrodymų, laiku nepateikti apmokėti vekseliai nepatvirtina, kad atsakovui iš tikrųjų buvo suteikta paskola.
18. 2021 m. birželio 10 d. teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog atsakovo prašomas paskolino jam vekseliuose nurodytą sumą automobilio įsigijimui iš draugiškumo skolindamas pinigus neatlygintinai. Teigė, jog apie vekselį buvo girdėjęs kaip garantą, jog saugiau, kad paskola bus grąžinta. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą nurodė, kad atsakovas ieškovo tėvo įmonėje dirbo maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų pabaigos. Pinigus atsakovui perdavė grynais UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose dalyvaujant tik pačiam ieškovui ir atsakovui. Į notarą nesikreipė, nes tikėjo, kad atsakovas skolą grąžins, kadangi su atsakovu santykiai buvo kolegiški bei draugiški, žaidė futbolą vienoje komandoje, atsakovas buvo ieškovo brolio draugas. Atsakovas įsipareigojo pinigus grąžinti nurodydamas, kad parduos turimą žemės sklypą ir pinigus grąžins, o jeigu sklypo neparduos – perrašys atsakovui. Atsakydamas į atsakovo atstovo užduotą klausimą ieškovas nurodė, jog paskolos nedeklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, nes paskolą suteikė kaip fizinis asmuo, nesiekdamas pelno ir neturėjo pareigos paskolos deklaruoti. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, kodėl nesikreipė dėl vekselio apmokėjimo į notarą suėjus vekselio apmokėjimo terminui paaiškino, jog susiskambino su atsakovu, kuris nurodė, kad paskolą grąžins. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) mėnesį išsiuntė SMS žinutę atsakovui dėl paskolos apmokėjimo. Ieškovas siekdamas pagrįsti aplinkybes, jog turėjo finansines galimybes paskolinti ieškovui vekselyje nurodytas sumas pateikė į bylą VMI teiktas pajamų deklaracijas už 2012-2019 metus (2021 m. gegužės 18 d. į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) zip failo priedai). Teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo užduotus klausimus nurodė, kad dirbo 3 įmonėse ir vykdė individualią veiklą (duomenys neskelbtini) srityse, pirkdavo nekilnojamąjį turtą, jį parduodavo ir nuo gauto pelno sumokėdavo valstybei 15 procentų nekilnojamojo turto mokestį. Pažymėjo, kad jo pajamos 2016 metais buvo pakankamai geros ir jis turėjo pajamų, todėl paskolino atsakovui vekselyje nurodytas sumas. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą nurodė, kad iki ginčo vekselių išdavimo nebuvo skolinęs didesnių sumų, kurių grąžinimą būtų užtikrinęs vekseliu. Nurodė, kad atsakovui dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis atsakovui kartais paskolindavo nedideles pinigų sumas (iki kelių šimtų litų), kurias atsakovas grąžindavo.
19. Atsakovas 2021 m. birželio 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbo ieškovo vadovaujamojoje įmonėje ir su ieškovo broliu užsiėmė užklasine veikla žaisdamas futbolo komandoje, organizuodami varžybas. Teigė, jog su ieškovu nebuvo tokie santykiai, jog galėtų skolintis iš jo pinigų, teigė jog siejo darbiniai santykiai, o kadangi prieš darbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigą atsakovas dirbo ir konkurentų įmonėje, tai ieškovas nebuvo tuo patenkintas. Pasirašydamas ginčo vekselius atsakovas suprato, kad jis pasirašo įsipareigojimą, jog jeigu atsiras jo atliktų darbų trūkumų, kurių jis nepašalins, jis turės grąžinti pinigus įmonei pagal atliktų darbų įkainius. Teigia, jog jo nurodomas aplinkybes pagrindžią į bylą pateiktas elektroninis laiškas rašytas jam ieškovo (duomenys neskelbtini) tektas - „(duomenys neskelbtini)“ (2021 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini) zip failo priedas). Nurodė, jog vekseliai abu buvo išrašyti vieną dieną, paaiškindamas, jog pasirašė 2 vekselius pagal ieškovo padiktuotą tekstą, kad vekselio suma neviršytų 3000 Eur. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą ar tiesa, jog ieškovas jam skolindavo mažesnes pinigų sumas paaiškino, jog įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis gaudavo minimalų atlyginimą ir trūkstant pinigų paprašydavo išmokėti jam avansą, ko pasekoje jam ieškovas duodavo 100 Lt avansą. Atsakovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) pabaigoje pardavė jam priklausantį automobilį už kurį gavo 2000 Eur ir įsigijo kitą automobilį už 3700 Eur, 1000 Eur pasiskolindamas iš pažįstamo M. V., o 700 Eur turėdamas savo santaupų. Atsakovas paskolintus 1000 Eur grąžino M. V. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje M. V. jam išdavė pakvitavimą. Šiuos duomenis pagrindžiančius įrodymus atsakovas 2021 m. birželio 9 d. pateikė į bylą ((duomenys neskelbtini) zip failo priedai). Atsakovo įregistruotų ir išregistruotų laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) automobilių pirkimo-pardavimo dokumentai ieškovo 2020 m. spalio 19 d. pateikti į bylą ((duomenys neskelbtini) zip priedai). 2021 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo užduotus klausimus atsakovas pažymėjo, kad iki vekselių pasirašymo jis buvo įsigijęs žemės sklypą, buvo pasiskolinęs iš pažįstamo pinigų sklypo inžinerijai vystyti. Sklypą užstatė už paskolą, paskolą buvo sutarta grąžinti po dviejų metų, savo sutartinius įsipareigojimus atsakovas įvykdė, pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) sutartį, kurios pagrindu jam mama padovanojo 39 000 Eur iš kurių jis padengė paskolą pagal ieškovo į bylą pateiktą (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį sudarytą tarp atsakovo ir D. K. (2021 m. birželio 9 d. į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) zip failo priedai, 2021 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini)). Atsakovo atstovas paaiškino, jog paskolos notarinę sutartį tvirtino notarė V. M., kuri šiuo metu nebedirba, o jos bylas perėmė notaras Bastakys, tačiau iki teismo posėdžio nepavyko gauti pakvitavimo dėl paskolos grąžinimo, kadangi notaras nurodė, kad duomenis gali pateikti tik su teismo leidimu, tačiau kaip nurodė atsakovo atstovas tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
20. Ieškovo prašymu byloje 2021 m. liepos 19 d. posėdyje buvo apklausti du liudytojai – T. L. ir E. V.. Liudytojas T. L. paaiškino, jog yra buvęs NT „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kurio direktoriumi buvo ieškovas. Nurodė, jog su atsakovu yra buvę bendradarbiai, jo santykiai tiek su ieškovu, tiek su atsakovu buvo kolegiški, draugiški. Paaiškino, jog su ieškovu ir atsakovu sėdėjo viename kabinete ir atsimena iš nuogirdų, jog atsakovas iš ieškovo buvo pasiskolinęs pinigų, tačiau nežino nei kada, nei kokią sumą skolinosi, atsakovas jam nebuvo minėjęs nei, kad skolinosi, nei sumos dydžio. Liudytojas E. V. nurodė, jog dirba ieškovo vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 6 metus. Su ieškovu santykiai yra kolegiški, draugiški, su atsakovu sėdėjo viename kabinete, buvo kolegiški santykiai. Paaiškino, jog ieškovas jam buvo užsiminęs, kad skolino atsakovui pinigus, tačiau nei sumos, nei kada buvo skolinta nurodė, jog nežino. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą kokie buvo ieškovo ir atsakovo santykiai paaiškino, jog atrodo geri santykiai, visi dirbo kartu ir sutarė gerai, kartu žaidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ futbolo komandoje. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą ar atsakovas nebedirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lankėsi buvusioje darbovietėje, nurodė, kad buvo užėjęs, bet kokiu reikalu nežino. Pažymėjo, kad dirbo toje pačioje sferoje ir kaip kolegos dalinosi su atsakovu informacija.
21. Ieškovo atstovas baigiamosiose kalbose prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodė, jog atsakovo vekselyje nurodyto įsipareigojimo grąžinti pinigus nepaneigia faktas, jog vekselyje neįrašyta, kad ieškovas perdavė atsakovui pinigus, kadangi atsakovui pasirašant vekselius tuo metu vekselio pasirašymas atitiko įstatymų reikalavimus. Atstovo teigimu, vekselio turinys turi patvirtinti tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius – pinigų perdavimo faktas gali būti įrodytas per prievolinius teisinius santykius. Ieškovo atstovo nuomone, išnagrinėjus bylą, pasitvirtino, jog pinigai atsakovui buvo perduoti. Pasak atstovo tai patvirtina: 1) vekseliuose nurodyta terminologija – pats atsakovas pasirašė įsipareigojimus grąžinti vekseliuose nurodytas sumas; 2) ieškovo ir liudytojų paaiškinimai, kad pinigus ieškovas skolino atsakovui, nors liudytojai ir neprisiminė detalių, tačiau įvykiai buvo prieš 5 metus; 3)atsakovo finansinė padėtis 2016 metais buvo bloga; 4) ieškovas pateikė finansinius duomenis, kad jo finansinė padėtis buvo gera ir jis turėjo galimybę skolinti vekseliuose nurodytą sumą atsakovui; 5) (duomenys neskelbtini) atsakovas sutarė paskolos sutartį skolindamasis ir iš kitų asmenų, banko sąskaitos išrašo už 2016 m. pirmą pusmetį nepateikė, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gavo 878 Eur nedarbo išmoką, nurodė, jog papildomų pajamų tuo laikotarpiu neturėjo, kito nekilnojamojo turto išskyrus žemės sklypą neturėjo. Ieškovo atstovas teigia, jog atsakovo nurodomos aplinkybės, jog vekselius pasirašė dėl galimų savo darbo brokų nuostolių atlyginimo yra tik jo gyvybinė versija. Ieškovo atstovas nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų dėl jo minimų darbų trūkumų, nepaaiškino: 1) kodėl galimi trūkumai buvo užtikrinti 2 vekseliais ir būtent 3750 Eur sumoje; 2) kodėl nutrūkus darbiniams santykiams (duomenys neskelbtini) mėnesį ir praėjus net 7 mėnesiams atsakovas nusprendė užtikrinti galimus darbų trūkumus išduodamas 2 vekselius; 3) atsakovas į bylą nepateikė duomenų, kad kreipėsi į ieškovą dėl vekselių sunaikinimo; 4) atsakovas (duomenys neskelbtini) mėnesį pradėjo individualią veiklą, todėl žinojo skolinimosi procesą ir suprato vekselio prasmę. Ieškovo atstovo nuomone, atsakovui buvo reikalingi pinigai, kadangi jis: 1) buvo sudaręs notarinę paskolos sutartį; 2) pirko automobilį; 3) pradėjo vykdyti individualią veiklą, kuriai reikėjo investicijų; 4) (duomenys neskelbtini) mėnesiais nedirbo ir gavo tik nedarbo draudimo išmoką; 5) nepateikė teismui duomenų, jog turėjo turto ar pajamų ginčo vekselio pasirašymo laikotarpiu. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, CPK įrodymų vertinimo taisykles, mano, jog byloje įrodyta, kad ieškovas perdavė atsakovui pinigus, todėl prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, jog atsakovo pasirašyti vekseliai ieškovui nepateikus jų notarui neteko paprastojo vekselio galios ir ginčas turi būti sprendžiamas pagal konkrečius santykius reglamentuojančias normas – ieškovas neprivalo kvalifikuoti teisinių santykių, tačiau turi nurodyti konkrečias aplinkybes iš ko kildina tarp šalių susiklosčiusios santykius ir pateikti įrodymus. Teigia, jog abu vekseliai buvo pasirašyti (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo nurodymą – išėjus atsakovui iš ieškovo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) pareigų, atsakovas įsipareigojo pabaigti vykdyti užsakymus, jeigu dėl jo atliktų darbų trūkumų bus defektų. Kad šalių darbiniams santykiams nutrūkus tarp jų vyko bendravimas patvirtina atsakovo į bylą pateiktas elektroninis laiškas. Pažymi, jog paskolos sutartis yra realinis sandoris vien susitarimo neužtenka – paskolos dalyko fakto perdavimas ir įsipareigojimas grąžinti yra esminės paskolos sandorio sąlygos. Nurodo, jog sudarydamas kitus paskolos sandorius atsakovas patvirtino, jog skolinasi atitinkamas sumas, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) notarinė paskolos sutartis ir (duomenys neskelbtini) atsakovo pasirašytas paskolos raštelis. Tuo tarpu atsakovo (duomenys neskelbtini) pasirašytuose vekseliuose paskolos gavimo fakto nėra – nenurodoma koks sandoris yra sudaromas, nėra įrašo apie paskolą ir pinigų perdavimą, paskolos ieškovas nėra deklaravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Vadovaujantis protingumo principu, tarp šalių nesant draugiškų santykių ir nebedirbant kartu, mažai tikėtina, jog ieškovas atsakovui būtų suteikęs beprocentinę paskolą ir 3 metus neprašęs jos grąžinti. Atsakovo atstovo nuomone, atsakovas paneigė, jog skolinosi iš ieškovo vekseliuose nurodytą sumą: 1) pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, jog pardavė savo automobilį ir pasiskolinęs 1000 Eur įsigijo naują, o (duomenys neskelbtini) grąžino 1000 Eur paskolą; 2) (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį sudarė dėl sklypo inžinerinių darbų atlikimo – nebuvo pinigai reikalingi asmeninių poreikių tenkinimui, pinigai buvo skirti investicijoms, o paskola grąžinta per sutartą 2 metų terminą. Atsakovo atstovo nuomone, ieškovas neįrodė, jog atsakovas išduodamas ginčo vekselius skolinosi pinigus iš ieškovo. Teigia, jog ieškovo kviesti liudytojai nepatvirtino fakto apie ieškovo pinigų perdavimą atsakovui, negalėjo nurodyti nei sumos, nei laiko, jie atitinkamas aplinkybes nurodė iš nuogirdų, todėl atsakovo atstovo nuomone, liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Ieškovo atstovas atsikirsdamas į atsakovo atstovo baigiamąsias kalbas nurodė, jog vekselyje nebuvo įrašyta pinigų perdavimo fakto, kadangi juos atsakovui pasirašant jie atitiko paprastiesiems vekseliams keliamus įstatymo reikalavimus. Paskolos fakto ieškovas nedeklaravo, nes tai nebuvo būtina, o paskolą suteikė neatlygintinai, nes tuo metu santykiai tarp šalių buvo normalūs, kartu sportavo. Dėl liudytojų nurodytų aplinkybių paaiškino, jog praėjus 5 metams nuo vekselių pasirašymo natūralu, kad liudytojai neprisiminė sumų ir datų, tačiau teigia, jog patį paskolos faktą patvirtino.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Pažymėtina, kad įrodinėjimo civiliniame procese specifika lemia tai, jog išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).
25. Paskola, kaip jau minėta, yra realinis sandoris, o paskolos sutartis pripažįstama sudaryta tik nuo pinigų (arba daiktų) perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovui įvardijus būtent tokį teisinių santykių tarp šalių pagal vekselius atsiradimo pagrindą, kaip paskola, o atsakovui su tuo nesutinkant, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimo (paskolos dalyko perdavimo) atsakovui faktą, juolab kad preliminariai vertinant vekselių turinys pats savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių egzistavimą.
26. Atsakovas į bylą pateikė duomenis pagrindžiančius, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jam buvo mokama VSDFV nedarbo išmoka. Per šį laikotarpį jam buvo išmokėta 877,14 Eur. Atsakovo teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nors darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta jis faktiškai toliau dirbo įmonėje neoficialiai. Atsikirsdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad nuo (duomenys neskelbtini) jam pradėjus vykdyti individualią veiklą reikėjo investicijų perkant naują techniką ir įrangą, paaiškino, jog pradėjęs individualią veiklą jis bendradarbiavo su įmone, specialaus prietaiso, kurio reikia (duomenys neskelbtini) funkcijoms atlikti jis neturi įsigijęs, o nuomojasi. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jo finansinė padėtis buvo normali, gavo išmokas iš VSDFV, papildomai žaidė (duomenys neskelbtini) futbolo komandoje, pragyvenimui skolintis nereikėjo, turėjo dar savo santaupų, o žemės sklypo infrastruktūros vystymui jis pasiėmė paskolą iš pažįstamo asmens, kurią grąžino pagal sutartį po 2 metų.
27. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktuose paskoliniuose dokumentuose (įvardijami vekseliai) pinigų gavimo patvirtinimo fakto nėra. Aplinkybės, jog ieškovas turėjo lėšų, kurias galėjo skolinti su juo kartu dirbusiam buvusiam kolegai (atsakovui), o atsakovo finansinė padėtis ginčo laikotarpiu nebuvo labai gera, nepatvirtina, kad tos lėšos atsakovui buvo suteiktos kaip paskolos. Teismas taip pat kritiškai vertina liudytojų T. L. ir E. V. paaiškinimus dėl aplinkybių, jog jie sėdėdami bendrame kabinete su ieškovu ir atsakovu galimai iš nuogirdų ar ieškovo pasisakymų žinojo faktą apie pinigų skolinimą atsakovui, kadangi nei vienas iš liudytojų nematė ieškovo pinigų perdavimo atsakovui fakto, negalėjo įvardinti nei paskolos sumos, nei termino, kada pinigai galimai buvo paskolinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tarp šalių atsakovui išėjus iš darbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko komunikavimas dėl atitinkamų darbų, ką patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo ieškovas, siųstas elektroninis laiškas tekstu „(duomenys neskelbtini)“, kuris atsakovui buvo persiųstas ieškovui gavus J. J. elektroninį laišką su tekstu „Laba diena, topo (duomenys neskelbtini) nesuderinta su (duomenys neskelbtini) ,,atmetė:(„. Apie atsakovo lankymąsi savo buvusioje darbovietėje patvirtina ir liudytojo E. V. paaiškinimai, kad atsakovas buvo užėjęs, tačiau kokiu klausimu nežino. Ieškovas taip pat įrodinėjo, kad atsakovui reikėjo pinigų automobilio įsigijimui ir jo remontui, tačiau šioms aplinkybėms paneigti atsakovas į bylą pateikė duomenis, kad pardavęs savo automobilį už 2000 Eur jis pasiskolino iš M. V. 1000 Eur ir prisidėjęs savo turimas 700 Eur santaupas įsigijo naują automobilį. Teismo posėdžio metu ieškovas atsakydamas į teismo užduotą klausimą nurodė, jog turi įgijęs geodezijos ir nekilnojamojo turto vystymo srities aukštąjį išsilavinimą, dirba vadovaujamąjį darbą 3 įmonėse, užsiima individualia veikla. Tuo tarpu atsakovas atsakydamas į teismo užduotą klausimą nurodė, jog turi įgijęs neuniversitetinį aukštesnįjį inžinerijos išsilavinimą. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Atkreiptinas dėmesys, jog esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, iškilus poreikiui konsultuotis su profesionalais dėl prisiimamų įsipareigojimų arba tinkamo savo teisių nustatytu laiku įgyvendinimo - t.y. elgtis kaip bonus pater familias - pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Pažymėtina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašydamas paprastuosius neprotestuotinus vekselius turėjo suprasti, kokius įsipareigojimus pagal juos prisiima, tačiau ieškovas, jo teigimu pagal vekselį galimai skolindamas pinigus ir įformindamas paskolinius teisinius sandorius pasak jo vekseliu, tačiau suėjus vekselių apmokėjimo terminams per įstatymų nustatytus terminus nesikreipdamas į notarą elgėsi neapdairiai bei neatidžiai ir taip veikdamas pats turi prisiimti galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs šalių ir liudytojų paaiškinimus, laiko mažai tikėtina aplinkybę, jog ieškovas atsakovui jau nebedirbant jo vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (praėjus pusei metų nuo atsakovo darbo įmonėje pabaigos) atsakovui būtų skolinęs 3750 Eur sumą, t.y. suteikęs beprocentines paskolas įformindamas jas vekseliais, dėl kurių grąžinimo į atsakovą kreipėsi tik maždaug po 3 metų nuo termino apmokėti vekselius pabaigos SMS žinute, t.y. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina į bylą ieškovo su pradiniu ieškiniu pateiktas SMS žinutės tekstas (2020 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) zip failo priedai).
28. Teismo nuomone, savo reikalavimą dėl 3750 Eur skolos priteisimo iš esmės ieškovas grindžia tik ginčytinais vekseliais, kurie neatskleidžia jokių konkrečių jo nurodomų paskolos sandorio sudarymo aplinkybių, t.y. jų turinys nepatvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp jo ir atsakovo. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovo išrašytus ginčo vekselius ieškovas atsakovui pinigų neperdavė, t.y. nepaskolino, o išrašyti vekseliai galimai turėjo užtikrinti galimai atsirasiančius nuostolius dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų buvusioje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 178, 185 straipsniai).
29. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė aplinkybių dėl piniginių lėšų pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovo išrašytus ginčo vekselius perdavimo atsakovui fakto, nes ne bet kuris paprastasis vekselis, kuris pagal ĮPVĮ neturi paprastojo vekselio galios, laikytinas paskolos rašteliu, prilyginamu paskolos sutarčiai, o tik toks, kuris atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis civilinio proceso teisės normomis, nustatančiomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškovo ieškinį, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos atsakovui T. G.. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad iš viso patyrė 1000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, sumokėjo 97 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2020 m. spalio 19 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 7 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 9 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos įvertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus dydžius, atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą teismo posėdžiuose), šalių elgesį proceso metu, darytina išvada, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 93 straipsnis, 178, 185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. B. atsakovo T. G. naudai 1 097 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.