Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. G. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį D. D. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, 73 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 8 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Hyundai i10“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. G. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad 2021 m. rugsėjo 4 d apie 21.25 val., Kauno rajone, Batniavos sen., (duomenys neskelbtini). kelyje (duomenys neskelbtini) iki 18.640 km vairavo motorinę transporto priemonę, automobilį „Hyundai i10“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas – 2.18 promilių neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, kol atsitrenkė į kitą transporto priemonę.

2. Apylinkės teismas atleisdamas asmenį pagal laidavimą nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog D. D. – kaltinamojo draugas yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti jam teigiamą įtaką, juo pasitiki ir tiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad D. D. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo draugui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant D. D. sutikimui ir prašymui, teismas konstatavo, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, kaltinamąjį atiduodant pagal laidavimą D. D. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus be užstato.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, atliesto nuo baudžiamosios pagal laidavimą J. G. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

5. Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. BPK 320 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta ir tai, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam bylą nutraukta, padėtį, tačiau ne daugiau, negu to prašoma skunde, apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorės apeliaciniame skunde įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisingumas nėra ginčijamas, keliamas tik BK 40 straipsnio taikymo klausimas, teisėjų kolegija bylą patikrina skundo ribose.

7. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, psichiatrijos klinikoje nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas, kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi pastovią gyvenamąją vietą, turtinių pretenzijų bei civilinių ieškinių jam nėra pareikšta, yra gautas laiduotojo prašymas perduoti J. G. jo atsakomybei, todėl sprendė, kad yra BK 40 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtinti pagrindai J. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9. Prokurorė tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde iš esmės neginčijo įstatyme numatytų laidavimo sąlygų egzistavimo nagrinėjamoje byloje išskyrus vieną – pasak prokurorės, šiuo atveju laiduotojas D. D. nepagrįstai pripažintas vertu teismo pasitikėjimo ir tinkamu laiduotoju. Savo manymą, kad D. D. negali būti tinkamas laiduotojas grindžia tuo, kad per pastaruosius 5 metus jis 4 kartus baustas administracine tvarka, visi nusižengimai padaryti pažeidžiant KET reikalavimus. Paskutiniai du nusižengimai yra analogiški – vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis (ANK 417 straipsnio 3 dalis), šios nuobaudos bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo metu buvo galiojančios, kas jį apibūdina neigiamai, kaip teisės aktų pažeidėją, o asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką. Pasak prokurorės, toks D. D. elgesys rodo jo veiksmų tyčinį pobūdį ir sąmoningą įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymą, o kartu kelia abejonių tokio asmens galimybėmis J. G. daryti tinkamą poveikį, t. y. būti laiduotoju.

10. Pagal teismų praktiką, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas tinkamo laiduotojo parinkimas. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-312/2011).

11. Susipažinus su byloje esančiu D. D. prašymo ir jo priedų turiniu (b. l. 132-136), teisiamojo posėdžio metu apklaustų J. G. ir D. D. parodymais (b. l. 148-149), spręstina, kad šie asmenys pažįstami ir bendrauja apie 20 metų, yra geriausi draugai, vienas kitam jaučia labai didelę pagarbą, D. D. padeda J. G. pragyventi, nes jis oficialiai niekur nedirba, dirba tik nelegaliai, jie daug laiko praleidžia kartu, gyvena netoli vienas kito, jų tarpusavio bendravimas yra glaudesnis ir šio asmens laidavimas turėtų didesnę prasmę nei J. G. motinos ar močiutės, kurios gyvena kaime (duomenys neskelbtini) apylinkėse, tėvas miręs.

12. Kaip jau buvo minėta bei kaip nurodė ir prokurorė savo apeliaciniame skunde, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, nuosprendyje konstatavo, jog D. D. – kaltinamojo draugas yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti jam teigiamą įtaką, juo pasitiki ir tiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys, todėl esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad D. D. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo draugui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Šiai apylinkės teismo išvadai iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

13. Nors teisėjų kolegija sutinka, kad laiduotojas šiuo atveju turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už naudojimąsi telefonu vairuojant, tačiau sprendžia, kad šie administraciniai nusižengimai nėra tiek pavojingi, kurie verstų abejoti, kad D. D. nesilaiko visuotinai priimtų socialinių ir moralės normų, piktybiškai nesilaiko įstatymų nuostatų dėl ko negali daryti teigiamos įtakos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Net ir pirmosios instancijos teisme prokurorė, susipažinusi ir D. D. administracinių nusižengimų suvestine, nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog D. D. šiuo atveju nėra tinkamas laiduotojas.

14. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad J. G. pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išaiškino, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, todėl šios aplinkybės taip pat gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimų naujų nusikalstamų veikų darymo.

15. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi savo vidiniu įsitikinimu ir taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas bei atleisdamas J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jį perduodant D. D. atsakomybėn, teisės aktų nepažeidė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.