Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. G. 2021 m. rugsėjo 4 d apie 21.25 val., (duomenys neskelbtini) iki 18.640 km vairavo motorinę transporto priemonę, automobilį „Hyundai i10“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 1486789 jam nustatytas – 2.18 promilių neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, kol atsitrenkė į kitą transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir labai gailisi dėl įvykdyto bei blogai vertina savo poelgį.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Be kaltinamojo J. G. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 4 d., 21.25 val. vairuodamas savo automobilį „BMW“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) krašto kelyje (duomenys neskelbtini), važiuodamas link (duomenys neskelbtini), važiuodamas leistinu 70 km/h pajuto smūgį iš galo. Per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad jo vairuojamą automobilį nestodamas, jam iš kairės pusės lenkia pilkos spalvos automobilis „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis, atsitrenkęs į jo galą su savo priekine automobilio dalimi, nesustojęs ir aplenkęs jo vairuojamą automobilį, važiavo Kauno miesto kryptimi. Jis pradėjo vytis automobilį, pavažiavęs nuo susidūrimo vietos apie 200 m susistabdė jį. Jame sėdėjo vyriškis, apie 34 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, vilkėjo mėlynos spalvos džemperį ir džinsines kelnes. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akivaizdžiai buvo neblaivus. Vairuotojas jo paklausė, dėl ko jį sustabdė. Jis tam vyrui paaiškino, kad vairuodamas automobilį atsitrenkė į jo automobilį iš galo. Pasakė, kad kvies policiją. Jis užgesino automobilį ir ištraukė užvedimo raktelius, laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Automobilio vairuotojas automobiliu važiavo vienas, keleivių su juo nebuvo (b. l. 64-65).

2021 m. rugsėjo 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. 2021 m. rugsėjo 4 d., 21.25 val. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. G., vairuodamas automobilį „Hyundai i10“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2.18 promilių neblaivumas, nepasirinko saugaus atstumo, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir lenkdamas automobilį „BMW 520“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. P., kliudė ir apgadino minėtą automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, eismo įvykio dalyviai nenukentėjo (b. l. 4-5).

2021 m. rugsėjo 4 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) užfiksuoti po eismo įvykio likę pėdsakai, nubraižytas eismo įvykio vietos planas kartu su protokolu pateikta foto lentelė (b. l. 10-23).

2021 m. rugsėjo 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Hyundai i10“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuoti automobilio sugadinimai atsiradę po eismo įvykio (b. l. 24-36).

2021 m. rugsėjo 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užfiksuoti automobilio sugadinimai atsiradę po eismo įvykio (b. l. 37-46).

2021 m. rugsėjo 5 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad automobilis „Hyundai i10“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduodamas saugojimui į UAB „Augenas“ saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18 a, Kaunas (b. l. 50).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Hyundai i10“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas J. G. (b. l. 51).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Hyundai i10 1.2 Style M5“, gamybos periodas 2008-2012 metai, pasirinkti 2009 metai, kaina Lietuvoje 1 350,90 eurų be PVM, 1 710 eurų su PVM (b. l. 54).

2021 m. rugsėjo 4 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810 Nr. ARBH-0043“ 2021 m. rugsėjo 4 d. J. G. pirmuoju tikrinimu 21.49 val. nustatytas – 2,18 promilės girtumas, antruoju 22.04 val. nustatytas – 2,33 promilės girtumas, patikros sertifikatas Nr. 1486789 (b. l. 55-56).

2021 m. rugsėjo 8 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus pranešimas patvirtina, kad J. G. pranešta apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. J. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 97-99).

2021 m. rugsėjo 16 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus pareikimas (b. l. 107).

2021 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimtas baudžiamasis įsakymas (b. l. 108-112).

2021 m spalio 18 d. kaltinamojo J. G. prašymas (b. l. 124).

2021 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis bylą perduota į teisiamąjį posėdį (b. l. 139).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas J. G. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad J. G. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jam buvo nustatyta – 2,18 promilės etilo alkoholio, t. y., daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, vairavimo faktą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojo parodymai patvirtinti byloje surinkta medžiaga ir atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad J. G. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad J. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo motyvai

Baudžiamojoje byloje gautas D. D. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį J. G. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriame jis nurodė, kad D. D. yra jo draugas su kuriuo artimai bendrauja. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, pats save labai smerkia, pažadėjo ateityje daugiau nenusižengti įstatymams. Jis įsitikinęs, kad taip ir bus, kad draugas laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. D. D. dirba (b. l. 134-135), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 134), neteistas (b. l. 136), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 144). Mano, kad yra autoritetas savo draugui ir gali jam daryti teigiamą poveikį ir įtaką.

Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Kaltinamasis J. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis), neteistas, kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose yra nustatytos, o atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 73-75), neteistas (b. l. 72), psichiatrijos klinikoje nesigydė (b. l. 79), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 78).

Jos atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).

Įvertinus kaltinamojo J. G. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes praeityje neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje J. G. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Be Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog D. D. – kaltinamojo draugas yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti jam teigiamą įtaką, juo pasitiki ir tiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad D. D. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo draugui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant D. D. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą D. D. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, tačiau nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo 1 iki 5 metų.

Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui naudotis specialiai teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad J. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (nustatyta 2,18 promilės), dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltininko veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Įvertinus pirmiau išdėstytas J. G. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalis) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas – 2 (du) metai, skaičiuojant šį terminą nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 8 d., pranešant apie tai VĮ ,,Regitra“ (b. l. 91-92).

Kita baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

Prokurorė prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas jam vairuojant automobilį – Hyundai i 10‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad J. G. priklausančios transporto priemonės – automobilio Hyundai i 10‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas, kadangi pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Šiuo atveju, J. G. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tokios būklės jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį atsitrenkė į kitą transporto priemonę, taip jis sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, todėl įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo ir užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis ,,Hyundai i 10“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotina.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 91-92) bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) išduoto 2021 m. liepos 30 d.) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

2021 m. rugsėjo 8 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyrius nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į J. G. vardu registruotą kelių transporto priemonę-automobilį „Hyundai i10‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 89-90), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, voke (b. l. 154), nuosprendžiui įsiteisėjus, siųstinas VĮ ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, BK 40 straipsniu,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį D. D. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. D., kad jis gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, 73 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 8 d., pranešti apie tai VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Hyundai i10‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01799879 išduoto 2021 m. liepos 30 d.) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

2021 m. rugsėjo 8 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyrius nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. G. vardu registruotą kelių transporto priemonę-automobilį „Hyundai i10‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Dokumentą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, siųsti VĮ ,,Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.